Tag

šalin landsbergizmą

Browsing

Algirdas Paleckis, archyvinė nuotrauka

Paleckio advokatas išaiškino, kodėl politikas lieka sulaikytas

“Šnipinėjimo skandalas” Lietuvoje (23)

Išskirtiniame Sputnik Lietuva straipsnyje gynėjas teigė, kad politiniuose reikaluose niekuomet nebūna objektyvumo

VILNIUS, rugpjūčio 7 — Sputnik. Buvusio Socialistinio liaudies fronto lyderio Algirdo Paleckio advokatas Algis Petrulis paaiškino, kodėl Lietuvos apeliacinis teismas atmetė prašymą sušvelninti kardomąją priemonę. Apie tai jis kalbėjo išskirtiniame interviu Sputnik Lietuva.

Algirdas Paleckis, archyvinė nuotrauka
© SPUTNIK / РАМИЛЬ СИТДИКОВ

Gynėjas taip pat pasidalino informacija apie kalinio sveikatos būklę.

“Sveikata blogėja. Jo ūgis 188 cm, o dabar jis sveria 60 kilogramų. Jau net ne gydytojas gali pastebėti, kad sveikata pablogėjo. Jis sėdi vienutėje ir išeina tik vienai valandai, kur nemato nei saulės, nieko, tik trijų-keturių metrų kambarys. Draudžiama susitikti su žmona, sprendimas jau priimtas, ir su tėvais … [Įkalinimas] pratęstas iki metų”, — teigė Petrulis.

Pasak advokato, kaliniui buvo suteikta medicininė pagalba praėjus dešimčiai dienų po kreipimosi. Tokį ilgą laukimą lemia ilgos eilės.

Kaip pats Paleckis pasakojo Petruliui, gydytojai skyrė jam antrą valandą pasivaikščiojimo, taip pat išrašė vitaminų bei atliko tyrimus.

Gynėjas teigė, kad teismas atsisakė sušvelninti kaliniui paskirtą prevencinę priemonę, paaiškindamas tuo, kad Paleckis gali pabėgti iš šalies.

“Čia nesprendžiama, ar jis kaltas, ar ne, o tik dėl kardomosios priemonės. <…> Jis vaikystėje gyveno Maskvoje, būdamas šešerių ar septynerių metų. Ir antra priežastis yra tai, kad jis moka daug kalbų. Kaip sakė teismas, jis yra poliglotas … Ir teismas pasakė, kad dėl šios aplinkybės jis gali greitai integruotis į kitą visuomenę, ir tai neleidžia teismui jį paleisti”, — sakė advokatas.

Petrulis pabrėžė, kad Paleckio byla yra uždara, todėl informacija apie jį viešai neskleidžiama.

“Politinėse bylose nebūna objektyvumo. Jei nuspręsta, kad jis turi sėdėti, jis sėdės, ir viskas. <…> Jis negali savęs apšmeižti. Jis tiesiog turi išlikti tokiomis sąlygomis, kokios yra. Jei būtų buvę kokių kaltinimų, jis būtų atsakęs į juos, bet jų nėra. Nėra į ką atsakinėti. Manau, kad tai nėra kaltinimai, tai — projektas”, — teigė gynėjas.

Opozicijos politikas Paleckis nuo praėjusio rudens laikomas kalėjime dėl įtarimų “šnipinėjimu Rusijos naudai”.

Praėjusių metų gruodį Lietuvos žvalgybos pajėgos paskelbė, kad atskleidė “šnipų tinkle”, kuris tariamai rinko informaciją “Rusijos Federacijos naudai”. Jie pranešė, kad įtariami suimtas Paleckis ir šeši jo bendrininkai.

Balandžio pabaigoje Lietuvos generalinė prokuratūra pakomentavo žiniasklaidoje pasklidusią informaciją apie įtariamojo “dingimą”. Prokuratūros atstovai patvirtino, kad opozicijos politikas vis dar yra sulaikytas, o tyrimo interesai detalės negali būti atskleistos.

Liepą Kauno apylinkės teismas pratęsė Paleckio suėmimą 3 mėnesiams, po to gynyba pateikė ieškinė kardomosios priemonės sušvelninimui. Tačiau Lietuvos apeliacinis teismas atmetė advokato prašymą.

Rusijos užsienio reikalų ministerijos atstovė Marija Zacharova, reaguodama į Paleckio atvejį, pabrėžė, kad Lietuva demonstruoja visišką demokratinių vertybių, kurias ji gyrė stodama į Europos Sąjungą ir NATO, atsisakymą ir galbūt net jų atmetimą.

Temos:
“Šnipinėjimo skandalas” Lietuvoje (23)

Dar šia tema

Paleckis ir kitų asmenų grupė kaltinami šnipinėjimu Rusijos naudai
Prokuratūra patvirtino, kad Paleckis tebėra suėmimo vykdymo įstaigoje
Paleckis vadina Grybauskaitę “pagrindine fašiste Lietuvoje”
Paleckis atskleidė, kaip Lietuvos valdžia susidoroja su nepageidaujamais žmonėmis
Tegai:
Algirdas Paleckis
P.S.Reikia, kad visi pasakytų ir nuolat kartotų, kol tai liausis – “Landsberginei chuntai – NE!”, “Landsberginę chuntą – į tautos Tribunolą!” . Šioje byloje ne A.Paleckiu susidoroja JAV 5 kolona, landsberginė chunta – šioje byloje fašistinis režimas susidoroja su pamatiniais demokratinės visuomenės principais, naikina pilietinės visuomenės pamatus, šioje byloje chunta susidoroja su kiekvienu Lietuvos piliečiu. Net ištikimiausias landsberginės chuntos šuva, fanatiškas JAV, Didžiosios Britanijos kolonijinės sistemos vergas, Vakarų kolonizatorių ištikimiausias “patriotas” lengvai taps korumpuotos antiliaudinės klikos sarginių šunų – parsidavusių žurnaliūgų ir sisteminių teisėjų, prokurorų, policininkų, saugumo šnipų – auka bet kuriuo momentu. Tai tik laiko klausimas. Tylinčius ir nuolankius landsberginė chunta ryja tyliai. A.Paleckis – tai matoma figūra, sakralinė landsberginės chuntos auka, kurios parodomajam sunaikinimui Vakarų inkvizitoriai bando suteikti ritualinės socialinės žmogžudystės formą. Vakarų kolonizatorių vykdomas parodomasis A.Paleckio represavimo farsas – tai lyg viduramžių eretikų deginimo laužas miesto aikštėje, lydimas išsigimusių, žmogišką pavidalų praradusių chuntos apmokamų valatkodelfinių minios lojimo. Šitie “žiniasklaidos” veikėjai – ykspeerrrdai, anal’itikai, presstitutai ir panašūs (pypt!) – tikisi, kad jų niekšybė gyvuos amžinai, kad jie nebaudžiamai galės vykdyti nusikaltimus prieš visuomenę iki laiko pabaigos. Niekas nesitęs amžinai. Anksčiau ar vėliau režimo šunys privalės stoti prieš Tribunolą ir atsakyti už visus savo įvykdytus nusikaltimus. LAISVĘ ALGIRDUI PALECKIUI! LANDSBERGINĘ CHUNTĄ – Į TAUTOS TRIBUNOLĄ!
Dalinamės visi ir visuose įmanomose vietose. Landsberginė chunta ne A.Paleckį represuoja – JI ATĖJO ŽUDYTI TAVĘS. TAI TIK LAIKO KLAUSIMAS – ŠIANDIEN NIEKAS LIETUVOJE NĖRA SAUGUS NUO CHUNTOS SARGINIŲ ŠUNŲ TERORO!
 
 

Sausio 13 įvykiai Vilniuje vėliau ir Rygoje,Oranžinė Revoliucija,Maidanas,Arabų Pavasaris,Rožių Revoliucija ir galybė kitų yra organizuojama Sorošo ir jai artimų finansininkų grupuočių su tikslu perimti šalių ekonomikas ir perimti politinio ir kultūrinio establišmento kontrolę kartu su teismais,prokuratūra ir spec tarnybomis,o jei planas pavyksta ir su kariuomene.

Griuvus Sovietų Sąjungai nebebuvo pinigų ir amerikiečiai perėmė Rytų Europą į savo įtakos zoną.Lietuvos politinio elito suformavimas Sorošui kainavo 40 milijonų dolerių.Vėliau buvo susitarta propagandinius kanalus įskaitant ir LRT finansuoti pačių mokesčių mokėtojų sąskaita,VSD moka pinigus kovai su Rusijos įtaka sukurtai Jorkšyrų Elfų grupuotei už sėdėjimą feisbuke,Delfi,Lryto portaluose ir liberalizmą šlovinančių komentarų rašymą.

Tai globalus procesas,labai gerai kordinuotas mažai apmokamas ir labai greitai atsiperkantis.Taip buvę komunistai ir jų vaikai žurnalistai patapo aršiais amerikiečių sąjungininkais.Kur kas įdomesni globalistų judesiai vyko šiaurės Afrikoje,kur milijonai konservatyvaus islamo ir diktatūros įbauginų jaunuolių išėjo į gatves.

 

2010–12 arabų šalis apėmusi demonstracijų, ginkluotų susirėmimų ir perversmų banga. 2010 12 arabiškoje Šiaurės Afrikos šalyje Tunise prasidėję masiniai protestai prieš vietinį režimą davė pradžią 2011 pirmoje pusėje nuvilnijusiai pilietinių maištų bangai pusėje tuzino arabų šalių. Savo prigimtimi Arabų pavasaris buvo panašus daugelyje šalių – į gatves protestuoti prieš diktatoriškus nacionalinius režimus, skurdą, korupciją, nepotizmą ir klientelizmą, reikalauti pilietinių teisių bei laisvių 2011 01–03 išėjo šimtatūkstantinės beginklių piliečių minios, pagrindinių miestų aikštėse įkūrusios protestuotojų palapinių miestelius.

Varomoji protestuotojų jėga buvo išsilavinęs, neretai progresyvus ir prodemokratiškas miestų jaunimas, esamõs sociopolitinės ir socioekonominės sąrangos savo šalyse sąlygomis nematantis socialinio mobilumo perspektyvų. Pirminėje savo fazėje, ypač žlugus keliems ilgamečiams autokratiniams režimams, Arabų pavasaris pasaulyje buvo sukėlęs arabų šalių demokratizacijos viltis, kurios, kaip parodė tolesni procesai, daugeliu atvejų buvo nepamatuotos.

Prasidėjusio beveik identiškai Arabų pavasario tolesnė eiga ir jo padariniai skirtingose arabų šalyse buvo nevienodi. Tunise protestai jau 2011 01 baigėsi prezidento Z. el A. Ben Ali
viešu atsistatydinimu ir pabėgimu iš šalies. Egipto prezidentas M. H. Mubarakas 2011 02 buvo priverstas atsistatydinti. Bahreine su protestuotojais 2011 03 susidorota padedant šalies režimo pasikviestoms Saudo Arabijos ginkluotosioms pajėgoms. Libiją valdęs M. al Kaddafi maištininkų buvo nužudytas po kelis mėnesius trukusios režimo šalininkų ir maištininkų, NATO pajėgų remiamų iš oro, kovos.

Jemeno prezidentas A. A. A. Salihas posto atsisakė tik 2011 11, bet ne dėl protestuotojų spaudimo, o tik sunkiai sužeistas per pasikėsinimą. Sirijoje protestai 2011 rudenį virto ginkluotu sukilimu prieš B. al Assado režimą, 2012 jis peraugo į beveik visą šalį apėmusį Sirijos pilietinį karą.

Keliose kitose arabų šalyse (Maroke, Jordanijoje, Alžyre) protestai buvo ne tokie gausūs ar ilgalaikiai ir nesąlygojo esminės režimo ar vidaus politikos kaitos ir lėmė tik kosmetinius šalies konstitucijos bei vyriausybės sudėties pakeitimus.Arabijos pusiasalio monarchijose, išskyrus Bahreiną, nebuvo jokių ženklesnių protesto akcijų ar neramumų.

Visose arabų šalyse (Tunise, Egipte, Libijoje, Jemene), kuriose žlugo ilgamečiai autokratiniai režimai, tarptautinių stebėtojų vertinimu, 2011–12 įvyko laisvi ir demokratiški rinkimai, kurie atvėrė kelią į valdžią konservatyvioms religinėms politinėms jėgoms, atstovaujamoms islamo revaivalistų. Tačiau daugumoje šių šalių valdžios pasikeitimas atnešė ne stabilumą, bet dar daugiau politinės įtampos, kuri Libijoje ir Jemene netrukus lėmė pilietinius karus bei faktinį valstybių žlugimą.

Libijoje per dvejus atskirus rinkimus buvo išrinkti du vienas kito legitimumą neigiantys parlamentai, nors nė vienas jų realios valdžios neturėjo, nes padėtį kontroliavo viena kitai priešiškos regioninės ginkluotos draugovės. Jemene didelę dalį teritorijos su sostine Sana 2014 09 perėmė šiaurinių genčių maištininkai, žinomi hučių pavadinimu, o išrinktasis prezidentas pasitraukė į Saudo Arabiją, kurios oro pajėgos nuo 2015 03 pradėjo hučių valdomų teritorijų sistemingą bombardavimo iš oro ir blokados kampaniją (2017 pabaigoje tebesitęsė).

Egipte 2013 07 įvykdytas karinis perversmas, iš valdžios pašalintas demokratiškai išrinktas prezidentas, o karinis režimas uždraudė valdžioje buvusią politinę jėgą – Musulmonų broliją
– ir ėmėsi politinių represijų, taip sugrąžindamas šalį į padėtį, buvusią iki Arabų pavasario. Vieninteliame Tunise demokratizacijos procesas nenutrūko – po 2014 pabaigoje įvykusių rinkimų valdžia perduota taikiai.

