Su Gegužės 1-ąja – visų darbo žmonių solidarumo švente!

Taika Darbas Gegužis
Tarybinių darbo žmonių šventinė Gegužės 1-osios demonstracija Tarybų Sąjungoje, Maskvoje.

1889 metais Jungtinių Amerikos Valstijų  policija Čikagoje  žiauriai susidorojo su taikia darbininkų demonstracija, kurios dalyviai, kapitalistų žiauriai išnaudojami darbininkai  reikalavo tik apriboti darbdavių godumą ir  įvesti 8 valandų darbo dieną. Šiam brutaliam kapitalistų išpuoliui prieš darbo klasę paminėti kasmet yra švenčiama Gegužės 1–oji – Tarptautine darbininkų solidarumo diena. Šiandien liberalūs istorijos klastotojai su miela šypsena pasakoja, kad šis darbo žmonių kraujų iškovotas laimėjimas  yra ne kas kita, o kapitalistinės liberalios demokratijos  humanizmo dar vienas pasiekimas. Ir tai yra dar vienas įžūlių  liberalių sukčių melas. 

Tik po Spalio socialistinės revoliucijos pergalės Rusijoje ir Tarybų Sąjungai tapus galinga darbo žmonių valstybe darbo žmonių teisės buvo įteisintos socialistiniais įstatymais, darbo žmonių teisės buvo ginamos visa tarybinės valstybės galia. Ir viso pasaulio kapitalistai buvo priversti gerbti darbo žmonių teises, apriboti kapitalo savivalę, o parazitinė buržujų klasė buvo priversta dalintis pelnu su pridetinės vertės tikraisiais kūrėjais samdomais darbuotojais, kadangi priešingu atveju, kaip parodė Tarybų Sąjungos pavyzdys, kapitalas galėjo prarasti viską.

Tik Tarybų Sąjungoje, kitose socialistinėse valstybėse darbo žmonių teisės buvo įteisintos ir įstatymo griežtai saugomos valstybės mąstu, tai buvo darbo žmonių valstybės vidaus oficiali politika, konstitucinė norma, draudžianti ir panaikinanti žmogaus išnaudojimą vardan pelno,  darbo žmonių teisės buvo privalomai besąlygiškai vykdytinos visiems darbdaviams ir neleidžianti riboti įstatymu įtvirtintų darbo žmonių teisių jokiu būdu.

Po 1990 metų pasaulyje JAV, ES  įvykdytų spalvotų revoliucijų,  buržuazinių nacionalistinių kontrrevoliucijų liberalieji globalistai per savo korumpuotas politines sistemas ir korumpuotų įstatymų pagalba pasaulyje,  Europoje ir Lietuvoje vėl grįžo prie urvinio kapitalizmo laikų, restauravo kapitalo diktatūrą, patvirtino CETA sutarties galiojimą ir Lietuvoje, panaikino paskutines taip sunkiai darbininkų klasės krauju iškovotas socialines garantijas – įvedė nenormuotą darbo dieną, padidino  pensijinio amžiaus ribą, sumažino darbo užmokestį ir socialines išmokas, liberalizavo darbo santykius tiek, kad darbininkas nebeturi jokių teisių ir tapo visiškai  priklausomas nuo išnaudotojo darbdavio savivalės. Šie globalaus kapitalo liokajai – konservatoriai, liberalai, socdemai, nacionalistai, stambiojo monopolinio kapitalo rykliai bei kiti liberalūs fašistai, –  jau 30 metų kryptingai ir  nuosekliai atiminėja iš darbo žmogaus tarybinį socialinių garantijų palikimą, mažina ir visaip riboja samdomų darbuotojų ekonomines, socialines, kultūrines, politines, pilietines teises, užsimojo padaryti darbininką vergu, kalbančiu įrankiu, kokiu jis buvo iki 1917 metų Spalio socialistinės revoliucijos. Pasaulinis oligarchinis kapitalas ir jų parankiniai JAV-ES kolonijose siekia panaikinti socialinio teisingumo valstybės pačią idėją, atkurti urvinio kapitalizmo vergovės laikus, grąžinti parazitinio kapitalo džiunglių įstatymais – kas stipresnis, tas ir teisus, kas turtingesnis, pas tą ir teisių daugiau – valdomą chaosą.

