Aktualijos

Chunta vėl pakilo į mūšį dėl valdžios lovio. Kas yra landsberginiai troliai ir kam jie dirba?

Pinterest LinkedIn Tumblr

Teisininkas Jonas Kovalskis: „Visuomenės abejingumas bei apolitiškumas visada atveda į valdžią niekšus!..”

1111111111 Rating 2.63 (4 Votes)

 Juozas IVANAUSKAS

Šaltinis: https://laisvaslaikrastis.lt/index.php?option=com_content&view=article&id=469:teisininkas-jonas-kovalskis-visuomenes-abejingumas-bei-apolitiskumas-visada-atveda-i-valdzia-nieksus&catid=33&Itemid=141

Teisininkas Jonas Kovalskis: „Visuomenės abejingumas bei apolitiškumas visada atveda į valdžią niekšus!..”

 

Rugpjūčio 3 d. naujienų portalas 15min.lt  paskelbė pastaruoju metu aktyviai besireiškiančio rusofobo, prolandsberginės ideologijos apologeto  Dovydo Pancerovo publikaciją – „Lietuvos radikalai naudoja rusiškos ir sovietinės propagandos technologijas“, kurioje pateikiama informacija apie mūsų šalies informacinės erdvės anoniminių „analitikų-specialistų“ neva atliktą tyrimą. Nuo š.m. birželio 9 d. iki liepos 17 d. neįvardinti „propagandos detektyvai“ nagrinėjo, jų nuomone, „aktyviausiai prieš Lietuvos valstybingumą“ veikiančių interneto svetainių veiklą:

„Lietuviškame internete skleidžiami tekstai, palaikantys Kremliaus politiką arba dergiantys Vakarus, yra kepami pagal panašią propagandos techniką. Dažniausiai tokiose žinutėse būna nuolat kartojami prieštaringi teiginiai arba taikoma ne į oponentų argumentus, bet į asmenines savybes. Taip sako Lietuvos informacinę erdvę stebintys analitikai.

Lietuvoje veikia keliolika interneto svetainių, kurios save pristato kaip „alternatyvią“ arba „nesisteminę žiniasklaidą“. Išskirtinis projektų bruožas – turinys, kuris neretai primena priešišką propagandą.

Tokiose svetainėse, kaip „Karštas komentaras“, „Laisvas laikraštis“, „Ekspertai“, „Ldiena“, „Šauksmas“, smarkiai kritikuojama Lietuvos valdžia, užsienio politika, kariuomenė, narystė Europos Sąjungoje ir NATO, pateikiamos iškraipytos istorijos versijos. Dažnai jų pranešimuose Vladimiro Putino valdoma Rusija yra vaizduojama kaip „geroji alternatyva“ arba „teisingoji pusė“. Tokios žinutės kartais yra panašios į tikslus, kurių Kremlius siekia prieš Baltijos šalis vykdydamas informacinį karą“, – postringauja „teisuolio mantija“ apsigaubęs pilietis Dovydas Pancerovas, tariamai susirūpinęs Lietuvos nacionaliniu saugumu. (ČIA galima būtų maketuoti nuotr. ldiena.lt_15 min.)

Bandydamas prisidengti anoniminių analitikų „tyrimo išvadomis“ minėtoje publikacijoje D. Pancerovas, be kita ko, savo oponentus bando apkaltinti naudojant – „sovietinės propagandos technologiją – liepiamąją nuosaką“:

„Analitikai pastebėjo, kad daugelis priešiškos propagandos teiginių yra nuolat kartojami. „Iš esmės, daugelį tokių pranešimų galima sutraukti iki vieno ar dviejų pagrindinių teiginių. Ilguose straipsniuose kelios tezės yra aplipdomos tekstu ir nuolat kartojamos, sukant vis tą pačią mintį“, – aiškino vienas tyrimo autorių. Jis pastebėjo, kad kai kuriuose tekstuose naudojama net sovietinės propagandos technologija – liepiamoji nuosaka.

Birželio 19 dieną svetainėje „Šauksmas“ publikuotame J. Ivanausko tekste rašoma: „Kiekvieną valdžios militaristinį žingsnį būtina viešai pasmerkti, o atsakingus valdininkus, pritariančius karo eskalacijai, nušalinti nuo valdžios. Kiekvieną JAV agresoriaus NATO tanką bei kareivį vyti lauk iš Marijos žemės pasiutusia šluota!“

Ten pat skaitytojai raginami: „Tai reiškia, jog tikrinti FAKTO buvimą reikia pagal Rusijos žiniasklaidą – RT, RIAN ir kt. oficialius šaltinius.“ – dėsto D. Pancerovas (pastarieji teiginiai paimti iš Jono Kovalskio interviu LL: „Lietuvos politinis „elitas“ neturėtų užmiršti – nors Tauta labai kantri, tačiau bet kokia kantrybė turi ribas!..”).

Taigi, reaguojant į Landsbergių klano bičiulio D.Pancerovo bei jam uoliai talkinančių anoniminių „ekspertų“ metamą iššūkį žodžio laisvei ir kitokiai nuomonei, nesutampančiai su sisteminės žiniasklaidos remiama landsbergizmo šalininkų nuomone, visuomenės dėmesiui pateikiame LL išskirtinį interviu su teisininku Jonu KOVALSKIU bei filosofijos mokslų daktaru, profesoriumi Algirdu DEGUČIU.

———————————————————————————————————-

 

LL: Jūsų nuomone, kieno interesus gina, kam tarnauja ir ko iš tikrųjų savo plačiai tiražuojamomis rašliavomis siekia įvairaus plauko „pancerovai“, „propagandos detektyvai“ bei „ekspertai“? Kas jums yra žinoma apie Lietuvos „patriotą“ Dovydą Pancerovą?..

