1934 m. balandžio 16 d. buvo įsteigtas aukščiausias Tarybų Sąjungos karinės šlovės apdovanojimas – Tarybų Sąjungos Didvyris 1934 m. balandžio 16 d. TSRS Centro vykdomojo komiteto dekretu buvo įsteigtas Tarybų Sąjungos didvyrio garbės vardas – aukščiausias apdovanojimas už asmeninius ar kolektyvinius nuopelnus darbo žmonių valstybei, įvykdytus didvyriškos narsos ir išskirtinio pasiaukojimo poelgio metu. Tarybų Sąjungos didvyrio garbės vardas buvo suteikiamas už žygdarbius ar išskirtinius nuopelnus tiek karo, tiek taikos metu. Pirmaisiais Tarybų Sąjungos didvyriais 1934 m. balandžio 20 d. tapo 7 lakūnai-čeliuskiniečiai (A. Liapidevskyj, S. Levanevskyj, V. Molokov’as, N. Kamanin’as, M. Slepnev’as, M. Vodopjanov’as, I. Doronin’as), kurie sugebėjo evakavuoti nuo ledo lyties į žemyną ledo lyčių sutraiškyto ir Beringo jūroje nuskendusio laivo “Čeliuskinas” įgulą ir mokslinės ekspedicijos narius. Iš pradžių šiam titului pažymėti nebuvo numatytas joks ženklas, buvo tik įteikiamas nustatos formos TSRS Centro vykdomojo komiteto garbės raštas. Tiesa, lakūnai, išgelbėję žmones nuo ledo lyties, buvo dar apdovanoti Lenino ordinu. Visi vėlesni didvyriai taip pat buvo apdovanojami Lenino ordinu, tačiau įstatymu tai buvo įtvirtinta tik 1936 m., kai buvo patvirtintas Reglamentas dėl Didvyrio vardo. Papildomas išskirtinis Didvyrio ženklas – Tarybų Sąjungos didvyrio medalis – buvo nustatytas 1939 m. rugpjūčio 1 d. TSRS Aukščiausiosios Tarybos Prezidiumo dekretu. 1939 m. spalio 16…

Santrauka: „Traukiniai tuose kraštuose ėjo iš rytų į vakarus ir iš vakarų į rytus… O į šalis nuo geležinkelio tuose kraštuose plytėjo didžiuliai tyrlaukių plotai – Sary Ozekai, geltonųjų stepių Vidurinės žemės… Tuose kraštuose visi atstumai buvo matuojami pagal tolumą nuo geležinkelio, kaip nuo Grinvičio meridiano. O traukiniai ėjo iš rytų į vakarus ir iš vakarų į rytus…“ Kirgizų rašytojas šiame veikale kelia esminius žmogaus būties klausimus, įsakmiai primena žmonėms, kad jie atsakingi už mūsų Žemės likimą, už žmonijos pažangą. Romane pasakojama eilinio geležinkeliečio Jedgėjaus, mąstančio, tvirtos dvasios žmogaus, kovotojo dėl teisybės, gyvenimo istorija, kurioje atsispindi daugelis svarbių pokario laikotarpio įvykių. Ištrauka iš Čingizo Aitmatovo romano „Ilga kaip šimtmečiai diena“. Romane pateikta liūdna ir šiurpi mankurto „darymo“ istorija. Ji matuojama dešimčių, kurie kankinimų neiškentėjo, mirtimi ir vieno kito išlikusio ir išprotėjusio mankurto atsiradimu. Mankurtas tik vykdo šeimininko nurodymus, jam nieko kito pasauly nebelikę, jis nieko kito nepajėgia suvokti. Jis nepaprastai bijo, kad šeimininkas nepaliestų jo dykumos saulėje ant galvos uždžiovinto avikailio, kuris yra įsirėžęs iki pat galvos kaukolės ir dėl to kiekvienas šeimininko žodis jam yra „šventas“. Čingizo Aitmatovo nupasakotas dvasinis žmogaus tipas yra itin  aktualus mūsų dienomis, kai mankurtų darymo technologijos ištobulėjo ir liberalūs mankurtai, JAV vergai, yra daromi…

Neringa Venckienė Prašau padėkime visi kartu Aurimui Drižiui 2020 m. balandžio 7 d. „Laisvas laikraštis“ žurnalisto Aurimo Drižiaus apeliacinis skundas buvo atmestas. Nuosprendis, kuriuo A. Drižius buvo nuteistas už Stankūnaitės, jos tėvų “šmeižtą”, įsiteisėjo. Jam reikės sumokėti 14 000 eurų žalai atlyginti, 2.5 metų pataisos namuose (lygtinai) ir uždrausta rašyti straipsnius apie Stankūnaitę, Naruševičienę, Deimantę ir Orintą bei pedofilijos bylą. Gavėjas: AURIMAS DRIŽIUS Sąskaita Nr. LT614010051005210720 Luminor bankas, banko kodas: 40100, SWIFT (BIC) kodas: AGBLLT2X Karolis Venckus Vakar (balandžio 7 dieną) Aurimas Drižius buvo nuteistas už Stankūnaitės “šmeižtą”. Jam reikės sumokėti 14,000 eurų žalai atlyginti, 2.5 metų pataisos namuose (lygtinai) ir uždrausta rašyti straipsnius apie Stankūnaitę ir pedofilijos bylą. Ar you fucking kidding me? Sveiki atvykę į bananų respubliką. Tokia pas mus žodžio laisvė.

Pamiršti genocidai. Apžvalga Apie Antrojo pasaulinio karo baisumus ir jo metu, taip pat prieš jį ir po jo vykdytus genocidus žinome gana gerai. Kalbėti apie vienus genocidus yra politiškai korektiška, tuo tarpu kiti genocidai dėl tam tikrų politinių priežasčių nutylimi. Mindaugas Peleckis 2014 m. Gruodžio 03 d., 22:16 Mindaugas Peleckis. Pamiršti genocidai. Paskaita LUNI (2014 12 03) Tarp jų – didžiausias istorijoje „indėnų“ (tikrųjų Amerikų gyventojų) genocidas, armėnų genocidas, kurio šimtmetį kitąmet minėsime, „tylieji“ genocidai „civilizuotos Europos“ valstybėse, „palestiniečių klausimas“, papuasų genocidas Indonezijoje, apie kurį beveik nieko nekalbama ir kai kurie kiti, apie kuriuos daugelis tikriausiai nesame nė girdėję. Apie mažiau(siai) žinomus genocidus ir kalbėsime. Nė vienas genocidas neturi būti pamirštas. Genocido apibrėžimas Genocidas – tai naikinimas pagal vienos rūšies, genties (gr. genos) požymį. Esama įvairių genocido apibrėžimų ir apytikslių sinonimų (etninis valymas, masinės žudynės ir kt.), tačiau visais atvejais kalbama apie civilių gyventojų žudymą. Kodėl vyksta genocidai? Kalti įsitikinimai (dėl to, pvz., Afrikoje ir Indijoje kankinamos bei žudomos moterys), politika (nesibaigiantis Palestinos ir Izraelio konfliktas, nepripažįstamas armėnų, asirų ir graikų genocidas, vykdytas turkų, Kampučijoje raudonųjų khmerų įvykdytas 1,5 mln. žmonių genocidas, bosnių genocidas, vykdytas juodkalniečių ir serbų 1992–1995 m., Holodomoras, japonų karo nusikaltimai, nigeriečių, laosiečių, čerkesų ir daugybės kitų tautų…