šalin landsbergizmą Archives - Page 3 of 6

Publicistika

Lietuva sunaikins Klaipėdą dėl Baltarusijos atskyrimo nuo Rusijos

By Jonas Kovalskis 2020-09-01

Autorius: Aleksandras Nosovič

2020-09-01

Šaltinis: https://www.rubaltic.ru/article/politika-i-obshchestvo/20200901-litva-unichtozhit-klaypedu-radi-otryva-belarusi-ot-rossii/

Baltarusijos prezidento Aleksandro Lukašenkos grasinimas atimti baltarusiškus krovinius iš Klaipėdos niekaip nepaveikė Lietuvos vadovybės. Vilnius atkakliai rengia sankcijų sąrašus kaimyninei šaliai ir palaiko Baltarusijos opoziciją. Valdžia Lietuvoje eilinį kartą įrodo, kad jai yra nusispjauti į Lietuva ir lietuvius. Aukščiausias lietuviškų politikų prioritetas – geopolitinė misija – galutinis TSRS sužlugdymas.

‘’Galbūt Baltarusijos vyriausybė įtikins prezidentą paskaičiuoti nuostolius, ir aš manau, kad sveikas protas turėtų nugalėti, – pakomentavo Lukašenkos įsakymą atimti Baltarusijos tranzitą iš Klaipėdos, Lietuvos ekonomikos ministras Rimantas Sinkevičius, kuris tikisi, kad Lukašenkos žodžiai liks tik žodžiais, nes eksportuoti produkciją per Klaipėdos uostą pelninga Baltarusijos įmonėms.

Tuo pačiu ekonomikos ministras patvirtina, kad baltarusiams bus nesunku greitai ir lengvai perorientuoti krovinius į Latviją, o dar greičiau ir lengviau į Rusiją.

„Tiek Rusijos, tiek Latvijos uostai turi pakankamai pajėgumų susitvarkyti su šiais kroviniais. Ir tokių uostų yra nemažai. Persiorientuoti ilgai neužtruks, ypač Rusijos link, kur nereikia atlikti muitinės procedūrų “, – pasakė Sinkevičius.

Tai yra, Lietuvos vyriausybė apskritai ramiai žiūri į tai, kad Klaipėdos uostas praras baltarusių klientus.

Panašu, kad Vilniuje jau rado kuo pakeisti šias iškrentančias iš Lietuvos biudžeto pajamas. Ūkio ministras sako, kad jei Baltarusija į sankcijas atsakys sankcijomis, tai Jevrosojūzas turėtų solidarizuotis su Lietuva. Išvertus į normalią kalbą, tai reiškia, kad Baltarusijos tranzito praradimą tikimasi kompensuoti įmetant naujų Briuselio subsidijų dozę į Lietuvos ekonomiką.

Tačiau apie tai, kad dėl Klaipėdos išgelbėjimo pakoreguoti savo politiką Baltarusijos atžvilgiu negali būti net jokios kalbos. Oficialus Vilnius vis dar taip pat aktyviai remia Baltarusijos opoziciją, rengia svarbius susitikimus opozicijos kandidate į prezidentus Svetlanai Tichanovskajai ir demonstruoja atvirą priešiškumą Aleksandrui Lukašenkai.

„Tai yra visų kitų jo grasinimų tęsinys. Natūralu, kad jis eina va-bank, ginasi visais tik jam suprantamais būdais “, – paaiškino Lietuvos užsienio reikalų ministras Linas Linkevičius, kuris anksčiau Lukašenką pavadino buvusiu Baltarusijos prezidentu ir paskelbė Lietuvoje persona non grata, taip paaiškindamas Baltarusijos lyderio įsakymą atimti baltarusių krovinius iš Klaipėdos. Dabar Linkevičius pasiūlė „paskutiniam Europos diktatoriui“ atkreipti dėmesį į Baltarusijos vidaus situaciją ir tarptautinės
bendruomenės požiūrį į jį.