Jonas KOVALSKIS: 2012 metais JAV bandė įvykdyti spalvotą revoliuciją Rusijoje. Per JAV Valstybės departamento, Centrinės žvalgybos valdybos (CŽV) kontroliuojamas taip vadinamas nekomercines organizacijas  finansavo daugybę opozicinių, nekomercinių organizacijų projektų prieš Rusijos prezidento rinkimus, kurių pagrindinis tikslas buvo – sukelti Rusijoje „maidaną“ – perversmą ir neleisti Rusijos piliečiams realizuoti savo konstitucinės teisės išrinkti teisėtai prezidentu Vladimirą Putiną. Po tokio įžūlaus tarptautinių santykių kertinio principo – nesikišimo į kitų suverenių valstybių vidaus reikalus – pažeidimo, Rusijos valdžia išprašė iš savo šalies JAV organizacijas – USAID, NED, IRI, Freedom House, Heritage Foundation ir kitas, – už nesuderinamą su viešai deklaruojamais tikslais veiklą bei kišimąsi į Rusijos politinį procesą.

Minėtų  „nevalstybinių“ JAV organizacijų įtaka buvo lemiama, paskutinius bent 50 metų rengiant pasaulyje valstybinius perversmus, „arabų pavasarius“, oranžines revoliucijas. Tai jau ne kartą patvirtino žinomas „spalvotų“ revoliucijų technologas Džinas Šarpas, buvę CŽV pareigūnai  Džonas Perkinsas ir Rėjus Makgovernas, JAV politologai Ronas Polas, Polas Kreigas Robertsas ir kt. žinomi analitikai.

Šios organizacijos yra pagrindiniai JAV nekarinės ekspansijos,  JAV neokolonializmo politikos įrankiai. Todėl, nepavykus įvykdyti „taikų bei demokratišką“ perversmą Rusijoje Federacijoje ir dėl to visai pagrįstai buvus išprašytoms iš šalies, jos savo tikslų neatsisakė, o buvo perdislokuotos į artimiausių Rusijos kaimynių, JAV kontroliuojamų valstybių (Ukraina, Lenkija, Lietuva, Latvija, Estiją ir kt.) teritoriją, ir iš ten toliau tęsia savo antirusišką veiklą!..

Pabaltijo šalyse šalia jau egzistuojančių įvairiausių JAV fondų, centrų, institutų, buvo įsteigti taip vadinami kibernetinio saugumo centrai ir kitos proamerikietiškos organizacijos, kurių pagrindiniai tikslai yra du: antirusiška veikla išorėje ir konstitucinių laisvių, pilietinių teisių ribojimas viduje ribojimas tų šalių piliečiams. Informacinio karo metu Vašingtono finansuojami „centrai“ vykdo viešosios erdvės monitoringą bei smegenų plovimą, siekia sukurti informacinę erdvę, šalindami alternatyvios informacijos šaltinius (Rusijos televizijos kanalų transliacijų draudimas), represuodami alternatyvios informacijos nešėjus, persekiodami kitaminčius (š. m. kovo 19 d. surengta bauginimo akcija prieš G. Grabauską, M. Bartašiūnaitę, Jarą Valiukėną ir kt.), platindami savo dezinformaciją bei vykdydami kitas LR Konstitucijos 25 straipsnyje įteisintų teisių – laisvai gauti ir skleisti informaciją, turėti savo atskirą nuomonę ir laisvai ją reikšti, – ribojimo akcijas. Tokiems niekingiems darbams atlikti samdomi įvairaus plauko landsbergizmo apologetai – liberalūs, nepriklausomi nuo sąžinės, garbės, padorumo, žurnalistinės etikos žurnalistai, kurie vardan pinigų gali aprašyti, papasakoti, pateikti visuomenei bet kokį savo šeimininko užsakymą – mat pinigai jiems nekvepia!..

Vykdant informacines atakas JAV specialiosios tarnybos, siekdamos sukurti objektyvumo ir nešališkumo iliuziją, vietiniams informacijos vartotojams skleidžia savo propagandą šalies gimtąja kalba per vietinius propagandistus, žurnalistus, politologus, analitikus – įvairius pancerovus, kurie tokiu būdu atranda sau darbo – negarbingo, nešvaraus, tačiau pelningo. JAV net nebeslepia, atvirai skelbia konkursus pačių nepadoriausių, aršių propagandistų atrankai darbui Melo imperijos JAV informacinio karo prieš Rusiją ir visą žmoniją fronte  – 500 Eurų į mėnesį, toks darbo niekšo pareigose įvertinimas!..

Lietuvoje veikiantys propagandos ruporai nepertraukiamai kiliminiu bombardavimu atakuoja tūlo statistinio lietuvio smegenis tol, kol informacijos vartotojo sąmonėje nebelieka sugebėjimo kritiškai vertinti, daryti savarankiškas išvadas, realiai suvokti ir adekvačiai vertinti aplinką. Tai yra, paprasti žmonės tampa manipuliacijų aukomis. Oficialios propagandos vartotojas yra totaliai panardinamas į tautinės neapykantos rusams, Rusijai, karo su Rusija propagandos informacinę terpę, iš kurios ištrūkti jis gali tik dviem būdais – tapdamas pateikiamos dezinformacijos adeptu arba bandydamas suvokti pateikiamos dezinformacijos neatitikimą tikrovei. Konformistiškoje vartotojiškoje visuomenėje dažnas renkasi paprastą, patrauklų, suteikiantį bendrumo su gauja, saugumo jausmą kelią, kurį pateikia oficialioji propaganda ir kuris yra toks mielas biurgerio širdžiai – tereikia sutikti, pritarti, būti tokiam,  kokio nori iš tavęs valdžia. Tereikia įtikinti save, kad propagandinis melas – tavo suvokta ir išgyventa tiesa, vidinis įsitikinimas, moralinis credo, kurį patvirtina objektyvi (?) tikrovė – visi laikraščiai, TV kanalai, radijo laidų komediantai, valdžios atstovai ir rūstūs „ekspertai“, linksmi laidų vedėjai ir netgi pakvaišę peliukai!..

