Author

Jonas Kovalskis

Browsing

JAV prezidentas D.Trampas ir Lenkijos prezidentas A.Dūda su labai iškalbinga šypsena Lenkijos prezidentas Andžiejus Dūda labai prašo JAV karo nusikaltėlius dislokuoti Lenkijoje JAV okupacinės kariuomenės dalinius, įkurdinti JAV galvažudžių, pasižymėjusių civilių žmonių  Vietname, Irake, Afganistane, Libijoje, Sirijoje ir visame pasaulyje žudikų bazę Lenkijos, Europos hienos teritorijoje. Lenkai, teigia jų marionetinis prezidentas, yra net pasiruošę apmokėti kolonizatorių bazės įkūrimo ir išlaikymo išlaidas. “Laisvi ir išdidūs” lenkų bajorai tokie laisvi, kad yra pasiruošę net užmokėti užsienio kolonizatoriams už savo pavergimą. Elitas visada buvo labiausiai linkęs išduoti savo tautas. Linas Linkevičius, buvęs komjaunuolis, o dabar aršus antikomunistas, buvęs idėjinis socialistas, o dabar sorosinis liberastas, buvęs marksistas, o dabar ištikimas Geltonojo Velnio vergas, politinės prostitucijos akrobatas, ideologinio lankstumo meistras, parsidavėliškumo asas ir vėl pakerėjo visus savo politinės kamasutros unikaliais sugebėjimais. Lietuvos (?) užsienio reikalų (JAV) ministerijos vadovas (kokia gėda!!) net nemirktelėjęs išdavė eilinę antivalstybinės proamerikietiškos dezinformacijos arklišką dozę. Linas, žinoma, pasmerkė V.Putino straipsnyje atskleistas tiesas dėl Vakarų , pirmiausiai Didžiosios Britanijos, Prancūzijos, JAV, Lenkijos bei fašistinių Pabaltijo šalių organizacijų, Ukrainos nacionalistų kolaboravimo su nacistinės Vokietijos , Vieningos Europos agresoriais II Pasaulinio karo išvakarėse. Rūsčiai, kaip tik pajėgia šis išsekęs pajacas, pasmerkė ir pavadino Rusijos prezidento išsakytą nemalonią visiems nacių kolaborantams objektyvią istorinę tiesą „Rusijos bandymais…

Paskelbtas Vladimiro Putino straipsnis “75-ieji Didžiosios pergalės metai: bendra atsakomybė už istoriją ir ateitį” VILNIUS, birželio 19 — Sputnik. Praėjo 75 metai nuo Didžiojo Tėvynės karo pabaigos. Per šiuos metus išaugo kelios kartos. Pasikeitė politinis planetos žemėlapis. Nebėra Tarybų Sąjungos, iškovojusios grandiozinę, triuškinamą pergalę prieš nacizmą, išgelbėjusios visą pasaulį. Ir patys to karo įvykiai, net ir jo dalyviams, yra tolima praeitis. Tačiau kodėl gegužės 9-oji Rusijoje švenčiama kaip svarbiausia šventė, o birželio 22 dieną gyvenimas tarsi užšąla ir norisi verkti? Įprasta sakyti: karas paliko gilų pėdsaką kiekvienos šeimos istorijoje. Už šių žodžių slypi milijonų žmonių likimai, jų kančios ir netekties skausmas. Pasididžiavimas, tiesa ir atmintis. Mano tėvams karas yra siaubingas blokados Leningrado kančios, kai mirė mano dvejų metukų brolis Vytia, kur mama išgyveno per stebuklą. Turėdamas išlygą, tėvas savo noru gynė gimtąjį miestą — jis elgėsi taip, kaip milijonai sovietų piliečių. Jis kovojo “Nevskio” placdarme, buvo sunkiai sužeistas. Ir kuo toliau šie metai, tuo didesnis poreikis pasikalbėti su tėvais, sužinoti daugiau apie jų gyvenimo karinį laikotarpį. Bet jau nieko neįmanoma paklausti, todėl aš širdyje saugau pokalbius su savo tėvu ir motina šia tema, jų emocijas. Man ir mano bendraamžiams svarbu, kad mūsų vaikai, anūkai, proanūkiai suprastų, kokius išbandymus ir kančias išgyveno…

