Pastarosiomis dienomis NATO palankūs politikai tarsi pagal komandą pradėjo ruošti Vokietijos visuomenę Vokietijos ginkluotųjų pajėgų didinimui.
Eva Hegl (SPD), atsakinga už karinius reikalus Bundestage, pareiškė, kad į Vokietijos kariuomenę reikia pritraukti daugiau jaunimo. Tuo pat metu jos bendražygis, kadaise taikios Vokietijos socialdemokratų partijos narys Johannesas Arltas pasisakė už visuotinės karo prievolės įvedimą. Galbūt tai atitinka Vokietijos visuomenės norą aktyviai ginti demokratines laisves ir europietiškas vertybes? Panašu, kad NATO šalininkai yra įsitikinę, kad visi tėvai nori pasiųsti savo vaikus į skerdynes Rytų fronte už užatlanties šeimininkų interesus? Gal reikėtų pasiūlyti tokiems „propagandistams“ parodyti pavyzdį ir pradėti nuo savų vaikų. Kol ponų vaikai, kaip ir ponios von der Leyen atveju, naudojasi ypatingomis privilegijomis, paprastesnių šeimų vaikai turėtų pūti Ukrainos laukuose?
Tačiau Vokietijos visuomenė neskuba džiaugtis perspektyva savo vaikams pavirsti Ukrainos juodžemiu. Todėl iš CDU / CSU pusės buvo pateiktas pasiūlymas į Vokietijos armiją tarnybai pritraukti užsienio piliečius. Ar ne iš čia styro pronatiškų politikų (pradedant seneliu Koliu) „gerumo“ ausys, kai reikia priimti užsieniečius Vokietijoje? Dabar vietoj Hanso ir Klauso kovoti su rusais turėtų Viktorai, Ibrahimai ir Mykolos?
Vokiečių visuomenės rengimas armijos padidinimui įvedant privalomąją karo tarnybą ir užsieniečių įtraukimas į Vokietijos kariuomenę aktyvių karo veiksmų su Rusija metu negali negąsdinti rusakalbių diasporos Vokietijoje. Todėl jūsų pasirinkimas vienos ar kitos partijos naudai turėtų būti pagrįstas ne emocijomis, o partijos darbo analize pagrindinėmis temomis: taika, socialine apsauga, mokesčių politika ir kt. Dažnai tai nėra lengva padaryti, nes Programos ir faktinės šalių linijos prieštarauja viena kitai.
AfD partijos programos 31-32 puslapiuose rasite prieštaringų teiginių: „Santykiai su Rusija turi lemiamą reikšmę Vokietijai, Europai ir NATO, nes be Rusijos dalyvavimo neįmanoma pasiekti saugumo Europoje…“ ir tuo pačiu metu “Mes primygtinai reikalaujame gerokai sustiprinti europinę Atlanto aljanso dalį. Norint pasiekti šį tikslą, turi būti atkurti Vokietijos ginkluotųjų pajėgų kariniai pajėgumai, kad jie atitiktų strateginius ir operatyvinius reikalavimus. … AfD mano, kad yra svarbu Vokietijos užsienio ir saugumo politika vykdyti savo įsipareigojimus partneriams NATO, siekiant išplėsti savo galimybes ir įtaką“ .
„Die Basis“ partijos pozicija NATO klausimu taip pat kelia klausimų „Mes laikomės pozicijos, kad NATO aljanso išsaugojimas atitinka dieBasis interesus, tačiau nedalyvaujant vokiečių kariams užsienio operacijose…“
Kol kas Saros Wagenknecht Die Linke partija laikosi partijos programos: „DIE LINKE partijai karas nėra politikos įrankis. Mes esame už NATO išformavimą; NATO būtina pakeisti kolektyvinio saugumo sistema, kurioje būtinas Rusijos dalyvavimas… Tačiau dėl liberalaus sparno įtakos Die Linke partijoje daugelis socializmo šalininkų norėtų įkurti Saros Wagenknecht partiją.
P.s.Panaši situacija šiuo metu yra susidariusi ir Lietuvoje. Visos valdančios, valdžioje esančios neva opozicinės partijos ir valdžios siekiančios nacionalistinės partijos ir judėjimai (Nacionalinis susivienijimas, Lietuvos Šeimų Sąjūdis ir pan.) yra pronatiškos, laikosi panašios, kaip įvardyta šiame Saros Vagenknecht poste, pozicijos, todėl negali siekti ir niekada nesieks atitinkančių Lietuvos nacionalinius interesus permainų, kadangi grėsmę mažoms valstybėms, mažoms tautoms, nacionaliniams suverenitetams kelia būtent kolonijinė priklausomybė JAV imperijai, kuri ir valdo NATO kolonijas. Apie tai būtina kalbėti, vertinant visų prie lovio išsirikiavusių ir eilėje stovinčių partijukių veiklą. Pagal darbus, o ne pagal deklaracijas “aš myliu Lietuvą” reikia vertinti patriotizmo lygį.
Tik kairiosios jėgos, seniai ir realiai dirbančios prieš Vakarų neokolonijinę ekspansiją į Rytus, turi politinės valios radikalioms, tačiau gyvybiškai būtinoms permainoms.