Toks ir yra Vakarų melo propagandos – totalinės, siaubingos, makabriškos, beribės tikslas – individo valios pajungimas per įtraukimą, dalyvavimą, kontrolė per bet kokių kitų alternatyvių šaltinių eliminavimą. O tada individas-propagandos adeptas praranda žmogiškas savybes, užuojautos, grėsmės netgi pačiam sau, savisaugos jausmus, ir ima pritarti  iš esmės nepriimtiniems žmogui dalykams, vien tik suformuotų ideologinių stereotipų pagrindu.

Pavyzdžiui, Odesoje sudeginami gyvi žmonės. Jie kentėjo ir buvo nužudyti tik todėl, kad turėjo savo įsitikinimus, tačiau … ciniškiems propagandistams jie gi yra koloradai, vatnikai, kaip ir ne žmonės, todėl, pasak liberalios sąžinės, juos galima žudyti. Karas su Rusija yra gerai (!?), kadangi už Tėvynę, kadangi reikia nubausti „agresorę“ Rusiją, nors faktiškai ji niekam negrasina, tačiau to nori Didysis Brolis JAV, už kurio interesus lietuviai privalo mirti?!…

Tapk pancerovu, meluok su užmoju ir be sąžinės, gauk pinigus, jie gi nekvepia, ir tau visiškai nerūpi, kad kažkur tavo melas vardan Vašingtono interesų žudo vaikus, moteris, senelius… Šios aukos toli, o tu, velniui dūšią pardavęs serijinis pancerovas-landsbergistas, geri sau alų ir linksminiesi, daug valgai, saldžiai miegi – pirmyn už kruvinus dolerius ir eurus į absoliutaus dvasinio degradavimo bei vartojimo „rojų“!…

Dauguma padorių žmonių tokių parsidavėlių kalbų nesiklauso ir rašliavų nebeskaito dėl labai paprastos priežasties – perskaityti, perklausyti, peržiūrėti tonas sisteminės žiniasklaidos pranešimų vien tik tam, kad sužinotum 25 metus kasdien kartojamą mantrą „Rusai puola!“, sutikite, varginanti nuobodybė!.. O tiems, kurie vis tiktai ryžtasi perskaityti, dažniausia reakcija į šią pigią proamerikietišką „juodą“ propagandą, kuri visiškai prarado ryšį su realybe ir vadina save, nei daug nei mažai, „analitika“, yra begalinis ir natūralus noras – nusiplauti rankas…

Algirdas DEGUTIS: Per silpna būtų pasakyti, jog Lietuvos „sisteminė“ žiniasklaida ir tokie jos atstovai kaip Pancerovas tendencingai nušviečia krizę Ukrainoje bei tarptautinį politinį Maidano „oranžinės revoliucijos“ kontekstą. Ta krizė nušviečiama kategoriškai ir vienareikšmiškai – kaip Rusijos agresija prieš Ukrainą. Šitoks Ukrainos krizės apibūdinimas yra pamatinė Lietuvos žiniasklaidos prielaida, jos nepajudinama aksioma. Vadovaudamasi šia prielaida oficiozinė žiniasklaida iš principo negali užimti objektyvią, nešališką ar bent skeptišką poziciją Ukrainos įvykių atžvilgiu – ji turi smerkti ir pliekti „agresyviąją“ Rusiją. Tuo ji ir užsiima diena iš dienos, savaitė po savaitės, mėnuo po mėnesio – štai jau keletą metų! Tam ji gauna tvirtą Lietuvos valdžios institucijų ir „dvaro politologų“ palaikymą.

Visuomenei nuolat diegiama oficialioji nuostata: bet kokia informacija apie Ukrainos krizę gali būti tik antirusiška. Prorusiškos informacijos negali būti – prorusiška gali būti tik dezinformacija. Esame tikinami, jog vyksta informacinis karas tarp agresyviosios Rusijos ir taikingojo Vakarų pasaulio. Kadangi Lietuva priklauso Vakarų pasauliui, turime ginti Vakarų pusę besąlygiškai, bet kokiomis priemonėmis. Galioja aksioma: negali būti jokios svarbios tiesos, kuri būtų palanki Rusijai ir nepalanki Vakarams. Todėl bet kokie mėginimai vaizduoti Rusiją kaip neagresyvią, juolab kaip besiginančią pusę Rusijos – Vakarų konflikte turi būti traktuojami kaip prorusiška propaganda, tai yra, kaip melas ir akių dūmimas. Negali būti jokių faktų, liudijančių tokios interpretacijos naudai. Negali būti sąžiningų autorių, abejojančių oficialiąja konflikto traktuote, juolab palaikančių Rusijos pusę tame konflikte. Tokie autoriai turi būti urmu nurašomi, kaip nesąžiningi propagandistai ir smerkiami, kaip sąmoningi ar nesąmoningi Putino tarnai ir Kremliaus agentai.

Kitaip sakant, Lietuvos valdančioji klasė, sąjungoje su „sistemine“ žiniasklaida, užsirakino rusofobijos garde ir išmetė lauk spynos raktą!.. Kodėl? Ieškant atsakymo į šį klausimą reikėtų atkreipti dėmesį į keletą veiksnių.