Atsižvelgiant į ginkluotos kovos intensyvumą, destrukcijos mastą bei aukų skaičių, galima teigti, kad skaudžiausi Arabų pavasario padariniai buvo Sirijai: per pilietinį karą iki 2017 pabaigos žuvo 350–450 tūkst. žmonių, 5,5 mln. pabėgo iš šalies. Be šimtų ginkluotų maištininkų draugovių, vienu ar kitu metu kontroliavusių skirtingas šalies dalis, pavojingiausia režimo išlikimui buvo Islamo valstybė ,kuri 2014 06 pabaigoje paskelbė rytinėje Sirijos dalyje ir Vakarų Irake įkurianti naują kalifato valdymo formos valstybę.

Teritorinės Islamo valstybės pretenzijos Sirijos teritorijoje tarptautinės koalicijos buvo sužlugdytos tik 2017 pabaigoje, bet pilietinis karas tuo nesibaigė, nes kelias teritorijas vis dar tebekontroliavo režimui priešiškos ginkluotos draugovės, kurias sunaikinti ar bent išstumti iš kontroliuojamų teritorijų tapo svarbiausiu režimo uždaviniu.

Egipto musolmonų brolija kažkuo panaši į Vytauto Landzbergio grupuotę nuolat prisidengiančią vėliava ir patriotiškumu.Po visais šitais procesais stovi viena pagrindinė figūra tai milijardierius Džordžas Sorošas.Jo vadovaujamas prožydiškas Atviros Lietuvos Fondas jau kartą buvo išvytas ir šitam procesui vadovavo dabar be teismo kalinamas Algirdas Paleckis.

Iš tiesų, Sorosas išvyko iš Lietuvos 2009-aisias — iškart po to, kai Lietuvos prezidente pirmą kartą, remiantis konservatorių rekomendacija, buvo išrinkta Dalia Grybauskaitė, o masiniai neramumai prie Seimo sienų buvo nuslopinti policijos.

“Mauras padarė savo darbą, mauras gali eiti.” Demokratija Lietuvoje tais metais įtvirtinta kartą ir visiems laikams, metodiniai nurodymai tolesniam demokratiniam valdymui perduoti į patikimas rankas. Viskas Lietuvoje dabar yra kontroliuojama, ir galima nukreipti dėmesį į kitas postsovietines šalis, kurias valdo tironai ir diktatoriai.

Dešimtmetį Lietuva ilsėjosi ir klestėjo ant demokratijos laurų lietuviškų “Soroso paukštelių” pastangomis ir nuosekliu vadovavimu iš rūmų Daukanto aikštėje. Šalies ekonomika augo pašėlusiu tempu ant Europos Sąjungos fondų mielių; vietoj fabrikų ir gamyklų kaip grybai po lietaus dygo priekybos centrai. Vėliau Lietuvoje įvestas euras.

Visus šiuos privalumus Lietuvos “Soros doktrinos” pasekėjai turėjo pademonstruoti savo buvusiems “komunalinio buto” kaimynams — “TSRS”. Mat, žiūrėkite, kaip reikia gyventi ir klestėti. Lietuvos prezidentė Dalia Grybauskaitė net pirmoji iš pasaulio lyderių į savo teritoriją priėmė “paskutinį diktatorių Europoje” — Baltarusijos valstybės vadovą Aleksandrą Lukašenko. Pažadėjo, tikriausiai, pasidalinti metodiniais nurodymais “nuo Sorošo”.

Tačiau paskubomis įvykdyti revoliuciją “iš viršaus” Minske nepavyko, ir pagreitinta demokratijos statybos pamoka baltarusių žemėje susisuko. Statymą padarė kruopščiai auginamiems sodinukams, kurie vėliau bus pasodinti į Baltarusijos dirvožemį. Kalba eina apie jauną tikrų kovotojų gentį, tręšiamą ir laistomą Europos humanitarinio universiteto šiltnamyje — George Soroso vardo Atviros Lietuvos Fondo vaiką.

Tada Soroso mokiniai iš Lietuvos ėmėsi ukrainiečių. Šia kryptimi pažanga padaryta didesnė. Lietuviai su Ukrainos opozicijos lyderiais pasidalino praktine režimo nuvertimo patirtimi, kurią mūsų tautiečiai įgijo 1991 metų sausį. Ukrainiečiai pasirodė esą gabūs mokiniai. “Euromaidano” scenarijus tiksliai nukopijuotas iš įvykių prie Vilniaus televizijos bokšto.

Bet grįškime prie “netikėto” Soroso grįžimo į Lietuvą. Miesčionis paklaus: “O kam? Juk Lietuvoje ir taip stipri demokratija, žodžio laisvė ir tolerancija. Net gėjų paradai vyksta reguliariai!” Taip ir yra. Tačiau miesčionis, dažniausiai, nežvelgia kelerius metus į priekį. Jam šiandien svarbiau sudurti galą su galu, išmaitinti ir aprengti vaikus bei pagyvenusius tėvus, sumokėti už komunalines paslaugas, įtikti viršininkui, ked neišvytų iš darbo. O svarbiausia — būti budriam, kad socialiniuose tinkluose neleptelėtų to, už ką Lietuvoje galima gauti amžiną žymę “prorusiškas agentas —

Sorošistai Lietuvoje pradėjo nuo intelektualų pvz kaip Kuolys.Vos prieš du metus po 8 metų pertraukos skandalingai pagarsėjusio verslo magnato, finansų rinkų spekulianto, milijardieriaus Džordžo Sorošo (George Soros) valdomas vadinamasis Atviros Lietuvos Fondas (ALF) vėl atnaujino savo veiklą Lietuvoje.

„ALF suvienyti intelektualai sekė aktualijas, jautriai stebėjo Lietuvos valstybei bei visuomenei kylančias vidaus bei išorės grėsmes ir 2015 metų pabaigoje nusprendė imtis iniciatyvos. Šiais metais sausio 19 dieną iniciatyvinės grupės susirinkime išrinkta ALF valdyba, patvirtinta veiklos strategija

ALF valdybos pirmininke išrinkta sociologė, religijotyrininkė VDU docentė Milda Ališauskienė, buvusiai ilgametei ALF valdybos pirmininkei Irenai Veisaitei suteiktas šio fondo garbės narės vardas.

Kiti nariai – LRT Radijo žurnalistė Audra Čepkauskaitė, „EIKA“ vadovas Domas Dargis, sociologas, kriminologas, VU profesorius dr. Aleksandras Dobryninas, „IQ“ vyriausiasis redaktorius ir leidėjas Ovidijus Lukošius, filosofas, VU docentas dr. Nerijus Milerius, politologė, Generolo Jono Žemaičio Lietuvos karo akademijos profesorė dr. Jūratė Novagrockienė, kultūros istorikas, VU docentas dr. Aurimas Švedas ir teisininkas, Mykolo Romerio universiteto profesorius dr. Justinas Žilinskas.

Atsikūrusio fondo vadovybė paskelbė, kad rems viešosios politikos analizės centro – Vilniaus politikos analizės instituto – steigimą ir veiklą. Taip pat ketinama skirti daug išteklių Lietuvos visuomenės „proeuropietiškoms nuostatoms stiprinti“ bei „kurti atvirą visuomenę, puoselėti dialogo kultūrą, būti traukos ir saviraiškos centru jauniems Lietuvos intelektualams bei visuomenės veikėjams“.

Sorošo fondo veikla Lietuvoje atnaujinama tuo metu kai JAV ir Rytų ir Vidurio Europos valstybėse po JAV prezidento Donaldo Trampo išrinkimo imta kritiškai vertinti Sorošo finansuojamų nevyriausybinių organizacijų veiklą. Po to, kai naujasis JAV prezidentas D. Trampas nutraukė JAV administracijos palaikymą kai kurioms globalistinėms ir genderistinėms ankščiau Vašingtono remtoms Sorošo organizacijoms priešiškumas Sorošo fondo veiklai kilo Vengrijoje.

Čia premjero Viktoro Orbano rėmėjai „užsienio jėgų remiamas“ nevyriausybines organizacijas apkaltino siekiais užtvindyti Europą pabėgėliais bei transformuoti krikščionybę į kairiųjų pažiūrų multikultūrinį globalizmą.Makedonijos premjeras Nikola Gruevskis taip pat paskelbė, kad būtina atlikti visuomenės „desorosizaciją“. Sausio mėnesį jis pradėjo judėjimą, kuris vadinasi „Stop operacijai Sorosas“.

Lenkijos valdančios partijos lyderis Jaroslavas Kačinskis (Jaroslaw Kaczynski) pareiškė, kad Dž. Sorošo valdomi fondai „siekia visuomenės be tapatybės“ ir parėmė pastangas apriboti jų veiklą.

Rumunijos valdžia pareiškė, kad Dž. Sorošas „finansavo blogį“ ir iškėlė sau tikslą jį nugalėti. Panašūs judėjimai kilo Serbijoje, Slovakijoje ir Bulgarijoje.Pernai nutekinti Dž. Sorošo valdomo Atviros visuomenės fondo dokumentai visam pasauliui atskleidė, kaip pasitelkus šimtus milijonų JAV dolerių kairiųjų iniciatyvų paramai buvo kišamasi į valstybių vidaus politiką visame pasaulyje.

Nutekintieji dokumentai astskleidė daugiamilijoninę Sorošo paramą naujajai Europos Sąjungos (ES) pabėgėlių politikai, siekiant Europą užgriuvusią imigracijos krizę paversti „naująja norma“ ir „pastovia būsena“.

Jie taip pat parodė, kad Sorošas darė spaudimą JAV prezidento Barako Obamos administracijai siekdamas padidinti į JAV kasmet priimamų pabėgėlių skaičių nuo 70 iki 100 tūkstančių. Be to paaiškėjo, kad milijardierius nurodinėjo tuometinei JAV Valstybės sekretorei Hilari Klinton (Hillary Clinton), kaip elgtis užsienio politikoje, siekė pakeisti abortus draudžiančių šalių įstatymus, užčiaupti islamo kritikus bei kišėsi į Europos šalių rinkimus.

Man įtarimą kelia ir Gitano Nausėdos pasakymas,kad intelektualai ir vėl bus suburiami į Prezidentūrą kaip Gitano protežė Valdo Adamkaus laikais.

Klasikinis pavyzdys.

Kita vertus Gitanas skrido į Lenkiją susitikti su Kačinskio žmonėmis,o jie kaip ir vengrų Orbano,Italų Salvini žmonės labai kritiški Sorošo atžvilgiu.Gitanas turės rinktis.Andrius Kubilius jį spaus mat jo sūnus yra Google Baltijos šalyse vadovas,o tai jau prieiga prie visų informacijos srautų.Big Data yra big deal !

Dokumentai parodė Sorošo požiūrį į Europos imigracijos krizę. Sorošas siekė politikams įteigti, kad pabėgėlių krizę reikėtų priimti kaip „naująją normą“ ir atsisakyti požiūrio, jog į ją reikia kaip nors reaguoti, bandant sustabdyti milžiniškus migracijos srautus.

Paaiškėjo, kad Sorošo grupes Europoje teikė paramą politikams, pasisakantiems už atvirų sienų politiką, taip pat finansiškai rėmė žurnalistus, palankiai atsiliepiančius apie imigraciją į Europą. Pavyzdžiui, Sorošo remiamos grupės agitavo prieš partijos „Teisė ir teisingumas“ išrinkimą Lenkijoje, o pats Sorošas siūlė nepaisyti referendume Britanijoje išreikštos britų valios palikti Europos Sąjungą.

Sorošas siekia įgyvendinti globalistinę viziją, o islamizaciją mato kaip pasaulinės transformacijos, kurią nori pasiekti, šalutinį efektą: „Jis yra globalistas, kuris tiki, kad sunaikinus tautas bus sunaikintas nacionalizmas ir įsigalės pasaulinė taika, tarp žmonių ištrindama visas sienas ir skirtumus.

Globalizacija ir islamizacija iš tiesų yra dvi tos pačios monetos pusės – islamizacijos pagalba Vakarų šalys praranda savo identitetą kaip nepriklausomi, krikščioniški vienetai ir tampa labiau linkusios į globalizaciją, siekiančią atimti iš jų suverenitetą ir veiksmų laisvę.

Be globalizacijos ideologijos, islamas prarastų vieną iš mirtiniausių savo ginklų pasaulinėje arenoje. Globalizacijos ideologija, skatinama tokių žmonių kaip Sorošas, užkerta kelią veiksmams, kurie Vakarams leistų apsiginti nuo islamo pavojaus.

Sorošas beveik 650 tūkst. JAV dolerių parėmė organizacija Black Lives Matter atsakingą už JAV juodaodžių keliamus išpuolius ir riaušes prieš šalies policininkus bei agresyvų elgiasį prieš vietos baltaodžius.

Paviešinti slapti dokumentai atskleidė ir Dž. Sorošo planą kovojant už „moterų teises“ pakeisti įstatymus visose negimusią gyvybę saugančiose pasaulio šalyse, ypač didelį dėmesį skiriant konservatyviajai Airijai. O pasinaudojus šia šalimi kaip pavyzdžiu siekti abortus legalizuojančių įstatymų priėmimo „kitose katalikų dominuojamose šalyse.Sorošo užduotis stropiausiai vykdydavo a.a filosofas Leonidas Donskis.

