Su Gegužės 1-ąja – visų darbo žmonių solidarumo švente!

1889 metais Jungtinių Amerikos Valstijų  policija Čikagoje žiauriai susidorojo su taikia darbininkų demonstracija, kurios dalyviai, kapitalistų žiauriai išnaudojami darbininkai , reikalavo tik apriboti darbdavių godumą ir  įvesti 8 valandų darbo dieną. Šiam brutaliam kapitalistų išpuoliui prieš darbo klasę paminėti kasmet yra švenčiama Gegužės 1–oji – Tarptautinė darbininkų solidarumo diena. Šiandien liberalūs istorijos klastotojai su miela šypsena pasakoja, kad šis darbo žmonių krauju iškovotas laimėjimas  yra ne kas kita, o kapitalistinės liberalios demokratijos  humanizmo dar vienas pasiekimas. Ir tai yra dar vienas įžūlus  liberalių sukčių melas. 

Po Spalio socialistinės revoliucijos pergalės Rusijoje ir Tarybų Sąjungai tapus galinga darbo žmonių supervalstybe darbo žmonių teisės buvo įteisintos socialistiniais įstatymais, darbo žmonių teisės buvo ginamos visa tarybinės valstybės galia. Ir viso pasaulio kapitalistai buvo priversti gerbti darbo žmonių teises, apriboti kapitalo savivalę, o parazitinė buržujų klasė buvo priversta dalintis pelnu su pridėtinės vertės tikraisiais kūrėjais samdomais darbuotojais. Kadangi priešingu atveju, kaip parodė Tarybų Sąjungos pavyzdys, kapitalas gali prarasti viską.

Tarybų Sąjungoje, kitose socialistinėse valstybėse darbo žmonių teisės buvo įteisintos ir įstatymo griežtai saugomos valstybės mastu, tai buvo darbo žmonių valstybės vidaus oficiali politika, konstitucinė norma, draudžianti ir panaikinanti žmogaus išnaudojimą vardan pelno. Darbo žmonių teisės tarybinėje santvarkoje buvo besąlygiškai gerbiamos, privalomai vykdytinos visiems darbdaviams ir neleido riboti įstatymu įtvirtintų darbo žmonių teisių jokiu būdu.