Vokietijos Užsienio reikalų ministras Heiko Maas, dalyvaujant Vokietijos prezidentui Štainmajeriui, Vokietijos kanclerei A. Merkel TSRS Pergalės Didžiajame Tėvynės kare 75-mečio išvakarėse padarė teisingą, tačiau šiuo metu labai sensacingą pareiškimą – visa kaltė dėl II Pasaulinio karo tenka Vokietijai, pradėjusiai šią 20-o amžiaus katastrofą. Tokiu pareiškimu Vokietija padėjo tašką JAV, Didžiosios Britanijos, šių valstybių kolonijų – Lenkijos, Lietuvos, Latvijos, Estijos, Ukrainos, Gruzijos ir kt., – marionetinių režimų bandymams perrašyti II Pasaulinio karo istoriją ir kaltę suversti šio karo nugalėtojai Tarybų Sąjungai. Bet kokiu atveju Lietuvos, Latvijos ir Estijos prezidentai, aklai vykdydami visas Vašingtono ir Londono komandas jau apsijuokė, prieš dieną padarę pareiškimą, kad kaltė dėl II Pasaulinio karo tenka ir Tarybų Sąjungai. Marionetės visada labai juokingos, kai vykdo svetimą valią. Istoriografijoje jau susiformavo laikina pusiausvyra ir įsigalėjo kompromisinis požiūris, kad TSRS ir jos sąjungininkai – JAV, Anglija ir Prancūzija – kovojo su nacistine Vokietija, palaikoma jos sąjungininkų – Vengrijos, Rumunijos, Italijos, Japonijos. Ir Tarybų Sąjunga laimėjo šį nepaprastai sunkų karą. Tačiau yra labai svarbu suprasti, ar tikrai TSRS sąjungininkai buvo nuoširdūs, kieno sąjungininkais buvo vadinamosios neutralios šalys ir kodėl karas Rytų fronte buvo toks žiaurus, kodėl masiškai buvo naikinami civiliai gyventojai. Nežinodami, kas atvedė Hitlerį į valdžią, kas jį finansavo, kas…
Kaip švęsti Pergalės dieną karantino sąlygomis Fašistiniai JAV, Didžiosios Britanijos imperiniai režimai, jų kolonizuotų NATO, ES šalių kolonijiniai režimai visais…
Šaltinis: https://sputniknews.lt/columnists/20200506/12065987/vakaru-ziniasklaida-apie-SSRS-II-pasauliniame-kare-tada-ir-dabar.html Viktoras Marachovskis 15:00 2020.05.06 MIA “Rossija segodnia” atsakė į klausimą, kada tiksliai Rusija įvykdė savo pagrindinius karo nusikaltimus Europos…
1945 m. balandžio 30 d. Tarybinė armija po įnirtingų mūšių paėmė Reichstagą, kurį įnirtingai gynė rinktiniai vokiečių SS daliniai, iš kurių iki paskutinio atodūsio kovėsi Prancūzijos SS dalinys “Šarlemanj” (vok. 33. Waffen-Grenadier-Division der SS „Charlemagne“). Su Pergalės Vėliavos iškėlimu virš A.Hitlerio kanceliarijos Berlyno išvadavimo operacija buvo baigta, tačiau kiti hitlerininkų daliniai vis dar kovėsi su Tarybine armija. Ypatingai nuožmiai priešinosi jungtiniai Vakarų Europos nacistų armijų grupės “Centras” daliniai Čekijoje. Todėl tuoj pat po Berlyno išvadavimo operacijos pabaigos Tarybinės armijos daliniai 1945 m. gegužės 6 dieną pradėjo galingą puolimą Čekijos sostinės kryptimi ir 1945-05-09 išvadavo okupuotą jungtinės Vakarų Europos fašistų kariuomenės Čekiją ir jos sostinę Prahą.