Džordžas Sorosas gimė Vengrijos žydo Šorošo šeimoje 1930 m. Budapešte. Išgyveno II-ojo pasaulinio karo holokaustą ir į Vakarus pasitraukė artėjant kitai grėsmei – Tarybų Sąjungai. Jo motina turėjo šilko parduotuvę, o tėvas buvo teisininkas.Su padirbtais dokumentais 1947 m. Dž. Sorosas išvyksta į Jungtines Karalystes. Pradeda dirbti padavėju ir geležinkelio portje.

Dėdės remiamas jis studijuoja Londono Ekonomikos Mokykloje ir ją baigia 1952 m. Tuo metu jis stažuojasi viename Londono bankų. 1956m. emigruoja į JAV ir įsikuria Niujorke.
Iki 1973 m. dirba investicinėse kompanijose „F.M. Mayer“, „Wertheim & Co“, „Arnhold & S. Bleichroeder“.
1973 m. nusprendžia įsteigti kompaniją „Soros Fund Management“.

Visą aštuntą dešimtmetį kompanija veikia kaip alternatyvaus investavimo fondas (hedge fund). Vėliau fondas performuojamas į žymųjį „Quantum Fund“. Fonde jis dirbo drauge su kitu žymiu investuotoju Džimu Rodžersu.Finansų pasaulyje Džordžo Soroso asmenybė vertinama kontroversiškai. Vieniems jis žymus investuotojas ir filantropas, kitiems – grubus spekuliantas sužlugdęs ne vienos valstybės valiutas ir iš to susikrovęs turtus.

Dešimtajame dešimtmetyje, po Berlyno sienos griuvimo, Europa susidūrė su naujais ekonominiais ir finansiniais iššūkiais. Reikėjo apjungti Europą.Paradui vadovavo Vokietija, Prancūzija ir Jungtinė Karalystė. Buvo priimtas politinis sprendimas dėl bendros valiutos. Šalys, norinčios prisijungti prie bendros valiutos sistemos, privalo laikytis Valiutų Kursų Mechanizmo ERM II.

Tuo metu Sorosas fondą valdė drauge su kitu žymiu investuotoju Stenliu Drukenmileriu (Stanley Druckenmiller). 1992 m. jie pastebėjo, kad svaro sterlingų ir Vokietijos markės kursas naujos valiutos ECU atžvilgiu palaikomas dirbtinai.

Anglijos centrinis bankas (BoE) pastoviai rinkoje atliko intervencijas svarų sterlingui palaikyti. Dž.Sorosas išsiaiškino kada centriniam bankui pasibaigs resursai svarui palaikyti.Tai reiškia, kad rinkoje svaras nebus palaikomas ir galima jį drąsiai pardavinėti. Taip ir buvo. Dž.Soroso fondas panaudojo visas įmanomas lėšas ir Forexe pardavė svarus.

Vienais šaltiniais teigiama, kad fondas svarų pardavė už 10 mlrd. dolerių. Kitais šaltiniais sakoma, kad užteko ir 1,5 mlrd. dolerių. Bet per naktį fondas uždirbo virš milijardo dolerių bendrojo (iki mokestinio ir neatskaičius komisinių) pelno. Tai padarė Džordžą Sorosą legenda. O pats Sorosas po šios nakties vadinamas Žmogumi Sužlugdžiusiu Anglijos Banką.

Dar viena toks pats šansas Dž.Sorosui pasitaikė tame pačiame dešimtmetyje. Tuo metu sparčiai kilo Pietų Korėjos, Malaizijos, Tailando ir Singapūro ekonomikos (Azijos Tigrai).Nenuostabu, kad pūtėsi burbulai ir jie sprogo „Azijos krizės“ pavadinimu 1997 m. Tailando centrinis bankas jau nesugebėjo palaikyti Tailando bato kurso JAV dolerio atžvilgiu.Situaciją aštrino spekuliantų išpuoliai prieš batą. Čia daug prisidėjo ir Dž.Soroso fondai.
Lietuvoje Dž.Soroso filantropinė veikla žinoma kaip „Atviros Lietuvos fondas“. Tokią veiklą jis pradėjo dar aštuntame praeito amžiaus dešimtmetyje.

Finansiškai rėmė studentų judėjimą, nukreiptą prieš apartheidą Pietų Afrikos respublikoje. Jo fondai buvo beveik visose buvusios Sovietų Sąjungos ir Varšuvos pakto respublikose. Tokia, kokia yra dabar Lietuva, įvyko ne be Dž.Soroso pinigų pagalbos.

Savo teoriniuose pasvarstymuose Dž.Sorosas vystė refleksyvumo (reflexivity) teoriją. Nelogiškas ir chaotiškas rinkos dalyvių elgesys ir supratimas, kaip šis elgesys keičia turto kainas rinkoje (reflexivity) ir sudarė jo investavimo strategijos pagrindą.Iš principo refleksyvumo teorija prieštarauja akademiniam įsivaizdavimui apie kapitalo rinkas.Dabar Dž.Sorosas teigia pasitraukęs iš aktyvios investicinės veiklos. Tačiau nuolat laiko ranką pridėjęs prie pasaulio finansinio pulso.

Man kaip pusę savo amželio gyvenančiam Didžiojoje Britanijoje yra labiau įdomesnė Sorošo veikla BREXIT istorijoje.Savarankiška Didžiosios Britanijos politika netinka Sorošo planams. Juo labiau kad niekas šiandien negalėtų paneigti, kad jis tą patį darė ir referendumo metu, mokėjo pinigus tiems, kurie agitavo už pasilikimą ES.Algis Avizienis galėtų pratęsti su Vitalijus Balkus savo laidoje temą kaip Sorošas išdūrė Britanijos centrinį banką.

Jeigu mes laikysimės nuomonės, kad ES anksčiau ar vėliau įsivels į konfliktą su Jungtinėmis Valstijomis, su Kinija, su Rusija, nes tai yra pagrindiniai pasaulio žaidėjai, tai Didžioji Britanija, pasitraukdama iš ES, pasilieka sau labai daug veiksmų laisvės. Į procesą reikia žiūrėti šio jau dabar vykstančio geopolitinio konflikto kontekste.

Kas žino, galbūt Dž.Sorošui labai norisi, kad Anglija kartu visais taip pat būtų šio konflikto dalyvė.Prisiminkime ir faktą, kad jis savo spekuliacijomis kažkada labai nuskriaudė britus, devalvuodamas svarą.

Jums kils klausimas kodėl Sorošas, taip grubiai kišdamasis į svetimos valstybės reikalus, visiškai nesibaimina tapti atviru Didžiosios Britanijos priešu iš čia išplaukia ir atsakymas.

Dž.Sorošas tikrai neveikia kaip vienas nepriklausomas individas. Aš niekada nepatikėsiu, kad vienam žmogui būtų leista atvirai veikti prieš dabartinį JAV prezidentą. Juk jis apmoka įvairias protestų akcijas prieš Donaldą Trampą. Todėl manyti, kad vienas žmogus gali dešimtmečiais šokdinti Angliją ar net Ameriką, būtų juokinga. Pagaliau, jis finansuoja ir ekonominių migrantų perkėlimą į Europą.

Jis yra tik mums matomas veidas, pastatytas tų jėgų, kurios turi tam tikrų planų viso pasaulio atžvilgiu. O kokie tie planai?.. Kuo toliau, tuo labiau peršasi mintis, kad visi dabar vykstantys procesai iš esmės tarnauja baltųjų Vakarų civilizacijos naikinimui. Nes visi tie procesai visiškai neliečia kitų rasių – tik baltuosius.

Visas šitas marazmas, kuris vyksta tarp „auksinio milijardo“, neliečia nei juodųjų rasės, nei geltonųjų, nei arabų pasaulio.Jie kaip gyveno su savo vertybėmis, taip ir gyvena. O štai Vakarų civilizacijos vertybės keičiamos iš esmės. Todėl man ateina į galvą dvi, akcentuoju, fantastinės mintys.

Viena mintis yra tokia: baltieji yra vienintėliai, kurie gali mobilizuotis ir atimti pinigus iš tų, kurie šiandien valdo pasaulį. Nes tik baltieji vaikšto su plakatais „Okupuok Wall Street’ą“, pagaliau, jų ir technologinės bei organizacinės galimybės yra kitokios. O keli šimtai šeimų, valdančių pasaulį, šiandien yra saugiai susitvarkę: pinigai yra jų rankose, beveik visa spauda taip pat jų rankos.Kam jiems reikia, kad kažkas gadintų gyvenimą.

Globalistų tikslas yra sumaišyti kultūras, sukryžminti rases ir tautas, palikti pilką vartotojų masę, neatsimenančią savų istorinių šaknų, kultūrinių skirtumų. Tie, kurie šiandien pasaulį kontroliuoja, puikiai supranta, jog tik baltieji kėsinasi į tokią tvarką.Technologinis progresas, kurį pastarąjį šimtmetį taip pat nešė tik baltieji, – robotizacija, kompiuterizacija ir automatizacija kelia sunkiai išsprendžiamus klausimus.Net japonai supirkinėjo baltųjų patentus po karo ir ant jų pastatė savo ekonomiką. Todėl tvirtinu, kad visas technologinis progresas yra išimtinai baltųjų nuopelnas. Bet šiame progrese lieka neaišku, kur dėti nereikalingas darbo rankas.

Kai žiūrėsite filmuką aukščiau suvokite,kad Sąjūdžio laikais prieš 29 metus Lietuvos ekonomika buvo tarp skurdžiausių pasaulyje ir prilygo Malavių,Mozambikų lygiui.

Lietuva buvo tokia pat kaip dabar Venesuela.Sprogdinimai,banditizmas,žmonių grobimai.Skirtumas nuo afrikos tik tas,jog Lietuvoje gyveno baltieji žmonės ir ji arti vakarų europos.

Sorošas su kitais investuotojais nupirko visą postkomunistinę konjunktūrą,žiniasklaida,menininkus,elitą,pavežiojo juos po konferencijas,o dabar už tai sumokat jūs mokesčių mokėtojai.Už visokias Šakalienės konferencijas po Afriką,bereikšmius vizitus sumokate jūs.Matote, kas darosi Londone dėl „Brexit“, kas vyksta Prancūzijoje, matote, kas darosi Lietuvoje dėl Ramūno Karbauskio vykdomos teisingos politikos.

Sisteminės jėgos daro viską, kad D.Trampo, „Brexit“ ir „valstiečių“ fenomenai nesikartotų. Donaldo šalininkų negirdėti jau vien dėl to, kad 90 procentų JAV žiniasklaidos kontroliuoja šešios grupuotės ir tik viena iš jų priklauso praktikuojančiam krikščioniui. Jos ir platina antitrampinę propagandą, kuri tiražuojama ne tik Amerikoje (Čikaga politines apžvalgas ir komentarus perspausdina iš Niujorko), bet ir Europoje, ir Lietuvoje.

Lietuvos universitetų studentai reaguoja į D.Trampą kaip į didžiausią nusikaltėlį. Jie irgi tarptautinės propagandos paveikti. Sisteminiai veikėjai ir kultūriniai marksistai nenori, kad D.Trampui pasisektų, ir daro viską, kad jam nesisektų.

Dar prieš prezidento inauguraciją aštuoniolikos didmiesčių burmistrai viešai pareiškė, kad nevykdys jo nurodymų per emigracinę tarnybą išduoti nelegalių nusikaltėlių pavardes. Tad ir šitie žmonės įgyja teisę į valstybinį būstą, „Obamacare“ sveikatos draudimą ir panašiai.

Europa Sorošo dėka remia dykinėjančius migrantus ir baudžia savo darbuotojus.Jachtų savininkai, kai pabosta uoste arba kai jiems pritrūksta kasdienai apyvartinių lėšų, išplaukia į jūrą tarp Maltos ir Libijos, susirenka iš nepatvarių valčių pabėgėlius, atsiveža juos į Maltą ir iš jos valdžios už šią paslaugą gauna 500 eurų kompensaciją. Valdžia tikisi juos atgauti iš Briuselio, bet jokios garantijos nėra. Štai jums legalus biznis.

Amerikonas vis tiek bijo ruso.

Trampas gali sakyt, kad nebijo, bet gynybos ministras James Mattis suprato, kad Rusija nebus lengvas priešas. Kibernetinio puolimo potencialą ji jau demonstravo įsibraudama į milijonus JAV valstybės tarnautojų kompiuterių, asmeninių ir tarnybinių, tarp jų ir į demokratų partijos failus, iš kurių paaiškėjo, kaip Hillary Clinton šalininkai mulkino ir neutralizavo Bernie Sanders šalininkus.Donaldas iki šiol manė, kad Amerika yra visagalė, bet, deja, ji nėra visagalė, yra dar ir Rusija, ir Kinija, ir Iranas, ir dar visos arabų tautos.

Visa Sorošo proklintoninė sisteminė žiniasklaida Lietuvoje gyvuos iki tol,kol nebus pakeista visa LRT vadovybė.O pabaigai pasakysiu.

Būtų gerai,kad Valionis pasiknistų savo archyvuose ir ištrauktų kasetinius įrašus iš pokalbių su Saudargu ,kas vyko 1991 Sausio 13 įvykiais Lietuvoje kai savi šaudė į savus,kai kas 5 minutes Palangos oro uoste leidosi lėktuvai su amerikiečių karo instruktoriais buvo rengiamasi pilietiniam karui Lietuvoje.

Vytautas Landzbergis reikalavo kraujo.Kraujo buvo,bet ne tiek kiek norėta.Kažką Sikorskis buvęs Lenkijos URM žino.

