Archive

May 2018

Browsing

Rusijoje įvyko Sankt-Peterburgo tarptautinis ekonomikos forumas. Forumo metu Rusija dar kartą paragino Vakarų kolonizatorius atsisakyti savo diplomatinėje praktikoje, santykiuose su kitomis pasaulio valstybėmis taikomos kanonierių diplomatijos, po TSRS žlugimo taip mėgstamų Vakaruose grasinimų, sankcijų, šantažo, atviro kišimosi į viso pasaulio šalių vidaus reikalus, perversmų , maidanų, sąjūdžių organizavimo  ar net tiesioginių karinių agresijų į laisvas nuo JAV,NATO kolonizatorių prievartos šalis metodų. Rusija pasiūlė Vakarams sėkmingai išbandytą, laiko patikrintą ir efektyviai veikusią Tarybų Sąjungos iniciatyva idiegtą laisvų šalių taikaus sambūvio ir visiems naudingo ekonominio bendradarbiavimo alternatyvą, pakvietė Europos šalis konstruktyviam dialogui savitarpio pagarbos pagrindu vardan taikos ir saugumo Žemėje išsaugojimo. Vakarai, šį kartą juos forume atstovo Prancūzijos prezidentas E. Macronas, kaip visada, atsakė melu, veidmainyste ir dvigubais standartais. NATO kolonizatoriai dar kartą patvirtino savo piratišką reputaciją, veidmainiškai vadino NATO šalių vykdomus visame pasaulyje  karo nusikaltimus ir nusikaltimus žmoniškumui demokratizacija, žmogaus teisių gynimu, kova už taiką, o Rusijos pastangas išsaugoti Žemėje  taiką ir saugumą , realų indėlį kovoje už stabilumą Žemėje, kovą su Vakarų šalių pagimdytu ir remiamu tarptautiniu terorizmu Sirijoje, Ukrainoje, NATO agresijos sulaikymą ir  JAV  atgrasymą nuo pasiruošimų inicijuoti III Pasaulinį karą, vadino agresija. Melas, dvigubi standartai ir klastotės yra pagrindinės Vakarų civilizacijos vertybės, kurių pagrindu NATO kryžiuočiams pavyksta parazituoti viso pasaulio sąskaita. Vakarų masinės dezinformacijos priemonės šiam įvykiui sumenkinti ir apjuodinti panaudojo Malaizijos keleivinio lainerio MH17 katastrofą, įvykusią 2014-07-17 Rytų Ukrainoje. Vakarų cinizmas ribų neturi.

Rusijos Sankt-Peterburgo mieste įvyko tarptautinis ekonomikos forumas. Rusija dar kartą pademonstravo, kad JAV ir NATO šalių vykdomas nusikalstamas ekonominis karas prieš Rusiją, neteisėtos Vakarų sankcijos, taikomos pažeidžiant visas tarptautinės teisės normas demokratiškai, laisvai šaliai, JTO Saugumo Tarybos narei Rusijai nepajėgia įveikti suverenios šalies ir priversti Rusiją paklusti JAV vadovaujamai NATO karo nusikaltėlių koalicijai. Karinė Vakarų agresija, militaristinė NATO (JAV, GB daugiausiai) ekspansija yra kelias į žmonijos sunaikinimą. Ir Rusija pasiūlė taikią alternatyvą, pasiūlė bendradarbiauti tarptautinės teisės ir Helsinkio Baigiamajame Akte įtvirtintų santykių principų pagrindu. NATO kolonizatoriai, gali būt pirmą kartą po to, kai Raudonosios armijos ir tarybinės liaudies buvo sutriuškintas Vakarų fašizmas hitlerinės Vokietijos pavidale, vėl susidūrė su Vakarų piratams neįveikiama jėga. Tačiau savo planų pakartoti A.Hitleriui nepavykusį drang nach Osten žygį, užkariauti Rusiją, Vakarų kolonizatoriai neatsisako ir bando vėl ir vėl.  Vakarai išnyktų tą pačią akimirką, jeigu jie nustotų grobti, naikinti, griauti, žudyti, išnaudoti visą pasaulį. Todėl Vakarų karo nusikaltėliai, norėdami toliau klestėti svetimo turto grobimo ir parazitavimo viso pasaulio sąskaita būdu, turi plėšikauti toliau, kaip jie tai darė visada nuo Kryžiaus žygių, Korteso konkistadorų, britų piratų, kolonijinių karų laikų. Dabar Vakarų kolonizacija įgijo naują, spalvingą, blizgantį įpakavimą – demokratizavimas ir žmogaus teisių gynyba. Tačiau esmė per daugiau nei 1000 Vakarų tarptautinio banditizmo metų nepasikeitė – Vakarų “demokratizuotos” šalys, tokios kaip Lietuva, Latvija, Estija, Ukraina, Rumunija, Sirija, Libija, Irakas ir kitos, yra naikinamos lygiai taip pat ciniškai, kaip ir ankstesnių amžių Vakarų kolonizatorių invazijas patyrusios šalys visame pasaulyje. Rusija ir vėl viena stojo ginti viso pasaulio nuo Vakarų fašizmo, JAV-NATO kolonizatorių. Jeigu pasaulis nepadės Rusijai šioje nelygioje kovoje, Vakarų parazitai sunaikins žmoniją, Žemės civilizaciją.