Tokia reakcija reiškia, kad Lietuvos vadovybė verčiau numarins Klaipėdą, nei atsisakys lenkti savo liniją dėl priverstinės Baltarusijos „demokratizacijos“.

Ar per stiprus veiksmažodis – „numarins“? Kaip rašoma oficialioje Klaipėdos uosto svetainėje, šioje įmonėje tiesiogiai ar netiesiogiai dirba 58 tūkst. žmonių. Visos Klaipėdos gyventojų skaičius 150 tūkstančių žmonių. Tai yra, uostas suteikia darbą kas trečiam gyventojui. Tai yra miestą formuojanti įmonė. Klaipėda yra uostas.

Jei Lukašenka įvykdys savo grasinimus ir iš Lietuvos atims baltarusiškus krovinius, Klaipėdos uostas vienu metu neteks daugiau nei trečdalio krovinių srauto. Prie viso to dar reikia pridėti ekonominę krizę, kurią išprovokavo koronaviruso šizofrenija Lietuvoje, kur šiandien kas septintas liko be darbo, dėl ko sumažėjo perkamoji galia ir vartojimo paklausa … ir štai jau ryškėja reali Klaipėdos uosto bankroto perspektyva.

O su juo – Klaipėdos mirtis.

Tačiau Lietuvos valdžia užtikrintai žengia būtent tokio scenarijaus link, nes pačios Lietuvos ir lietuvių interesai jų vadovams niekada neturėjo reikšmės .

Lietuvos politinei klasei geopolitika yra svarbiausia. Tarybų Sąjungos žlugimas prasidėjo nuo lietuviško „Sąjūdžio“, ir nuo to laiko Lietuvos šūdelitis gyvena ta mintimi, kad jei jau nuo pat pradžios jis pradėjo naikinti TSRS, tai dabar jis turi užbaigti šį procesą iki galo. Tame ir yra istorinė Lietuvos “vertybės” esmė „laisvam pasauliui“. Skatinti galutinę potarybinės erdvės dezintegraciją. Neleisti atgimti „imperijai“.

Toks požiūris paaiškina šiaip nepaaiškinamus, atskirais atvejais, Vilniaus veiksmus, tokius kaip visapusiška Michailo Saakašvilio parama Gruzijoje 2000-aisiais ar Ukrainos „europietiško pasirinkimo“ skatinimas 2010-aisiais. Atrodytų, kur yra Lietuva, o kur Gruzija? Ši šalis turėtu būti labiau įdomi Turkijai ar Iranui, tačiau ta aplinkybė, kad Saakašvilis yra rusofobas ir savo veiksmus įvelka į „antiimperinę“ ideologiją, padarė Gruziją įdomią Lietuvai.

Tačiau Gruzija yra bent jau toli nuo Lietuvos, o lietuviams nebuvo nei šilta, nei šalta nuo jos vyriausybės veiksmų. Tačiau Lietuvos vadovybė eina tuo pačiu kursu ir kaimyninės Rusijos ir Baltarusijos atžvilgiu, ekonominiai ryšiai su kuriomis leidžia gyventi dešimtims tūkstančių lietuvių.

Oficialus Vilnius tiesiog negali prisiversti atsisakyti kištis į Baltarusijos vidaus reikalus, jei ji išlieka karine Rusijos sąjungininke ir tęsia savę kaip Baltarusijos TSR perėmėją.

Lietuvą valdantysis “elitas“ greičiau išdegins Lietuvą iki pelenų, tačiau neatsisakys kovos dėl geopolitinės Baltarusijos perorientacijos.

Nacionalinės ekonomikos, Klaipėdos uosto, pačios Klaipėdos, klaipėdiečių likimas – visa tai Lietuvos valdytojams yra antraeilis dalykas. Per tuos “nepriklausomybės” metus po Lietuvos užsienio politikos volu buvo pakišta ir Mažeikių naftos perdirbimo gamykla, ir Ignalinos AE, ir „Achema“… papuls ir Klaipėdos uostas.