Ne šiaip sau Gitanas Nausėda pirmajį vizitą Lenkijon darė.Gal nusprendė kartu su Lenkais ir Vengrais vyt Sorošo grupuotę lauk iš Lietuvos ?

Sausio 13 įvykiai Vilniuje vėliau ir Rygoje,Oranžinė Revoliucija,Maidanas,Arabų Pavasaris,Rožių Revoliucija ir galybė kitų yra organizuojama Sorošo ir jai artimų finansininkų grupuočių su tikslu perimti šalių ekonomikas ir perimti politinio ir kultūrinio establišmento kontrolę kartu su teismais,prokuratūra ir spec tarnybomis,o jei planas pavyksta ir su kariuomene.Griuvus Sovietų Sąjungai nebebuvo pinigų ir amerikiečiai perėmė Rytų Europą į savo įtakos zoną.Lietuvos politinio elito suformavimas Sorošui kainavo 40 milijonų dolerių.Vėliau buvo susitarta propagandinius kanalus įskaitant ir LRT finansuoti pačių mokesčių mokėtojų sąskaita,VSD moka pinigus kovai su Rusijos įtaka sukurtai Jorkšyrų Elfų grupuotei už sėdėjimą feisbuke,Delfi,Lryto portaluose ir liberalizmą šlovinančių komentarų rašymą.Tai globalus procesas,labai gerai kordinuotas mažai apmokamas ir labai greitai atsiperkantis.Taip buvę komunistai ir jų vaikai žurnalistai patapo aršiais amerikiečių sąjungininkais.Kur kas įdomesni globalistų judesiai vyko šiaurės Afrikoje,kur milijonai konservatyvaus islamo ir diktatūros įbauginų jaunuolių išėjo į gatves.2010–12 arabų šalis apėmusi demonstracijų, ginkluotų susirėmimų ir perversmų banga. 2010 12 arabiškoje Šiaurės Afrikos šalyje Tunise prasidėję masiniai protestai prieš vietinį režimą davė pradžią 2011 pirmoje pusėje nuvilnijusiai pilietinių maištų bangai pusėje tuzino arabų šalių. Savo prigimtimi Arabų pavasaris buvo panašus daugelyje šalių – į gatves protestuoti prieš diktatoriškus nacionalinius režimus, skurdą, korupciją, nepotizmą ir klientelizmą, reikalauti pilietinių teisių bei laisvių 2011 01–03 išėjo šimtatūkstantinės beginklių piliečių minios, pagrindinių miestų aikštėse įkūrusios protestuotojų palapinių miestelius.Varomoji protestuotojų jėga buvo išsilavinęs, neretai progresyvus ir prodemokratiškas miestų jaunimas, esamõs sociopolitinės ir socioekonominės sąrangos savo šalyse sąlygomis nematantis socialinio mobilumo perspektyvų. Pirminėje savo fazėje, ypač žlugus keliems ilgamečiams autokratiniams režimams, Arabų pavasaris pasaulyje buvo sukėlęs arabų šalių demokratizacijos viltis, kurios, kaip parodė tolesni procesai, daugeliu atvejų buvo nepamatuotos.Prasidėjusio beveik identiškai Arabų pavasario tolesnė eiga ir jo padariniai skirtingose arabų šalyse buvo nevienodi. Tunise protestai jau 2011 01 baigėsi prezidento Z. el A. Ben Ali viešu atsistatydinimu ir pabėgimu iš šalies. Egipto prezidentas M. H. Mubarakas 2011 02 buvo priverstas atsistatydinti. Bahreine su protestuotojais 2011 03 susidorota padedant šalies režimo pasikviestoms Saudo Arabijos ginkluotosioms pajėgoms. Libiją valdęs M. al Kaddafi maištininkų buvo nužudytas po kelis mėnesius trukusios režimo šalininkų ir maištininkų, NATO pajėgų remiamų iš oro, kovos. Jemeno prezidentas A. A. A. Salihas posto atsisakė tik 2011 11, bet ne dėl protestuotojų spaudimo, o tik sunkiai sužeistas per pasikėsinimą. Sirijoje protestai 2011 rudenį virto ginkluotu sukilimu prieš B. al Assado režimą, 2012 jis peraugo į beveik visą šalį apėmusį Sirijos pilietinį karą.Keliose kitose arabų šalyse (Maroke, Jordanijoje, Alžyre) protestai buvo ne tokie gausūs ar ilgalaikiai ir nesąlygojo esminės režimo ar vidaus politikos kaitos ir lėmė tik kosmetinius šalies konstitucijos bei vyriausybės sudėties pakeitimus.Arabijos pusiasalio monarchijose, išskyrus Bahreiną, nebuvo jokių ženklesnių protesto akcijų ar neramumų.Visose arabų šalyse (Tunise, Egipte, Libijoje, Jemene), kuriose žlugo ilgamečiai autokratiniai režimai, tarptautinių stebėtojų vertinimu, 2011–12 įvyko laisvi ir demokratiški rinkimai, kurie atvėrė kelią į valdžią konservatyvioms religinėms politinėms jėgoms, atstovaujamoms islamo revaivalistų. Tačiau daugumoje šių šalių valdžios pasikeitimas atnešė ne stabilumą, bet dar daugiau politinės įtampos, kuri Libijoje ir Jemene netrukus lėmė pilietinius karus bei faktinį valstybių žlugimą. Libijoje per dvejus atskirus rinkimus buvo išrinkti du vienas kito legitimumą neigiantys parlamentai, nors nė vienas jų realios valdžios neturėjo, nes padėtį kontroliavo viena kitai priešiškos regioninės ginkluotos draugovės. Jemene didelę dalį teritorijos su sostine Sana 2014 09 perėmė šiaurinių genčių maištininkai, žinomi hučių pavadinimu, o išrinktasis prezidentas pasitraukė į Saudo Arabiją, kurios oro pajėgos nuo 2015 03 pradėjo hučių valdomų teritorijų sistemingą bombardavimo iš oro ir blokados kampaniją (2017 pabaigoje tebesitęsė). Egipte 2013 07 įvykdytas karinis perversmas, iš valdžios pašalintas demokratiškai išrinktas prezidentas, o karinis režimas uždraudė valdžioje buvusią politinę jėgą – Musulmonų broliją – ir ėmėsi politinių represijų, taip sugrąžindamas šalį į padėtį, buvusią iki Arabų pavasario. Vieninteliame Tunise demokratizacijos procesas nenutrūko – po 2014 pabaigoje įvykusių rinkimų valdžia perduota taikiai.Atsižvelgiant į ginkluotos kovos intensyvumą, destrukcijos mastą bei aukų skaičių, galima teigti, kad skaudžiausi Arabų pavasario padariniai buvo Sirijai: per pilietinį karą iki 2017 pabaigos žuvo 350–450 tūkst. žmonių, 5,5 mln. pabėgo iš šalies. Be šimtų ginkluotų maištininkų draugovių, vienu ar kitu metu kontroliavusių skirtingas šalies dalis, pavojingiausia režimo išlikimui buvo Islamo valstybė ,kuri 2014 06 pabaigoje paskelbė rytinėje Sirijos dalyje ir Vakarų Irake įkurianti naują kalifato valdymo formos valstybę. Teritorinės Islamo valstybės pretenzijos Sirijos teritorijoje tarptautinės koalicijos buvo sužlugdytos tik 2017 pabaigoje, bet pilietinis karas tuo nesibaigė, nes kelias teritorijas vis dar tebekontroliavo režimui priešiškos ginkluotos draugovės, kurias sunaikinti ar bent išstumti iš kontroliuojamų teritorijų tapo svarbiausiu režimo uždaviniu.Egipto musolmonų brolija kažkuo panaši į Vytauto Landzbergio grupuotę nuolat prisidengiančią vėliava ir patriotiškumu.Po visais šitais procesais stovi viena pagrindinė figūra tai milijardierius Džordžas Sorošas.Jo vadovaujamas prožydiškas Atviros Lietuvos Fondas jau kartą buvo išvytas ir šitam procesui vadovavo dabar be teismo kalinamas Algirdas Paleckis.Iš tiesų, Sorosas išvyko iš Lietuvos 2009-aisias — iškart po to, kai Lietuvos prezidente pirmą kartą, remiantis konservatorių rekomendacija, buvo išrinkta Dalia Grybauskaitė, o masiniai neramumai prie Seimo sienų buvo nuslopinti policijos."Mauras padarė savo darbą, mauras gali eiti." Demokratija Lietuvoje tais metais įtvirtinta kartą ir visiems laikams, metodiniai nurodymai tolesniam demokratiniam valdymui perduoti į patikimas rankas. Viskas Lietuvoje dabar yra kontroliuojama, ir galima nukreipti dėmesį į kitas postsovietines šalis, kurias valdo tironai ir diktatoriai.Dešimtmetį Lietuva ilsėjosi ir klestėjo ant demokratijos laurų lietuviškų "Soroso paukštelių" pastangomis ir nuosekliu vadovavimu iš rūmų Daukanto aikštėje. Šalies ekonomika augo pašėlusiu tempu ant Europos Sąjungos fondų mielių; vietoj fabrikų ir gamyklų kaip grybai po lietaus dygo priekybos centrai. Vėliau Lietuvoje įvestas euras.Visus šiuos privalumus Lietuvos "Soros doktrinos" pasekėjai turėjo pademonstruoti savo buvusiems "komunalinio buto" kaimynams — "TSRS". Mat, žiūrėkite, kaip reikia gyventi ir klestėti. Lietuvos prezidentė Dalia Grybauskaitė net pirmoji iš pasaulio lyderių į savo teritoriją priėmė "paskutinį diktatorių Europoje" — Baltarusijos valstybės vadovą Aleksandrą Lukašenko. Pažadėjo, tikriausiai, pasidalinti metodiniais nurodymais "nuo Sorošo".Tačiau paskubomis įvykdyti revoliuciją "iš viršaus" Minske nepavyko, ir pagreitinta demokratijos statybos pamoka baltarusių žemėje susisuko. Statymą padarė kruopščiai auginamiems sodinukams, kurie vėliau bus pasodinti į Baltarusijos dirvožemį. Kalba eina apie jauną tikrų kovotojų gentį, tręšiamą ir laistomą Europos humanitarinio universiteto šiltnamyje — George Soroso vardo Atviros Lietuvos Fondo vaiką. Tada Soroso mokiniai iš Lietuvos ėmėsi ukrainiečių. Šia kryptimi pažanga padaryta didesnė. Lietuviai su Ukrainos opozicijos lyderiais pasidalino praktine režimo nuvertimo patirtimi, kurią mūsų tautiečiai įgijo 1991 metų sausį. Ukrainiečiai pasirodė esą gabūs mokiniai. "Euromaidano" scenarijus tiksliai nukopijuotas iš įvykių prie Vilniaus televizijos bokšto.Bet grįškime prie "netikėto" Soroso grįžimo į Lietuvą. Miesčionis paklaus: "O kam? Juk Lietuvoje ir taip stipri demokratija, žodžio laisvė ir tolerancija. Net gėjų paradai vyksta reguliariai!" Taip ir yra. Tačiau miesčionis, dažniausiai, nežvelgia kelerius metus į priekį. Jam šiandien svarbiau sudurti galą su galu, išmaitinti ir aprengti vaikus bei pagyvenusius tėvus, sumokėti už komunalines paslaugas, įtikti viršininkui, ked neišvytų iš darbo. O svarbiausia — būti budriam, kad socialiniuose tinkluose neleptelėtų to, už ką Lietuvoje galima gauti amžiną žymę "prorusiškas agentas —Sorošistai Lietuvoje pradėjo nuo intelektualų pvz kaip Kuolys.Vos prieš du metus po 8 metų pertraukos skandalingai pagarsėjusio verslo magnato, finansų rinkų spekulianto, milijardieriaus Džordžo Sorošo (George Soros) valdomas vadinamasis Atviros Lietuvos Fondas (ALF) vėl atnaujino savo veiklą Lietuvoje. „ALF suvienyti intelektualai sekė aktualijas, jautriai stebėjo Lietuvos valstybei bei visuomenei kylančias vidaus bei išorės grėsmes ir 2015 metų pabaigoje nusprendė imtis iniciatyvos. Šiais metais sausio 19 dieną iniciatyvinės grupės susirinkime išrinkta ALF valdyba, patvirtinta veiklos strategijaALF valdybos pirmininke išrinkta sociologė, religijotyrininkė VDU docentė Milda Ališauskienė, buvusiai ilgametei ALF valdybos pirmininkei Irenai Veisaitei suteiktas šio fondo garbės narės vardas.Kiti nariai – LRT Radijo žurnalistė Audra Čepkauskaitė, „EIKA“ vadovas Domas Dargis, sociologas, kriminologas, VU profesorius dr. Aleksandras Dobryninas, „IQ“ vyriausiasis redaktorius ir leidėjas Ovidijus Lukošius, filosofas, VU docentas dr. Nerijus Milerius, politologė, Generolo Jono Žemaičio Lietuvos karo akademijos profesorė dr. Jūratė Novagrockienė, kultūros istorikas, VU docentas dr. Aurimas Švedas ir teisininkas, Mykolo Romerio universiteto profesorius dr. Justinas Žilinskas.Atsikūrusio fondo vadovybė paskelbė, kad rems viešosios politikos analizės centro – Vilniaus politikos analizės instituto – steigimą ir veiklą. Taip pat ketinama skirti daug išteklių Lietuvos visuomenės „proeuropietiškoms nuostatoms stiprinti“ bei „kurti atvirą visuomenę, puoselėti dialogo kultūrą, būti traukos ir saviraiškos centru jauniems Lietuvos intelektualams bei visuomenės veikėjams“.Sorošo fondo veikla Lietuvoje atnaujinama tuo metu kai JAV ir Rytų ir Vidurio Europos valstybėse po JAV prezidento Donaldo Trampo išrinkimo imta kritiškai vertinti Sorošo finansuojamų nevyriausybinių organizacijų veiklą. Po to, kai naujasis JAV prezidentas D. Trampas nutraukė JAV administracijos palaikymą kai kurioms globalistinėms ir genderistinėms ankščiau Vašingtono remtoms Sorošo organizacijoms priešiškumas Sorošo fondo veiklai kilo Vengrijoje. Čia premjero Viktoro Orbano rėmėjai „užsienio jėgų remiamas“ nevyriausybines organizacijas apkaltino siekiais užtvindyti Europą pabėgėliais bei transformuoti krikščionybę į kairiųjų pažiūrų multikultūrinį globalizmą.Makedonijos premjeras Nikola Gruevskis taip pat paskelbė, kad būtina atlikti visuomenės „desorosizaciją“. Sausio mėnesį jis pradėjo judėjimą, kuris vadinasi „Stop operacijai Sorosas“.Lenkijos valdančios partijos lyderis Jaroslavas Kačinskis (Jaroslaw Kaczynski) pareiškė, kad Dž. Sorošo valdomi fondai „siekia visuomenės be tapatybės“ ir parėmė pastangas apriboti jų veiklą.Rumunijos valdžia pareiškė, kad Dž. Sorošas „finansavo blogį“ ir iškėlė sau tikslą jį nugalėti. Panašūs judėjimai kilo Serbijoje, Slovakijoje ir Bulgarijoje.Pernai nutekinti Dž. Sorošo valdomo Atviros visuomenės fondo dokumentai visam pasauliui atskleidė, kaip pasitelkus šimtus milijonų JAV dolerių kairiųjų iniciatyvų paramai buvo kišamasi į valstybių vidaus politiką visame pasaulyje. Nutekintieji dokumentai astskleidė daugiamilijoninę Sorošo paramą naujajai Europos Sąjungos (ES) pabėgėlių politikai, siekiant Europą užgriuvusią imigracijos krizę paversti „naująja norma“ ir „pastovia būsena“. Jie taip pat parodė, kad Sorošas darė spaudimą JAV prezidento Barako Obamos administracijai siekdamas padidinti į JAV kasmet priimamų pabėgėlių skaičių nuo 70 iki 100 tūkstančių. Be to paaiškėjo, kad milijardierius nurodinėjo tuometinei JAV Valstybės sekretorei Hilari Klinton (Hillary Clinton), kaip elgtis užsienio politikoje, siekė pakeisti abortus draudžiančių šalių įstatymus, užčiaupti islamo kritikus bei kišėsi į Europos šalių rinkimus.Man įtarimą kelia ir Gitano Nausėdos pasakymas,kad intelektualai ir vėl bus suburiami į Prezidentūrą kaip Gitano protežė Valdo Adamkaus laikais.Klasikinis pavyzdys.Kita vertus Gitanas