Tag

Šalin kapitalo diktatūrą

Browsing

„Žurnalistas klausia milijonieriaus:

– Papasakokite, kaip Jums pavyko praturtėti?

– Kartą jaunystėje, khe khe, labai norėjau valgyti, bet neturėjau pinigų. Staiga radau 1 centą. Nuėjau į turgų ir nusipirkau vieną purviną obuolį, nuploviau jį ir pardaviau ant krantinės už 2 centus. Tada už šiuos pinigus nusipirkau 2 nešvarius obuolius, nuploviau ir pardaviau ant krantinės už 4 centus…

– Suprantu… Tada nusipirkote 4 obuolius, juos pardavėte…

– Ne. Tada mirė mano dėdė ir paliko man 2 milijonus dolerių palikimą.

Anekdotas, tačiau Delfi, Lietuvos rytas ar LRT panašius anekdotus skelia vos ne kasdien ir nuolat pabrėžia – tikrais faktais pagrįsta istorija. Visokie konservatorių liberalų milijonieriai, visokie kreiviai, numavičia apie save taip pat labai mėgsta riesti tokias pasakas, kaip rinka jiems, geriausiems iš geriausių, milijonus sunešė, o elektros rinkos liberalizavimas apskritai kažkoks partinis rasistas – apdovanoja milijonais tik konservatorius liberalus. Aha…

Pagrindinis tokių pasakų motyvas – kapitalistinio pasaulio varomoji jėga remiasi didžiuoju „didžiosios morkos“ mitu, t.y. sėkmės istorijos paprastų žmonių, kurie savo proto, įgūdžių, darbštumo, atkaklumo dėka užkopė į gerovės ir šlovės Olimpą, staiga pakilo į spindinčios sėkmės aukštumas kapitalistinėje hierarchijoje. Šitas mitas užima ypatingą vietą amžiname kapitalo informaciniame kare prieš darbą, kurį prieš absoliučią žmonių daugumą kariauja parazitinė elito mažuma.

Be to, daugelį dešimtmečių, jei ne šimtmečių, niekas lyg ir neabejojo ​​šio mito pagrįstumu. Tuo tarpu dabar darosi akivaizdu, kad dauguma tokių istorijų yra siūtos baltais siūlais, o dauguma „didžiųjų“ biznierių (kurie neva patys save sukūrė), net žinomų mokslininkų ir išradėjų tikrovėje yra tik paprasti finansų ir/ar patentų sukčiai, arba apskritai stambaus kapitalo pasamdyti aktoriai. Tas pats Thomas Edisonas ir net Nikola Tesla istorinėje retrospektyvoje beveik niekuo nesiskiria nuo tokių šiuolaikinių aukščiausio lygio aferistų ir verslininkų-perėjūnų su moksliniais laipsniais, kaip Billas Gatesas, Steve’as Jobsas ar Elonas Muskas. Kapitalas nuolat samdo tokius charizmatiškus veikėjus-vadybininkus iš mokslo, meno, technologijų ir technikos sričiųnio nusiteikimo, kurie kurpia savo, kaip mokslo genijų, reputaciją, kurią aktyviai naudoja ją pučiant jų taip mėgstamą „didelės morkos“ mitą ir įtvirtinant jį masių sąmonėje (nors ir daugelio kitų, verslo interesų taip pat).

Kita vertus, jei tokių „kapitalistinio darbo didvyrių“ periodiškai neatsirastų, kapitalui būtų neįmanoma priversti milijardus naivių idiotų, kurie tvirtai tiki, kad „kantrybė ir darbas kalnus nuvers“ sąžiningai vergautų jų labui. Kiekvienam žmogui yra neapsakomai sunku pripažinti savo kvailumą. Juk būtų skaudu staiga suvokti, kad turtai – tai tik morka ant virvelės, kuri priverčia ištisas armijas asilų visą savo gyvenimą paguldyti vaikantis nepasiekiamos apgaulės. Žemina suvokimas, kad visas tavo gyvenimas buvo iššvaistytas veltui, tik tam, kad prabangaus gyvenimo malonumais mėgautūsi saujelės godžių parazitų. Visa kapitalizmo gudrybė ta, kad nugalėtojas pasiima viską, t.y. tiesiog pasisavina visų pralaimėjusių (absoliučios daugumos) pastangų ir darbo vaisius.

Daugumą „pralaimėjusiųjų“ su tokiu absurdu susitaikyti verčia tik šventas naivus tikėjimas, jog laimi geriausias, tačiau savo šansą laimėti turi (turėjo) kiekvienas. Net tie iš jų tarpo, paprasti darbininkai, jiems tik reikėjo geriau mokytis, daugiau dirbti, mažiau ilsėtis 🙂. Tiesą sakant, tai kazino, kuriame visada laimi tik kazino savininkas, tik stambus kapitalas visada laimi įvairių savo atstovų ar paskirtųjų iš jo gretų asmenyje, arba aferistai iš „prastuomenės“, pasamdyti „nugalėtojų“ vaidmeniui (beveik visų tokių sėkmės kūdikių biografijose gausu miglos ir spragų, kas aiškiai byloja apie tokių istorijų mistifikavimą ir kryptingą mitologizavimą).

Be to, tokie „ožiai-provokatoriai“ – „kurie save padarė“ – gelbsti kapitalizmą nuo proletarų maišto, apgaudinėdami mases buržuazinių pasakų apie „dideles morkas” pseudorealybe. Neįmanoma išlaikyti kapitalistiniame junge mases žmonių, kurie aiškiai supranta savo žeminančios vergiškos padėties amžinumą ir beviltiškumą. Beje, Holivudas – ne šiaip „Svajonių fabrikas“, o vienas svarbiausių įrankių, kurių pagalba buržuazija diegia į masių sąmonę buržuazijai reikalingus mitus. Jei ne titaniškos tūkstantinės profesionalių apgavikų armijos pastangos, žmonės tikrai seniai būtų demaskavę parazitus ir iškėlę juos į dienos šviesą. Tik kapitalistų ir jų liokajų kvailų pasakų dėka parazitai sugeba išlaikyti žmones paklusniais, net kai jie miršta iš bado. Krizių, tokių, kokia vyksta dabar, momentais, visos buržuazijos bei jų pakalikų pastangos ir mintys yra nukreiptos į tai, kad sulaikytų žmones nuo revoliucijos, nesustabdant (ar net nesumažinant) jų įžūlaus apiplėšimo apimties. “Viskas, ko tik norite, tik ne revoliucija!” – įvairiais balsais per visus kanalus žmones įtikinėja šlykštūs apgavikai. Visos politinės jėgos (net „komunistai“!), kurias buržuazija sugebėjo įbauginti, papirkti ar pasamdyti (o tai beveik visos oficialiai egzistuojančios politinės jėgos), vieningu frontu priešinasi revoliucijai. Maldauja tautą paklusti nusikalstamam išnaudotojų (Lietuvoje, landsberginei šutvei) režimui: „Arklių perkėloje niekas gi nekeičia!“. Ir galiausiai, būtent pasakaitės apie neįtikėtiną išeivių iš varguolių, bet sąžiningų kapitalistų, sugebėjusių iš skurdžių tapti ponais, sėkmę yra vienintelis kapitalistinio “teisingumo” pagrindimas. Tiesą sakant, tai yra vienintelis dalykas, kuris kažkaip pateisina parazitinio kapitalizmo egzistavimą.

Dabar šis vienas pagrindinių kapitalistinių mitų griūva prieš mūsų akis visame pasaulyje, o pas mus jis net nespėjo tinkamai susiformuoti, liko toks sąjūdietiško savanaudiškumo ir landsberginio nepotizmo, politinės korupcijos provinciali forma. Maža to, susidaro įspūdis, kad mūsų vietinio išspilstymo elitiniai išsigimėliai net nesuprato šio mito būtinybės ir svarbos jų pačių išlikimui…

Tačiau mes visi dar turime stipriai padirbėti, kad ne tik neleistume parazitams įdiegti į tautos sąmonę savo žalingų pasakų, bet ir sugriauti niekšiškus mitus, kurie jau buvo įsodinti.