NE kapitalo terorui
Tik darbo žmonių vienybė gali pasipriešinti kapitalo tironijai

Lietuvos politinis kompradorinis elitas, tarnaujantis užsienio, pirmiausiai JAV, globaliam kapitalui,  įteisino antiliaudines Darbo kodekso pataisas ir  išnaudotojo darbdavio savivalę pavertė įstatymu. Parazitinis kapitalas per savo korumpuotas politines partijas, pirmiausia konservatorių, liberalų, socdemų ir jų klonus, :

  • panaikino 8-erių valandų darbo dieną;
  • įteisino visišką darbdavių savivalę atleidžiant darbuotoją iš darbo;
  • žymiai pablogino darbo sutarčių sąlygas dirbantiesiems;
  • sumažino ir taip apgailėtinas motinystės atostogų sąlygas,išmokas, nedarbo ir kitas socialines pašalpas;
  • suteikė absoliučią laisvę vietiniams bei užsienio, Vakarų  kapitalo grobuonims išnaudoti Lietuvos piliečius kaip pigią ir beteisę darbo jėgą.

Visos šios vietinio ir globalinio monopolinio kapitalo įstatyminės iniciatyvos, kurios neva turi padaryti Lietuvos darbo ir verslo rinkas konkurencingomis, yra naudingos tik stambiam vietos bei užsienio kapitalui. Tai yra ne kas kita kaip baudžiavos įteisinimas ir Lietuvos darbo klasės, lietuvių tautos genocidas. Sisteminių partijų, nepriklausomai nuo to, kokia buržuazinė partija turi daugumą Seime ir valdo,   nuolat žeriami pažadai apie „geresnį rytojų“ ir kosmetinius dabartinės kapitalistinės santvarkos pataisymus yra eilinis  išnaudotojų melas ir demagogija! Jei „elitui“ bent kiek rūpėtų tauta, tai antiliaudinis elitas Lietuvoje 30 metų nebūtų su bezdžionišku įniršiu naikinęs pramonės įmones  ir žemės ūkio bendroves išvogimo būdu, o būtų kūręs teisingai apmokamas darbo vietas, didinęs gamybą ir vartojimą, kūręs saugesnę darbo aplinką. Tačiau oligarchija pasirinko spekuliatyvinės korupcinės ekonomikos modelį ir jų nusikalstamos veiklos rezultatai kalba patys už save – sugriautas šalies ūkis, totalinė deindustrializacija, masinis nedarbas, skurdas ir ekonominė emigracija, depopuliacija,  jaunimo ir pagyvenusių žmonių beviltiška padėtis, nuskurdinta, išbauginta ir pažeminta tauta, valstybės nacionalinis suverenitetas parduotas Briuselio ir Vašingtono kapitalistams.

12 Darbo žmonių teisių, kurios buvo įgyvendintos socialistinėje visuomenėje
Darbo žmonių iškovojimai, kuriuos panaikino liberalių nacionalistų marionetinė valdžia.

Tokia beteisė darbo žmonių padėtis, savaime suprantama, kelia teisėtą ir visiškai pagrįstą nusivylimą, socialinį nepasitenkinimą, natūralų pasipiktinimą. Tauta reikalauja valdančiuosius kapitalistus gerbti LR Konstituciją, vykdyti savo dosniai žeriamus prieš rinkimus pažadus, užtikrinti piliečiams teisę oriai gyventi iš savo darbo, mokėti darbuotojams teisingą darbo užmokestį, teikti efektyvią socialinę paramą, garantuoti orų pragyvenimo lygį, užtikrinti žodžio, spaudos, įsitikinimų laisves, politinių susidorojimų bylomis neriboti piliečių teisės turėti savo nuomonę bet kuriuo klausimu ir  laisvai reikšti savo nuomonę, naudotis susirinkimų, asociacijų, peticijų, eisenų laisvėmis.