Pirma, Lietuvos politinis „elitas“, nepaisant partinių skirtumų, yra persunktas liberalizmo ideologijos. Liberalizmo ekspansiją jis suvokia kaip savaiminį gėrį, net kaip šventą reikalą, kuriam priešintis gali tik blogio jėgos. Valdančiųjų „elitas“ nesuvokia arba nenori suvokti, jog neatskiestas liberalizmas yra ciniška kosmopolitinė ideologija, kuriai laimėjus neliktų jokių šventų dalykų, o jų vietą užimtų vien tarptautinės oligarchijos interesai.

Antra, rusofobijos kurstymas bei palaikymas puikiai pasitarnauja vykdant šalyje liberalizmo darbotvarkę: bet kokį priešinimąsi liberalizmo ekspansijai ir šalies desuverenizacijai bei vasalizacijai galima diskredituoti vaizduojant jį kaip talkinimą Rusijos interesams.

Trečia, išorinės grėsmės eskalavimas labai sustiprina valdžios galią savivaliauti šalies vidaus politikoje tos grėsmės atrėmimo dingstimi.

LL: Prisimenant š. m. kovo 19 d. spec. tarnybų, teisėsaugos pareigūnų surengtą išpuolį prieš devynis Lietuvos piliečius (svetainės šauksmas.lt administratorių Jarą Valiukėną, Kazimierą Juraitį, Mildą Bartašiūnaitę ir kt.), jų namuose atliekant kratas, privačių kompiuterių bei mobilių telefonų poėmį – neva „ištyrimui šių asmenų kenkėjiškos veiklos“, kaip reikėtų vertinti tūlo piliečio D.Pancerovo, dirbančio ranka rankon su anoniminiais „analitikais specialistais“ (labai tikėtina, VSD pareigūnais), portale 15 min. Lt rugpjūčio 3 d. pasirodžiusią informacinę ataką? 

Ar nemanote, jog tai tėra įžanginis akordas, po kurio seks kur kas rimtesni Lietuvos Respublikos vardu veikiančių, Raudonajai Daliai besąlygiškai paklūstančių teisėsaugininkų represiniai veiksmai, siekiant įbauginti oficialiai valdžiai nelojalius, prieš karo kurstymo propagandą pasisakančius asmenis?

Jonas KOVALSKIS: 2015-03-18 Rygoje įvyko „progresyvių“ ir, žinoma, proamerikietiškų aktyvistų suvažiavimas, kurį organizavo JAV kontroliuojamo Nacionalinio demokratijos fondo (NED) padalinys Europoje – European Endowment for Democracy (EED) ir Dž. Soroso fondo „Open society“ padalinys Eastern Partnership Civil Society Forum Secretariat (EaP CSF), kurio pagrindinis tikslas buvo „kovoti su Rusijos propaganda“ Rytų partnerystės šalyse. Šiame rusofobų suvažiavime buvo svarstoma idėja, kaip Rytų Europos šalyse sukurti – media erdvės okupacijos būseną. Buvo pateikti receptai, kaip pasiekti vietinių protų kolonizavimo būseną, kokių imtis priemonių, kiek reikės proamerikietiškos propagandos „demokratijai remti“ lėšų.

Lietuvos proamerikietiški aktyvistai suskubo atsižymėti ir protų okupacijos pavyzdžius nedelsiant pateikė gyvai. Buvo ne tik uždrausti alternatyvios informacijos šaltiniai, bet ir Lietuvos valdžios represinės struktūros  įvykdė masinę nepriklausomų protų (M. Bartašiūnaitės, J. Valiukėno, K. Juraičio, G. Grabausko ir kt.) bauginimo, fizinio persekiojimo akciją, kratas, poėmius, pradėjo ikiteisminius tyrimus. Tokių represinių veiksmų pagrindiniai tikslai du: įbauginti laisvus, aktyvius protus skleisti nepriklausomą nuomonę ir atgrasinti pasyvius piliečius nuo savarankiškų, nepriklausomų nuo valdžios, tiesos paieškų, apibrėžti tiesos paieškas oficialios valdžios platinamo melo ribomis.  Iš esmės, tai buvo įsakmus valdžios nurodymas tautai pritarti besąlygiškai jos vykdomai karo su Rusija propagandai, tautinės nesantaikos, rusofobijos kurstymo politikai, nežiūrint į tai, kad tokie reikalavimai viršija valdžios kompetencijos ribas ir akivaizdžiai prieštarauja LR Konstitucijos normoms.

Nenorėčiau sutikti su teiginiu, neva tai buvo įžanginis akordas, kadangi šiam „įžanginiam akordui“ jau ir barzda baigia užaugti! O ir nuskambėjo šis akordas tolimais 1990 metais, kai visas Lietuvos nepriklausomybės turinys buvo sudėtas į aršios rusofobijos ir nacionalizmo formas: buvo uždraustos kairiosios partijos, uždrausta pozityviai atsiliepti apie tarybinį Lietuvos laikotarpį, nurodyta šlovinti 1941 m. Birželio sukilimą ir nekalbėti apie Lietūkio garažus, bei apie Ambrozevičiaus įsakymą įkurti getus, pirmuosius Pabaltijo šalyse, nekalbėti apie LAF‘o ir Impuliavičiaus darbo apsaugos bataliono „žygius“ okupuotose TSRS teritorijose, tarybinių karo belaisvių koncentracijos stovyklose po atviru dangumi, kuriose mirtingumas siekė 90 procentų, neklausinėti, iš kur pokario metais atsirado  net 20 000 civilių lietuvių, kurie rėmė tarybų valdžią, aukų, ir daugybė kitų uždraustų temų, kurios griauna mūsų „dainuojančios revoliucijos“ iliuzijas. Visa nepriklausomos Lietuvos ekonomika buvo grindžiama principu – „Ivano prie vamzdžio neprileisime!..“ bei kažkokia mistine Lietuvos energetine nepriklausomybe nuo Rusijos ir vergiška kolonijine priklausomybe nuo Vakarų bankokratijos. Nenuostabu, kad tokioje viduramžiškos jėzuitiškos neapykantos atmosferoje kitamintis, uždavęs valdantiesiems nepatogų klausimą, buvo nedelsiant teisiamas.

