1986 metų balandžio 26 dieną įvyko didžiausia Žemės istorijoje technogeninė katastrofa – Černobylio atominės elektrinės avarija. Sprogimas Černobylio AE vienaip ar kitaip palietė daugumą Tarybų Sąjungos piliečių, sudavė Tarybų Sąjungos, galingiausios pasaulyje socialistinės darbo žmonių valstybės, pamatams galingą smūgį, sudrebino visą pasaulį.
1986 metų balandžio 26 diena buvo labai šilta ir saulėta.
Diena tokia graži, kad buvo neįmanoma išbūti bendrabutyje ar bibliotekoje, todėl valstybiniams egzaminams ruoštis aš, šių eilučių autorius, o tada 5-o kurso rusų kalbos ir literatūros fakulteto studentas, susirinkau literatūrą, konspektus, gėrimų ir su malonumu išsitiesiau atokaitoje prie Vilniaus valstybinio pedagoginio instituto esančioje pievelėje prie Neries, kur jau kaitinosi saulėje daugybė būsimųjų Lietuvos TSR mokytojų. Tarybų Lietuvoje sparčiai augo gyventojų skaičius, buvo atidaromos naujos mokyklos, turėjusios suteikti geriausią pasaulyje tarybinį išsilavinimą kasmet vis didėjančiam skaičiui naujų Lietuvos piliečių. Vaizdingoje vietoje įsikūręs pedagoginis institutas net pagalvoti tada negalėjo, kad jo teritorijoje kada nors stovės kruviniausios žmonijos istorijoje Didžiosios Britanijos monarchijos kolonijinės priklausomybės simbolis, britų kolonizatorių banko pastatas, o Lietuvos kompradorinis elitas, vykdydamas JAV ir Anglijos kolonizatorių nurodymus, sugebės sumažinti savo tautiečių skaičių tiek, kad mokyklos Lietuvoje bus masiškai uždaromos, mokinių nebebus, o vienas nevykėlis Vilniaus universitetą baigęs teisininkas su savo liberalia gauja nuspręs panaikinti mokytojų visai tautai ruošimo mokslo įstaigą ir patį pedagoginio sklypą pelningai sau parduos Vakarų kolonizatoriams , taip vadinamiems investuotojams. Tarybinė stabili ateitis daugumai studentų tuo metu atrodė per daug užtikrinta, kad galima būtų įsivaizduoti tokius košmarus.
Visi ramiai mėgavosi pavasario saule, skaitė, šnekučiavosi, žaidė pliažo tinklinį.
Tačiau nematomas mirtinos grėsmės šešėlis jau skriejo Žemės paviršiumi.
Tą dieną įvyko didžiausia Žemės istorijoje technogeninė katastrofa – Černobylio atominės elektrinės avarija. Sprogimas Černobylio AE vienaip ar kitaip palietė daugumą Tarybų Sąjungos piliečių, sudavė Tarybų Sąjungos, galingiausios pasaulyje socialistinės darbo žmonių valstybės, pamatams galingą smūgį, sudrebino visą pasaulį.
Dešimtys tūkstančių žmonių tapo šios katastrofos aukomis.
Neįtikėtinų tarybinės liaudies pastangų dėka buvo išvengta globalinės branduolinės katastrofos. Gesinant gaisrą Černobylio atominiame reaktoriuje ir likviduojant avarijos pasekmes dalyvavo apie 600 tūkstančių žmonių iš visų Tarybų Sąjungos kampelių, tame tarpe daugiau nei 7 tūkstančiai likviduotojų iš Lietuvos.
Apie šią katastrofą jau parašytą daugybė knygų, tyrimų, publicistikos, sukurti filmai, kai kurie Vakarų “laisvojo” pasaulio autorių darbai yra žinomai melagingi ir šlykščiai propagandiniai, atviros nacistinės rusofobinės propagandos klastotės. Bėgant metams aiškėja naujos atominės elektrinės sprogimo priežastys, tarp kurių vis labiau ima dominuoti faktai, kad sprogimui didžiausią įtaką turėjo ne elektrinės branduolinio reaktoriaus techniniai, konstrukcijos trūkumai, o žmogiškasis faktorius, elektrinės vadovybės ir aptarnaujančio personalo klaidos. Vis daugiau atsiveria aplinkybių, liudijančių apie Vakarų specialiųjų tarnybų, pirmiausiai JAV ir Didžiosios Britanijos, kaip visada buvo 20 amžiuje, diversinę veiklą ir sąmoningą siekį sukelti branduolinę Apokalipsę savo geopolitinio priešininko TSRS energetinėje sistemoje ir būtent atominės energetikos srityje, kurioje Tarybų Sąjunga savo atominėmis technologijomis tradiciškai visada žymiai lenkė visus Vakarų šalių konkurentus.