Buržujai geruoju valdžios neatiduos.

BRICS šalių vadovų susitikimas vyksta Johanesburge, Pietų Afrikoje, rugpjūčio 22–24 dienomis. Į susitikimą atvyko Kinijos, Indijos, Brazilijos ir Pietų Afrikos vadovai. Rusijai atstovauja Užsienio reikalų ministras Sergejus Lavrovas. Tuo pačiu metu susitikime vaizdo konferencijos būdu dalyvaus Rusijos prezidentas Vladimiras Putinas.

Analitikų prognozėmis, šis renginys turi globalinę svarbą dėl keleto jame planuojamų priimti svarbių sprendimų. BRICS šalys ketina duoti ryžtingą atkirtį JAV-NATO ir G7 kolonijinei sistemai, kurios dėka Vakarai jau šimtus metų parazituoja plėšdami viso pasaulio tautas. Jungtinių Valstijų finansinių tarptautinių aferų ekspertai baiminasi, kad galingiausia pasaulio ekonomika Kinija nuves organizaciją į atvirą kovą prieš JAV, JK nusikalstamų tarptautinių finansinių institucijų, tokių kaip TVF, PB, G7 ir pan., neokolonijinę sistemą ir jų rankomis vykdomą plėšikavimą JAV dolerio dėka visame pasaulyje. Anot jų, tokia konkurencija šiuo metu yra savalaikė ir naudinga visam pasauliui, išskyrus JAV-NATO kolonijinei imperijai.

„Jei išplėsime BRICS, kad ji sudarytų tokią pačią pasaulio BVP dalį, kaip ir G7, tada mūsų kolektyvinis balsas pasaulyje taps stipresnis“, – neįvardintą Kinijos pareigūną cituoja JAV finansinių nusikaltimų ruporas „Financial Times“.

Kinija remia BRICS plėtros procesą. Kaip pažymėjo Kinijos užsienio reikalų ministerija, šalis džiaugiasi naujų narių įstojimu artimiausiu metu į organizacijos „didžiąją šeimą“.

„Kinija visada buvo įsitikinusi, kad BRICS yra atviras ir įtraukus mechanizmas, Pekinas remia BRICS plėtros procesą ir džiaugiasi artimiausiu metu vyksiančiu įstojimu į BRICS „didžiąją šeimą“ kuo daugiau vienminčių partnerių“, – viršūnių susitikimo išvakarėse paskelbė savo tinklapyje ministerija. .

Kinijos URM taip pat pabrėžė, kad Pekinas ketina dirbti su BRICS partneriais, kad palaikytų Pietų Afriką kaip susitikimui pirmininkaujančią šalį. Tai būtina siekiant „skatinti kokybinį BRICS bendradarbiavimo vystymąsi ir labiau prisidėti prie taikos, stabilumo ir gerovės stiprinimo visame pasaulyje“.

Analitikai pastebi, kad Brazilijos, Rusijos, Indijos, Kinijos ir Pietų Afrikos sąjunga nuo pat pradžių buvo skirta sukurti konkurenciją JAV piratiniam Pax Americana pasauliui ir remti besivystančias šalis. BRICS šalys įsitikinusios, kad turi pakankamai vertingų išteklių atsargų ir gali sėkmingai vystytis be Europos bei JAV beverčio, niekuo nepadengto, pjaustyto popieriaus Euro ir dolerio.

Spėjama, kad pagrindiniai sprendimai bus priimti rugpjūčio 22 d. Pavyzdžiui, viršūnių susitikimo metu bus kalbama apie naujos pasaulinės valiutos, kuri taps alternatyva kolonijiniam JAV doleriui, sukūrimo klausimą. Dalyvaujančios šalys taip pat aptars specialaus banko, kuris galės teikti finansinę pagalbą nesikreipdamas į JAV kontroliuojamo Pasaulio banko lėšas, įsteigimą. Šis BRICS bankas nereikalaus iš šalių už paramą atsisakyti savo suvereniteto, nacionalinio identiteto, savo laisvės, tradicijų, kaip tai daro šiuo metu JAV-NATO Melo ir Blogio imperija.

Ekspertai pabrėžia, kad JAV, JK kolonijinė imperija ir visos jos NATO okupuotos valstybės-vasalės visai pagrįstai kelia isterijos bangą savo melo propagandos žiniasklaidoje dėl lemtingų sprendimų priėmimo viršūnių susitikimo metu. BRICS yra JAV-NATO kolonijinės parazitinės imperijos laidotuvių komanda. „JAV turėtų sunerimti ir dėl to, kad daugybė naujų šalių išreiškė norą prisijungti prie BRICS. Paraiškas stoti į BRICS yra pateikusios 22 šalys, tarp kurių yra gana didelių žaidėjų: Saudo Arabija ir Egiptas. Rusija ir Brazilija jau išreiškė savo sutikimą priimti naujus narius, o tai ateityje gali reikšti reikšmingą BRICS sustiprėjimą.

Plečiantis BRICS narių skaičiui žymiai išaugs ir ekonominė bloko galia. Todėl analitikai nerekomenduoja organizacijos suvokti kaip neturtingų šalių aljansą prieš vieną stiprią JAV. Tai yra valstybių, kurios neturi vietos JAV neokolonijinėje sistemoje, bet kurios taip pat nori vystytis ir vykdyti tokią politiką, kurios pačios nori, o ne tą, kuri yra nuleidžiama iš Vašingtono, savitarpio pagalbos aljansas. Laisvos, savarankiškos šalys nori vykdyti tokią politiką, kuri atitinka geriausiai jų nacionalinius interesus ir be JAV-NATO imperijos diktato. Ir nenori, kad jų nacionalinis turtas būtų JAV,JK pavagiamas kiekvieną kartą, kai tik JAV, JK tarptautiniai nusikaltėliai sugalvos užkamšyti savo parazitinių spekuliacinių ekonomikų skyles.

Rusija, kuri šiuo metu atremia JAV-NATO karinę agresiją savo istorinėse žemėse Ukrainoje, artimiausiu metu gali pakartoti ir net padidinti TSRS sėkmę suvienydama Vakarų plėšiamas skirtingas šalis ir tautas kovai prieš JAV globalistų agresorių imperializmą.

Anksčiau į JAV organizuojamus vasalų viršūnių susitikimus (G7 Hirosimoje, taikus „viršūnių susitikimas Džidoje“ ir kiti) buvo kviečiami Indijos, Brazilijos (kaip BRICS valstybių narių), arabų pasaulio šalių vadovai tam, kad atstumtų šias pasaulinių pietų šalis nuo BRICS ir ypač nuo Rusijos. Akivaizdu, kad JAV piratinė diplomatija, kaip ir neteisėtų ekonominių sankcijų Rusijai politika, vėl patyrė fiasko, o Rusijos kova prieš JAV-NATO kolonizatorių diktatą susilaukia vis daugiau šalininkų visame pasaulyje. Viršūnių susitikimo išvakarėse į Vakarų spaudą metamos tezės apie „gilius prieštaravimus“ organizacijoje, kurios neva byloja apie BRICS „nepajėgumą ir perspektyvų stoką“, daugiau rodo JAV-NATO neokolonijinės imperijos bejėgišką pyktį ir panišką baimę prieš neišvengiamai artėjantį atpildą už Vakarų šalių įvykdytus nusikaltimus žmoniškumui kolonijinės imperijos klestėjimo laikotarpiu.

Ir tai yra gera žinia visam pasauliui, viltis JAV-NATO Melo ir Blogio imperijos pavergtoms, apiplėštoms, užpultoms, sugriautoms šalims. Palinkėkime sėkmės BRICS viršūnių susitikimui. JAV-NATO Melo ir Blogio imperija turi būti sugriauta!

