Archive

May 18, 2018

Browsing

Dešinieji “patriotai”, konservatoriai, liberalai, socdemai, savanoriai, nacistai, fašistai, kuriuos toliau patogumo dėlei vadinsime bendriniu pavadinimu – JAV 5 kolona, nuolat rūsčiai kritikuoja J.Staliną dėl prieš Didįjį Tėvynės karą buvusių TSRS prekybinių-ekonominių santykių su hitlerine Vokietija, griausmingai smerkia Molotovo-Ribentropo paktą dėl tuometinės Europos pasidalinimo į įtakos sferas, dėl prieš karą NKVD išaiškintų ir ištremtų nacistinės Vokietijos 5 kolonos veikėjų. Antitarybinės, iki beprotybės rusofobiškos, proamerikietiškos JAV kolonizuotų kvazivalstybių istoriografijos ir “patriotinių” istorikų pagrindinis darbo metodas perrašinėjant istoriją yra ištraukti faktą iš istorinio konteksto, jį siaubingai iškraipytti, pridėti isteriškų antitarybinių prasimanymų  ir tokią klastotę protingu veidu pateikti kaip istorinę tiesą, kuri su istorijos mokslu niekada neturėjo ir neturi nieko bendro, net šalia istorijos niekada nestovėjo. Visą kitą padaro masinio smegenų plovimo technologijos per JAV kontoliuojamas masinės dezinformacijos priemones. Taip auginama nauja karta liberalių fašistų, kurie yra pasirengę pakartoti kažkada nacistams nepavykusį žygį “drang nach Osten”. Išlavintas neapkęsti ir etiškai neišauklėtas jaunuolis yra tobulas nusikaltimo žmoniškumui įrankis išprotėjusio fiurerio rankose.

Labiausiai kaitina militaristinę isteriją, kursto tautinę nesantaiką, vykdo aršią karo su Rusiją propagandą veikėjai, kurie save vadina Lietuvos patriotais ir save kildina iš nacių kolaborantų II Pasaulinio karo metais – lafininkų-Lietūkio garažų aukų žudikų, plechavičiaus korikų, Impulevičiaus darbo apsaugos bataliono skerdikų. Tai yra, save aukomis bando pristatyti tie, kurių tėvai, seneliai dalyvavo tarybinių karo belaisvių, partinių ir ūkio aktyvistų, rusų, baltarusių, žydų  masinių žudynių akcijose. Prilygindami II Pasaulinio karo nugalėtoją Tarybų Sąjungą, jos tuometinį lyderį Josifą Staliną su tarybinio režimo „represijų“ pagrindine auka A.Hitleriu, tokie „patriotai“ save sutapatina su diktatorių aukomis, kukliai nutylėdami, kad su hitlerininkais ranka rankon kovėsi jų nacionaliniai  “didvyriai”,  prieš tarybinę armiją jie kariavo hitlerinės koalicijos sudėtyje, baudžiamųjų akcijų metu rodė neeilinį žvėriškumą laikinai okupuotose TSRS teritorijose. Tokiu būdu kolaboravo visų nacistinės Vokietijos okupuotų šalių nacionalistai – tiek Lietuvos lafininkai, šauliai, tiek Ukrainos banderovcai, tiek lenkų armija krajova “patriotai”, tiek latvių ziemsargiai, estų kaitselitai ir visi kiti įvairių šalių kolaborantai-“patriotai”. Visi šie privataus kapitalo atstovai aršiai kovojo prieš savo klasinį priešą – darbo žmonių tarybinės valstybės , socialistinės liaudies valstybės įkūrėjus komunistus ir komunizmą. Klasinė neapykanta darbo žmonių valstybei TSRS vienijo skirtingų šalių nacionalistus po hitlerizmo vėliava ir skatino juos daryti žiauriausius karo nusikaltimus, nusikaltimus žmoniškumui prieš savo tautiečius ir ypatingai prieš TSRS civilius gyventojus. Prilygindami save Stalino represijų aukoms, tokie “patriotai” iš esmės bando nusimesti nuo savęs nacių kolaborantų gėdą, kaltę ir prisiskiria sau atleidimą už visus jų rankomis įvykdytus nusikaltimus. Jie gi taip pat dabar jau abiejų totalitarinių režimų aukos!!.  Arba kovotojai už laisvę. Arba bent jau neutralūs. Ir nei vienas nenori būti nacių koloborantais.