Vakarai, kaip tai jiems jau yra įprasta, dėl šios katastrofos pradėjo galingą informacinį karą prieš TSRS, įjungė savo propagandinio melo mašiną visu galingumu. Melas Vakaruose visada buvo pagrindinė ir , matomai, vienintelė ten esanti vertybė. Tik melo, apgaulės, klastočių, nusikalstamų aferų būdu Vakarai sugeba plėšikauti visame pasaulyje, išnaudoti, naikinti, grobti, kankinti, žudyti, daryti baisiausius karo nusikaltimus ir nusikaltimus žmoniškumui, ir tuo pačiu metu save vadinti šviesiais, kultūringais, civilizuotais, primesti kitoms tautoms savo valią ir savo pačių primestą kitoms tautoms kolonijinę priklausomybę vadinti laisve.
Visi garbingi, padorūs pasaulio žmonės po Černobylio katastrofos Tarybų Sąjungai pareiškė užjautą, ištiesė pagalbos ranką, “demokratiškos” Vakarų šalys pradėjo neregėtai agresyvaus melo, neapykantos propagandos kampaniją ir, žinoma, pateikė kelis kart padidintas sąskaitas apmokėjimui už bet kokią savo prekę, technologiją, techniką, kurias buvo priversta įsigyti su katastrofa kovojanti Tarybų Sąjunga.
Visiškai priešingai – kilniai ir nesavanaudiškai – elgėsi šioje situacijoje socialistinės tuo metu šalys. Ypač kilniai šioje istorijoje pasirodė socialistinė Kuba, kuriai JAV-NATO karo nusikaltėlių gauja visais įmanomais būdais kenkia neteisėtomis ekonominėmis sankcijomis, taiko prekybinį embargą, prieš kurią JAV, kitos Vakarų bloko šalys vykdo nepaliaujamai nuo 1959 metų ekonominį karą, diversijas, o prieš Kubos lyderį comandantę Fidelį Kastro surengė net 638 pasikėsinimus nužudyti. Vakarų “demokratai” jie tokie demokratiški…
Vakarų karo nusikaltėlių šalių vykdytos ekonominės blokados nuskurdinta Kuba priėmė Černobylio atominės elektrinės katastrofos aukas – Černobylio vaikus.
Pirmasis lėktuvas su sunkiai sergančiais ukrainiečių vaikais nusileido Havanos Chose Marti oro uoste 1990 m. kovo 29 d. Nuo tada Kubos vyriausybė ėmė vykdyti valstybinę programą “Černobylio vaikai”. Ukrainoje panaši programa buvo pradėta vykdyti tik 1997 metais.
Vaikų iš Černobylio gydymas buvo atliekamas Medicinos ir sveikatos centre „Tarara“ Kuboje, vaizdingoje vandenyno pakrantėje. Per visą programos vykdymo laiką Laisvės saloje pabuvojo daugiau nei 25 tūkstančiai ukrainiečių vaikų. Jie ten buvo gydomi. Ir visiškai nemokamai. Jei atliksime paprasčiausius skaičiavimus, pasirodys, kad Vakarų karo nusikaltėlių terorizuojama Kuba investavo daugiau nei tris milijardus dolerių į Ukrainos vaikų reabilitaciją.
Per tuos praėjusius po sprogimo metus daugelis visuomeninių organizacijų ir fondų iš įvairių šalių pakvietė Ukrainos vaikus gydymui. Jei „šviesioji“ „civilizuota“ Europa siūlė daugiausiai socialinės reabilitacijos priemones – vaikai gyveno šeimose, mokėsi bendrauti ir draugauti, tai Kuba teikė realią medicininę pagalbą, atliko kompleksinius atvykusių vaikų medicininius tyrimus ir vaikus gydė. Šiuo požiūriu Kubos gydytojų pagalba yra unikali savo apimtimi ir pasiaukojimu. Tokią brangiai kainuojančią paramą nesavanaudiškai suteikė Kuba, kuri nei tada, nei dabar nebuvo turtinga šalis.
Kubos medikai gydo ne ligas, kaip tai daro liberalūs medikai, bet žmones.
Kuo ypatingas toks Kubos medikų altruizmas? Absoliuti dauguma tų vaikų, kuriuos skirtingu laiku Kubos medikų nesavanaudiška pagalba prikėlė naujam gyvenimui, kuriems padovanojo antrą šansą ir viltį, tėvai sakė, kad Laisvės salos žmonės yra labai jautrūs vaikams. Be to, kad Kubos gydytojų kvalifikacija yra pelnytai žinoma kaip aukščiausia visame pasaulyje, šalis gali didžiuotis dar viena unikalia statistika: Kuboje vienas gydytojas tenka 138 žmonėms. Tai yra didžiausias rodiklis pasaulyje.