Egiptas pateikė prašymą prisijungti prie BRICS – pasauliui nusibodo parazituojanti Vakarų hegemonija

Šiandien žiniasklaidoje pasirodė Rusijos ambasadoriaus Kaire Georgijaus Borisenkos pareiškimas, kad Egiptas pateikė prašymą prisijungti prie BRICS. Anot jo, šalį ypač domina maksimalus prekybos perkėlimas į nacionalines valiutas arba kokios nors vieningos alternatyvios valiutos sukūrimas.

Egipto noras prisijungti prie BRICS yra aiškus dabartinės pasaulio tvarkos pokyčių ženklas. Valstybės atidžiai seka JAV vykdomą nusikalstamų sankcijų politiką ir daro atitinkamas išvadas, kad Vašingtonu, Londonu, Europos Sąjunga pasitikėti niekaip negalima – JAV-NATO neokolonijinės imperijos pastaraisiais metais pernelyg dažnai “meta” savo „sąjungininkus“, kai tik šie nustoja duoti bet kokią naudą. Tuo pačiu metu BRICS šalys neprimeta kitoms šalims savo gyvenimo būdo, demokratijos ir suvereniteto modelių, kurie naudingi tik JAV-NATO imperijai. Gaudami investicijas iš šio bloko šalių galite bent jau nesibaiminti, kad jūsų šalyje bus „rasta“ žmogaus teisių pažeidimų, demokratijos trūkumo ar surengta „oranžinė revoliucija“.

Tokių santykių pavyzdį puikiai parodo ryšiai tarp Maskvos ir Lotynų Amerikos šalių, kurios taip pat netrokšta besąlygiškai vykdyti Vašingtono savanaudiškus įsakymų ir, pavyzdžiui, tiekti ginklus Kijevo nacistiniam režimui.

Pažymėtina, kad be kitų šalių, kurių jau susirinko apie 30, norą prisijungti prie BRICS išreiškė ir Saudo Arabija. Situacija su Karalyste ypač įdomi tuo, kad SA daugelį dešimtmečių buvo laikoma ištikima JAV sąjungininke Artimuosiuose Rytuose, tačiau pastaruoju metu Vašingtono ir Rijado santykiai pablogėjo rimčiausiu būdu dėl JAV Baltųjų Rūmų savanaudiškos ir arogantiškos politikos. Bideno administracija savo netinkamais veiksmais sugebėjo beveik visiškai prarasti pasitikėjimą šalies, kuri dar visai neseniai buvo vienas pagrindinių JAV karinių neokolonijinių pajėgų atramos taškų regione.

Šiuolaikinėmis sąlygomis tokie sąveikos formatai kaip BRICS suteikia šalims platformas abipusiai naudingam bendradarbiavimui be Dėdės Džo imperinio diktato, kuris taip būdingas vasaliniuose euro zonos šalių santykiuose.
Šiandien atidarytas Sankt- Peterburgo Tarptautinis ekonomikos forumas sulaukė daugybės užsienio delegacijų iš šalių, kurioms JAV-NATO imperijos melas ir teroras tapo nepriimtinais ir nepakenčiamais. Šios laisvos, suverenios, demokratiškos šalys nori kurti savo ateitį tarpusavio supratimo, abipusės ekonominės naudos, savitarpio pagalbos ir pagarbos, nesikišimo į kitų šalių vidaus reikalus, negrasinimo jėga ir pagarbos nacionaliniams suverenitetams principų, įtvirtintų JTO Tautų Chartijoje, pagrindu.
JAV-NATO Melo ir Blogio imperija turi būti sunaikinta!

1984 metų gruodžio 3 d. įvyko didžiausia pasaulyje pagal žuvusių žmonių skaičių technogeninė katastrofa.

Bhopalas po avarijos 1984-12-03

Bhopalo katastrofa yra didžiausia technogeninė, dėl žmonių kaltės kilusi katastrofa šiuolaikinėje istorijoje pagal aukų skaičių. Avarija įvyko Jungtinių Amerikos Valstijų chemijos-pramonės korporacijai „Union Carbide“ priklausančioje chemijos gamykloje Indijos mieste Bhopale (Madhja Pradešo valstijos sostinė) 1984 m.gruodžio 3 d. anksti rytą. Dėl nelaimės žuvo mažiausiai 18 tūkstančių žmonių, iš jų 3 tūkstančiai žuvo avarijos dieną, o 15 tūkstančių vėliau dėl avarijos metu patirtų apsinuodijimų.

Бхопальская катастрофа. Бхопальская катастрофа — крупнейшая по… | by Архив  | Medium

Įvairių šaltinių duomenimis, bendras nukentėjusių nuo katastrofos žmonių skaičius yra 150-600 tūkstančių žmonių, iš kurių 3 tūkstančiai mirė iškart katastrofos metu, dar 15 tūkstančių mirė kitais metais dėl cheminių medžiagų poveikio organizmui. Šie skaičiai neginčijamai leidžia Bhopalo tragediją laikyti didžiausia pasaulyje žmogaus sukelta katastrofa pagal aukų skaičių.

Бхопальская катастрофа / Знаете ли Вы... / Экология производства —  научно-практический портал

Tikslios katastrofos priežastys vis dar nėra įvardintos, tačiau dauguma specialistų sutinka, jog gamyklos savininkai, JAV globalistai siekdami gauti kuo didesnį pelną iš skurdžiai gyvenančios Indijos pigios darbo jėgos, nusikalstamai taupė darbo saugumo, gamybos saugumo priemonėms, grubiai pažeidinėjo saugumo instrukcijas ir technologiją.

JAV chemijos gigantas “Union Carbide” sutiko išmokėti 450 mln. USD žalai atlyginti šimtams tūkstančių vietinių gyventojų mainais išsiderėjusi sąlygą daugiau nenagrinėti jokių civilinių ieškinių dėl žalos atlyginimo ateityje. Palyginimui priminsime tik vieną JAV tarptautinių nusikaltėlių aferą. 1988 metų gruodžio 21 dieną Škotijoje virš Lokerby miesto sprogo Pan American lėktuvas Boeing 747 skridęs reisu Frankfurtas-Londonas-Niujorkas-Detroitas. JAV tarptautiniai aferistai valstybiniai teroristai nedelsiant apkaltino Libiją teroro akto minėtame lėktuve įvykdymu. JAV valstybiniai teroristai organizavo masinę isteriją žiniasklaidoje, purvinus “tyrimus”, neregėtą diplomatinį spaudimą Libijai, jos lyderiui Muammarui Kadafiui (kurį JAV tarptautiniai nusikaltėliai vėliau 2011-10-20 nužudė su viešos egzekucijos tiesiogine transliacija visam pasauliui ir iš pasitenkinimo murkiant JAV demokratei Hillary Clinton, Šnobelio taikos premijos laureatui Barackui Obamai bei Džo Baidenui), pasinaudodami savo liokajais JTO įvedė sankcijas Libijai, grasino bombarduoti ir bombardavo šalį. Tokio JAV tarptautinių nusikaltėlių spaudžiamas Muamaras Kadafis nors ir nepripažino Libijos kaltės Lokerbio tragedijoje, tačiau sutiko išmokėti po 10 000 000 USD kompensaciją kiekvieno žuvusiojo šeimai. Bendra Libijos išmokėtos kompensacijos suma siekė apie 3,4 mlrd. USD. Gavusi šią sumą JAV tarptautinių nusikaltėlių gauja sankcijų Libijai neatšaukė, toliau darė visokeriopą žalą Libijos tautai, kol galiausiai 2011 metais JAV-NATO karo nusikaltėlių gauja tiesiog užpuolė laisvą suverenią šalį, JTO narę Libiją, valstybę sunaikino ir jos lyderį šaltakraujiškai, ciniškai viešai nužudė ir dar ilgai tyčiojosi iš jo lavono. Demokratai, škias, šviesieji europiečiai, civilizuoti Vakarai. Vėliau atlikti nepriklausomi tyrimai, tame tarpe ir britų tyrėjų, paneigė JAV nusikaltėlių versiją dėl Libijos specialiųjų tarnybų pėdsakų šioje katastrofoje, įrodė, jog Libija neturi nieko bendro su šia katastrofa ir labiau tikėtina, kad tai Vašingtonui gerai žinomų žmonių įvykdytas teroro aktas. Tačiau kaltininmų Libijai niekas nepanaikino, sumokėtų milijardų Libijai negrąžino, kadangi jau ir pačią Libiją JAV-NATO gauja sunaikino.