Į tokius savaime suprantamus, LR Konstitucijoje įtvirtintus, aktualius ir visiškai teisėtus darbo žmonių reikalavimus oligarchinė proamerikeitiška landsberginė chunta atsako represijomis, kitaminčių baudžiamuoju persekiojimu,  teisminiais ir neteisminiais susidorojimais su politiniais oponentais, korumpuotos teisėsaugos ir parsidavusios žiniasklaidos išpuoliais prieš režimo oponentus.  Politinio susidorojimo bylos,  Algirdo Paleckio, Jurijaus Subotino,   Žilvino Razmino,  Povilo Masilionio, Simono Kroydono ir kt. aktyvių piliečių represijų parodomieji baudžiamieji procesai, darbo žmonių taikių demonstracijų prie Seimo 2009-01-16 sušaudymas ir po to sekusi virtinė teisminių susidorojimų su taikios demonstracijos dalyviais, parodomosios specialiųjų tarnybų visuomenės terorizavimo akcijos, suėmimai, kratos,  atviras fašizmo heroizavimas, pokario karo nusikaltėlių, civilių žmonių žudikų,  teroristų šlovinimas, kovotojų už žodžio laisvę, už Lietuvos demilitarizavimą, rusofobijos kaip Lietuvos užsienio politikos atsisakymo, aktyvistų už  taiką bei saugumą Europoje persekiojimai ir susidorojimai jau tapo norma landsberginės chuntos valdomoje Lietuvoje.

Visiems Lietuvos žmonėms būtina vieningai tarti savo griežtą žodį valdančiam korumpuotam kompradoriniam elitui ir pasisakyti:

prieš tautos skurdinimą ir ekonominę emigraciją – už teisingai apmokamų darbo vietų kūrimą Lietuvoje!

prieš Lietuvos ūkio griovimą – žemės ūkio ir pramonės atstatymą!

prieš Briuselio-Vašingtono diktatūrą – Lietuvos laisvę ir nepriklausomybę!

prieš žmogaus teisių apribojimus – už žodžio laisvę ir liaudies demokratiją!

prieš elito vykdomą tautinės nesantaikos ir karo su Rusija kurstymą – taiką ir tautų draugystę!

Ne III Pasauliniam karui! NATO agresorius-okupantus  lauk iš Lietuvos į istorijos savartyną!

Šiandien kaip niekada yra būtina susitelkti, parodyti tikrą darbo žmonių solidarumą bei ryžtą kovoje už savo teises ir interesus. Liberalizmas nėra viršklasinė visuomenė – liberalizmas yra parazitinio monopolinio kapitalo diktatūra. Kol darbo žmonės paklūsta liberalių nacionalistų tironijai, vietiniai išnaudotojai yra patenkinti,kadangi tai leidžia jiems negailestingai plėšti darbo žmones, išnaudoti savo tautiečius. Kai žmonės vieningai atsisako paklusti kapitalo „patriotų“ diktatui, “patriotai” nusimeta demokratų kaukes ir  atveria koncentracijų stovyklų vartus.

Kad blogis triumfuotų, tereikia, kad dori žmonės tylėtų.

Netylėk, jeigu šiandien nepasakysi savo “NE!”, rytoj jie tau uždraus kalbėti .

Vilnius, Gegužės 1-oji
Tarptautinės darbo žmonių solidarumo šventės demonstracija Vilniuje, Lietuvos Tarybų Socialistinėje respublikoje.

Su Gegužės 1-ąja – visų darbo žmonių solidarumo švente!

Lietuvos darbo žmonės, visų šalių proletarai, vienykitės!

Jonas Kovalskis, 2020 m. gegužės 1 d.