skrido į Lenkiją susitikti su Kačinskio žmonėmis,o jie kaip ir vengrų Orbano,Italų Salvini žmonės labai kritiški Sorošo atžvilgiu.Gitanas turės rinktis.Andrius Kubilius jį spaus mat jo sūnus yra Google Baltijos šalyse vadovas,o tai jau prieiga prie visų informacijos srautų.Big Data yra big deal !Dokumentai parodė Sorošo požiūrį į Europos imigracijos krizę. Sorošas siekė politikams įteigti, kad pabėgėlių krizę reikėtų priimti kaip „naująją normą“ ir atsisakyti požiūrio, jog į ją reikia kaip nors reaguoti, bandant sustabdyti milžiniškus migracijos srautus. Paaiškėjo, kad Sorošo grupes Europoje teikė paramą politikams, pasisakantiems už atvirų sienų politiką, taip pat finansiškai rėmė žurnalistus, palankiai atsiliepiančius apie imigraciją į Europą. Pavyzdžiui, Sorošo remiamos grupės agitavo prieš partijos „Teisė ir teisingumas“ išrinkimą Lenkijoje, o pats Sorošas siūlė nepaisyti referendume Britanijoje išreikštos britų valios palikti Europos Sąjungą. Sorošas siekia įgyvendinti globalistinę viziją, o islamizaciją mato kaip pasaulinės transformacijos, kurią nori pasiekti, šalutinį efektą: „Jis yra globalistas, kuris tiki, kad sunaikinus tautas bus sunaikintas nacionalizmas ir įsigalės pasaulinė taika, tarp žmonių ištrindama visas sienas ir skirtumus. Globalizacija ir islamizacija iš tiesų yra dvi tos pačios monetos pusės – islamizacijos pagalba Vakarų šalys praranda savo identitetą kaip nepriklausomi, krikščioniški vienetai ir tampa labiau linkusios į globalizaciją, siekiančią atimti iš jų suverenitetą ir veiksmų laisvę. Be globalizacijos ideologijos, islamas prarastų vieną iš mirtiniausių savo ginklų pasaulinėje arenoje. Globalizacijos ideologija, skatinama tokių žmonių kaip Sorošas, užkerta kelią veiksmams, kurie Vakarams leistų apsiginti nuo islamo pavojaus.Sorošas beveik 650 tūkst. JAV dolerių parėmė organizacija Black Lives Matter atsakingą už JAV juodaodžių keliamus išpuolius ir riaušes prieš šalies policininkus bei agresyvų elgiasį prieš vietos baltaodžius.Paviešinti slapti dokumentai atskleidė ir Dž. Sorošo planą kovojant už „moterų teises“ pakeisti įstatymus visose negimusią gyvybę saugančiose pasaulio šalyse, ypač didelį dėmesį skiriant konservatyviajai Airijai. O pasinaudojus šia šalimi kaip pavyzdžiu siekti abortus legalizuojančių įstatymų priėmimo „kitose katalikų dominuojamose šalyse.Sorošo užduotis stropiausiai vykdydavo a.a filosofas Leonidas Donskis.Džordžas Sorosas gimė Vengrijos žydo Šorošo šeimoje 1930 m. Budapešte. Išgyveno II-ojo pasaulinio karo holokaustą ir į Vakarus pasitraukė artėjant kitai grėsmei – Tarybų Sąjungai. Jo motina turėjo šilko parduotuvę, o tėvas buvo teisininkas.Su padirbtais dokumentais 1947 m. Dž. Sorosas išvyksta į Jungtines Karalystes. Pradeda dirbti padavėju ir geležinkelio portje. Dėdės remiamas jis studijuoja Londono Ekonomikos Mokykloje ir ją baigia 1952 m. Tuo metu jis stažuojasi viename Londono bankų. 1956m. emigruoja į JAV ir įsikuria Niujorke.Iki 1973 m. dirba investicinėse kompanijose „F.M. Mayer“, „Wertheim & Co“, „Arnhold & S. Bleichroeder“.1973 m. nusprendžia įsteigti kompaniją „Soros Fund Management“. Visą aštuntą dešimtmetį kompanija veikia kaip alternatyvaus investavimo fondas (hedge fund). Vėliau fondas performuojamas į žymųjį „Quantum Fund“. Fonde jis dirbo drauge su kitu žymiu investuotoju Džimu Rodžersu.Finansų pasaulyje Džordžo Soroso asmenybė vertinama kontroversiškai. Vieniems jis žymus investuotojas ir filantropas, kitiems – grubus spekuliantas sužlugdęs ne vienos valstybės valiutas ir iš to susikrovęs turtus.Dešimtajame dešimtmetyje, po Berlyno sienos griuvimo, Europa susidūrė su naujais ekonominiais ir finansiniais iššūkiais. Reikėjo apjungti Europą.Paradui vadovavo Vokietija, Prancūzija ir Jungtinė Karalystė. Buvo priimtas politinis sprendimas dėl bendros valiutos. Šalys, norinčios prisijungti prie bendros valiutos sistemos, privalo laikytis Valiutų Kursų Mechanizmo ERM II.Tuo metu Sorosas fondą valdė drauge su kitu žymiu investuotoju Stenliu Drukenmileriu (Stanley Druckenmiller). 1992 m. jie pastebėjo, kad svaro sterlingų ir Vokietijos markės kursas naujos valiutos ECU atžvilgiu palaikomas dirbtinai.Anglijos centrinis bankas (BoE) pastoviai rinkoje atliko intervencijas svarų sterlingui palaikyti. Dž.Sorosas išsiaiškino kada centriniam bankui pasibaigs resursai svarui palaikyti.Tai reiškia, kad rinkoje svaras nebus palaikomas ir galima jį drąsiai pardavinėti. Taip ir buvo. Dž.Soroso fondas panaudojo visas įmanomas lėšas ir Forexe pardavė svarus.Vienais šaltiniais teigiama, kad fondas svarų pardavė už 10 mlrd. dolerių. Kitais šaltiniais sakoma, kad užteko ir 1,5 mlrd. dolerių. Bet per naktį fondas uždirbo virš milijardo dolerių bendrojo (iki mokestinio ir neatskaičius komisinių) pelno. Tai padarė Džordžą Sorosą legenda. O pats Sorosas po šios nakties vadinamas Žmogumi Sužlugdžiusiu Anglijos Banką.Dar viena toks pats šansas Dž.Sorosui pasitaikė tame pačiame dešimtmetyje. Tuo metu sparčiai kilo Pietų Korėjos, Malaizijos, Tailando ir Singapūro ekonomikos (Azijos Tigrai).Nenuostabu, kad pūtėsi burbulai ir jie sprogo „Azijos krizės“ pavadinimu 1997 m. Tailando centrinis bankas jau nesugebėjo palaikyti Tailando bato kurso JAV dolerio atžvilgiu.Situaciją aštrino spekuliantų išpuoliai prieš batą. Čia daug prisidėjo ir Dž.Soroso fondai.Lietuvoje Dž.Soroso filantropinė veikla žinoma kaip „Atviros Lietuvos fondas“. Tokią veiklą jis pradėjo dar aštuntame praeito amžiaus dešimtmetyje.Finansiškai rėmė studentų judėjimą, nukreiptą prieš apartheidą Pietų Afrikos respublikoje. Jo fondai buvo beveik visose buvusios Sovietų Sąjungos ir Varšuvos pakto respublikose. Tokia, kokia yra dabar Lietuva, įvyko ne be Dž.Soroso pinigų pagalbos.Savo teoriniuose pasvarstymuose Dž.Sorosas vystė refleksyvumo (reflexivity) teoriją. Nelogiškas ir chaotiškas rinkos dalyvių elgesys ir supratimas, kaip šis elgesys keičia turto kainas rinkoje (reflexivity) ir sudarė jo investavimo strategijos pagrindą.Iš principo refleksyvumo teorija prieštarauja akademiniam įsivaizdavimui apie kapitalo rinkas.Dabar Dž.Sorosas teigia pasitraukęs iš aktyvios investicinės veiklos. Tačiau nuolat laiko ranką pridėjęs prie pasaulio finansinio pulso. Man kaip pusę savo amželio gyvenančiam Didžiojoje Britanijoje yra labiau įdomesnė Sorošo veikla BREXIT istorijoje.Savarankiška Didžiosios Britanijos politika netinka Sorošo planams. Juo labiau kad niekas šiandien negalėtų paneigti, kad jis tą patį darė ir referendumo metu, mokėjo pinigus tiems, kurie agitavo už pasilikimą ES.Algis Avizienis galėtų pratęsti su Vitalijus Balkus savo laidoje temą kaip Sorošas išdūrė Britanijos centrinį banką.Jeigu mes laikysimės nuomonės, kad ES anksčiau ar vėliau įsivels į konfliktą su Jungtinėmis Valstijomis, su Kinija, su Rusija, nes tai yra pagrindiniai pasaulio žaidėjai, tai Didžioji Britanija, pasitraukdama iš ES, pasilieka sau labai daug veiksmų laisvės. Į procesą reikia žiūrėti šio jau dabar vykstančio geopolitinio konflikto kontekste. Kas žino, galbūt Dž.Sorošui labai norisi, kad Anglija kartu visais taip pat būtų šio konflikto dalyvė.Prisiminkime ir faktą, kad jis savo spekuliacijomis kažkada labai nuskriaudė britus, devalvuodamas svarą.Jums kils klausimas kodėl Sorošas, taip grubiai kišdamasis į svetimos valstybės reikalus, visiškai nesibaimina tapti atviru Didžiosios Britanijos priešu iš čia išplaukia ir atsakymas.Dž.Sorošas tikrai neveikia kaip vienas nepriklausomas individas. Aš niekada nepatikėsiu, kad vienam žmogui būtų leista atvirai veikti prieš dabartinį JAV prezidentą. Juk jis apmoka įvairias protestų akcijas prieš Donaldą Trampą. Todėl manyti, kad vienas žmogus gali dešimtmečiais šokdinti Angliją ar net Ameriką, būtų juokinga. Pagaliau, jis finansuoja ir ekonominių migrantų perkėlimą į Europą.Jis yra tik mums matomas veidas, pastatytas tų jėgų, kurios turi tam tikrų planų viso pasaulio atžvilgiu. O kokie tie planai?.. Kuo toliau, tuo labiau peršasi mintis, kad visi dabar vykstantys procesai iš esmės tarnauja baltųjų Vakarų civilizacijos naikinimui. Nes visi tie procesai visiškai neliečia kitų rasių – tik baltuosius. Visas šitas marazmas, kuris vyksta tarp „auksinio milijardo“, neliečia nei juodųjų rasės, nei geltonųjų, nei arabų pasaulio.Jie kaip gyveno su savo vertybėmis, taip ir gyvena. O štai Vakarų civilizacijos vertybės keičiamos iš esmės. Todėl man ateina į galvą dvi, akcentuoju, fantastinės mintys. Viena mintis yra tokia: baltieji yra vienintėliai, kurie gali mobilizuotis ir atimti pinigus iš tų, kurie šiandien valdo pasaulį. Nes tik baltieji vaikšto su plakatais „Okupuok Wall Street’ą“, pagaliau, jų ir technologinės bei organizacinės galimybės yra kitokios. O keli šimtai šeimų, valdančių pasaulį, šiandien yra saugiai susitvarkę: pinigai yra jų rankose, beveik visa spauda taip pat jų rankos.Kam jiems reikia, kad kažkas gadintų gyvenimą.Globalistų tikslas yra sumaišyti kultūras, sukryžminti rases ir tautas, palikti pilką vartotojų masę, neatsimenančią savų istorinių šaknų, kultūrinių skirtumų. Tie, kurie šiandien pasaulį kontroliuoja, puikiai supranta, jog tik baltieji kėsinasi į tokią tvarką.Technologinis progresas, kurį pastarąjį šimtmetį taip pat nešė tik baltieji, – robotizacija, kompiuterizacija ir automatizacija kelia sunkiai išsprendžiamus klausimus.Net japonai supirkinėjo baltųjų patentus po karo ir ant jų pastatė savo ekonomiką. Todėl tvirtinu, kad visas technologinis progresas yra išimtinai baltųjų nuopelnas. Bet šiame progrese lieka neaišku, kur dėti nereikalingas darbo rankas.Kai žiūrėsite filmuką aukščiau suvokite,kad Sąjūdžio laikais prieš 29 metus Lietuvos ekonomika buvo tarp skurdžiausių pasaulyje ir prilygo Malavių,Mozambikų lygiui.Lietuva buvo tokia pat kaip dabar Venesuela.Sprogdinimai,banditizmas,žmonių grobimai.Skirtumas nuo afrikos tik tas,jog Lietuvoje gyveno baltieji žmonės ir ji arti vakarų europos.Sorošas su kitais investuotojais nupirko visą postkomunistinę konjunktūrą,žiniasklaida,menininkus,elitą,pavežiojo juos po konferencijas,o dabar už tai sumokat jūs mokesčių mokėtojai.Už visokias Šakalienės konferencijas po Afriką,bereikšmius vizitus sumokate jūs.Matote, kas darosi Londone dėl „Brexit“, kas vyksta Prancūzijoje, matote, kas darosi Lietuvoje dėl Ramūno Karbauskio vykdomos teisingos politikos.Sisteminės jėgos daro viską, kad D.Trampo, „Brexit“ ir „valstiečių“ fenomenai nesikartotų. Donaldo šalininkų negirdėti jau vien dėl to, kad 90 procentų JAV žiniasklaidos kontroliuoja šešios grupuotės ir tik viena iš jų priklauso praktikuojančiam krikščioniui. Jos ir platina antitrampinę propagandą, kuri tiražuojama ne tik Amerikoje (Čikaga politines apžvalgas ir komentarus perspausdina iš Niujorko), bet ir Europoje, ir Lietuvoje.Lietuvos universitetų studentai reaguoja į D.Trampą kaip į didžiausią nusikaltėlį. Jie irgi tarptautinės propagandos paveikti. Sisteminiai veikėjai ir kultūriniai marksistai nenori, kad D.Trampui pasisektų, ir daro viską, kad jam nesisektų. Dar prieš prezidento inauguraciją aštuoniolikos didmiesčių burmistrai viešai pareiškė, kad nevykdys jo nurodymų per emigracinę tarnybą išduoti nelegalių nusikaltėlių pavardes. Tad ir šitie žmonės įgyja teisę į valstybinį būstą, „Obamacare“ sveikatos draudimą ir panašiai.Europa Sorošo dėka remia dykinėjančius migrantus ir baudžia savo darbuotojus.Jachtų savininkai, kai pabosta uoste arba kai jiems pritrūksta kasdienai apyvartinių lėšų, išplaukia į jūrą tarp Maltos ir Libijos, susirenka iš nepatvarių valčių pabėgėlius, atsiveža juos į Maltą ir iš jos valdžios už šią paslaugą gauna 500 eurų kompensaciją. Valdžia tikisi juos atgauti iš Briuselio, bet jokios garantijos nėra. Štai jums legalus biznis.Amerikonas vis tiek bijo ruso. Trampas gali sakyt, kad nebijo, bet gynybos ministras James Mattis suprato, kad Rusija nebus lengvas priešas. Kibernetinio puolimo potencialą ji jau demonstravo įsibraudama į milijonus JAV valstybės tarnautojų kompiuterių, asmeninių ir tarnybinių, tarp jų ir į demokratų partijos failus, iš kurių paaiškėjo, kaip Hillary Clinton šalininkai mulkino ir neutralizavo Bernie Sanders šalininkus.Donaldas iki šiol manė, kad Amerika yra visagalė, bet, deja, ji nėra visagalė, yra dar ir Rusija, ir Kinija, ir Iranas, ir dar visos arabų tautos.Visa Sorošo proklintoninė sisteminė žiniasklaida Lietuvoje gyvuos iki tol,kol nebus pakeista visa LRT vadovybė.O pabaigai pasakysiu.Būtų gerai,kad Valionis pasiknistų savo archyvuose ir ištrauktų kasetinius įrašus iš pokalbių su Saudargu ,kas vyko 1991 Sausio 13 įvykiais Lietuvoje kai savi šaudė į savus,kai kas 5 minutes Palangos oro uoste leidosi lėktuvai su amerikiečių karo instruktoriais buvo rengiamasi pilietiniam karui Lietuvoje.Vytautas Landzbergis reikalavo kraujo.Kraujo buvo,bet ne tiek kiek norėta.Kažką Sikorskis buvęs Lenkijos URM žino.Ne šiaip sau Gitanas Nausėda pirmajį vizitą Lenkijon darė.Gal nusprendė kartu su Lenkais ir Vengrais vyt Sorošo grupuotę lauk iš Lietuvos ?