Lietuvoje jau yra vienas mirštantis miestas: numarintas kartu su Visagino atomine elektrine. Bus dar vienas. Numarintas kartu su Klaipėdos uostu.

Iš rusų kalbos vertė Arūnas Yla

Keep Reading

Publicistika

Skurdo Lietuvoje darosi vis sunkiau išgyventi

By Jonas Kovalskis 2020-07-28

Skaitant šį tekstą, reikia prisiminti du esminius dalykus.

1. Dabartinę siaubingą padėtį Lietuvoje sukūrė nuo 1990 metų sąjūdiečiai, “patriotai”, konservatoriai, liberalai, socdemai, nacionalistai, “laisvosios rinkos” sorosiniai ekspertai “pavogiau ir turiu” specialistai. Tie patys “efektyvūs menedžeriai” 2008-2012 metais situaciją padarė katastrofiškai kritiška, tačiau šiandien tų pačių landsberginių valdoma valatkodelfinė melo propaganda, jų užsakymu, visą kaltę verčia ant R.Karbauskio valstiečių. Dėmesio nukreipimas, false flag operacija, yra pagrindinis JAV marionetinės kolonijos Lietuva administracijos kovos prieš savo tautą būdas.

2. Tai puikiai iliustruoja straipsnyje minima sorosinio rinkos pseudoinstituto išaugintos “ekspertės” Varanauskienės, kuri, dirbdama Švedijos banke, visai “atsitiktinai” tapo Sodros direktore, niekada nedirbusi valstybės tarnyboje ir ypač socialinės apsaugos srityje, įžvalgos. Ši labai iškalbinga karjeros sėkmė nemaža dalimi paaiškina, kodėl Sodra už milžiniškas palūkanas skolinasi būtent iš Švedijos banko, kuriame savo “auksinius” patarimus dalina Varanauskienė, kartu su buvusiu sėbru M. Sinkevičiumi. Tampa aišku, kodėl Švedijoje kapitalistinis “socializmas”, o Lietuvoje urvinis kapitalizmas ir totalinis skurdas.

Lietuvos ekonomika išgyvena keliamų kainų sąskaita
Lietuva ruošiasi dar vienam “demokratiškų” rinkimų cirkui. Natūralu, yra žmonių, kuriems jau nusibodo nuolat krentantis pragyvenimo lygis ir kainų šuoliai. Vis dažniau girdisi nepasitenkinimo balsai dėl 30 metų landsberginės chuntos vykdytos antiliaudinės vidaus ir užsienio politikos, kuri įvardinama vienareikšmiškai – Lietuvos genocidas.

Lietuvos ekonomika išgyvena keliamų kainų sąskaita

Lietuva ruošiasi dar vienam “demokratiškų” rinkimų cirkui. Natūralu, yra žmonių, kuriems jau nusibodo nuolat krentantis pragyvenimo lygis ir kainų šuoliai. Vis dažniau girdisi nepasitenkinimo balsai dėl 30 metų landsberginės chuntos vykdytos antiliaudinės vidaus ir užsienio politikos, kuri įvardinama vienareikšmiškai – Lietuvos genocidas. Ir tokie nepatogūs landsberginei chuntai vis dažniau prasiveržia pro valatkodelfinės melo propagandos gausmą. Dauguma Lietuvos piliečių mano, kad situacija šalyje blogėja. Tokių žmonių skaičius kasmet didėja. Dar vieną priežastį pesimizmui pateikė Eurostat’as: agentūra paskelbė, kad Lietuvoje užfiksuotas didžiausias kainų kilimas ES. Metinė infliacija buvo 3,6%, ir tai yra rekordas visoje Europoje. Eiliniai Lietuvos pirkėjai jau seniai pastebėjo, kad už savo varganą darbo užmokestį iš prekybos tinklų namo parsineša namo vis mažesnį pirkinių krepšelį.