Trečiąjį gegužės sekmadienį paprastai Lietuvoje minima kariuomenės ir visuomenės vienybės diena, minimi Lietuvos partizanai. Ne tie, kurie kovėsi su nacistinės Vokietijos okupantais, kiti, kurie kovėsi prieš tarybų valdžią, vokiečių okupacijos metais mielai kolaboravo su naciais, darbavosi vietinių policajų batalionuose ir šis jų tarnybos Vakarų okupantams faktas oficialios propagandos odėse nėra minimas. Kova su ginklu rankose visada yra susijusi su priešingos pusės kovotojų ir jiems prijaučiančių žudymu – tokia jau objektyvi pilietinio karo rūsti tikrovė.

Kadangi oficiali Lietuvos melo propaganda šią didvyriams nemalonią tiesą linkusi nutylėti, visais įmanomais būdais nuslėpti nuo visuomenės, esame priversti užpildyti šią spragą – be kitos, didvyriams nemalonios, tačiau objektyviai buvusios jų veiklos pusės įvardijimo, didvyrių paveikslas būtų ne pilnas, netikras, ne objektyvus, sakyčiau, net karikatūriškai operetinis.

Tad keletas skaičių ir faktų iš didvyriškos pokario partizanų kovos “vardan tos Lietuvos” istorijos. Maža dalis tikrosios kovų rūsčios istorijos.

Objektyvi informacija, nešališka analitika, publicistika, aktualijos. Ne valkatos, miliūtės, pumprickaitės ar panašių profesionalių LT melagių melas, militaristinė propaganda, isterija, psichozė, tautinės nesantaikos kurstymas, o publicistika.

2:20 min. – Krymo tilto atidarymas.

25:27 min. Rusijos vyriausybės kabineto formavimas.

35:56 min – Sočyje įvyko kasmetinis Rusijos jėgos struktūrų susitikimas

41:50 min. V.Putinas susitiko su kovojančios prieš JAV-NATO karo nusikaltėlius, agresorius Sirijos teisėtu vadovu prezidentu B.Asadu,

49:27 min. – JAV-NATO fašistų valdomoje Ukrainoje, kaip ir kitose JAV kolonijose, vyksta susidorojimai su kitaminčiais

1:03:20 min. – JAV  ir Izraelio sionistai atidarė JAV ambasadą Palestinos žemėse Jeruzalėje.

Laida “Raudonas projektas” apie Pabaltijo respublikas. TSRS jas išvadavo ar okupavo? Kam reikėjo atiduoti valdžią Lietuvoje, Latvijoje, Estijoje, išvadavus jas iš nacių okupacijos? Tiems , kurie kolaboravo su fašistais hitlerinės Vokietijos okupacijos metais? LAF-ininkams, plechavičiukams, impulevičiukams, kurie tarnavo policajais naciams, saugojo tarybinius karo belaisvius koncentracijos stovyklose po atviru dangumi, kur belaisvių mirtingumas siekė 80 procentų? Tiems, kurie masiškai žudė tarybinius partinius ir ūkio aktyvistus, nacių įsakymu vykdė masinių egzekucijų akcijas, dalyvavo kruvinose baudėjų akcijose, degino Pirčiupius, Ablingą? Tiems, kurie dalyvavo ir tiesiogiai vykdė žudynes Lietūkio garažuose, Žemuose Paneriuose, Kauno fortuose?