Опубликовано Simonas Zagurskas Пятница, 19 июля 2019 г.

Šaltinis: https://lt.rubaltic.ru/economics/12062019-lietuva-susigr-ino-energetin-priklausomyb-nuo-rusijos/?fbclid=IwAR2kPxSQEgt5KjxZAicOHNfGIEKZAB16qbF7GeWfnqlfUsKmAyjLkSVerNE

Lietuviškąją epopėją, „įgyjant energetinę priklausomybę nuo Rusijos“, galima laikyti užbaigta: Lietuva, springdama nuo pažeminimo, gamtines dujas Klaipėdos SGD terminalui perka iš Rusijos. Anekdotą primenančią situaciją stiprina bandymai pasiteisinti, kad šios dujos — ne „Gazpromo“, nors „Gazpromas“ tvirtina, kad suskystintas dujas terminalui Lietuva perka iš jo.

„Gazpromas“ ar ne jis šioje situacijoje – tas pats velnias: svarbu, kad Independence terminalas, įgytas, siekiant „energetinės nepriklausomybės“ nuo Rusijos, nors lėtai, bet užtikrintai pereina prie SGD tiekimo iš Rusijos.

„Plaukiojantis redujofikacinis įrenginys „Maršalas Vasilevskis“, kaip ir buvo planuota, jau užsiėmė dujų eksportu, šiuo metu aprūpindamas dujomis ne tik Kaliningrado sritį, bet ir Klaipėdos terminalą“, — praeitą savaitę pareiškė „Gazpromo“ valdybos pirmininko pavaduotojas Vitalijus Markelovas.

Aukštas pareigas energetiniame milžine einantis menedžeris, ne tik menkai suinteresuotas ryšiais su Lietuva, bet ir nežinantis lietuviškųjų „Gazpromo“ partnerių sielų pojūčių plonybių, jų kompleksų ir pastovių skaudulių, pats nesuprato, kad jis, populiariai išsireiškiant, juos „pakišo“.

SGD pirkimas iš „Gazpromo“ Independence reikmėms iš Kaliningrado srities Lietuvos mastais toks svarbus ir galingas, kad sugebės praskalauti smegenis bet kuriam Lietuvos „patriotui“ (žinoma, jei jis juos turi).

SGD terminalas Independence Klaipėdoje buvo sumanytas oficialiais tikslais — įveikti „Gazpromo“ monopoliją Lietuvos dujų rinkoje. Apie Kaliningrado SGD terminalą Lietuvos žmonėms buvo iš karto populiariai paaiškinta, kad jis pastatytas tikslu nutraukti Lietuvai dujų tiekimą. Po to, kai rikiuotėn buvo įvestas terminalas „Maršalas Vasilevskis“, Maskva gali drąsiai užsukti į Lietuvą einančio dujotiekio čiaupą. Kaliningrado sritis, gaunanti dujas tuo pačiu dujotiekiu, be „melsvojo kuro“ neliks.

Po visų šių gąsdinimų naujiena, jog Klaipėdos SGD terminalas perka „Gazpromo“ produkciją iš „Maršalo Vasilevskio“ — sugriovė visas Lietuvos tele ir radijo propagandos pastangas vaizduojant vartotojo kančių pasaulį. Suprantama, Independence vadovybė nieko apie „pasaulinės reikšmės susitarimą“ nepranešė, o kai lietuviškuosius partnerius „pakišo“ „Gazpromo“ atstovas, ėmė vaizduoti save nieko nemačiusia ir negirdėjusia.

„Dujos Klaipėdos SGD terminalui niekada nebuvo tiekiamos ir netiekiamos iš Kaliningrado srities“, — pareiškė „Klaipėdos naftos“ atstovė ryšiams su visuomene Orinta Bartkauskaitė. Valstybinės „Lietuvos energijos“ spaudos atstovas Artūras Katlerius taip pat patikino lietuvius, jog Klaipėdos SGD terminalas neturi jokių reikalų su Kaliningrado „Maršalu Vasilevskiu“.

Leisim Lietuvos valdininkams atsipūsti ir išsakysim prielaidą, kad Vitalijus Markelovas suklydo arba net tiesiog sumelavo (nors kam „Gazpromo“ pirmininko pavaduotojui meluoti tokia smulkmena, visai nesuprantama). Lietuvos reputacijos jie vis tiek neišgelbės.

Skandalo su „Maršalu Vasilevskiu“ įkarštyje Lietuvos oficialūs asmenys tyliai prisipažino, kad iš pradžių taip pat bandė nutylėti ir neigti: SGD terminalas Independence pastoviai gauna iš Rusijos suskystintas gamtines dujas.

Gegužės pabaigoje Independence per kelias dienas gavo SGD pasrtijas iš rusų Leningrado srities Vysocko. Manoma, jog rusų SGD partijos buvo skirtos Jonavos mineralinių trąšų gamyklai Achema — pagrindinei SGD terminalo produkcijos vartotojai, atsidūrusiai prie bankroto ribos dėl labai brangių gaunamų amerikiečių, katariečių ir norvegų SGD.

Lietuvos žiniasklaida pateikia naujieną apie Independence bendradarbiavimą su Vysocku taip, lyg nieko ypatingo nevyksta. Lyg taip ir reikia. Tačiau bendradarbiavimo su rusais faktą taip pat iš pradžių buvo bandoma nuslėpti nuo lietuvių. Kai rusų kompanija „Novatek“ pavasarį pasiuntė į Klaipėdą pirmą gamyklos „Kriogaz–Vysock“ partiją, Lietuvos terminalo darbuotojai užslaptino sandorį.

Paslaptis buvo paviešinta atsitiktinai: tarptautinė laivų stebėjimo Baltijos jūroje sistema „Refinitiv eikon“ pranešė, kad iš septynių krovinių su suskystintomis gamtinėmis dujomis, iškeliavusių iš Vysocko, tris priėmė Klaipėda. „Landsbergininkų“ partija Lietuvos Seime tada net sugalvojo parlamentinį užklausimą su reikalavimu paaiškinti, kaip jų „energetinė nepriklausomybė“ galėjo priimti SGD iš Rusijos?

Tai gal neverta kaltinti „Gazpromo“ darbuotojo ir manyti, kad garbus žmogus suklydo, supainiojo ar sumelavo? Rytoj Lietuva įvykdys dar vieną coming ont ir, drovingai paraudonavusi, pasakys: taip, mes perkame suskystintas „Gazpromo“ dujas iš Kaliningrado srities.

Bet jei ir neperka, pakanka pastovių „Novateko“ produkcijos tiekimų į Klaipėdą.

Lietuva pakeliavo apskritimu ir sugrįžo į pradinį tašką.

Kova už „energetinės nepriklausomybės“ nuo Rusijos įgijimą užsibaigia energetinės priklausomybės nuo Rusijos atkūrimu.

Nepriklausomybė, Independence — Klaipėdos SGD terminalo nuosavybė, kuri reiškia nepriklausomybę nuo Rusijos. Independence buvo triukšmingai įvestas rikiuotėn prieš penkerius metus siekiant aprūpinti jį nerusiškomis dujomis. Po penkerių metų terminalas gauna dujas iš Rusijos.

Lietuvos „patriotai“ bando gelbėtis, teigdami, jog kovojo ne su Rusija, o konkrečiai su „Gazpromu“, su jo energetine monopolija. Taip, gauname dujas iš Rusijos, tačiau iš privačios dujų kompanijos, o ne iš „Gazpromo“. O iš „Gazpromo“ negauname. Jis meluoja!