Justas Paleckis. Kai Naujas Rytas aušo (I) Šaltinis : https://kibirkstis.blogspot.com/2020/06/justas-paleckis-kai-naujas-rytas-auso-i.html?fbclid=IwAR0DA5CydDHZfiARYptRh3POB2wuwXi-Dnlc3lR9yIEX-bk3iIkZtw-jK60 Vienas geriausių būdų pažinti istorinius įvykius – tai skaityti tiesioginius šaltinius, pačių jų dalyvių bei liudininkų paliktus dokumentus. Šiuo požiūriu, 1940 m. vasaros įvykių Lietuvoje prasme, labai įdomūs bei vertingi yra Lietuvos „Raudonojo prezidento“ Justo Paleckio – žmogaus, buvusio visų dabar apjuodintų, bet iš tiesų didžių, revoliucinių įvykių sūkuryje – atsiminimai. Apie Smetonos režimo galą, Liaudies vyriausybės susikūrimą ir veiklą – šioje memuarinės knygos „Dviejuose pasauliuose“ ištraukoje. KAI NAUJAS RYTAS AUŠO Dabar mums žinomos visos smulkmenos apie buržuazinės fašistinės Smetonos valdžios agoniją. O tomis keturiasdešimtųjų metų birželio dienomis tų užkulisių nežinojau, nors ir buvau žurnalistas. Birželio 15-os rytą išgirdau, kad atmesta Raštikio kandidatūra, o paskui pasklido gandai, kad Smetona pabėgo. Tapo aišku: griuvo fašistinis režimas! Džiūgavome dėl to įvykio, pranešinėjome draugams, sveikinome viens kitą. Kaip tik tą dieną apie vidudienį buvo paskirtas Lietuvių draugijos TSRS tautų kultūrai pažinti organizuotas kino seansas. „Triumfo“ kino teatre susirinko daug antifašistų ir artimų komunistams žmonių, atėjo ir TSRS atstovybės darbuotojai. Dalijomės mintimis ir išgyvenimais, svarstėme naujausius įvykius. Rodė garsų tarybinį filmą „Vyriausybės narys“. Žiūrėjome jį kaip simbolišką kūrinį, kažkuo reikšmingą ir mūsų Tėvynės ateičiai. O išėję į gatvę pastebėjome nepaprastą sujudimą. Kažkas prabėgdamas šūktelėjo man:…

Šiandien sueina lygiai 80 metų, kaip 1940-ųjų birželio 17-ąją buvo sudaryta Liaudies vyriausybė. Su ministru pirmininku, „Raudonuoju prezidentu“ Justu Paleckiu priešakyje, Liaudies vyriausybė dabartinio oficiozo vaizduojama „marionetine“, „kolaboracine“ ir visokia kitokia, tuo ne tik nutylint realųjį to meto istorinį kontekstą, bet, dar daugiau – juodžiausiu melu klastojant Lietuvos ir lietuvių tautos istoriją. Iš tiesų, norint teisingai suprasti tikrąją 1940 m. įvykių istorinę reikšmę, reikia nors bendrais bruožais pažinti tuometę, o būtent, 1918-1940 m. laikotarpio situaciją, to laiko geopolitines bei socialines-ekonomines realijas; reikia žinoti, kad: 1918 m. vasario 16 d. paskelbtoji Lietuvos respublika susikūrė pradžioje kaip Vokietijos protektoratas, o paskiau – vokiečiams pralaimėjus Pirmąjį pasaulinį karą – perėjo į Antantės įtakos sferą, kurioje būdama, faktiškai turėjo ne daugiau nepriklausomybės nuo Vakarų kapitalo, kaip kad šiandien nuo ES ir NATO; ir produktų importas, ir eksportas, ir finansai – ir šių, ir kitų veiksnių požiūriu Lietuva savarankiška nebuvo ir iš esmės priklausė Europos periferijai. Kadangi kūrėsi kapitalistiniais pagrindais, ši Lietuvos respublika nuo pat pradžios – nepaisant nei formalios demokratijos buvimo, nei paskelbtosios žemės reformos – tai buvo ne liaudies (darbininkų, valstiečių, darbo inteligentų), bet oligarchinė valstybė, aptarnavusi būtent besiformavusios Lietuvos buržuazijos – tiek pramonininkų, tiek žemvaldžių, tiek biurokratų, tiek korumpuotų dvasininkų sluoksnių –…