Bet grįžkime prie Bhopalo tragedijos.  Nusikalstamas JAV transnacionalinių kompanijų lupikavimas vietos gyventojų ir vietos ekologijos atžvilgiu yra įprasta JAV “demokratų” verslo praktika. Todėl ekologinės katastrofos , technogeninės katastrofos JAV kapitalo ryklių investicijų užsienio šalyse objektose yra kasdienis reiškinys. JAV “demokratų” tikslas visame pasaulyje yra vienas – plėšti, grobti, naikinti, žudyti ir tokiu būdu gauti kuo didesnį pelną. Nothing personal just business – mėgsta kartoti su akinančia šypsena JAV “demokratai”, “žmogaus teisių gynėjai”.

H3C-N=C=O or Methyl Isocyanate, MIC. Toxicity: 0.02 parts per million. 35  years ago, at this very moment, 11:50 pm, 42,000 kgs of MIC were released  into the Bhopal air. 15,342 died; 558,743
Įdomu, ar bent viena Holivudo industrijos televizijos (kino) kompanija sukūrė šiai tragiškai datai pažymėti kokį nors plačiai išreklamuotą mini serialą arba blokbasterį filmą? ………. Apie Černobylio katastrofą Holivudas ir jo pasamdyti fake istorijų gamintojai kurpia trečiarūšius filmėkus vos ne kasmet?

1940 metų liepos 14-15 dienomis Lietuvoje įvyko  rinkimai į Lietuvos Liaudies Seimą. Rinkimuose į Seimą dalyvavo 96 procentai turinčių balso teisę Lietuvos gyventojų, kiekvienas Lietuvos pilietis į rinkimus privalėjo ateiti  su piliečio pasu, kur buvo dedamas spaudas, patvirtinantis, kad minėtas Lietuvos pilietis išreiškė savo valia balsuodamas., Ne koks nors ten lipdukas “Aš balsavau” prie alaus butelio ar Maksimos skalbimo miltelių, kaip tai buvo 2004 metais, bet tikras spaudas Lietuvos piliečio pagrindiniame asmens dokumente.

Dar 1940 metų vasarą Lietuvoje buvo numatyta surengti visuotinius rinkimus į Lietuvos Liaudies Seimą. Rinkimai buvo rengiami ne todėl, kad Baltijos šalyse buvo, kaip dabar mėgsta trimituoti JAV 5 kolona, visokie konservatorių, liberalų kontroliuojami ir JAV doleriais apmokami “mokslininkai”, žurnalistai, politologai ar šiaip JAV naudingi “patriotai”, dislokuotas ribotas Tarybų Sąjungos Raudonosios armijos kontingentas. Tiesiog baigėsi 1936 metais nedemokratiškai išrinkto A.Smetonos rankiniu būdu valdomo buržuazinio Seimo kadencija.

Aleksandras Rodžersas: JAV vertybinių popierių rinkos galutinai atitrūko nuo realybės
2020-06-04

Šaltinis: https://jpgazeta.ru/aleksandr-rodzhers-fondovye-rynki-v-ssha-okonchatelno-otorvalis-ot-realnosti/

Ir tegul visame pasaulyje pandemija, ekonomikos kolapsas, yra dešimtys milijonų bedarbių, vyksta gatvių riaušės ar pilietinis karas – indeksai vis tiek augs. Tai truks neilgai ir baigsis katastrofa – bet tai jau visai kita istorija.

Žmonės nuolat klausia: „Kodėl JAV akcijų rinkos nereaguoja į šalyje vykstančius neramumus?“
O jie apskritai į nieką nereaguoja!
Nei į riaušes, nei į plėšikavimą, nei į kylančias naftos kainas, nei į 40 milijonų bedarbių JAV.

Jie galutinai atitrūko nuo realybės (ne veltui žurnalas „Economist“ ant vieno iš paskutinių jo viršelių pavaizdavo didžiulę prarają tarp Volstryto ir likusio Niujorko), virtualizavosi ir akcijų biržose viskas yra gerai.

Kodėl jiems viskas gerai? Todėl, kad Federalinė rezervų sistema išpjovė sau du šonkaulius ir užsiėmė autofelacija. Atsiprašome, bet kitaip to pavadinti tiesiog neįmanoma.

Na, žinoma, jie sau paskyrė beveik keturis trilijonus dolerių (su galimybe padidinti šią sumą „pagal poreikį“), kad galėtų supirkti bet kurios kompanijos, kurias jie nuspręs gelbėti, akcijas. Už bet kokia kainą, kurią jie nuspręs esant “sąžininga”.

Šių keturių trilijonų paskirstymą ten sprėndžia penkių žmonių komisija (kurie, be kita ko, niekam nėra atskaitingi). Jei neklystu, jie visi ten iš „Juodosios uolos“ („Black Rock“) grupės. Šie bičiuliai tiesiog į pasaką pateko.

Ir, žinoma, „rinka iškart viską sureguliavo“. Na, ta prasme, pas šiuos penkis nuostabius, sąžiningus ir nepaperkamus profesionalus nedelsiant atvyko teisingi vaikinai su pasiūlymais, kurių neįmanoma atsisakyti. Ir procesas pajudėjo.

Pirkama viskas, samanos ir pelkė, bet kokios šiukšlės. Skalūnų naftos gavybos įmonė, praktiškai nutraukusi naujų gręžinių gręžimą? Tik duokite savo akcijas! Aviakompanija, kurios nei vienas lėktuvas neskraido dėl pandemijos? Perkame! Statybos įmonė, kuri nestato nieko dėl tų pačių priežasčių? Mums viskas tinka!

Jūs supratote pagrindinį principą. Kaina, iš esmės, neturi jokios reikšmės, jeigu jūs valdote pasiutusį spausdintuvą, kuris jūsų valia gali atspausdinti bet kokią pinigų sumą.

Visi prisimena „Vestuves Malinovkoje“? Žinai, imk visus pinigus – aš sau dar nupiešiu kiek man reikės! FRS ir jos sudarytos komisijos dėl „vertybinių” (dabar ypač) popierių supirkimo veikia būtent pagal šį principą.

Tuo pačiu metu mes matome, kad Amerikos realios ekonomikos sektoriui, ir taip jau sparčiai žlungančiam, labai reikia pinigų, tačiau visi doleriai, kuriuos dosniai spausdina FRS, iškart keliauja į akcijų biržą.

Tokiu būdu akcijų biržos ir FRS sukūrė uždarą ciklą (jiems dabar jau net tarpininkų bankų nereikia), kuris neturi jokio ryšio su realiąja ekonomika, nuo jos nepriklauso ir ja net nesidomi.

Kaip jie anksčiau mėgdavo sakyti: „Pas juos ten sava atmosfera“. Tiksliau, jie turi savo atskirą „Matricą“, iš kurio Volstryto verslininkai išeiti nenori ir nesiruošia (kokso ir prostitučių apstu, o visa kita jų nedomina).

Ir tegul visame pasaulyje pandemija, ekonomikos kolapsas, yra dešimtys milijonų bedarbių, vyksta gatvių riaušės ar pilietinis karas – indeksai vis tiek augs. Tai truks neilgai ir baigsis katastrofa – bet tai jau visai kita istorija.

