Archive

May 29, 2019

Browsing

2019-05-29 Lietuva dabar yra panaši į vandens lašą, nukritusį ant iki baltumo įkaitusios geležies, nors lygiai tą patį galėtume pasakyti beveik apie visas senąsias – nusenusias, suvaikėjusias, praradusias savisaugos instinktą, išlepusias, prabangos ir pertekliaus ištvirkintas – Europos valstybes. Globalizacijos malūnas neabejotinai sumals į kosmopolitinius miltus ne tik Lietuvą, bet ir Vokietiją ar Angliją, nors, žinoma, ne taip greitai kaip mūsų šalį. Iki smulkmenų kartojasi nukaršusios Romos imperijos likimas – išorinių ir vidinių barbarų lavina šluoja nuo kelio ir bloškia nebūtin vadinamosios civilizacijos bastionus, priversdama barbarėti ir Europos senbuvius, jos kultūros kūrėjus, dabar virtusius bejėgiais epigonais. Spengleris, deja, pasirodė esąs visiškai teisus ir tikslus, sakydamas: „Vakarai akivaizdžiai žlunga, nes į aukštos civilizacijos gyvenimo centrą jau įsiskverbė barbaras.“ Dar blogiau, kad pati Europa pasigamino susinaikinimo ir sunaikinimo instrumentą, kurio neturėjo romėnai – moderniąją techniką, o ši, kaip ir anųjų lazda, turi du galus – kuriantį ir griaunantį, ir visiškai neaišku, kuris iš jų veiksmingesnis, ypač turint galvoje tai, kad patekusios į barbaro letenas moderniosios technologijos, ypač aukštosios, pirmiausia tampa griaunančiomis ir tik labai menkai, mikroskopiškai kuriančiomis, o tai reiškia, kad Europos savinaikos ir naikinimo vyksmas yra daug spartesnis nei anų laikų Romos imperijos žlugimo tempas. Romos imperijai pribaigti gotams, vandalams, frankams ir…

Datos. Jeigu kas jau užmiršo, tai lygiai prieš metus Ukrainoje Kremliaus KGB agentų buvo “nužudytas” niekam iki tol nežinomas Kremliaus kritikas nevykėlis žurnalistas Arkadijus Babčenko, didelis landsberginės chuntos ir Lino Linkevičiaus asmeninis draugas. Tiesa, kitą dieną jis kėlėsi iš numirusių ir kartu su buvusiu Ukrainos prezidentu Porošenko ėjo Kremliaus teisti. Prisikėlė, škias. Nors konservatoriai ir liberalai jau buvo spėję surengti jo niekingai sielai gedulingas mišias, pietus, pusryčius ir vakarienę, visos feikinių naujienų Lietuvos tarnybos skalambijo visais varpais apie kruvino Putino režimo nekaltai nužudytą  “kovotoją”. O aršiausi JAV 5 kolonos Lietuvoje veikėjai a la kaščiūnas, adomėnas ir panašūs ažubaliai surengė tapinoidų  protesto mitingą prie Rusijos ambasados, kur jau išliejo kibirus ašarų dėl kruvino V.Putino režimo aukos, žiauriai nužudyto Arkadijaus Babčenko. Konservatoriai ir liberalai savo idiotizmu jau 30 metu įnirtingai žudo cirką. Visi, kas nori pasijuokti, į cirką nebevaikšto – eina į konservatorių-liberalų protesto mitingus. Kai kurie dar ir balsuoja už Ingridą Šimonytę, Kubilių ar Juknevičienę. Tiesiog pasiklauso V.Landsbergio, R.Juknevičienės, A.Kubiliaus, R.Valatkos ar bet kurio kito JAV patrioto, ir juoko dozė metams garantuota, net klounų nereikia. Įkvėpti sėkmės Kremliaus agentai tęsė savo provokacijas laisvose Baltijos šalyse ir  įvykdė teroro aktą Lietuvoje. Vilniuje buvo įvykdytas pasikėsinimas nužudyti Rusijos ir V.Putino aršų kritiką, koldūnų…

Gegužės 29 d. Gimė Aleksandras Abdulovas (1953 m. Gegužės 29 d. – 2008 m. Sausio 3 d.) – tarybinis rusų teatro ir kino aktorius, kino režisierius, TSRS ir  Rusijos liaudies menininkas. Garsusis teatro ir kino aktorius Aleksandras Gavrilovičius Abdulovas gimė 1953 m. gegužė 9 d. Tobolske, teatro artistų šeimoje. Aktoriaus karjera Aleksandrui prasidėjo jam būnant penkerių metų amžiaus, kai kartu su savo tėvu įžengė į Ferganos dramos teatro sceną spektaklyje „Kremliaus kurantai“. Tėvas Aleksandrui visada buvo svarbiausias asmuo – būtent jis išauklėjo Aleksandrą ir įskiepijo meilę teatrui, suformavo jo požiūrį į sceną kaip šventyklą. Nepaisant to, kad aktoriaus karjera Abdulovui buvo nulemta iš anksto, jaunystėje jis apie aktorystės aukštumas nesvajojo: jis aktyviai užsiėmė muzika ir sportu, jam buvo suteiktas fechtavimo TSRS sporto meistro vardas. Iš pradžių jis net norėjo skirti savo gyvenimą sportui ir įstojo į Ferganos pedagoginio instituto Kūno kultūros fakultetą. Tačiau praėjus vieneriems metams pašaukimas teatrui nugalėjo, Abdulovas sėkmingai išlaikė egzaminus į Maskvos Valstybinį teatro meno institutą (GITIS), lankė I.M. Rajevskio kursą. 1974 m. diplominiame spektaklyje talentingą jaunuolį pastebėjo garsusis tarybinis režisierius Markas Zakharovas ir pakvietė jį dirbti į Lenino Komjaunimo vardo teatrą. Abdulovo aktoriniam talentui visada buvo būdingi sceninis žavesys, vidinė ir išorinė plastika, galingas temperamentas ir…