Lietuviškai amerikoniškų mankurtų eisena: ko nesupranta kritikai? 2020 m. birželio 11 d., ketvirtadienis Šaltinis: http://kibirkstis.blogspot.com/2020/06/lietuviskai-amerikonisku-mankurtu.html#more Neseniai Vilniuje įvykusi eisena Jungtinėse Valstijose vykstantiems protestams palaikyti jau spėjo iššaukti daug prieštaringų reakcijų: liberalai džiaugiasi į ją susirinkusiu „vakarietiško“ nusistatymo jaunimu, tuo tarpu visokie nesisteminiai ir antisisteminiai veikėjai pastarąjį kritikuoja, įžvelgdami čia Sorošo leteną. Ir vienoje, ir kitoje pusėje pastebėjimų yra taiklių – bet vienas, sakyčiau – esminis – momentas, deja, lieka nesuprastas. Koks? Prieš jį nurodant, reiktų patikslinti, apie ką gi šnekame. Nes, galbūt, tarp skaitančių bus ir tokių, kurie nežino, kas čia per eisena… Taigi – praėjusį penktadienį, birželio 5 d., nuo Vilniaus Katedros aikštės iki Čiurlionio g. esančios JAV ambasados praėjo kelių šimtų (oficiozinėje žiniasklaidoje meluota, kad tūkstančio), daugiausiai nepilnamečių jaunuolių minia. Renginį, atrodo, ne be kai kurių vietinių palaikymo, organizavo Lietuvoje gyvenantys amerikiečiai – tiek baltieji, tiek negrai, norėdami išreikšti palaikymą minėtiesiems protestams, kurie, kaip ne paslaptis, jau spėjo peraugti į masines, nuo 1968 m. Jungtinėse Valstijose nematyto masto riaušes. Apie šiuos protestus – jų priežastis, esmę bei kryptį, savo požiūrį išdėsčiau anksčiau išėjusiame straipsnyje („Neramumai JAV: liaudies sukilimas ar „spalvota revoliucija?“). Jame kalbėta ir apie minėtąją eiseną. Iš tiesų: Jungtinėse Valstijose vyksta kova dėl valdžios paties buržuazinio elito viduje.…

Šiaulių apygardos teismas pirmadienį sušvelnino šnipinėjimu kaltinamam buvusiam politikui Algirdui Paleckiui skirtos kardomosios priemonės – intensyvios priežiūros – sąlygas. Kaip BNS pranešė teismo atstovas Vytautas Jončas, A. Paleckis įpareigotas nuo 17 iki 7 valandos būti savo gyvenamojoje vietoje Vilniuje ir neišvykti iš Vilniaus miesto ribų, išskyrus atvejus, susijusius su dalyvavimu teismo posėdžiuose. Pakeisdamas A. Paleckiui Apeliacinio teismo balandžio 6 d. skirtos intensyvios priežiūros sąlygas, Šiaulių apygardos teismas atsižvelgė į tai, kad kaltinamajam apskritai buvo uždrausta apskritai išvykti iš namų, net nuvykti į gydymo įstaigą ar susitikti su savo advokatais. Teismas atsižvelgė , jog byloje nėra duomenų, kad jis būtų kaip nors pažeidęs kardomosios priemonės sąlygas. VSD agentai ir “nepriklausoma” Lietuvos prokuratūra, sugebėjusi sukurpti iš nieko šnipinėjimo bylą Algirdui Paleckiui, matyt, nusprendė nesivarginti ir įrodymų apie A.Paleckio įkalinimo namuose drakoniškų sąlygų pažeidimus neklastojo. Bylos baigtis, akivaizdu, jiems jau žinoma. Taip pat teismas pabrėžė, kad A. Paleckiui yra skirtos ir dar dvi kardomosios priemonės – 50 tūkst. eurų užstatas bei asmens dokumentų paėmimas. „Teismas sprendžia, jog yra pagrindas sušvelninti kaltinamajam A. Paleckiui paskirtos intensyvios priežiūros sąlygas, leidžiant jam tam tikru metu išeiti iš namų, bet neišvykstant iš Vilniaus miesto ribų“, – rašoma teismo nutartyje. Šiame bylos posėdyje taip pat toliau bus tęsiama…