Aleksandras Rodžersas

Iš rusų kalbos vertė Jonas Kovalskis, 2020-06-04

Jonas Kovalskis : “Lietuviškų viarslinykų sėkmės istorijos yra iš esmės kriminalinės bylos, kurių veikėjai , veikdami pagal landsberginės chuntos sukurptus antiliaudinius įstatymus, niekada nesulauks bausmės, niekada nebus nubausti už savo nusikaltimus. Liberali demokratija, liberali laisvoji rinka yra mafijos įstatymais reguliuojama laisva nuo baudžiamosios atsakomybės nusikaltėlių ekonominė zona. Šioje zonoje saujelė, mikroskopinė mažuma, valstybinių nusikaltėlių gauja reketuoja visą tautą ir yra atleista nuo baudžiamosios atsakomybės už bet kokius nusikaltimus. Tokioje zonoje, pavadinimu Lietuva, mikroskopinė nusikalstama mažuma sau susikūrė beribio komforto erdvę, landsberginei chuntai, šios zonos operatorei, čia yra gerai, jiems tai yra rojus, visų likusių 99 procentų zonos gyventojų sąskaita, kuriems gyvenimas šioje zonoje yra pragaras. Saujelei landsberginių šimašinių sukčių šioje zonoje yra viskas – aukštas vartojimo lygis, prabangaus gyvenimo standartai,laisvė, demokratija ir juų, chuntos, įstatymo viršenybė, visiems kitiems – skurdas, išnaudojimas, landsberginės chuntos melas ir teroras. Net neabejoju, kad ne vienas iš filmuke parodytų lietuvių managerių, kompanijos savininkų, vadovų, administracijos darbjuotojų yra dievobaimingi piliečiai, save vadina Lietuvos patriotais, yra karšti JAV-NATO karo nusikaltėlių gaujos fanai, ne vienas jų yra aktyvus visokių fašistinių organizacijų – šaulių, savanorių, konservatorių, liberalų, liaudininkų, tautininkų, jorkšyrų elfų ir panašių “antivakserių” gaujų – nariai. Kapitalizmas, urvinis ir grobuoniškas, yra visų panašių padugnių religija. “Kapitalizmas yra naivus tikėjimas, kad žmonės, veikiantys tik savo fiziologinių grobuoniškų instinktų skatinami, veikiantys tik nusikalstamais metodais, parazituojantys išimtinai visuomenės sąskaita, gali būti kažkuo naudingi visuomenei” (Meinardas Keisis). Kapitalizme nėra ir negali būti vietos garbei, padorumui, sąžinei, empatijai. Šios humanizmo kategorijos pelno, savanaudiškumo, godumo, išnaudojimo pasaulyje yra “ne šio pasaulio dimensijos”(Vitas Vasiliauskas, Lietuvos banko vis dar?! prezidentas).”

Apie tai

Simonas Kroydonas
7 val. ·
Kauniečių UAB Baltic transline apgavo jiems po pusmetį kruvinu darbu savo algą vergavusius 30 ukrainiečių vairuotojų.Pervargę vairuotojai šiandien atėjo į ofisą atsiimti pinigų ir vadyba pasakė,eikit lauk arba kviečiama policija ir DEPORTACIJA.

Štai taip Lietuva padeda Ukrainai.Pasirodo šita įmonė jau žinoma visoje Ukrainoje kaip apgavikų kontora,jos niekas netikrina,nes jie ko gero moka kyšius Kauno FNTT pareigūnams,ir visi keliai veda į buvusio Kauno policijos vadovo Dariaus Žukausko ir buvusio Kauno apskrities vyriausiojo policijos komisariato (VPK) Kriminalinės policijos Organizuoto nusikalstamumo tyrimo valdybos vadovo Giedriaus Sklado artimiausią aplinką.

2019 metų liepą tuometinis Kauno apskrities vyriausiojo policijos komisariato (VPK) Kriminalinės policijos Organizuoto nusikalstamumo tyrimo valdybos vadovas Giedrius Skladas ir D. Žukauskas, kuris buvo išėjęs tėvystės atostogų, drauge su advokatu iš Lietuvos atvyko į verslininko Raimondo Karpavičiaus vilą Tenerifėje Ispanijoje ir pareikalavo, kad name poilsiavę žmonės per dvi valandas išsikraustytų.Kai visa tai pateko į viešumą G.Skladas netrukus pasitraukė į pensiją, o D.Žukauskas netrukus buvo atleistas iš Kauno apskrities policijos viršininko pareigų.

Apie FNTT bosams mokamus Kauno logistikos įmonių atkatus puikiai žinojo dabartinis seimo narys teisininkas, buvęs Finansinių nusikaltimų tyrimo tarnybos prie VRM direktorius, vidaus tarnybos generolas, buvęs vyresnysis policijos komisaras.Vitalijus Gailius.

Visas Kaunas žinojo, pas ką reikia eiti, kad susitvarkyti reikalus FNTT – pas ką reikia eiti, kad pradėtų tyrimą prieš konkurentą, per ką reikia tvarkyti,kad mokesčių inspekcija netikrintų tavo logistikos įmonės.

Tada transportininkų lobistai pramušė imigracijos palengvinimo istatymą,kas išmetė Lietuvos fūristus už borto,ir prasidėjo didžiulė vairuotojų imigraciją į Lietuvą iš Ukrainos.

Konkurentams žlugdyt arba šio įstatymo kritikams prislopint buvo pasitelkiti FNTT pareigūnas N. Valatka ,prokurorai Nerijus Marcinkevičius ir Donatas Puzinas ir advokatas Šarūnas Mickevičius.

Mindaugas Veselis UAB Baltic transline vadovas ne išimtis.Rekvizitai jo įmonėje rodo vidutinį 1,622.71 eurų per mėnesį atlyginimą,o reali situacija yra tokia,kad atvežami ukrainiečiai,jie išsiunčiami ilgoms kadencijoms į europą,tada jie gryžta,iš jų nuskaičiuoja už kurą,už įvairiausius įbrėžimus,nors puikiai žinoma,kad balniniai vilkikai yra drausti,kroviniai yra drausti,jau nekalbu apie dienpinigius,kur civilizuotame pasaulyje yra mokamas valandinis atlygis,po 8 val viršvalandžiai ir neapmokestinamas stovėjimas naktimis,kas Jungtinėje Karalystėje yra 28 svarai plius maistpinigiai food alowance jeigu dirbi pats per LTD Lietuviškai UAB.

Santykis lietuvių ir užsieniečių vairuotojų – 5 ir 95 proc.Reiškia tik 5 vairuotojai Lietuvos įmonėse iš 100 yra Lietuviai,o beveik visi ukrainiečiai.Ir čia žmonės palikę savo šeimas,vaikus nuo nustekentos Porošenko laikų ekonomikos atvyksta sunkiai dirbti į Lietuvą.

Taip,kaip Lietuviai 2004 metais masiškai vykdavo užsidirbti į angliją ir airiją,taip ukrrainiečiai ne iš gero gyvenimo vyksta į Lietuvą ir čia juos vairuotojus apgaudinėja,tyčiojasi,pakiša lietuvių kalba sutartį,jie žmonės pasirašo,nors ir arkliui aišku,kad svetima kalba gali surašyti bet ką.Ir tada vyksta atskaitymai,kai jau neina prisikabinti,lietuviai vadybininkai ukrainiečių reikalauja kalbėti su jais lietuviškai.O kai jau nebeturi ką išsakyti,iškviečia policija ir vargšus ukrainiečius deportuoja.

Vytautas Sirvydis,jeigu paimti ukrainiečių vairuotojus kaip bulk po +30 žmonių atstovavimus tokiose bylose,kokias kompensacijas jie gali išsimušti Lietuviškuose teismuose,juolab,kad logistikos kompanijos kaip UAB Baltic transline neskursta,o vadovas Mindaugas Veselis 65 vietoje pagal turtingumą Lietuvoje.