Leidimo rusų kalba pratarmė 1941 metų birželio 22 d., nacistinei Vokietijai užpuolus Tarybų Sąjungą, Lietuvoje iš karto pradėjo veikti 1940…
Naujoje autorinės programos „BesogonTV“ laidoje “Kas valdo valstybę?” žymus Tarybų Sąjungos ir Rusijos aktorius, režisierius Nikita Michalkovas siūlo pakalbėti apie…
1945 metų gegužės 1 d. virš sutriuškintos nacistinės Vokietijos simbolio Reichstago buvo iškelta fašizmo nugalėtojos Tarybų Sąjungos raudona Pergalės vėliava. Tik trečiasis Reichstago šturmas buvo sėkmingas. Mūšis pastate su atskirais fašistų būriais vyko iki vėlaus vakaro. Mūšio metu dalį pastato užėmė tarybiniai kariai, kurie įvairiose Reichstago vietose iškėlė keletą raudonų vėliavų (pulko, divizijos, o kartais rankų darbo improvizuotas). Tik tada tapo įmanoma pakelti raudoną vėliavą ant Reichstago stogo. Ant Reichstago stogo Pergalės vėliava, kurią įnirtingų mūšių metu nešė 1-ojo Baltarusijos fronto 3-osios Smogiamosios armijos 150-osios šaulių Idrico divizijos 79-ojo šaulių korpuso kariai, buvo iškelta 1945 m. balandžio 30 d. 22 val. Berlyno laiku arba gegužės 1 d. Maskvos laiku. Tai buvo ketvirtoji vėliava, kurią tarybiniams kariams pavyko iškelti ant sutriuškintos nacistinės Vokietijos simbolio Reichstago stogo. Pirmosios iškeltos trys vėliavos buvo numuštos fašistų, kurie naktį apšaudė iš toliašaudės artilerijos Reichstago stogą. Šio apšaudymo metu buvo sunaikintas stiklinis Reichstago stogo kupolas, liko tik karkasas. Tačiau priešo artilerijai nepavyko sunaikinti ant rytinio fasado stogo pritvirtintos vėliavos, kurią iškėlė tarybiniai kariai Berestas, Jegorovas ir Kantarija Reichstagą šturmavusio bataliono vadas S. A. Neustrojevas, prisiminimuose aprašydamas pergalės vėliavos iškėlimą ant Reichstago stogo rašė, kad pulko vadas pulkininkas Zinčenko įsakė M. Egorovui ir M. Kantarijai nedelsiant eiti…
Su Gegužės 1-ąja – visų darbo žmonių solidarumo švente! 1889 metais Jungtinių Amerikos Valstijų policija Čikagoje žiauriai susidorojo su taikia darbininkų demonstracija,…
Eidamas 80-uosius gyvenimo metus mirė garsus italų žurnalistas, publicistas, antifašistas, komunistas, buvęs Europos parlamento deputatas ir visuomenės veikėjas Džuljeto Kjeza.…
1870 m. balandžio 22 d. gimė Vladimiras Iljičius Leninas (Uljanovas) (1870-04-22 – 1924-01-21) – proletarinės revoliucijos, darbo žmonių valstybės teoretikas ir praktikas, valstybės veikėjas, žymiausias 20-ojo amžiaus politikas, Visos Rusijos komunistų (bolševikų) partijos ir pirmosios žmonijos istorijoje darbo žmonių valstybės, Tarybų Socialistinių Respublikų Sąjungos (TSRS), įkūrėjas. Vladimiras Iljičius Leninas (Uljanovas) gimė 1870 m. balandžio 22 d. carinės Rusijos Simbirsko mieste (dabar Uljanovskas). Be Volodios šeimoje augo dar penki vaikai. Mokėsi Simbirsko gimnazijoje. 1887 m. gegužės mėn. jo vyresnysis brolis Aleksandras buvo nubaustas mirties bausme už dalyvavimą sąmoksle, kurio tikslas buvo fiziškai sunaikinti Rusijos carą Aleksandrą III. Po trumpo studijų Kazanės universitete laikotarpio Volodia buvo pašalintas iš universiteto dėl dalyvavimo studentų judėjime, Kazanės universitete veikusiame pogrindyje marksistų ratelio veikloje. 1893 m. Sankt Peterburge V.Uljanovas užsiima publicistika, studijuoja socialdemokratijos istoriją, teoriją ir praktiką, nagrinėja politinės ekonomikos klausimus. 1895 m. išvyko į užsienį. Grįžęs iš Vakarų Europos įsteigė partiją pavadinimu “Kovos už darbo klasės išlaisvinimą sąjunga“. Caro slaptosios tarnybos (ochrankės) buvo suimtas ir išsiųstas į tremtį Jenisejaus gubernijoje. Tremtyje Vladimiras Iljičius susituokė su Nadežda Konstantinovna Krupskaja. Būdamas tremtyje parašė daugelį savo politinių ir publicistinių darbų, kurių pagrindinės temos buvo materialistinė filosofija, socialistinės revoliucijos teorija ir praktika, socializmo ir komunizmo idėjų realizavimas praktikoje, socializmo…



