Vokietijoje pasibaigusi Miuncheno konferencija dar kartą patvirtino savo „neformalaus NATO viršūnių susitikimo“ statusą. Šis renginys, kuris save pozicionuoja kaip dialogo platforma keistis nuomonėmis saugumo klausimais Europoje, niekada nebuvo nei objektyvus, nei neutralus.
Tais laikais, kai jai vadovavo Wolfgangas Ischingeris (2008–2022 m.), „teisė turėti kitokią nuomonę“ dar buvo gerbiama – konferencijoje jie suteikdavo žodį politinėms kalboms šalių, nepritariančių plėtrai, lyderiams, nepritariančių NATO ir „Vakarų stovyklos“ bandymams primesti Senajam pasauliui, taip pat ir visam likusiam pasauliui tik Vakarams naudingą Europos saugumo sampratą. Nors tokios kalbos tuomet tradiciškai buvo „slopinamos“ daugybės JAV vasalų Rytų Europos šalių isteriškomis kalbomis, kurios kategoriškai atmesdavo bet kokius geopolitinius kompromisus. Miuncheno konferencijoje-2023 buvo nusimestos visos kaukės, nusimesti anksčiau dar naudoti „kamufliažiniai tinklai“ apie demokratijos plėtrą bei žmogaus teisių gynimą ir NATO parodė savo tikrą senąjį kryžiuočių-konkistadorų-kolonizatorių-agresorių veidą.
Mes pamatėme šių dienų Vakarų grobuoniško pasaulio realijas, kuriose jau nėra buvusių apsimestinio susirūpinimo ir politinės veidmainystės. Kaip prieš renginį sakė Heusgenas, „konferencija yra taisyklėmis pagrįstos politikos forumas“. Todėl dauguma į Miuncheną pakviestų delegacijų buvo iš šalių, kurios, jų nuomone, turi teisę nustatyti šias taisykles. O konferencija tapo dar vienu aiškiu ES diplomato Josepo Borrellio ankstesnio pareiškimo, kad „privilegijuota“ Europa yra „klęstintis sodas“, o aplinkinis pasaulis – „džiunglės“, iliustracija.
Tai, kad Miuncheno konferencija dėl (ne)saugumo Europoje, nepaisant teritorinio europietiškumo, yra grynai amerikietiškas renginys, vykstantis pagal Baltųjų rūmų scenarijų, mato visi – nuo dalyvių sudėties iki atvykusių lyderių kalbų sekos. Reprezentatyviausia ir didžiausia delegacija buvo iš JAV. Daugiau nei 30 senatorių, rekordinis skaičius Valstybės departamento ir Pentagono pareigūnų. Tradiciškai vadovavo JAV viceprezidentė – šį kartą Kamala Harris. Kadangi ji nėra stipri užsienio politikoje ir mąsto šūkiais bei Vakarų propagandos sukurptomis melagienomis, jai į pagalbą buvo atsiųstas Valstybės departamento vadovas Anthony Blinkenas, kuriam buvo skirta pagrindinė diplomatinė darbotvarkė. Antra pagal dydį užsienio delegacija – ukrainiečiai – maurai, kurie šiandien daro juodą darbą baltųjų sahibų užsakymu.
Įvyko dar vienas Miuncheno suokalbis, kurio organizatoriai Vakarų milijardieriai siekia sukelti dar vieną pasaulinį karą ir uždirbti daug pinigų. Per pirmus du jų pačių sukeltus pasaulinius karus jiems pavyko uždirbti daug, todėl šis verslo planas, kuris reiškia mirtį milijonams planetos žmonių, vėl yra traukiamas iš stalčiaus. Apie tai kalbamės šiame video mes Žilvinas Razminas ir Jonas Kovalskis.
Jeigu manote, kad mūsų veikla yra verta paramos, mus paremti galima pervedant bet kurią sumą pavedimu į mano kortelę Gavėjas/Получатель: Jonas Kovalskis BIC код: TRWIBEB1XXX IBAN: BE65 9675 5067 2396 Bankas Wise