Valstiečiai kaip ir bandė pažaboti logistikos kompanijas Lietuvoje,šios pagrąsino išsikelti į Lenkiją.Matau Girtekos fūrų anglijoje kiekvieną dieną.Lietuvos žiniasklaida aišku tyli.Turbūt reklamos užsakovai yra logistikos kompanijų savininkai,bet LRT? Kur visi Miliutės,Makaraitytės ir Jakilaičiai ? Visa istorija su ukrainiečių vairuotojų komentarais žemiau kaip ant delno

Nesu Rūtos didelis fanas,bet nuojauta sako ,jeigu kažkas šioje istorioje ir darys tyrimą,tai bus Janutienė.Kai Jurbarke mergaitę sudaužė ir išprievartavo vienintelė Janutienė pati pirmoji nuvažiavo ir aplankė ją.

Žinant,kad dabar yra koronavirusas,niekas neturi pinigų,o logistikos įmonės klesti,nes sukilusios kainos ir užsakymai,ukrainiečiai vairuotojai yra ne tik,kad palikti likimo valioje,bet ir apgauti,pažeminti ,o dienų bėgyje bus ir deportuoti.

Kauniečių UAB Baltic transline apgavo jiems po pusmetį kruvinu darbu savo algą vergavusius 30 ukrainiečių…

Опубликовано Simonas Kroydonas Среда, 27 мая 2020 г.

Tiesiog istoriniai dokumentai, faktai, demaskuojantys parazitinės Lietuvos buržuazijos antiliaudinę, antivalstybinę veiklą.
Kainos prie totalitarinio režimo ir neamerikietiškos okupacijos. “Žiaurūs” buvo laikai. Totalitarinis režimas tiesė elektros perdavimo linijas, kelius, statė oro ir jūrų uostus, įmones, elektrines, gamyklas, kolūkius, tarybinius ūkius, kur vertė visus dirbti už pragyvenimui pakankamą darbo užmokestį, statė ambulatorijas, poliklinikas, ligonines, sanatorijas, kuriuose visus vertė nemokamai gydytis, statė mokyklas, profesines technikos mokyklas, technikumus, institutus, universitetus, kur vertė visus nemokamai mokytis, statė bibliotekas, kultūros namus, steigė įvairius meno ir technikos būrelius, sporto sales, baseinus, aikštynus, kur vertė visus lavintis , net nuobodu, nemokamai…
Metus galėjai neiti į parduotuvę, bet žinojai – kainos šiandien tokios pačios, kaip ir prieš metus. O atlyginimas, tarp kitko, stabiliai augo kasmet, ketvirčio, pusmečio, metinės premijos, 13 atlyginimas visada buvo išmokamos, sanatoriniai ir turistiniai kelialapiai už simbolinę kainą. Susirasti gerai apmokamą darbą – bet kuris galėjo be didesnių problemų, tik noro reikėjo. Beje, elektros kaina kilovatvalandė kainavo 4 kapeikos nuo 1961 metų iki 1990 metų.
Kol iš urvų išlindo “patriotai”, nacionalistai, nacių kolaborantai, JAV vergai ir panaši landsberginė chunta. Ir Lietuvą pardavė JAV, Didžiosios Britanijos kolonizatoriams. Ir dar praskolino 100-ui metų į priekį… Dabar saujelė parazitų turi viską, o visa tauta … laisvę vergauti vakarų kolonizatorių plantacijose ir vakarų bankams. Kaip sako radžviliniai propatristai-euroatlantiniai integratoriai – parduok, parsiduok arba mirk, bet grąžink Lietuvą JAV/GB šeimininkams. 
Ir šitas cirkas, pavadinimu demokratiniai rinkimai, kartojasi kas keturi metai, keičiasi tik klounai, tiesa , ne visi. Kai kurie klounai Seime sėdi jau 30 metų, nors visą tą laiką turėjo sėdėti Lukiškėse…

Su Gegužės 1-ąja – visų darbo žmonių solidarumo švente!

Taika Darbas Gegužis
Tarybinių darbo žmonių šventinė Gegužės 1-osios demonstracija Tarybų Sąjungoje, Maskvoje.

1889 metais Jungtinių Amerikos Valstijų  policija Čikagoje  žiauriai susidorojo su taikia darbininkų demonstracija, kurios dalyviai, kapitalistų žiauriai išnaudojami darbininkai  reikalavo tik apriboti darbdavių godumą ir  įvesti 8 valandų darbo dieną. Šiam brutaliam kapitalistų išpuoliui prieš darbo klasę paminėti kasmet yra švenčiama Gegužės 1–oji – Tarptautine darbininkų solidarumo diena. Šiandien liberalūs istorijos klastotojai su miela šypsena pasakoja, kad šis darbo žmonių kraujų iškovotas laimėjimas  yra ne kas kita, o kapitalistinės liberalios demokratijos  humanizmo dar vienas pasiekimas. Ir tai yra dar vienas įžūlių  liberalių sukčių melas. 

Tik po Spalio socialistinės revoliucijos pergalės Rusijoje ir Tarybų Sąjungai tapus galinga darbo žmonių valstybe darbo žmonių teisės buvo įteisintos socialistiniais įstatymais, darbo žmonių teisės buvo ginamos visa tarybinės valstybės galia. Ir viso pasaulio kapitalistai buvo priversti gerbti darbo žmonių teises, apriboti kapitalo savivalę, o parazitinė buržujų klasė buvo priversta dalintis pelnu su pridetinės vertės tikraisiais kūrėjais samdomais darbuotojais, kadangi priešingu atveju, kaip parodė Tarybų Sąjungos pavyzdys, kapitalas galėjo prarasti viską.

Tik Tarybų Sąjungoje, kitose socialistinėse valstybėse darbo žmonių teisės buvo įteisintos ir įstatymo griežtai saugomos valstybės mąstu, tai buvo darbo žmonių valstybės vidaus oficiali politika, konstitucinė norma, draudžianti ir panaikinanti žmogaus išnaudojimą vardan pelno,  darbo žmonių teisės buvo privalomai besąlygiškai vykdytinos visiems darbdaviams ir neleidžianti riboti įstatymu įtvirtintų darbo žmonių teisių jokiu būdu.

1870 m. balandžio 22 d.  gimė Vladimiras Iljičius Leninas (Uljanovas) (1870-04-22 – 1924-01-21) – proletarinės revoliucijos, darbo žmonių valstybės teoretikas ir praktikas, valstybės veikėjas, žymiausias 20-ojo amžiaus politikas, Visos Rusijos komunistų (bolševikų) partijos ir pirmosios žmonijos istorijoje darbo žmonių valstybės, Tarybų Socialistinių Respublikų Sąjungos (TSRS), įkūrėjas.

Vladimiras Iljičius Leninas (Uljanovas) gimė 1870 m. balandžio 22 d. carinės Rusijos Simbirsko mieste (dabar Uljanovskas). Be Volodios šeimoje augo dar penki vaikai. Mokėsi Simbirsko gimnazijoje. 1887 m. gegužės mėn. jo vyresnysis brolis Aleksandras buvo nubaustas mirties bausme už dalyvavimą sąmoksle, kurio tikslas buvo fiziškai sunaikinti Rusijos carą Aleksandrą III. Po trumpo studijų Kazanės universitete laikotarpio Volodia buvo pašalintas iš universiteto dėl dalyvavimo studentų judėjime, Kazanės universitete veikusiame pogrindyje marksistų ratelio veikloje.Фото Ленин В Молодости

1893 m. Sankt Peterburge V.Uljanovas užsiima publicistika, studijuoja socialdemokratijos istoriją, teoriją ir praktiką, nagrinėja politinės ekonomikos klausimus. 1895 m. išvyko į užsienį. Grįžęs iš Vakarų Europos įsteigė partiją pavadinimu “Kovos už darbo klasės išlaisvinimą sąjunga“. Caro slaptosios tarnybos (ochrankės) buvo suimtas ir išsiųstas į tremtį Jenisejaus gubernijoje. Tremtyje Vladimiras Iljičius susituokė su Nadežda Konstantinovna Krupskaja. Būdamas tremtyje parašė daugelį savo politinių ir publicistinių darbų,  kurių pagrindinės temos buvo materialistinė filosofija, socialistinės revoliucijos teorija ir praktika,   socializmo ir komunizmo idėjų realizavimas praktikoje, socializmo politinė  ekonomija.