Dešinieji “patriotai”, konservatoriai, liberalai, socdemai, nacistai, fašistai, kuriuos toliau patogumo dėlei vadinsime bendriniu pavadinimu JAV 5 kolona, nuolat rūsčiai kritikuoja J.Staliną dėl prieš Didįjį Tėvynės karą buvusių TSRS prekybinių-ekonominių santykių su hitlerine Vokietija, griausmingai smerkia Molotovo-Ribentropo paktą dėl tuometinės Europos pasidalinimo į įtakos sferas. Antitarybinės, iki beprotybės rusofobiškos, proamerikietiškos JAV kolonizuotų kvazivalstybių istoriografijos ir “patriotinių” istorikų pagrindinis darbo metodas perrašinėjant istoriją yra ištraukti faktą iš istorinio konteksto, jį siaubingai iškraipytti, pridėti antitarybinių prasimanymų arklišką dozę ir tokią klastotę protingu veidu pateikti kaip istorinę tiesą, kuri su istorijos mokslu neturi nieko bendro, net šalia istorijos niekada nestovėjo. Dažniausiai kaitina militaristinę isteriją, tautinę nesantaiką kursto, karo su Rusiją propagandą vykdo veikėjai, kurie save vadina Lietuvos patriotais ir kildina save iš nacių kolaborantų II Pasaulinio karo metais – lafininkų-Lietūkio garažų aukų žudikų, plechavičiaus korikų, Impulevičiaus darbo apsaugos bataliono skerdikų, – kurie dalyvavo tarybinių karo belaisvių, partinių ir ūkio aktyvistų, rusų, baltarusių, žydų  masinių žudynių akcijose. Sulygindami II Pasaulinio karo nugalėtoją J.Staliną su tautų vado „represijų“ didžiausia auka A.Hitleriu minėti „patriotai“ save sulygina su diktatorių aukomis, nesvarbu, kad su A.Hitleriu jie kolaboravo, o prieš TSRS kariavo, iš esmės nusimeta nuo savęs kolaborantų kaltę ir prisiskiria sau atleidimą kaip aukos. Tai iš esmės yra sukčiavimas, manipuliavimas, istorinių faktų sąmoningas klastojimas. Ir ši tendencija pastebima Vakaruose, JAV, visoje Europoje, visose NATO valstybėse, kurios vėl, kaip ir 1938 metais, bando pakartoti nepavykusį A.Hitlerio žygį prieš TSRS „drang nach Osten“. Šį kartą vieninga Europos vėl rujoja prie Rusijos sienų, koncentruoja civilizuotų žudikų armijas prie vakarinių Rusijos sienų, vėl vykdo agresiją prieš JTO Saugumo tarybos nuolatinę narę Rusiją. Tačiau Vakarų melo propaganda, ir vėl kaip 1941 metais Vokietijos J.Gebelso propagandos mašina, klykauja apie „Rusijos agresiją“, „grėsmę iš Maskvos“, „ Kremliaus planus užgrobti taikų, pūkuotą  Vakarų pasaulį“ ir panašias pavojingas fantazijas.

2018-05-17

Autorius: Ana Falalejeva

Šaltinis: https://www.rubaltic.ru/article/politika-i-obshchestvo/17052018-rossiya-pod-natiskom-politicheskikh-mifov-na-chyem-osnovany-zapadnye-provokatsii/

Įvykiai, kurie vystėsi sąjunginėse respublikose Tarybų Sąjungos žlugimo išvakarėse, pagimdė  šių dienų  rusofobija ir davė pradžią visai eilei platų atgarsį sukėlusių provokacijų. A. Litvinenko byla, pasikėsinimas nunuodyti Skripalius, cheminė ataka Sirijoje – visa tai yra tik paskutinės grandys ilgo sąrašo pasekmių, kurias pagimdė perestroikos laikas sukurta  mitologija. Kaip ir kas gamino antirusiškus prasimanymus ir kokiu būdu jie atsispindi pasaulio politikoje šiandien – tokia buvo apskritojo stalo “Politiniai mitai – jų kūrimo ir panaudojimo technologija“ diskusijų  tema,  kurią nagrinėjo susirinkę laikraščio „Komsomolskaja pravda“ (“KP”) redakcijoje Rusijos ir Vakarų ekspertai.

Temą diskusijai davė  Galinos Sapožņikovos, “KP” apžvalgininkės, knygos  “Kas ką išdavė. Kaip buvo žudoma TSRS ir kas nutiko tiems, kurie bandė ją išgelbėti ” (liet. knygos pavadinimas  „Išdavystės kaina“), neseniai išverstos į anglų kalbą ir išleistos JAV leidykloje pasirodymas. Remdamasi Lietuvos pavyzdžiu autorė pasakoja, kaip buvo kuriami mitai apie Rusijos agresiją.