Pasiteisinimas visiškai nevykęs, bandant nors kažkaip paprieštarauti. „Gazpromas“, „Novatek“ — koks skirtumas, jei pagal oficialią Lietuvos ideologiją visą naftos ir dujų biznį Rusijoje kontroliuoja jėgos struktūros, ir už kiekvienos tokios kompanijos stovi Kremlius?

Taip kad Lietuvoje viskas grįžta į savas vietas. Rusijos dujos Baltijos regione — pigiausios ir lengviausiai pristatomos. Ėmė ieškoti alternatyvos vamzdinėms dujoms — suskystintos taip pat naudingiausios iš Rusijos. Arba jas pirkti, arba skelbti bankrotą dujas vartojančioms Lietuvos įmonėms.

Žvelgiant iš politinių pozijų, energetinis posukis nuo Maskvos 360 laipsnių — žinoma, gėda Lietuvos vadovybei.

Lietuvos vyriausybė ir prezidentūra vertos Šnobelio premijos nominacijose „politinis įžvalgumas“ ir „strateginis planavimas“ už tokį „genialų“ sprendimą kurti akibrokštą Rusijai — statyti SGD terminalą, kad dujos jam būtų perkamos iš Rusijos.

Plojame stovėdami!

Švedijos teismas paliko galioti Stokholmo arbitražo sprendimą Lietuvos ir „Gazprom“ ginče dėl Rusijos dujų pirkimo sąlygų.
Švedijos Svea apygardos apeliacinis teismas atmetė Lietuvos apeliacinį skundą dėl 2016 m. birželio 22 d. Stokholmo arbitražo sprendimo panaikinimo ginče tarp Lietuvos ir UAB„ Gazprom “ dėl Rusijos dujų pirkimo sąlygų kaip nepagrįstą, neatsižvelgė nei į vieną Lietuvos skunde išdėstytą argumentą ir nepatenkino nei vieno iš skunde pateiktų reikalavimų.
Apeliacinis teismas šioje byloje visa apimtimi patvirtino Stokholmo arbitražo sprendimą, kuriuo buvo atmesti visi dar Lietuvos konservatorių ir liberalų efektyvių menedžerių vyriausybės, prezidentei Daliai Grybauskaitei palaiminus, sukurpti iš piršto laužti reikalavimai dėl Rusijos dujų pirkimo sąlygų.
Visų pirma buvo atmestas reikalavimas susigrąžinti apie pusantro milijardo eurų iš „Gazprom“, sumokėtų už patiektas dujas, o dujų kaina, kuri buvo mokama už dujas, Rusijos bendrovės patiektas pagal dvišalį Lietuvos ir “Gazprom”o susitarimą laikotarpiu nuo 2006 m. iki 2015 m., buvo pripažinta teisinga ir atitinkanti rinkos kainas.
Lietuva pagal šį sprendimą yra įpareigojama atlyginti Rusijos bendrovei visas bylinėjimosi išlaidas.
Primename bylos atsiradimo peripetijas. 2012 m. spalio 3 d., D. Grybauskaitės ir A. Kubiliaus nurodymu, Lietuvos Respublikos Energetikos ministerija, tuo metu jai vadovavo žymus konservatorių “energetikas” Arvydas Sekmokas, pateikė Stokholmo prekybos rūmų arbitražui ieškinį Rusijos bendrovei „Gazprom“.

“Efektyvūs” konservatorių ir liberalų naktinių reformų ekonominių stebuklų magai pareiškė, kad Rusijos bendrovė pažeidė akcininkų sutartį su AB„Lietuvos dujos“ ir nustatė dujų tiekimo sutartimi nesąžiningas dujų kainas Lietuvai ir pareikalavo iš Gazprom’o kompensuoti penkis milijardus litų (tuo metu tai sudarė apie 1,4 mlrd. Eurų). Vertėtų visiems atsiversti didžiausių Lietuvos melo propagandos valatkodelfinės purvasklaidos ruporų archyvus ir dar kartą pasigėrėti, kokius ditirambus tuo metu giedojo Lietuvos presstitucijos frykai, kurie iki pat šiol nuodija Lietuvos žmonių masinę sąmonę. Nei vienas iš jų neatsakė jokiu būdu. Iki pat šiol, jau 30 metų, jie platina dezinformaciją ir … niekas jų nebaudžia?…


„Gazprom“’as, savaime suprantama, su tokiais iš piršto laužtais landsbergistų reikalavimais nesutiko, kadangi dujos buvo tiekiamos pagal tipinę ilgai ir patikimai veikusią tiekimo sutartį, o kaina joje buvo nustatoma pagal pasaulyje priimtus laisvos rinkos kriterijus. Maža to, Lietuvai Gazpromas taikė žymias nuolaidas. Tačiau proamerikeitiška landsberginė chunta yra apsėsta kvaziidėjos – kenkti Rusijai ir tokiu būdu tarnauti JAV, aukojant Lietuvos nacionalinius, ekonominius, socialinius ir visus kitus valstybės interesus. Todėl politiniai konjunktūriniai landsbergistų interesai visada dominuoja visuose proamerikietiško Lietuvos režimo sprendimuose, kurie dažnai laviruoja ant antivalstybinės veiklos ribos ir tiesiog seniai reikalauja konservatorių-liberalų partijų veiklos tyrimo ir įvertinimo baudžiamojo įstatymo prizmėje.
2016 m. birželio mėn. Stokholmo prekybos rūmų arbitražas atmetė Lietuvos ieškinį dėl piniginės kompensacijos kaip visiškai nepagrįstą. Tų pačių metų rudenį Lietuvos energetikos ministerija pateikė apeliacinį skundą aukštesnės intancijos teismui prašydama panaikinti minėtą Stokholmo arbitražo sprendimą.
2017 m. birželio mėn. Gazprom’as pateikė apeliacinei instancijai atsiliepimą į Lietuvos skundą. Lietuvos Energetikos ministerija, jau kontroliuojama R.Karbauskio valstiečių, spalio mėn. jau beviltiškoje teisminio ginčo stadijoje dar pateikė savo rašytinę nuomonę šiame ginče – tipo, ką privirė konservatoriai ir dešimt valstiečių nepajėgs išvežti.
Posėdis įvyko 2019 m. gegužės mėn. Lietuvos valatkodelfinėje presstitucijoje tyla apie šį konservatorių dar vieną ekonominį “stebuklą” – ne comme il faut.


Klausimas lieka atviras. Konservatoriai nenorėjo, kad pakenkti Rusijai ir patarnauti savo šeimininkams iš Vašingtono, pirkti iš Gazprom’o dujas Lietuvai žymiai mažesne nei rinkos kaina – jie užsimanė, kad Gazprom’as jiems dar ir primokėtų už Rusijos tiekiamas dujas. Dabar teks pirkti dujas žymiai brangiau ir dar apmokėti landsbergistų padarytus nuostolius. Kiek dar tai tęsis? Telekomas, Mažeikių nafta, TEO, Visagino atominė, jūrų laivynas, žemės ūkis, pramonė, Snoro ir Ūkio bankai…
Kiek dar lietuvių tauta ketina mokėti už konservatorių-liberalų bajorų lėbavimus valstybės sąskaita?…

Tai jau ima suvokti artimiausi V.Landsbergio bendražygiai, bendrininkai, kartu kūrę šitą proamerikietiškos landsberginės chuntos monstrą, NATO buferinę zoną agresijai prieš Rusiją, JAV ir Didžiosios Britanijos koloniją pavadinimu “nepriklausoma” LIetuva.

Šaltinis;  https://www.laisvaslaikrastis.lt/index.php?option=com_content&view=article&id=6679:signataras-a-butkeviucius-apie-v-landsbergi-klydau-kai-sakiau-kad-nereikia-spardyti-pastipusio-suns&catid=47&Itemid=101

Laisvas laikraštis

Baigėsi landsbergizmo era

Lietuva po 30 metų pagaliau atsikratė landsbergizmo epochos – tikimės, kad dabar žmonės nebus kišami į kalėjimą vien už tai, kad neatsisako savo pažiūrų, kaip Algirdas Paleckis, ir visi milžiniški korupciniai nuikaltimai, kurie landsbergių ir grybauskaičių buvo pateisinami tuo, kad “rusai puola”, pagaliau baigsis.

Tikimės, kad pagaliau šiems veikėjams atsiras vieta ir ten, kur jų seniai laukiama – t.y. belangėje.

Signataras Audrius Butkevičius mano, kad visi šie prieš 30 metų vykę įvykiai, susiję su V.Landsbergiu, yra raktas „suprasti tai, kas šiandien vyksta Lietuvoje“.

„Ir kai mes turime prezidentę, kuri prašo finansinių struktūrų tarpininkauti, paskiriant generalinį prokurorą, tai iš esmės mes kalbame apie milžinišką korupciją mūsų valstybėje, ir kad korupcijos suvaldymo mechanizmai neveikia, – sakė A.Butkevičius, – šie mechanizmai neveikia todėl, kad savo laiku mūsų pagrindiniai valstybės asmenys buvo suinteresuoti pasistatyti  sau palankius asmenys į pagrindinius kovos su nusikalstamumu postus.  Jiems buvo leista daryti, ką jie nori, kad tik jie nesiimtų veiklų, kurios nėra naudingos juos pastačiusiems valstybės vadovams. Visos šios betvarkės pradžia buvo tada, kai Vytautas Landsbergis neteisėtai uzurpavo Sąjūdžio pirmininko postą, o kiti Sąjūdžio tarybos nariai nutylėjo šį reikalą, nes nenorėjo nešti šiukšlių į viešumą.  Ir visas tas bandymas sukurti asmens kultą, pagyvenusioms moterėlėms rėkaujant „Landsbergis“,  ir visiems demonstruojant, kad be šito žmogaus neva Hanibalsonas nebūtų parėmęs Lietuvos nepriklausomybės, jau net nekalbant apie tai, kad neva be Landsbergio ji nebūtų paskelbta, mums yra juokingas. Tačiau kartu jis rodo, kaip buvo kuriamas labai negarbingas mitas, ir jis padeda įsitvirtinti ir tam absurdo jausmui, kuris vis labiau įsitvirtina jaunų žmonių gretose. Nes jie jau nebegali patikėti, kad kažkada šioje valstybėje viskas stos į savo vietas.   Jeigu manęs paklausit, kokia milijono Lietuvos žmonių bėgimo iš Lietuvos priežastis, aš atsakysiu, kad tai absurdo jausmas ir nepasitikėjimas ir netikėjimas savo valstybe. Šitas absurdo jausmas ir yra pagrindinė Lietuvos nelaimė, kuri mums neleidžia vystytis toliau.  Todėl mes bandome sudėlioti taškus vien tam, kad tai būtų pasakyta“.

A.Butkevičius prisiminė, kad dar prieš 30 metų vidurnaktį jis įsiveržė į Genzelio namus, klausdamas „ką jūs padarėte“ po to, kai V.Landsbergis buvo išrinktas Sąjūdžio pirmininku. „Tai buvo ne tik mano nuomonė, – sakė A.Butkevičius, – tuo metu aš buvau Tremtinių sąjungos pirmininku ir man kaip niekam kitam buvo labai gerai žinoma Landsbergių šeimos istorija. V.Landsbergio motina vokiečių okupacijos metais slėpusi raudonuosius partizanus, o jo tėvas bendradarbiavo su naciais, vėliau pabėgo į Australiją, ir vėliau dar sėkmingiau sugrįžęs iš Australijos tuo metu, kai rusų žvalgybos rezidentas anglosaksiškoje šalyje išdavė visą rusų šnipų tinklą Australijoje. Visa tai buvo puikiai žinoma, ir pas mane vos ne virtinėmis ėjo politiniai kaliniai, kurie pasakoja, kad jų net į Lietuvą iš tremties neįleisdavo, ir jie turėjo gyventi Kaliningrado srityje, o šitas Landsbergis, bendradarbiavęs su naciais, grįžta iš Australijos, ir atgauna iš sovietų visas šeimos turėtas vilas.  Man tai buvo akivaizdus įrodymas, kad ši šeima yra valdoma ir greičiausiai šis žmogus bus valdomas. Tai tokia buvo mano žinia, kurią aš norėjau pranešti Genzeliui“.

A.Butkevičius mano, kad į valdžią pakliuvęs žmogus, kurio nugaroje įsegtas KGB kablys, visą gyvenimą bijo, kad tai bus atskleista.  „Ir ta baimė išsilieja į jo asmeninius jausmus ir šnekas, ir kaip bebūtų gaila, į valstybinę politiką, – mano A.Butkevičius, –  taip ir nutiko su Lietuvos valstybės politika Rusijos atžvilgiu istorija.  Tam, kad neduok Dieve, kas nors nepagalvotų, kad čia yra KGB kvapelis, prasidėjo tuo metu visiškai neturinti prasmės konfrontacinė politika su Rusija. Vietoj to, kad mes būtume išnaudoję puikias galimybes, kurios Lietuva užsidirbo stipriai paremdama Rusiją  1991 m. pučo metu – tuo metu aš, būdamas Lietuvos ministru, galėjau užeiti į bet kokią Rusijos ministeriją, ir paspausti ministrams rankas. Iš Lietuvos rusų armija išėjo metai anksčiau nei iš Vokietijos. Tačiau tuo pačiu metu mes pradėjo labai kvailą konfrontacinę politiką Rusijos atžvilgiu. Nors NATO ir prašė, kad Lietuva įtakotų visuomenės nuomonę Rusijoje – net Maskvoje rinkosi šimtai tūkstančių žmonių paremti Lietuvą ir jos interesus. Šiandien, praėjus 28 metams, Lietuva patenka į didžiausių Rusijos priešų penketuką, turėdami labai abejotinas galimybes sulaukti pagalbos hibridinio karo su Rusija atveju.

