Kovos 11-osios kelias – kelias į nebūtį Nešvenčiau, nešvenčiu ir tikrai nesiruošiu švęsti kovo 11-osios. Ir, iš savo pusės neturėdamas jokių simpatijų nei Sąjūdžio, nei apskritai po jo pergalės išsirutuliavusios „nepriklausomos“ (tiksliau: nuo Tarybų Sąjungos nepriklausomos, o nuo Vakarų, JAV-NATO-ES vergiškai priklausomos) kriminalinio kapitalizmo Lietuvos atžvilgiu, šiandienos proga negaliu patylėti ir nepasidalinti šiuo buvusio sąjūdiečio, ilgamečio „Respublikos“ laikraščio redaktoriaus, V. Tomkaus, retoriniu klausimu: „Kaip reikėjo mūsų Lietuvos valdžiai nusiristi, kad patys radikaliausi Sąjūdžio pirmeiviai (Rolandas Paulauskas, Audrius Butkevičius, Egidijus Klumbys, Zigmas Vaišvila, pagaliau – aš pats), kurie aršiausiai griovė Tarybų Sąjungą, pradėtų su nostalgija į Rytų pusę dairytis?“ Gi žadėta ir „nepriklausomybė“, ir „privilegijų panaikinimas“, ir „demokratija“, ir tautinės kultūros „atgimimas“… O kas realiai išėjo? Visų pirma, nepriklausomybės – kaip minėta – jokios nėra, nebent tiktai (nebeegzistuojančios) TSRS ir Rusijos atžvilgiu. Tuo tarpu, priklausomybė visiška – nuo Vakarų (šiuo požiūriu, atminkime ES referendumą, kurio rezultatai – pirkti už euroalų, šokoladą ir skalbimo miltelius; atminkime ir tai, kad ES konstitucija šiai dienai aukščiau Lietuvos nacionalinės teisės, ir tai, kad mūsų žemę mindžioja NATO, JAV ir Vokietijos karių batai – ir viskas bus aišku…). O ką tai reiškia, rodo per paskutinius 30 metų akivaizdžiu tapęs ir jau akivaizdžiai vykstąs istorinis procesas: tie „Vakarai“, į…

Švenčiame Kovo 8-ąją, Tarptautinę Moters dieną, sveikindami savo moteris – motinas, žmonas, drauges ir seseris – tačiau daugelis net nežino, kokios šios šventės ištakos ar istorinė reikšmė. Šiuo požiūriu, netrūksta spekuliacijų: vieni rėkia, kad čia – atseit – „sovietinis šleifas“, o kiti Tarptautinę Moters dieną sieja tai su šiuolaikiniu „feminizmu“, tai kitomis vadinamojo „genderizmo“ ir „transgenderizmo“ ideologijos atmainomis. Ir į šias spekuliacijas reikia atsakyti. Trumpi, bet aiškūs atsakymai į šias bei panašias spekuliacijas – dar 2017 m. Tarptautinės Moters dienos progai skirtame Sergejaus Kurginiano straipsnyje „Kovo 8-oji – humanistinė ir komunistinė šventė“, kuriame aiškiai nušviesta tikroji Tarptautinės Moters dienos reikšmė.

Konservatorės panelės Ingridos Šimonytės vyriausybė, liaudyje kandžiai ir taikliai vadinama PIŠ moteriausybe, nusprendė pagerinti savo jau tapusį karikatūrišku įvaizdį. PIŠ moteriausybė trečiadienį priėmė nutarimą – karantiną palengvinti . Tačiau tautai nereikėtų skubėti džiaugtis, nes konservatorių ir liberalų efektyvūs menedžeriai per paskutinius 30 metų išmoko tobulai daryti tik vieną dalyką – efektyviai iškraustyti ir palengvinti lietuvių kišenes. Ir po to dar menedžeriai reikalauja ilgai jiems dėkoti už tokį “palengvinimą”. Karantino apribojimų palengvinimai įsigaliojo jau šeštadienį, kovo 6 dieną. Sveikatos apsaugos ministerijos, vadovaujamos liūdnai pagarsėjusio konservatoriaus A.Dulkio, parengtame dokumente sakoma, kad siūloma sušvelninti apribojimus bendravimui, siūloma leisti bendrauti dviem šeimoms ar dviem namų ūkiams ir padidinti leistiną žmonių skaičių atvirose erdvėse. Gatvėje bus leidžiama susirinkti ne daugiau kaip 5 žmonių grupėms arba dviem namų ūkiams (šeimoms). Jie taip pat pasiūlė leisti gatvėje bendrauti dviem šeimoms, švenčiant šventes dviem šeimoms gatvėje. Be to leidžiama rengti sportinius-pramoginius renginius, dalyvaujant ne daugiau kaip 5 žmonėms arba dviems namų ūkiams. Taip pat leidžiama veikščioti pėsčiųjų takais, parkuose, lankytis muziejuose, galerijose ir kitose parodose po atviru dangumi, zoologijos soduose ir botanikos soduose ne daugiau kaip 5 žmonių grupėms arba dviem namų ūkiams. Taip pat leidžiama rengti renginius, kurių dalyviai bus automobilyje (kiekviename automobilyje ne daugiau kaip 2…

Tai pirmas kartas nepriklausomos Lietuvos istorijoje, kai Vilniaus gatvėse mes negalėsime  pamatyti amatininkų, menininkų, prekybininkų, negirdėsime dainų ir neparagausime tautinių patiekalų. Kaip jau atspėjote, kalbame apie Vilniaus mero liberalo Remigijaus Šimašiaus sprendimą šiais metais nerengti tradicinės Kaziuko mugės.  Visoje Lietuvoje pamėgtas šventinis renginys šiais metais neįvyks dėl koronaviruso pandemijai suvaldyti įvestų karantino apribojimų. Būtina atskirai pažymėti, kad 2021 m. Kaziuko mugė yra pirmoji, kurią organizatoriai nusprendė atšaukti dėl nepalankios visuomenės sveikatai padėties. Kovo 4 dieną Lietuva mini šv. Kazimiero, Lietuvos globėjo, dieną. Ryšium su šia švente kasmet pirmomis kovo dienomis sostinės centrinėse gatvėse ir ją supančiose gatvėse vykdavo Kaziuko mugė, į kurią iš visos Lietuvos gausiai rinkdavosi liaudies menų meistrai, amatininkai ir ūkininkai, norėdami parduoti iš tradicinių žaliavų pagamintas lietuvių etninio paveldo prekes. Istoriniuose šaltiniuose ši Vilniaus mugė yra minima dar XVII amžiuje ir visada vykdavo jau  415 metų. Lietuviams Kaziuko mugė visada simbolizuodavo pavasario, šviesiojo metų sezono pradžią. Mugė būdavo rengiama  pirmą kovo mėnesio savaitgalį po Šv. Kazimiero dienos. Praėjusiais metais mugė vyko nepaisant jau paskelbto karantino pandemijai suvaldyti. Žinoma, visos šios atsargumo priemonės pandemijos metu, reikia manyti, yra pateisinamos ir būtinos. Belieka tikėtis, kad kitais metais pandemija bus nugalėta ir mes vėl galėsime mėgautis šventine Kaziuko atmosfera. Šiemet…