Visa tai yra iš ties labai blogi ženklai, kurie nieko gero laisvai, demokratiškai visuomenei nežada, bet gali vystytis ir jau vystosi pačio niūriausio, totalitarinio scenarijaus nubrėžta kryptimi!..

Algirdas DEGUTIS: Rusofobijai tapus Lietuvos užsienio ir vidaus politikos pagrindu, o daugybei politikų ir žiniasklaidos šulų investavus savo autoritetą į „rusai puola“ isteriją, bet koks bandymas priešintis oficiozinei politinei linijai šios linijos stūmėjų yra suvokiamas kaip grėsmė jų valdžiai ir vaizduojamas kaip šalies saugumo silpninimas. Būtent tokio suvokimo pagrindu jau yra slopinami valdžiai nepatogios informacijos šaltiniai, varžoma žodžio laisvė, bauginami ir suiminėjami disidentai. Taip Lietuvoje faktiškai yra kuriamas rėžimas, pasižymintis tipiniais tironijos bruožais. Mosuodamas rusofobijos vėzdu liberalusis Lietuvos „elitas“ stumia šalį atgal į politinės tironijos laikus. Menka paguoda, jog šįkart mums gresia jau ne komunizmo, o liberalizmo tironija!..

nuotr, profesorius Algirdas Degutis

Ar Lietuvoje įsitvirtins liberalizmo tironija? Atsakymas į šį klausimą priklausys nuo to, ar mūsų valstybėje yra pakankamai drąsių žmonių, drįstančių naudotis savo protu ir viešai reikšti kritinę nuomonę. Jeigu tokia kritinė atstojamoji jėga nesusiformuos, Lietuvos laukia liūdnas likimas. Susikūrusi priešą Rytuose ir neįgijusi tikrų draugų Vakaruose, savo kompradorinio politinio „elito“ šalis bus paversta kosmopolitinės oligarchijos valda, tos oligarchijos karinės ekspansijos į Rytus placdarmu arba net karo mūšių lauku!..

LL: Kaip į oficialios valdžios sankcionuotas žmonių įbauginimo akcijas turėtų reguoti blaiviai mąstanti visuomenės dalis laisvoje, demokratiškoje šalyje? Ir kaip į tai reaguojama „liberalizmo ir rusofobijos gniaužtuose“ (pasak prof. A.Degučio), ES bei NATO aljansui priklausančioje Lietuvoje? Ar apskritai dar įmanoma pasipriešinti kitaminčių persekiojimui, jeigu karo propagandos įbauginti, nuolat dezinformuojami, politika ir valdžia nusivylę tautiečiai yra išskaidyti, aktyvesni jau emigravo arba ruošiasi palikti šalį?

Jonas KOVALSKIS: Visuomenės abejingumas bei apolitiškumas visada atveda į valdžią niekšus! Todėl ir kovo 19 d. bauginimo akcija, esu tikras, Lietuvos valdžia tikrai neapsiribos, jeigu sąmoningesni, geriau informuoti, pilietiški tautiečiai tam nepasipriešins!.. O tiems, kurie patriotinio kvaitulio apimti piktdžiugiškai trina rankas, abejingai stebėdami kitaminčių persekiojimą Lietuvoje, galėčiau priminti Niurnbergo tribunolo protokoluose užfiksuotą vieno vokiečio, išgyvenusio nacių koncentracijos stovyklų košmarą, mintį – „Kai naciai atėjo komunistų, aš tylėjau – aš gi ne komunistas. Kai atėjo žydų, aš tylėjau – aš gi ne žydas. Kai atėjo profsąjungų veikėjų, aš tylėjau – aš gi ne profsąjungietis. Kai atėjo manęs, niekas negalėjo manęs užtarti – visi jau buvo išvežti!..“.

LAISVĖ absoliuti kategorija – ji arba yra, arba jos apskritai nėra. Bet koks laisvės ribojimas – tai jos buvimo neigimas. Žodžio laisvė, nuomonių pliuralizmas, universalios teisės, taikomos vienodai, lygiai visiems piliečiams, būtinas demokratinės visuomenės atributas, jos brandos ir išsivystymo matas. Bet koks išskirtinių teisių suteikimas vieniems yra tokių pat teisių apribojimas kitiems, kuris sąlygoja kvalitatyvinio populizmo atsiradimą, kai visuomenėje susikuria tam tikra grupė „geresnių“ už kitus, „lygesnių už lygius“, kuri nusprendžia, ką turi galvoti, kalbėti ir daryti likusieji tautiečiai, nors tam jie ir nepritaria.

Tai jau tiesioginis Umberto Eko aprašyto fašizmo bruožas, visuomenės degradavimo į totalitarizmą požymis. Totalitarinė valdžia visais įmanomais būdais siekia stiprinti savo galias ir skaldyti visuomenę įvairiais pagrindais bei lygiais – turtine nelygybe, socialine atskirtimi, ideologiniais prieštaravimais ir pan., į mažesnius socialinius vienetus, kadangi atskiro individo, smulkios grupės asmenų teisės yra lengviau pažeidžiamos bei ignoruojamos.