 

 

Lietuvos Respublikos Prezidentei

Daukanto a. 3, LT-01122 Vilnius

paštu: kanceliarija@prezidentas.lt

 

Lietuvos Respublikos Seimo Pirmininkui

Gedimino pr. 53, 01109 Vilnius

El. p. Viktoras.Pranckietis@lrs.lt

 

LR Seimo Žmogaus teisių komiteto pirmininkui

Valerijui Simulikui

Gedimino pr. 53, 01109 Vilnius

El.p. Valerijus.Simulik@lrs.lt

 

LR Seimo nariui

Ramūnui Karbauskiui

Gedimino pr. 53, 01109 Vilnius

El. p. Ramūnas.Karbauskis@lrs.lt

 

LR Seimo nariui

Petrui Gražuliui

Gedimino pr. 53, 01109 Vilnius

El. p. Petras.Grazulis@lrs.lt

 

Ingibjörg Sólrún Gísladóttir

ESBO Demokratinių institutų ir žmogaus teisių biuro direktorė

Ul. Miodowa 10

00-251 Warsaw

Poland

Office: +48 22 520 06 00

Fax: +48 22 520 06 05

office@odihr.pl

 

Harlem Desir

ESBO Spaudos laisvės biuro vadovas

Valnerštrase 6

1010 Viena

Austrija

Ofisas: +43 1 514 36 6800

Faks: +43 1 514 36 6802

pm-fom@osce.org

 

 

Jenifer Adams

ESBO Spaudos laisvės biuro atstovei

Valnerštrase 6

1010 Viena

Austrija

Ofisas: +43 1 514 36 6813

Faks: +43 1 514 36 6802

jennifer.adams@osce.org

 

Deniz Yazici

Valnerštrase 6

1010 Viena

Austrija

Ofisas: +43 1 514 36 6804

Faks: +43 664 859 09 56

deniz.yazici@osce.org

 

 

Peticijos autorius :

Jonas Kovalskis

Pušų g. 6-2, Tauragnai,

LT-28313 Lietuva

El.p. jonas.kovalskis@gmail.com

 

Peticija dėl Lietuvos Respublikos Baudžiamojo kodekso 170-2 straipsnio panaikinimo ir jo pagrindu vykdomų politinių represijų Lietuvoje nutraukimo

 

Lietuvoje teisiamas publicistas, leidėjas Povilas Masilionis. Lietuvos prokuratūra kaltina 78 metų žurnalistikos veteraną tuo, kad jis neva „užgauliu ir įžeidžiančiu būdu“viešai pritarė ir šiurkščiai menkino „1990–1991 metais TSRS įvykdytą agresiją prieš Lietuvos Respubliką, ją vykdžiusių ar joje dalyvavusių asmenų labai sunkius ir sunkius nusikaltimus Lietuvos Respublikai ir labai sunkius nusikaltimus Lietuvos Respublikos gyventojams“, kadangi leidėjas vykdydamas savo profesinę veiklą pagal Lietuvos Respublikos valdžios išduotą leidimą išvertė į lietuvių kalbą ir išleido niekur neuždraustą Rusijos Federacijos žurnalistės Galinos Sapožnikovos knygą „Kas ką išdavė“ (lietuviškojo vertimo pavadinimas „Išdavystės kaina“) apie nevienareikšmiškai vertinamus 1991 metų sausio 13 d. įvykius prie Vilniaus televizijos bokšto. Pristatęs alternatyvią nuomonę žurnalistas, publicistas, leidėjas, autorius, poetas patyrė valdančio režimo represijas LR Baudžiamojo kodekso 170-2 str.  pagrindu.

 

Tradicijų kultas, naujovių atsisakymas,  kitokia nuomonė – išdavystė, pacifizmas – bendradarbiavimas su priešu, naujakalbė, panieka intelektualams: italų rašytojas Umberto Eko dar 1995 metais apibrėžė 14 fašizmo požymių, kurie vis dar sutinkami šiuolaikinių valstybių socialiniame gyvenime ir aptinkami bet kurioje Europos, fašizmo pradininkės, valstybėje . Bet kuriuo metu šių požymių kritinė masė gali atgaivinti fašizmą ir, nors ir iš pirmo žvilgsnio sunku tuo patikėti,  grąžinti visuomenę į tamsius fašizmo laikus,  – svastika pasidabinusių kolonų su degančiais fakelais eisenų, rėkiančių stilizuotas nacistines skanduotes, aikščių viduryje deginamų knygų laužų,  persekiojamų bei žudomų kitaminčių ir kitataučių laikus, kurie jau atgijo Ukrainoje po JAV ir NATO valstybių įvykdyto valstybinio perversmo.