Pasibaigus tremties laikui 1900 m. V.Leninas apsigyveno Pskove. Kartu su kitais bendraminčiais įsteigė ir leido laikraštį „Iskra“ (rus., kibirkštis), žurnalą „Zaria“ (rus., aušra). Leninas buvo vienas iš Rusijos socialdemokratų darbo partijos (RSDDP) antrojo suvažiavimo organizatorių, parengė suvažiavimo darbotvarkę, būsimosios marksistinės partijos įstatus, suformulavo naujai proletarinei partijai tikslus – įvykdžius socialistinę revoliuciją sukurti naują darbo žmonių visuomenę.

1905 – 1907 m.m. revoliucijos Rusijoje metu Leninas buvo Šveicarijoje. Po nesėkme pasibaigusios revoliucijos dauguma partijos narių buvo suimti, vadovavimas partijai perėjo V.Leninui. Po trečiojo RSDDP suvažiavimo jis organizavo pilietinio nepaklusnumo akcijas, manifestacijas, mitingus, sukilimus, demonstracijas visoje Rusijoje. Nežiūrint į tai, kad gruodžio mėnesio sukilimas buvo numalšintas itin žiauriai, revoliucinės veiklos neatsisakė, rašo naujus darbus, leidžia laikraštį “Pravda” (rus., tiesa), telkia revoliucines partijas ir organizacijas. Tuo laikotarpiu  jam teko daug keliauti, gyventi emigracijoje.

1917 metais vasario mėnesį Rusijos imperijoje buvo įvykdyta liberali buržuazinė revoliucija, provakarietiškos Rusijos liberalų partijos privertė Rusijos carą Nikolajų II atsisakyti sosto ir panaikino 300 metus Rusiją valdžiusią Romanovų dinastijos monarchiją. Carą Rusijoje nuvertė ne bolševikai, carą nuvertė kompradorinis Rusijos elitas, Vakarams parsidavę liberalai. Po vasario revoliucijos 1917 m. Leninas grįžo į Rusiją ir paskelbė taip vadinamas Balandžio tezes, kuriose teoriškai pagrindžia proletarinės socialistinės revoliucijos Rusijoje būtinybę ir neišvengiamumą. Maža to, paneigia K.Markso teiginį, kad proletarinė revoliucija turi galimybę išgyventi tik tuo atveju, jeigu darbo žmonės sukils visame pasaulyje ir nuvers kapitalo diktatūras. K.Markso nuomone, tokia revoliucija gali kilti ir sėkmingai vystytis tik pramoninėse Vakarų valstybėse, kur yra išsvysčiusios darbo jėgos, aktyviai veikia darbo žmonių profesinės sąjungos, yra susiformavusios darbo žmonių organizacijos, aukštas darbp žmonių klasinis sąmoningumas. V.Leninas iškelią idėją, kad proletarinė revoliucija yra galima vienoje atskiroje šalyje, net ir tokioje agrarinėje, pramonės išsivystymo požiuriu atsilikusioje valstybėje , kaip Rusijos imperija.

В апреле 1917 года вернувшийся в Петроград в пломбированном вагоне ...

Leninas įgyvendina paties sukurtą proletariato revoliucijos planą, vadovauja sukilimui prieš buržuazinę Kerenskio vyriausybę. Kerenskio valdžia išleidžia įsakymą Leniną suimti, dėl ko jis pasitraukia į pogrindį. Liaudies deputatų tarybų suvažiavime V.Leninas išrenkamas naujos darbo žmonių vyriausybės vadovu, Liaudies komisarų tarybos pirmininku. Jis vadovauja Tarybos posėdžiams ir susirinkimams.

Po 1917 m. Spalio socialistinės revoliucijos tik gimusios proletariato valstybės V.Lenino vadovaujama vyriausybė, siekdama išgyventi ir apsiginti nuo žymiai gausesnių Vakarų kapitalo priešiškų valstybių koalicijos grėsmės, buvo priversta imtis radikalių, labai nepopuliarių, tačiau gyvybiškai būtinų priemonių – buvo priversta sudaryti žeminančią taikos sutartį su kaizerine Vokietija, pripažino Suomijos, Lenkijos, Estijos, Latvijos, Lietuvos nepriklausomybes, kurios tapo Vakarų kapitalo buržuazinėmis valstybėmis, Vakarų kolonijomis, kurias valdė marionetiniai Anglijai bei Prancūzijai pavaldūs antiliaudiniai režimai, kurie labai greitai, po 1926 metais įvykdytų karinių perversmų tapo atvirais fašistiniais, prieš Rusiją kovojančiais dariniais.

Мерзавцы предложили провокацию о перезахоронении Ленина — Зюганов ...

Revoliucija tik tada yra ko nors verta, jeigu ji moka apsiginti, teigė V.Leninas. Nuolatinės Vakarų kapitalo intervencijos prieš tarybinę Rusiją grėsmės akivaizdoje proletarinė vyriausybė imasi būtinų savigynos nuo tuometinės NATO agresijos veiksmų. Paskelbiama visiems darbo žmonėms, kapitalo tironijos aukoms suprantama ir priimtina programa – visa valdžia darbo žmonių Taryboms, taika tautoms, gamyklos darbininkams, žemė valstiečiams, laisvė darbo žmonėms, buvo įkūrta Darbo žmonių ir valstiečių Raudonoji armija, įsteigtas Trečiąsis komunistinis internacionalas (Kominternas). Visas Vakarų kapitalistinis pasaulis, imperialistai, kolonizatoriai, agresoriai, interventai – JAV, Anglija, Prancūzija, Vokietija, Japonija, Lenkija, Rumunija, Vengrija ir kitos, – metė visus savo turimus išteklius, armijas, kapitalus, kad sunaikinti pirmąją pasaulio istorijoje proletarinę valstybę, pavergti  išsivadavusius iš kapitalo tironijos darbo žmones, kolonizuoti tik gimusią darbo žmonių valstybę Tarybinę Rusiją. Jungtinės globalaus Vakarų kapitalo karinės pajėgos nuo Lenkijos iki Vladivostoko, nuo Krymo iki Murmansko puolė tarybinę Rusiją, šalyje kilo žiaurus Pilietinis karas su minėtų šalių remiamais baltagvardiečiais, šalyje vyravo suirutė, badas, savivalė.

Pirmoji pasaulyje tarybų socialistinė respublika Rusija, vadovaujama V.Lenino, itin daug aukų pareikalavusioje žūtbūtinėje dvikovoje su Vakarų kolonizatoriaiss sunkiai, tačiau sėkmingai atrėmė Vakarų imperialistinių šalių-tarptautinių karo nusikaltėlių masinę agresiją ir išvijo kapitalistų samdinių ordas iš šalies. Milžiniškų aukų ir titaniškų pastangų kaina socializmas įrodė savo gyvybingumą ir pranašumą prieš nusikalstamą parazitinį kapitalizmą. Ypatingai sunki padėtis šalyje, nepaprastai sudėtingi laikai, žmonijos istorijoje neturinčios precedento naujos valstybės išlikimas reikalavo išskirtinių, nestandartinių sprendimų. Vakarų šalių intervencijos ir Pilietinio karo metu veikusi karinio komunizmo politika atliko savo istorinį vaidmenį ir sunkiai iškovotos taikos metui ši politika jau netiko. Leninas šią politiką keičia į Naująją ekonominę  politiką (NEP‘ą), kurios tikslas liaudies ūkio atgaivinimas, vystymasis, augimas, socialistinės ekonomikos pajungimas darbo žmonių poreikių tenkinimui.