Nežaboto valdžios piktnaudžiavimo savo galiomis atvejais pilietinei visuomenei tėra vienintelis kelias – vienytis ir gintis! Ar tai įmanoma totalinio smegenų plovimo ir valdžios psichologinio teroro sąlygomis? Neabejoju, tikrai galima ir netgi būtina!..

Algirdas DEGUTIS: Buvęs Čekijos prezidentas Vaclavas Klausas pernai tiesiai šviesiai pareiškė, jog „Maidano revoliucija“ Ukrainoje buvo Vakarų sukurstytas valdžios perversmas. Ar kas nors iš Lietuvos žymesnių politikų drįstų pareikšti ką nors panašaus? Šis klausimas grynai retorinis, – ir tai liudija, į kokią gilią politinio konformizmo duobę mes jau esame įstumti. Sunku bus iš jos išlipti, ypač tiems, kuriems taip knieti paaukoti Lietuvą Rusijos sutriuškinimo ar pažeminimo reikalui!..

Tačiau lipti iš šitos duobės mums būtina – kitaip būsime sugniuždyti ir sunaikinti kaip politinė tauta, kaip politinis vienetas pasaulyje!.. Minimumas, kurį kiekvienas gali padaryti, – nustoti kliautis „sisteminės“ žiniasklaidos sąžiningumu bei objektyvumu. Praradusi tautiečių pasitikėjimą oficiozinė žiniasklaida praras savo nuodingo poveikio galią. Atsiras erdvės alternatyvioms pasaulinių politinių įvykių interpretacijoms bei alternatyvioms šalies užsienio bei vidaus politikos strategijoms. Atsiras ir galimybė dabartinį vasalinį, kompradorinį Lietuvos politinį „elitą“ pakeisti tikru Lietuvos politiniu elitu.

LL: Kaip žinia, vykdant teisinį persekiojimą prieš kitaminčius, blaiviai mąstančius, visapusiškai informuotus, geopolitika besidominčius piliečius, drįstančius viešai pareikšti savo nuomonę, teisėsaugos pareigūnai neretai siekia išsiaiškinti – kas juos finansuoja? Dažniausia tokiais atvejais siekiama atrasti bent menkiausių sąsajų su „teroristine valstybe“ Rusija, Kremliumi, Putinu, ir jeigu, ne duok Dieve, tyrėjams tai pavykta „įrodyti“, tada sukurpta baudžiamoji byla keliauja į teismą?!.. 

Kita vertus, kodėl LT teisėsaugos pareigūnams absoliučiai nerūpi, iš kokių finansinių šaltinių ir kas konkrečiai finansuoja landsbergizmo apologetus kriminalizuotoje valdžioje, ciniškiausius propagandistus pancerovus, garbačiauskaites, černiauskus, valatkas, miliūtes, jakilaičius? Galima pagalvoti, jog būtent tokiems sisteminės žiniasklaidos ruporams ir „analitikams“ a priori priskiriamas valdžios sankcionuoto „teisingumo“ monopolis, kai tuo tarpu šiam absurdui oponuojantys piliečiai įvardijami, kaip keliantys grėsmę Lietuvos valstybei,  apšaukiami „Kremliaus agentais“, „Putino draugais“?..

Jonas KOVALSKIS: Psichologijoje šis reiškinys vadinamas projekcija, kai asmuo visas savo psichikos savybes, dažniausiai neigiamas, perkelia ant kitų asmenų ir galvoja, kad jie elgiasi tokiu pačiu būdu, kaip ir jis pats pasielgtų. Liberalūs „demokratai“ paprastai neina dirbti, jie eina užsidirbti, todėl darbas be užmokesčio jiems yra neįsivaizduojamas blogis. Liberalūs „patriotai“, prieš pradėdami savo iniciatyvas, visada pasirūpina finansavimu – iš vargano valstybės biudžeto, JAV visai „nevalstybinių“ fondų arba šiaip iš lengvatikių tautiečių kišenės. Jiems labai sunku suvokti, kad Lietuvoje dar yra ir garbingų žmonių, kuriems oficialios propagandos melas, rusofobija, militaristinė psichozė jau tapo nepakeliami, kurie aukoja savo žinias, įgūdžius, laiką, rizikuoja savo karjera, aukoja gyvenimo kokybę visiškai nemokamai, vien tik tam, kad galėtų pasiekti tai, ką valdžia pagal LT Konstituciją privalo užtikrinti žmonėms visais įmanomais būdais – kalbėti tai, ką galvoja, laisvai rinkti ir gauti informaciją, turėti savo atskirą nuomonę bet kuriuo socialiai reikšmingu klausimu ir laisvai ją reikšti.

Lietuvoje susidarė tiesiog neįtikėtina situacija – valdžia finansuoja „lygesnių už lygius“ grupelę vikruolių, kurie daro kliūtis kitiems bendrapiliečiams apginti konstitucinę vertybę, pasiekti teigiamą viešą interesą. Maža to, tokių analitikų įžvalgų virtuvėje visada šmėžuoja mano paminėtų Vakarų fondų ausys ir finansai. Tokia situacija – kai viena „patriotinė“ pusė mielai naudojasi biudžeto ir Vakarų fondų pinigais, o kitai visuomenės daliai identiška situacija įvardijama kaip valstybės išdavimas, yra nepriimtina ir niekaip nesiderina su viešai deklaruojamais teisėtumo, įstatymo viršenybės, asmenų lygybės prieš įstatymą, pagarbos ir net padorumo principais!..

Čia ir vėl turime Umberto Eko aprašytą fašizmo požymį – Ein Volk, ein Reich, ein Führer (viena tauta, vienas reichas, vienas vadas). Nemalonu, žinote, 21-me amžiuje galvoti, kad viskas, kas gražiai atrodo, tėra tik preliudija į buvusią ideologinę katastrofą.