Šiandien fašizmo sąvoka, kaip ir dauguma sąvokų, liberalų melo dėka, yra devalvuota, supaprastinta, tiek valstybės vykdomos propagandos, tiek buitiniame lygyje yra paversta populiariu štampu, stereotipu, kuriuo galima pavadinti bet kurį neįtinkantį asmenį. Bet kuri oponuojanti viena kitai pusė, nepriklausomai nuo tautybės ir politinių pažiūrų, lengvai žongliruoja žodžiu „fašizmas“ ir juo bando pateisinti savo veiksmus bei apkaltinti oponentą.

Jeigu abstraguotis nuo propagandinių stereotipų ir pažvelgti į istoriją, galima labai lengvai pastebėti pagrindinius, atrodytų,  jau negrįžtamai tapusių istorija  fašizmo bruožus šių dienų Lietuvoje, jeigu tikėti oficialia propaganda, laisvoje, demokratiškoje, teisinėje, tolerantiškoje. 1995 metais didysis italų rašytojas Umberto Eko tai pabandė padaryti analizuodamas būtent vakarietiškos liberalios demokratijos socialinius procesus. JAV Kolumbijos universiteto simpoziumo metu jis sudarė šiuolaikinio mutavusio liberalaus fašizmo schemą, kurią supaprastino, kad šiuolaikinio fašizmo sąvoka būtų prieinama ir suvokiama paprastiems, vidutinio išsilavinimo žmonėms. Savo pranešimą jis paskelbė tais pačiais metais  birželio mėnesį žurnalo „Time“ numeryje, straipsnis vadinosi „Amžinasis fašizmas“ (Eternal Fascism).

2017-09-28 Kaune įvyko diskusija tema „Buvo ar nebuvo Lietuvos okupacija 1940-06-15?“. Lietuvos oficialios valdžios pozicija šiuo itin politizuotu klausimu yra vienareikšmiška  – Lietuva yra Tarybų Sąjungos totalitarinio režimo agresijos auka ir visos Lietuvos nelaimės šaltinis yra net ne nacistinės  Vokietijos, o būtent tarybinė okupacija. Tokia jau tris dešimtmečius vyraujanti valdančiojo proamerikietiško režimo pozicija liko vienintele priežastimi, kuri nors kažkiek pateisina kompradorinio elito, valdančiųjų konservatorių valdymo katastrofiškas pasekmes valstybei, puikiai tenkina JAV geopolitinius siekius regione sukurti rusofobišką įtampos šaltinį Rusijos pasienyje, atitinka jau 1000 metų Vakarų vykdomos ekspansijos „drang nach Osten“ ilgalaikius planus, sukuria regione militaristinės psichozės, baimės, neapykantos, tautinės nesantaikos atmosferą, atvirai kenkia Lietuvos nacionaliniams interesams ir grubiai pažeidžia Tautų chartijos tarptautinio bendradarbiavimo principus, kurių įsipareigojo laikytis visos pasaulio valstybės, JTO narės, tame tarpe ir Lietuva, ir  kurių pagrindinis, pamatinis tikslas yra – išsaugoti taiką ir saugumą Baltijos regione ir pasaulyje. 1940 metų bei vėliau sekusios tarybinės „okupacijos“ pagrindu nuolat reiškiamos „aukų“ daugiamilijardinės pretenzijos Rusijai yra tik viena iš daugelio JAV vykdomos karinio konflikto su Rusija  kurso eskalavimo politikos, informacinio karo formų. Lietuvai pražūtingos politikos.

1990 metais Lietuvoje, kaip ir visoje Tarybų Sąjungoje, įvyko „spalvota“ revoliucija pagal JAV specialiųjų tarnybų scenarijų ir žinomo JAV politinių technologijų, perversmų, kontrrevoliucijų technologo Džino Šarpo technologiją.

Diskusija buvo karšta, valdžios melo propaganda daro savo nuodingą įtaką žmonių protams,  užsitęsė, todėl pritrūko laiko atsakyti į antrą diskusijos klausimą – kas kam skolingas? Todėl atsakome šia trumpa ir toli gražu neišsamia statistika. Tik faktai, sausa statistika, kurie palieka labai nedaug vietos valatkodelfiniam rusofobiniam melui, antitarybinei isterijai.