Todėl aš ir sakau – ši vieno asmens problema buvo paversta Lietuvos valstybės problema. Ir tas 1993 m. nevykęs bandymas jėga užimti valdžią, kurį šiaip ne taip mums pavyko užgesinti, ir vėliau, konservatoriams esant valdžioje, mums teko nuolat teismams ir prokuratūrai pataikauti. Ir būtent todėl mes iš teismo ir prokuratūros gauname atsisakymą pradėti tyrimus dėl šio žmogaus veiklos, nes tie žmonės yra pastatyti prezidentų ir ministrų. Ir visa tai vyko visus 28 metus.  Ir prokuratūra žino, kad ji gali daryti bet ką, tačiau neturi duoti eigos tokiems tyrimams, kuriuos mes prašome pradėti. Ar būtų įmanomas toks dalykas, kad normalioje šalyje parlamentui pripažinus, kad pagrindinė partija turi teroristinės organizacijos požymių, teisme ir prokuratūroje nebūtų pradėtas tyrimas jos atžvilgiu. Juodžiausiasis SSR laikais spaudoje pasirodžiusi informacija buvo pagrindas pradėti tyrimą. O dabar mes turime pačių sprogdintojų liudijimus ir tai niekam neįdomu. O kodėl? Todėl, kad pradėsi tyrinėti, ir teismams ir prokuratūrai dings ta auksinė galimybė susilaukti valdžioje esančių ponų priedangos . Todėl mes vėl grįžtame prie tos milžiniško absurdo jausmo bangos, kai „Mažeikių nafta“ perparduodama kelis kartus, įrodinėjant, kad lietuviai tiek kvaili, kad jie tos gamyklos valdyti negali.  Lygiai tas pats vyksta ir dabar – SGD laivas, pavadintas „Nepriklausomybe“, tampa klevo lapu pridengti įvairaus pobūdžio niekšybėms.  Už šio laivo nuomą mokami žymiai didesni pinigai, nei kainuotų pats laivas. Ir šiam terminalui vadovauja tas pats Landsbergio patikėtinis, kuris liudininkų teigimu, organizavo įvairius teroro aktus Lietuvoje.  Jo sūnus paskiriamas visos SGD terminalo struktūros vadovu. Ir už tą aferą visi Lietuvos žmonės moka milžiniškus pinigus. Ir tada žmonės arba bėga iš Lietuvos, netikėdama, kad kada nors čia kas nors pasikeis, o kiti nueina į gilią depresiją. 2000 m. išėjęs iš Lietuvos kalėjimo, į kutį pakliuvau todėl, kad buvau vieno iš kandidato prezidento rinkimuose, A.Paulausko, vienu pagrindinių rinkimų organizxatoriumi, ir nesutikau išduoti savo kandidato, aš tada pasakiau, kad „nereikia spardyti pastipusio šuns“. Ir, gerbiamieji, aš buvau neteisus. Šito šuns dvokas yra toks, kad iš Lietuvos žmonės bėga šimtais tūkstančių, ir mes praradome miestus. Toks mano matymas, kur gali atvesti mūsų neryžtingumas ir atsakomybės stoka. Bet tai, kad mes savo laiku nepaėmėme į rankas lazdos ir neišdaužėme šiam šuniui dantų, yra pati didžiausia mūsų atsakomybė prieš Lietuvos žmones. Ką darė Landsbergis, ir visa jį garbinanti aplinka, ieškodami būdų, kaip gauti kaulą, žinoma, kad tai yra jų reikalas. bet tai, kad mes savo neryžtingumu neužkirtome tam kelio, yra mūsų atsakomybė prieš tautą”.

Z. Vaišvila papsakojo dar vieną nutikimą iš praeities.

„1991 m. dirbau premjero pavaduotoju, į mano kabinetą atvažiavo Kauno sąjūdžio atstovas, ir labai nepatogiai kabinete man sako, kad Kauno sąjūdžiui reikia patalpų. Atsakiau, kad turite centre namą, tokio niekas neturi.  Jis man atsakė, kad V.Landsbergis atsiėmė šitą namą, jau nebeturime“.

Audrius Butkevičius prisiminė, kad tarpukariu architektas Žemkalnis buvo pastatęs  namą Donelaičio gatvėje. Tačiau baldant Smetonai, Landsbergiai tą namą buvo parduotas, taigi de facto priklausė kitiems žmonėms, todėl Landsbergiai negalėjo jo atsiimti“.

A.Butkevičius atsakė, kada pradėjo blogėti Lietuvos santykiai su Rusija : „1992 m. vietoj to, kad mes būtume darę įtaką Rusijoje  ir kūrę savo laikymo, konservatorių dėka sukūrėme konfrontaciją. Nenoriu kalbėti apie dabartinę Rusijos  politiką, nes ji yra pakankamai  agresyvi tiek Lietuvos, tiek NATO atžvilgiu. Tačiau problema ta, kad dėl tos keistai agresyvios  28 metus trunkančios politikos Rusijos atžvilgiu mes praradome mus palaikančią visuomenės dalį Rusijoje. Ir aš esu įsitikinęs, kad niekam kitam, tik Rusijos kietos linijos šalininkams  yra labai naudinga, kad Lietuva prarastų ją palaikančius žmones Rusijoje.  Nes tokiu atveju bet kokia Rusijos agresija prieš Lietuvą nesulauks Rusijos viduje jokio pasmerkimo. Taigi, kalbant apie Grybauskaitės ir Landsbergio politiką Rusijos atžvilgiu, tai jos vienintelis pasiektas rezultatas yra labai naudingas Putinui ir kitiems „vanagams“ – mes Rusijoje praradome žmonės, kurie ten išeitų į gatves, jeigu prieš mus būtų panaudota jėga.  Ir jeigu kažkam gali tarnauti KGB agentas Lietuvoje, tai jis geriausiai gali tarnauti Maskvai, kurdamas kaip tik tokią situaciją.

B.Genzelis prisiminė, kad 1990 m. kovo 7 d.  jis susitiko su Gorbačiovu, kuris pasakė, kad „reikia vesti užkulisines derybas“. Aš tai perdaviau Landsbergiui. Po kiek  laiko Prahoje konferencijoje V.Landsbergis pasakė,  kad jis buvo susitikęs su Sąjūdžio lyderiais, ir jiems pasakė, kad reikia versti derybas dėl Lietuvos nepriklausomybės, tačiau Landsbergis tapo Rusijos „vanagų parankiniu“.  Landsbergis  visada pabrėždavo, kokia baisi yra „finliandizacija“, ir man vėliau suomiai pasakojo, kad jie stengėsi nuslėpti šiuos Landsbergio žodžius nuo savo tautos, nes bijojo, kad suomiai priešiškai reaguos.

„Noriu paantrinti Genzeliui, nes Gorbačiovo pozicija buvo lygiai tokia pati ir 1990 m., kai Lietuva paskelbė nepriklausomybę, – pasakojo A.Butkevičius, – turėjau ryšį  ir su SSSR vidaus reikalų ministru, ir gen. Štabo viršininku Moisejevu, kurie aiškiai pasakė, kad yra galimybė susitarti, ir taip padėti išvengti smūgio jiems.  Ir daugeliu atveju Prunskienė buvo neteisingai kaltinama neva prorusiškais veiksmais, nors ji veikė, turėdama mūsų žvalgybos duomenis.

Kaip jūs galvojote, kodėl Lietuvos valdžia 10 metų, pačiu intensyviausiu emigracijos periodu, nedarė nieko, kad ją sustabdyti, ir kodėl dvi kadencijas baigianti prezidentė negali prisimininti bent kokios programos, kuri būtų sukurta tam, kad stabdyti emigraciją, – klausė A.Butkevičius,  – atsakysiu, kodėl. Nes tai naudinga mūsų valdžiai – išvažiavo patys darbingiausi žmonės, tie, kurie išdrįso išvažiuoti. 2000 m. aš išvažiavau septynerius metus gyventi į Kaukazo šalis, toks buvo mano pasirinkimas.  Tačiau valdžia sąmoningai leido išvažiuoti milijonui darbščiųjų žmonių, nes mes juos dabar galėtume pasikviesti veikti.  O Lietuvoje liko tik jaunimas, kuris užima geras pozicijas, ir valdininkai, kurie šeriami ES pinigais, ir jiems naudinga, kad Lietuva grimztų į skolų liūną, nes iš to jiems mokami pinigai.  Be to, lieka dar daugybė pensininkų, kurie taip pat visiškai priklausomi nuo valdžios.  Taigi, iš esmės mes esame tokioje situacijoje, kai beveik visi žmonės priklauso nuo valdžios valios – noriu duosi, noriu neduosiu. Net man, profesionaliai užsiimančiam žmonių nepasitenkinimo organizavimu, ką nors Lietuvoje padaryti yra sunku, nes čia labai mažai žmonių, kurie kovotų už savo teises.  Jų tiek nedaug, kad net susirinkusius prie Seimo, juos galima šaudyti, ir niekas nešaus atgal“.

„Iškelta baudžiamoji byla šmeižikui Andriui Tučkui“

2018-06-22 d. Lietuvos Nepriklausomybės Akto signatarų Audriaus Butkevičiaus ir Zigmo Vaišvilos spaudos konferencijos Seime „Iškelta baudžiamoji byla šmeižikui Andriui Tučkui“ pranešimas spaudai

Vilniaus apylinkės prokuratūra pradėjo ikiteisminį tyrimą dėl Vytauto Landsbergio pavedimų vykdytojo Andriaus Tučkaus nusikalstamos veikos. Š.m. kovo 15 d. LRT radijo laidoje „Studija 50“ A. Tučkus apšmeižė Lietuvos Persitvarkymo Sąjūdžio iniciatyvinės narius Vitą Tomkų, Arvydą Juozaitį ir Zigmą Vaišvilą, kad KGB pulkininkas Česnavičius esą juos surinko į Sąjūdžio steigimo komandą.

Ikiteisminis tyrimas pradėtas Vilniaus miesto apylinkės teismo teisėjui Valdui Bugelevičiui tenkinus Z. Vaišvilos skundą ir panaikinus Vilniaus apylinkės prokuratūros prokuroro Ryčio Ivanausko nutarimą atsisakyti pradėti šį ikiteisminį tyrimą, o Vilniaus apygardos teismo teisėjui Arūnui Budriui atmetus prokuroro R. Ivanausko skundą. Teisėjas A. Budrys nurodė, kad sąmoningas apšmeižimo faktas akivaizdus, o „viešas kaltinimas bendradarbiavus su užsienio valstybių specialiosiomis tanybomis  (šiuo atveju KGB), gali itin pažeisti asmens garbę ir orumą ir kartu peržengti civilinės atsakomybės ribas. … A. Tučkaus pasisakymas sukuria vaizdą, kad to meto įvykiai klostėsi taip, kai jis juos atpasakojo, ir jokių kitų vertinimų ar interpretacijų nėra ir negali būti.“

A. Juozaičio, V. Tomkaus ir Z. Vaišvilos nuomone, ši pykčio kupina A. Tučkaus reakcija buvo atsakas į š.m. sausio 3 d. Z. Vaišvilos spaudos konferencijoje Seime paskelbtus Vytauto Šustausko ir Žilvino Razmino prisipažinimus, kad bent dalį V. Landsbergio užsakymų teroristiniams aktams ir antivalstybinei veiklai bei atlygį už tai jiems perduodavo ir A. Tučkus; taip pat į 2018-03-15 d. “Vakaro žinių“ (šio numerio redaktorius – Vitas Tomkus) paskelbtus įrodymus apie buvusio Lietuvos TSR (vėliau – Lietuvos Respublikos) Aukščiausiosios Tarybos pirmininko Vytauto Landsbergio bendradarbiavimą su TSRS KGB.

Z. Vaišvila prokuratūrai yra pateikęs 2017-10-02 LGGRTC raštą, pasirašytą T.B. Burauskaitės, patvirtinantį, kad Zigmas Vaišvila nebendradarbiavo su TSRS specialiosiomis tarnybomis.

A. Butkevičiaus ir Z. Vaišvilos nuomone, kad baudžiamojoje byloje aiškinantis A. Tučkaus šmeižto motyvus, gali prasiverti durys ir į Vytauto Landsbergio užsakymus antivalstybinei veiklai bei teroristiniams aktams, Andriaus Tučkaus sūnaus Dominyko Tučkaus paskyrimą „Independence“ projekto dujomis prekiaujančios UAB LITGAS generaliniu direktoriumi nuo 2013 m. rugsėjo mėnesio. Liūdnai pagarsėjęs „independence“ skystų dujų terminalas – laivas į Klaipėdą atvko 2014-10-27 d.

Andrius Tučkus baudžiamojoje byloje privalės paaiškinti, kodėl taip beatodairiškai ir kupinas pykčio apšmeižė tris Sąjūdžio iniciatyvinės grupės narius. Prokuroras R. Ivanauskas padėkojo Z. Vaišvilai už pasitikėjimą, kad kreipėsi į prokuratūrą dėl įvykdytos nusikalstamos veikos, išreiškė apgailestavimą, kad Z. Vaišvila nukentėjo nuo nusikalstamos veikos, ir patikino, kad teisėsaugos pareigūnai atliks visus reikiamus baudžiamojo proceso veiksmus, kad nusikalstamą veiką padaręs asmuo būtų patrauktas baudžiamojon atsakomybėn, išnaudos visas galimybes, kad Z. Vaišvilai padaryta žala būtų atlyginta.