Laisvės saloje gyvena ir dirba 9 iš 10 Pasaulio sveikatos organizacijos pripažintų geriausiu ortopedijos specialistų pasaulyje.
Kuboje medikai gydo ne ligas, Kuboje yra gydomi žmonės. Kubos gydytojai neverčia mažųjų pacientų visą laiką gulėti lovoje – tokiu atveju jie pradeda jaustis ligoniais. Jiems yra paskiriamas aktyvus fizioterapijos režimas – pacientai privalo kasdien maudytis vandenyne, dalyvauti sporto varžybose, šokti diskotekose, vykti į ekskursijas… Ligų diagnostikai ir gydymui naudojama unikali įranga. Bet kokia terapijos naujovė, nesvarbu, kam ji priklauso, nedelsiant patenka į vietos gydytojų arsenalą. Gydymas Kuboje – aukščiausios klasės. Tai nuolat kartoja tėvai tų vaikų, kuriems Kubos medikai padovanojo antrą gyvenimą.
Sergančio leukemija vieno paciento gydymo kursas, pavyzdžiui, kainuoja apie 120 tūkstančių dolerių. Širdies operacija širdyje kainuoja dar brangiau.
Programos „Černobylio vaikai“ įgyvendinimo metu daugiau nei 25 000 Ukrainos vaikų gavo aukščiausios klasės medicininę pagalbą. Buvo atliktos 7 kaulų čiulpų persodinimo operacijos, kurių kiekviena kainuoja apie 150 tūkstančių JAV dolerių, 14 sudėtingų širdies operacijų po 80 tūkstančių dolerių už kiekvieną, 26 ortopedinė operacijos, pigiausia iš kurių prasideda nuo 60 tūkst. USD, 38 oftalmologinės operacijos, 5 plastinės operacijos po nudegimų, 2 inkstų persodinimo, 2 neurochirurginės intervencijos. Kaip matome, ši programa Kubai kainavo labai daug pinigų, tačiau Laisvės saloje nei karto nebuvo keliamas klausimas dėl Ukrainos vaikų gydymo programos nutraukimo ar reiškiama pretenzija Ukrainai dėl gydymo išlaidų kompensavimo.
Ukrainos pusei šioje programoje tenka išlaidos, skirtos vaikų medicininiams tyrimams, atrankai vaikų kelionės į Havaną ir atgal išlaidos.
Programa “Černobylio vaikai” vis dar tęsiama ir šiomis dienomis, nežiūrint į JAV ir ES šalių įvykdytą 2014 metais valstybinį perversmą Ukrainoje ir šaliai tapus jau atvirai fašistine, valdomai marionetinės Kijevo nacistinės chuntos. Dauguma žmonių apie tai nežino apskritai arba žino labai paviršutiniškai. Ši kilni socialistinės Kubos reali pagalbos akcija nėra labai išreklamuota, kaip tai įprasta Vakaruose trimituoti apie kapitalistinių šalių suteiktą mažareikšmišką paramą, kurią Vakarų grobikams visada reikia kokiu nors būdu kompensuoti. Tuo ši programa labai skiriasi nuo liberalių tarptautinių labdaros akcijų, kurių esmė dažniausiai yra grynai komercinis interesas, paslėptos reklamos ar mokesčių vengimo akcijos, propaguojančios pseudo humānistinius tikslus ir vakarietiškos civilizacijos vertybes.
Kubiečiai yra įsitikinę, kad programa ” Černobylio vaikai” yra nesavanaudiškos pagalbos akcija, įprastinė draugiškų tarptautinių santykių išraiška. Socialistinė Kuba sako – programa „Černobylio vaikai“ bus vykdoma tiek laiko, kiek tai bus būtina Ukrainai.
Reakcija į Černobylio katastrofą parodė dar kartą, kai visuomenėje dominuoja tik besaikis pinigų, pelno troškimas, tai žmoniškumas, empatija, altruizmas, viešas gėris ir panašūs visi kiti dalykai tampa trečios ir dešimtos eilės pagal savo socialinę reikšmę. Laisvės salos požiūris į Černobylio katastrofos aukas tik dar kartą patvirtino – bet kokios teisingos socialinės organizacijos pagrindinis tikslas yra žmogus, jo gerovė, jo saugumas valstybės viduje ir apsauga nuo išorės grėsmių. Socialinio teisingumo valstybės idėja negali gyvuoti be socializmo.
Ačiū tau, Kuba, liberalios niekšybės valdomame pasaulyje tavo pavyzdys yra lyg Dievo balsas, priminimas nuo liberalaus melo sugyvulėjusiam žmogui, kad jis yra sukurtas pagal Dievo atvaizdą, ir meilė artimam yra svarbiausia žmogaus savybė…