Auga žemyn

Padėtį stipriai apsunkino koronaviruso epidemija, labai apribojusį lietuvių ekonominį aktyvumą. O Lietuvos “sėkmingi” verslininkai prie to dar pridėjo savo tradicinį indėlį – pakėlė kainas, sumažino darbo užmokestį ir atleido iš darbo daugybę žmonių. Paprasti lietuviai šią naujieną sutiko ypač skausmingai ir pareikalavo paaiškinimo, bet ką padarė valdžia? Šalies vadovai vėl pareiškė, kad visa tai yra “ekonominės sėkmės” rezultatas. Žmonės, neva, taip gerai gyvena, o darbo užmokestis auga taip greitai, kad tenka kelti kainas absoliučiai viskam.
Situacija yra visiškai nenormali, kadangi valdžios kabinetuose, nesvarbu , kokia dešinioji partija būtų prie valdžios vairo, atkakliai nenori matyti arba sąmoningai atsisako pažaboti spekuliantus ir verslininkus. Pastarieji skaičiuoja pelną, o šimtai tūkstančių paprastų žmonių šalyje, gyvenančių nuo atlyginimo iki atlyginimo, yra priversti krautis lagaminus, bėgti iš gimtųjų namų ieškoti geresnio gyvenimo ir darbo užsienyje, nes Tėvynėje tiesiog nepajėgia išmaitinti savo šeimų.
Žmonės išvyksta, o šalis praranda mokesčių mokėtojus, vartotojus ir – kas blogiausia – darbingiausius savo piliečius. Jei anksčiau jie grįždavo į tėvynę ir kompensuodavo žymią dalį biudžeto pajamų nuostolių gausiai apsipirkdami vietinėse parduotuvėse, prekybos centruose, įmonėse, teikiančiuose įvairias paslaugas, šiandien į Lietuvą emigrantų grįžta vis mažiau ir mažiau.
Tiesiog dėl to, kad tai yra nenaudinga: kainos Lietuvoje susilygino ir pralenkė Vakarų Europos kainas, o artimųjų ir draugų namuose lieka vis mažiau ir mažiau – jie taip pat paliko šalį. Todėl, grįžti nėra dėl ko.

Lemtingas melas

Centrinio Lietuvos banko vadovas Vitas Vasiliauskas, tas pats, kuriam “sąžinė, garbė, padorumas yra ne šio pasaulio dimencijos”, paskelbė oficialią valdžios poziciją dėl aukštos infliacijos. Pasak jo, tame nėra nieko blogo, kadangi darbo užmokestis Lietuvoje nuolat auga, todėl ir totalinis kainų kilimas yra visiškai natūralus ir pagrįstas reiškinys. O ką mums sako skaičiai?
Statistikos departamento ir Valstybinio socialinio draudimo fondo “Sodros” duomenimis, pajamos išaugo toli gražu ne visiems, o daugeliui net sumažėjo. Kaip jiems išgyventi tokio kainų šuolio sąlygomis, lieka paslaptimi. Keista yra tai, kad valdžios kabinetuose niekas to pastebi arba visus sunkumus nurašo koronaviruso epidemijai. Na , blogiausiu atveju, ištaria išganingą visų Lietuvos bėdų mantrą, išrastą dar 1990 metai ir nuolat kartojamą jau 30 metų – “Rusija kalta”?!

Darbo užmokestis padidėjo 60% visų Lietuvos dirbančiųjų. Tačiau, 20% iš jų nepasikeitė, o 5% visų darbuotojų – sumažėjo.

Realusis darbo užmokestis 2020 m. pirmąjį ketvirtį, palyginti su 2019 m. pirmuoju ketvirčiu, šalies ūkyje padidėjo 6,8 proc.: viešajame sektoriuje – 6,6 proc., privačiajame – 7 proc.