Aleksandras Rodžersas: Apie smurtą JAV ir apie „Black Lives Matter“socialinės inžinerijos požiūriu 2018-06-06 Šaltinis:  https://alexandr-rogers.livejournal.com/1312111.html Profesionalūs kovotojai už negrų teises“ ne kovoja su priespauda, o yra priespaudos sistemos dalis, integruota į ją. Visų pirma, jie padeda Demokratų partijai surinkti rinkėjų balsus ir taip išlikti valdžioje, iš esmės remia tokius išgamas ir korumpuotus veikėjus kaip H.Klinton ir (arba) Baidenas. O dabar pabandykime išsivirti puodelį kavos ir pradėkime rimtą pokalbį tema „Juodaodžių gyvybės irgi turi vertę“. Iš tiesų šūkis „BLM“ yra permanentiškai klaidingas. Jau vien todėl, kad priespauda Amerikos visuomenėje jau ilgą laiką nėra rasinė. Kaip dainavo Ais-Ti: „Kai kalbame apie vargšus, jų gyvenimas niekam nėra svarbus“. Ar egzistuoja rasizmas Amerikos visuomenėje? Žinoma. Bet jis yra ne tik prieš negrus (rusų kalboje šis žodis neturi neigiamos konotacijos), bet ir prieš azijiečius, airius, italus, išeivius iš Lotynų Amerikos ir taip toliau. Tačiau bet kokie bandymai pasakyti „Visų gyvybės yra svarbios“ sukelia isteriją „profesionalių juodaodžių“ tarpe, kurie užsidirba politinius taškus eksploatuodami vergijos temą. Kaip jau seniai išmoko kai kurios tautos, būti profesionalia auka gali būti labai pelninga (mus trėmė, trėmė, mus žudė, žudė, rovė, rovė – vertėjo pastaba). Iš tiesų, „profesionalūs aktyvistai už juodaodžių teises“ ne kovoja su priespauda, bet yra šios priespaudos sistemos dalis.…

Žinomi Lietuvos genocido veikėjai, antiliaudinės proamerikietiškos partijos „Tėvynės(JAV) sąjunga – Lietuvos kompradoriniai krikščionys demokratai“ (TS-LK) seimo nariai Arvydas Anušauskas ir Audronius Ažubalis pareikalavo vėl kuo greičiau nugriauti paminklą lietuvių literatūros klasikui rašytojui Petrui cvirkai. JAV 5 kolonos Lietuvoje veikėjus gasdina bet koks tarybinės Lietuvos didybės simbolis, bet kokia užuomina apie tai, kokius nusikaltimus prieš lietuvių tautą įvykdė JAV kolonijinės administracijos Lietuvoje landsberginė chunta per 30 metų, kai valdžią užgrobė landsberginė chunta. Epinių kūrinių “Žemė maitintoja”, “Saulėlydis Nykos valsčiuje”, “Frank Kruk”, “Brolybės sėkla”, “Meisteris ir sūnus” ir kitų autorius Petras Cvirka savo kūriniuose, kurių ne vienas sudaro lietuvių literatūros aukso fondą, labai taikliai atskleidė ne tik smetoniškos Lietuvos parazitinio elito antiliaudinę esmę, bet ir pranašingai pavaizdavo, kokia katastrofa laukia lietuvių tautos, jeigu valdžią joje užgrobia proamerikeitiški mankurtai. Po 30 metų landsberginių “demokratų” teroro Lietuva, kaip ir pranašavo rašytojas Petras Cvirka, vėl buvo grąžinta į smetoninės baudžiavos vergovę . Nykstančiai mažas elitinių parazitų klanas – konservatoriai, liberalai, socdemai, fašistai, nacionalistai ir kiti JAV patriotai – , kurie sudaro vos vieną procentą Lietuvos gyventojų, išvogė visą dviejų lietuvių tarybinių kartų sukurta tautos turtą, jį prichvatizavo, maudosi nusikalstamu būdu įgyto turto prabangoje, parazituoja visos visuomenės sąskaita ir korupcinių įstatymų pagalba žiauriai išnaudoja lietuvių…