Vis tiktai mane džiugina, kad drąsių, pilietiškai aktyvių, blaiviai protaujančių žmonių Lietuvoje pastaruoju metu ženkliai daugėja, tad valdžios sankcionuotas informacinis teroras, periodiškai peraugantis į valdžios represinių struktūrų terorą, darosi mažiau efektyvus. Tai teikia vilčių ir optimizmo, nors situaciją šalyje iš esmės pakeisti be dviejų būtinų tam sąlygų – rimtos politinės organizacijos ir finansų – bus be galo sunku, kadangi tokiais atvejais žmonių savaimingo telkimosi tikėtis neverta!..

Oficialioji Lietuvos valdžia, besąlygiškai paklūstanti, tarnaujanti Briuseliui ir Vašingtonui, paprastiems žmonėms tikrai nepadės, todėl ir aiškintis, už kokius pinigus gieda propagandos meistrai, kad karas yra nuostabus dalykas, o tiesos monopolis priklauso tiktai prolandsberginiams „patriotams“, ir vėl teks aiškintis mums patiems, bauginamiems, valdžios persekiojamiems piliečiams, deja.

Algirdas DEGUTIS: Dažni kaltinimai, jog oficialiosios rusofobijos kritikai neva „dirba Maskvai už pinigus“, išduoda pačių kaltintojų pozicijos silpnumą. Atmesdami net galimybę atvirai svarstyti kritikų argumentus, kaltintojai griebiasi argumentų ad hominem. Tokiais argumentais siekiama oponentą kaip nors diskredituoti, nesigilinant į ginčijamo reikalo esmę. Tiesą sakant, beveik visa rusofobinė isterija yra grindžiama insinuacijomis ad hominem. O jeigu kalbame apie pinigus, tai pinigai, kuriais yra kurstoma rusofobija, yra nepalyginamai didesni už pinigus, kuriais subsidijuojama rusofilija. Todėl liberalams, kurie vadovaujasi pelno principu, rusofobija yra nepalyginamai pelningesnė (ir saugesnė) už rusofiliją.

LL: Portalas www.ekspertai.eu (jam būdingu lakonišku stiliumi) rugpjūčio 4 d. informavo visuomenę: „Reaguodamas į viešojoje erdvėje paskelbtą Dovydo Pancerovo informaciją, signataras Zigmas Vaišvila kreipėsi į Generalinę prokuratūrą“.

„Pagal šio viešai paskelbto straipsnio informaciją yra šių galimai nusikalstamų veikų požymiai – LR BK 118 str. (padėjimas kitai valstybei veikti prieš Lietuvos Respubliką – jos konstitucinę santvarką, suverenitetą, teritorijos vientisumą, gynybos ar ekonomikos galią), 121 str. (antikonstitucinių grupių ar organizacijų kūrimas ir veikla, siekiant neteisėtu būdu pakeisti Lietuvos valstybės konstitucinę santvarką, kėsintis į jos nepriklausomybę, pažeisti teritorijos vientisumą, arba dalyvavimas tokių organizacijų ar grupių veikloje), 122 str. (vieši raginimai smurtu pažeisti Lietuvos Respublikos suverenitetą – pakeisti jos konstitucinę santvarką, nuversti teisėtą valdžią, kėsintis į jos nepriklausomybę arba pažeisti teritorijos vientisumą, šiems tikslams kurti ginkluotas grupes arba daryti kitus šiame skyriuje numatytus nusikaltimus, kuriais kėsinamasi į Lietuvos valstybę)“, – sakoma Z.Vaišvilos pranešime prokurorams.

Žvelgiant grynai teisiniu aspektu, kaip šį Z. Vaišvilos kreipimąsi į Gen. prokuratūrą  reikėtų vertinti? Jūsų nuomone, ar tokia nuosaiki, santūri signataro bei portalo ekspertai.eu pozicija šiuo atveju yra pakankama?..

Algirdas DEGUTIS: Nesuprantu, ką šiuo kreipimusi signataras Zigmas Vaišvila sako prokurorams – siūlo pradėti teisinį persekiojimą?!..

Jonas KOVALSKIS: Teisinėje demokratinėje pilietinėje visuomenėje, kur yra nusistovėjusi aiški įstatymo ginamų vertybių sistema, kurios centrinė vertybė – piliečio, asmens teisės ir laisvės, o valstybės tikslas – jas maksimaliai apsaugoti ir užtikrinti, toks pareiškimas galėtų būti vertinamas tik vienu būdu – kaip nevykęs pokštas. Tyrimo pradėjimas būtų galimas tik esant pakankamai pagrindo dėl tokio nusikaltimo sudėties buvimo. Žurnalisto fantazijos iki gyvo kaulo įkyrėjusios rusofobijos tema galėtų būti nebent psichiatrijos specialistų susidomėjimo objektu, ne daugiau, iš ties demokratinėje visuomenėje. Tačiau!.. Informacinio karo ir militaristinės psichozės metu visos oficialios valdžios – informacinio karo agresorės struktūros mobilizuojasi tam, kad priverstų visuomenę patikėti neįtikėtinais dalykais, aktualizuoja senus stereotipus bei intensyviai juos kartoja. Tokiu būdu Lietuvoje sukuriama ypatingo nepakantumo kitaminčiams atmosfera, siekiant priversti sociumo narius priimti savo valia sau absoliučiai nenaudingus, valdžios-agresorės primestus sprendimus. Šiuo konkrečiu atveju – neapkęsti „teroristinės valstybės“ Rusijos bei militarizuoti viešąją nuomonę.