Tai yra sukčiavimas, manipuliavimas, istorinių faktų sąmoningas klastojimas. Ir ši tendencija nuolat stiprėja Vakaruose, JAV, Didžiojoje Britanijoje, visoje Europoje, NATO valstybėse, kurios vėl, kaip ir 1938 metais Miuncheno suokalbio būdu, bando pakartoti nepavykusį A.Hitlerio žygį prieš TSRS „drang nach Osten“. Šį kartą vieningos Europos NATO  vėl rujoja prie Rusijos sienų, koncentruoja civilizuotų žudikų armijas Pabaltijo šalyse, Lenkijoje, Ukrainoje, Gruzijoje, ruošia placdarmą agresijai visame Rusijos vakariniame pasienyje, vėl vykdo agresiją prieš JTO Saugumo tarybos nuolatinę narę Rusiją. Vakarų melo propaganda vėl, kaip ir 1941 metais Vokietijos J.Gebelso propagandos mašina, klykauja apie „Rusijos agresiją“, „grėsmę iš Maskvos“, „Kremliaus planus užgrobti taikų, pūkuotą  Vakarų pasaulį“ ir panašias pavojingas militaristines fantazijas. Tos pačios šalys, kurios 1938 – 1945 metais buvo aktyvios hitlerinės Vokietijos sąjungininkės, šiandien vėl kartoja savo nacistinių protėvių lozungus, vėl bando pakartoti 1945 metais gėdingai žlugusį blickrygą. Ir  nuolat vykdomas Europos šalyse nacizmo gaivinimas, nacių kolaborantų heroizavimas yra labai pavojingas reiškinys ir labai reali didžiulė grėsmė taikai ir saugumui pasaulyje.

II Pasaulinio karo viena iš iniciatorių Lenkija 80-ųjų karo pradžios metinių proga surengė grandiozinį antitarybinį, rusofobinį šou, informacinio karo ataką prieš Rusiją. Lenkija į šią teatralizuotą propagandinę akciją sukvietė visų šalių, kurios kartu kolaboravo nacistinės Vokietijos koalicijoje ir 1941-06-22 vieningai užpuolė Tarybų Sąjungą, atstovus. Į šį visam pasauliui tragišką datą pažymėti skirtą renginį nebuvo pakviesti tik nacistinės Vokietijos nugalėtojos, buvusių Tarybų Sąjungos respublikų, Rusijos atstovai. Lenkija tokiu būdu dar kartą patvirtino Vinstono Čerčilio jai skirtą apibūdinimą – Europos hiena, –  kurį ji gavo po to, kai 1938-09-30 kartu su nacistine Vokietija okupavo Čekoslovakiją,  dar kartą parodė savo rusofobinę esmę, lenkiško nacionalizmo fašistinį turinį. Ir dar sugebėjo iš Vokietijos pareikalauti reparacijų.

Kas susirinko Lenkijos organizuotame rusofobijos absurdo teatre ir kas kariavo prieš TSRS 1941-06-22 – 1945-05-09?

2018-05-17

Autorius: Ana Falalejeva

Šaltinis: https://www.rubaltic.ru/article/politika-i-obshchestvo/17052018-rossiya-pod-natiskom-politicheskikh-mifov-na-chyem-osnovany-zapadnye-provokatsii/

Įvykiai, kurie vystėsi sąjunginėse respublikose Tarybų Sąjungos žlugimo išvakarėse, pagimdė  šių dienų  rusofobija ir davė pradžią visai eilei platų atgarsį sukėlusių provokacijų. A. Litvinenko byla, pasikėsinimas nunuodyti Skripalius, cheminė ataka Sirijoje – visa tai yra tik paskutinės grandys ilgo sąrašo pasekmių, kurias pagimdė perestroikos laikas sukurta  mitologija. Kaip ir kas gamino antirusiškus prasimanymus ir kokiu būdu jie atsispindi pasaulio politikoje šiandien – tokia buvo apskritojo stalo “Politiniai mitai – jų kūrimo ir panaudojimo technologija“ diskusijų  tema,  kurią nagrinėjo susirinkę laikraščio „Komsomolskaja pravda“ (“KP”) redakcijoje Rusijos ir Vakarų ekspertai.

Temą diskusijai davė  Galinos Sapožņikovos, “KP” apžvalgininkės, knygos  “Kas ką išdavė. Kaip buvo žudoma TSRS ir kas nutiko tiems, kurie bandė ją išgelbėti ” (liet. knygos pavadinimas  „Išdavystės kaina“), neseniai išverstos į anglų kalbą ir išleistos JAV leidykloje pasirodymas. Remdamasi Lietuvos pavyzdžiu autorė pasakoja, kaip buvo kuriami mitai apie Rusijos agresiją.