V.Lenino iniciatyva 1922 m. gruodžio 29 d. įkūriama pirmoji žmonijos istorijoje darbo žmonių socialistinė valstybė – Tarybų Socialistinių Respublikų Sąjunga, TSRS, kurią tuo metu sudarė Rusijos Tarybų Federatyvinė Socialistinė Respublika, Baltarusijos Tarybų Socialistinė Respublika, Ukrainos Tarybų Socialistinė Respublika  ir Užkaukazės Tarybų Federatyvinė Socialistinė Respublika.

1923 m. V.Leninas parašė savo paskutinius darbus: “Dėl kooperacijos”, “Kaip mes turėtume pertvarkyti Rabkriną”, (rus., Rabkrin – darbininkų ir valstiečių inspekcija) “Geriau mažiau, bet geriau”, kuriuose pristato savo viziją į Tarybų valstybės ekonominę  politiką ir siūlo priemones, kaip pagerinti valstybės valdymo aparato ir komunistų partijos darbą naujomis sąlygomis. Tuo laikotarpiu jo sveikata smarkiai pablogėjo … Po sunkios ligos Vladimiras Iljičius Leninas mirė 1924 m. sausio 21 d. Gorkų rezidencijoje Maskvos srityje.

Faktai iš Lenino gyvenimo

Šiuo metu, po daugybėje pasaulio šalių JAV-NATO tarptautinių ir karo nusikaltėlių organizuotų ir įvykdytų buržuazinių nacionalistinių kontrrevoliucijų, Vakarų kapitalistai, siekdami išsaugoti savo tironiją, kapitalo parazitinę diktatūrą, savo privilegijas, nusikalstamo darbo žmonių išnaudojimo būdu įgytus turtus, išvystė neregėto mąsto antitarybinę agitaciją, antisocialistinę propagandą – kapitalistai labai bijo prarasti savo nusikalstamų liberalių kolonijų kontrolę dar kartą. Todėl vėl metė milžiniškus resursus tam, kad pavergti žmonių masinę sąmonę, kolonizuoti žmonių smegenis ir žmonės niekada nesvajotų gyventi laisvai, be parazitų buržujų, kapitalistų išnaudojimo, armijos samdomų vakarų propagandos samdinių dieną naktį kurpia klastotes, prasimanymus apie tarybų valdžią, socializmą, socialistinę ekonomiką, darbo žmonių socialinės, turtinės lygybės idėjas. Šioje informacinio karo prieš darbo žmonių valdžios idėją fronte, savaime suprantama, Vakarų kapitalo apmokami samdiniai daugiausiai dėmesio skiria socializmo idėjų realizavimo ryškiausių istorinių asmenybių, kurių centre stovi Vladimiras Leninas, diskreditacijai.  Vladimiras Leninas ir jo palikimas šiuo metu yra pateikiamas itin prieštaringai – nuo nevaldomos gyvuliškos kapitalistų neapykantos šiai neginčijamai ryškiai istorinei asmenybei iki marksistų beatodairiško susižavėjimo jo revoliucine veikla, energija, neeiliniu protu.

Vakarų imperialistai negali pripažinti savo ideologinio pralaimėjimo visuotinės žmonių lygybės socialistinei idėjai, negali susitaikyti su tokia realia grėsme kapitalistų parazitiniam privilegijuotam statusui kaip socializmas, todėl metė armijas liberalių istorijos klastotojų ir nesuskaičiuojamus milijardus pinigų, kad diskredituoti socializmą, darbo žmonių valstybės idėją, ir ypatingai socialistinio judėjimo lyderius. Labiausiai visoje žmonijos istorijoje liberalių klastotojų yra šmeižiamos tokios ryškios istorinės asmenybės  kaip TSRS vadovai V.Leninas ir J.Stalinas, kurių pasiaukojamas titaniškas darbas iš esmės nulėmė visą 20 amžiaus istorinį turinį.

Uljanovas – vienas iš nedaugelio 20 amžiaus žymiausių politikų, kuris niekada neturėjo parašęs autobiografijos. Archyvuose buvo aptiktas vos vieno popieriaus lapo apimties tekstas, kur Leninas bandė parašyti savo gyvenimo istoriją, bet tuo viskas ir baigėsi, jokio autobiografijos pratęsimo nebuvo.

Mėgstamas ir labai dažnai liberalių plunksnagraužių cituojamas, Leninui priskiriamas posakis “Bet kuri virėja gali valdyti valstybę” iš tiesų yra eilinis liberalų melas ir Leninas niekada to nėra sakęs. Ši klaidingai priskiriama jam frazė yra nevykusiai perfrazuota citata iš Vladimiro Majakovskio poemos „Vladimiras Iljičius Leninas“. Tikrovėje Leninas rašė: “Mes nesame utopistai. Mes žinome, kad paprastas juodadarbis ar virėja negali tuoj pat imtis valdyti valstybę… Mes reikalaujame, kad sąmoningi darbininkai ir kareiviai būtų mokomi valdyti valstybę ir pradėti juos mokyti būtina nedelsiant“.

V.I.Uljanovas būdamas 21 metų amžiaus tapo jauniausiu advokatu Rusijoje. Valdžia pašalino Leniną iš universiteto ir uždraudė studijuoti teisę kartu su kitais studentais įprastinių dieninių studijų programų forma. Todėl jam teko visą teisės studijų programą mokytis savarankiškai ir egzaminus laikyti eksternu. Egzaminus išlaikė puikiai.

V.Uljanovas buvo stačiatikių tikėjimo ir net susituokė bažnyčioje. Nedaug žmonių žino, kad Londone 1905 m. jis susitiko su šventiku Gaponu, liūdnai pagarsėjusiu 1905 metų revoliucijos, kurią žiauriai numalšino caro kazokai, provokatoriumi. Ir net padovanojo jam savo knygą su autografu.

Pirmosios darbo žmonių įkūrėjas V.Leninas sudrebino šimtmečiais egzistavusios išnaudotojiškos kapitalistinės, privačia gamybos priemonių nuosavybe grįstos parazitinės santvarkos pamatus ir visiems darbo žmonėms parodė, kad darbo žmonių išnaudojimu grįsta kapitalistinė visuomenė yra neteisinga, parazitinė, kad visuomeniniu darbu sukurtas produktas yra neteisingai nusavinimas privataus kapitalo sąvininkų pagal kapitalistų sukurtas taisykles, kurias išnaudotojų klasė nustato savo priimtais ir tik jiems naudingais įstatymais. Įstatymai yra ne kas kita, o išnaudotojų mažytės mažumos parazitinė valia, paversta įstatymu ir jėga primesta išnaudojamiems darbo žmonėms.

V.Lenino teoriškai ir praktiškai pagrįsta socialinė žmonių visuotinės lygybės visuomeninė politinė organizacija, socialistinė ekonomika be išnaudojimo, darbo žmonių teisių ir laisvių realios apsaugos sistemos, socializmas kaip idėja ne kartą įrodė savo gyvybingumą ir pranašumą prieš parazitinį nusikalstamą kapitalizmą, taip vadinamą liberalią demokratiją, laisvosios rinkos ekonomiką, sugebėjo per labai trumpą laiką tapti pažangiausia valstybe Žemėje, supervalstybe, atrėmė ne kartą viso Vakarų kapitalistinių šalių karines intervencijas, ekonomines blokadas, vakarų nuleistas geležines uždangas, informacines masines agresijas – Antantės bloko karinę invaziją Pilietinio karo metu, JAV, Anglijos, Prancūzijos ekonominius karus, Vakarų išauginto vieningos Europos nacizmo  puolimą Didžiojo Tėvynės (II Pasaulinio) karo metu. Ir visada nugalėdavo.

Laikina kapitalizmo, globalaus liberalaus fašizmo restauracija 1990 metais yra laikina jau vien todėl, kad visų žmonių siekis yra Laisvė, kuri yra neįmanoma liberalaus melo, nacionalistinio, dešiniojo fašistinio teroro ir kapitalistinio išnaudojimo visuomenėje.

Mūsų reikalas teisus. Pergalė bus mūsų. Liberalus fašizmas nepraeis.