Dabar, įsivaizduokite, Zigmo Vaišvilos pareiškimas pateko pas pareigūną, kuris 25 metus buvo auginamas rusofobijos atmosferoje, jam žodžiai „Rusija“, „Putinas“ jau savaime asocijuojasi su grėsme, pavojumi, pasikėsinimu. Todėl juos ištaręs žmogus jam potencialus nusikaltėlis. Pareigūno karjera visada priklausė ir priklauso nuo pastangų bet kokia kaina pagrįsti, žūt būt, įrodyti nusikaltimo sudėtį, o ne objektyviai teisiškai įvertinti, visas svarbias bylas teisingai išspręsti – tiek įrodančias veikos buvimą, tiek ir ją paneigiančias, aplinkybes. Taigi, rusofobas pareigūnas imasi darbo, jis protingas, mat teisės fakultetą baigti reikia turėti proto, jis liberalus, tad gali savęs nevaržyti etikos rėmais. Ir kas tada? Ar dar jums linksma? Vienintelė Europoje prezidento Rolando Pakso APKALTOS – valstybinio perversmo byla, arba „frontininko“ Algirdo Paleckio nuteisimo istorija iš tikrųjų nebuvo nei linksmos, nei teisingos. Lygiai taip, buvusios Seimo narės Neringos Venckienės epopėja bei išvykimas iš Lietuvos, jos nusenusių tėvų ir vadinamoje pedofilijos istorijoje pareiškusių savo pilietinę poziciją persekiojimo cinizmas jau virto teisine katastrofa.

Remdamasis teisininko darbo patirtimi galiu drąsiai teigti: mūsų teisėsauga yra siaubingos girnos, kurios su ypatingu pasitenkinimu mala romantikus, idealistus ar šiaip naivuolius, galvojančius, jeigu jie elgsis pagal įstatymą, tai bus saugūs. Na, o signatarui Z.Vaišvilai nuoširdžiai linkiu, kad jis nesusilauktų Generalinės prokuratūros atsakomosios reakcijos – „pokšto“, kuris iki valstybės išdavimo gal ir netrauks, tačiau dėl melagingo pranešimo apie nusikaltimą sudėtį išradingesnis prokuroras lengvai sukurptų!..

LL: Prieš valdžiažmogių neribotą savivalę, nebaudžiamumą ir totalitarizmą pasisakanti palyginti negausi ir išsiskaidžiusi opozicija kažin ar gali kelti rimtesnį pavojų korupcinei MELO SISTEMAI? Nesunku numatyti, kur link tokiu atveju ritasi „demokratiškoji“ Lietuva? Kokio „teisingumo“ arba kokių baudžiamųjų akcijų netolimoj ateity tautiečiai gali tikėtis liberalizmo, rusofobijos, landsbergizmo ideologijos pavergtoje, sąrašinių parlamentarų – socialliberalkonservatorių užvaldytoje valstybėje?..

Jonas KOVALSKIS: Matyt, esu nepataisomas optimistas, todėl šventai tikiu, kad sisteminės propagandos neįtikėtinai sustiprėjęs isteriškas klyksmas – „Rusai puola!” parodo Lietuvos totalitarinių, reakcingų jėgų bei oficialios valdžios, praradusios žmonių pasitikėjimą, silpnumo požymius. Kitaip sakant, dabar matome „melo sistemos” agonijos pabaigos pradžią. Valdžiažmogiai, negalėdami  parodyti liberalios ideologijos,  laisvos rinkos ir liberalios demokratijos nei vieno pozityvaus rezultato, didina propagandinį spaudimą gyventojų viešajai nuomonei, intensyvina smegenų plovimą. Kita vertus, bundanti visuomenė jau išmoko atskirti valdžiažmogių savanaudiškus darbus bei jų tuščius žodžius nuo to, kas iš tikrųjų yra naudinga Lietuvos valstybei ir žmonėms.

Pilietiškų, dorų, garbingų, išsilavinusių žmonių, atsparių valdžios struktūrų melui ir terorui, vis daugiau, jie pakankamai gerai orientuojasi informacinėje erdvėje, yra laisvi ir nepriklausomi, dėl savo ateities pasiryžę ryžtingai kovoti. Manau, netolimoj ateityje tokie žmonės aiškiai suvoks Tautos bendrumo ir vienybės svarbą. Šiuo rūsčiu Lietuvai laikotarpiu tautiečių vienijimasis – kur kas svarbesnė bei aktualesnė vertybė, nei pavienių individų požiūrių skirtumai. Šiandien Lietuvos žmonėms tiesiog privalu atsitokėti ir vienytis bendram tikslui – kito pasirinkimo paprasčiausiai nėra!..

Algirdas DEGUTIS: „Išties, atsidūrusi liberalizmo ir rusofobijos gniaužtuose Lietuva yra nepavydėtinoje padėtyje. Liūdina dar ir tai, kad panašiuose gniaužtuose yra atsidūrusios kaimyninės šalys – Lenkija ir Latvija. Vis dėlto, tam tikrų vilčių teikia tokių šalių kaip Vengrija pavyzdys. Vengrai sugebėjo mobilizuotis ir pasipriešinti savo šalies vasalizacijai. Vilčių taip pat teikia Vokietija bei Prancūzija, kur pastebimai auga priešinimasis JAV ir tarptautinės oligarchijos diktatui. Tačiau galiausiai Lietuvos ateitis priklausys nuo mūsų pačių. Tik tuo atveju, jeigu rasime savyje pilietiškumo galių bei ryžto atstatyti mūsų šalies nepriklausomybę, būsime jos verti!..

– Dėkoju už pokalbį.

Write A Comment