Sudie, Amerika, ir labas vėl Rostislavas Iščenko 2020-06-02 Šaltinis: https://ukraina.ru/opinion/20200602/1027866673.html Protestai JAV apėmė tris kartus didesnę teritoriją nei ta, kurioje vyko kautynės per vienintelį (iki šiol) pilietinį karą valstijose. Su Nepriklausomybės karo (iš kurio gimė JAV ir kuris taip pat prasidėjo kaip civilinis karas Didžiosios Britanijos kolonijoje) epocha, net negalima lyginti. Nepaisant to, jei ne kai kurie nežymūs niuansai, galima būtų sakyti, kad JAV nieko ypatingo nevyksta. Anksčiau taip pat buvo ne vienerios marginalų riaušės. Apiplėšimai ir padegimai – įprastas reiškinys net ir eilinio black out’o metu (elektros energijos tiekimo sutrikimai kelioms valandoms). Nacionalinė gvardija tik Naujajame Orleane po uragano „Katrina“ (ne itin išskirtinis atmosferinis reiškinys) net dvi savaites atstatinėjo viešąją tvarką. Net armija, kurią Trampas kol kas tik pažadėjo panaudoti riaušių malšinimui, jau ne kartą buvo įvedama į JAV miestus. Mastas, žinoma, šį kartą didesnis, nei anksčiau. Bet tai nėra esmė. Daugelis stebėtojų jau pavadino dabartines riaušes „Maidanu Amerikoje“ ir intensyviai ieško panašumų su įvykiais Ukrainoje, Gruzijoje, Egipte ir visur kitur, kur amerikiečiai buvo surengę spalvotus perversmus. Deja, kai kuriuos panašumus (ir gana rimtus) galima atrasti bet kuriuose dviejuose atsitiktinai pasirinktuose  perversmuose. Net ir tuose, iš kurių vienas gali būti tikra revoliucija, o antrasis – net ne…

Aleksandras Rodžersas: JAV vertybinių popierių rinkos galutinai atitrūko nuo realybės 2020-06-04 Šaltinis: https://jpgazeta.ru/aleksandr-rodzhers-fondovye-rynki-v-ssha-okonchatelno-otorvalis-ot-realnosti/ Ir tegul visame pasaulyje pandemija, ekonomikos kolapsas, yra dešimtys milijonų bedarbių, vyksta gatvių riaušės ar pilietinis karas – indeksai vis tiek augs. Tai truks neilgai ir baigsis katastrofa – bet tai jau visai kita istorija. Žmonės nuolat klausia: „Kodėl JAV akcijų rinkos nereaguoja į šalyje vykstančius neramumus?“ O jie apskritai į nieką nereaguoja! Nei į riaušes, nei į plėšikavimą, nei į kylančias naftos kainas, nei į 40 milijonų bedarbių JAV. Jie galutinai atitrūko nuo realybės (ne veltui žurnalas „Economist“ ant vieno iš paskutinių jo viršelių pavaizdavo didžiulę prarają tarp Volstryto ir likusio Niujorko), virtualizavosi ir akcijų biržose viskas yra gerai. Kodėl jiems viskas gerai? Todėl, kad Federalinė rezervų sistema išpjovė sau du šonkaulius ir užsiėmė autofelacija. Atsiprašome, bet kitaip to pavadinti tiesiog neįmanoma. Na, žinoma, jie sau paskyrė beveik keturis trilijonus dolerių (su galimybe padidinti šią sumą „pagal poreikį“), kad galėtų supirkti bet kurios kompanijos, kurias jie nuspręs gelbėti, akcijas. Už bet kokia kainą, kurią jie nuspręs esant “sąžininga”. Šių keturių trilijonų paskirstymą ten sprėndžia penkių žmonių komisija (kurie, be kita ko, niekam nėra atskaitingi). Jei neklystu, jie visi ten iš „Juodosios uolos“ („Black Rock“) grupės. Šie bičiuliai…