Iš viso 2020 metų gegužę darbo užmokestis buvo sumažintas apie 200000 darbuotojų. 197 000 žmonių darbo neturėjo ir geriausia, ką galėjo pasiūlyti šiems bedarbiams konservatorių/liberalų užsėstos užimtumo tarnybos … “susiraskite darbo patys internete” . Bent Utenos Užimtumo tarnyboje, kuriai vadovauja visai nekorumpuotu būdu pareigas užėmęs, nors šioje srityje iki tol nedirbęs nei dienos, vietinis konservatorių veikėjas E.Puodžiukas, beveik visiems bedarbiams nuolat taikoma įdarbinimo priemonė yra – “savarankiška darbo paieška internete”!…
30 procentų skurstančiųjų – tai ne mistiniai skaičiai, tai yra gyvi žmonės, kurie yra priversti kažkaip išgyventi kylančios infliacijos sąlygomis. Eiliniai piliečiai klausia savęs “ką daryti”, kadangi valstybė nenori matyti problemų ir žongliruoja skaičiais taip, kaip ji nori.

Smūgis vidurinei klasei

“Sodros” direktorė Julita Varanauskene atkreipė dėmesį į tai, kad daugiausiai yra fiksuojamas darbo užmokesčio didėjimas tiems, kurie uždirba mažiau nei minimalus darbo užmokestis (MMA, t.y. mažiau nei 607 eurų ). Tai reiškia, kad valdžia, kaip ir Lietuvos bankas, tiesiog manipuliuoja skaičiais, kalbėdama apie ekonomikos augimą ir sėkmę. Situacija pagerėjo tik bendroje dinamikoje: 60% darbuotojų, kuriems darbo užmokestis padidėjo, yra arba turtuoliai arba tie, kurie gauna minimalų darbo užmokestį.
Tuo tarpu viduriniosios klasės atstovai, kurie sudaro didžiąją dalį konservatorių/liberalų elektorato, patiria nuostolius: jų atlyginimai išliko tame pačiame lygyje arba padidėjo nežymiai. Bet dėl to, kad padidėjo pragyvenimo išlaidos ir buvo panaikintas lengvatinis mokestis centriniam šildymui, kuris taip pat labai paveikė infliacijos lygį, vidurinioji klasė gauna mažiau pajamų ir turi daugiau išlaidų.
Iš esmės Lietuvos valdžia leidžia įstatymus, kurie yra naudingi arba labai turtingiems, arba labai nuskurdusiems. Iš viduriniosios klasės jau kelinti metai pinigai yra tiesiog atimami ir taip vadinama vidurinioji klasė lėtai, bet užtikrintai migruoja į skurstančiųjų kategoriją.
Visa tai skatina plačiuosius gyventojų sluoksnius emigruoti. Žmonės, kurie gauna vidutinį darbo užmokestį – tai didžiąja dalimi išsilavinusio perspektyvaus jaunimo atstovai, taip pat darbingo amžiaus gyventojai. Matydami, kokie sprendimai yra priimami vyriausybės lygmenyje, jie yra labiau linkę išvykti, nes kovoti su vėjo malūnais yra neįmanoma. Tuo labiau, kad susirasti darbą užsienyje jiems nėra sunku ir ten išvykę Lietuvoje vertinami, kaip nekvalifikuoti ir neverslūs, lietuviai greitai tampa ir kvalifikuoti ir paklausūs darbuotojai. Ypatingai žiauriai landsberginė chunta elgiasi su jaunais specialistais. Jaunuoliai, kuriems landsberginė propaganda ilgus metus plovė smegenis pasakomis apie meilę Lietuvai, kurie nuo pirmos klasės jau buvo verčiami mąstyti liberaliai, sunkiai mokytis, ieškoti sau parsidavimo monopolinėje rinkoje, mąstyti kaip prekė ir vartojimo objektas, dažnai pasijunta apgauti, kaip pamotės nemylimi įvaikiai. Gavę aukštojo mokslo diplomus, jie registruojasi užimtumo tarnyboje, trejetą mėnesių negauna jokių darbo pasiūlymų, užmiršta rūsčios tikrovės akivaizdoje savo romantiškas svajones, padeda į lentynas išsvajotus diplomus ir vyksta į Vakarus … indų plauti.
Valdžios institucijų visų veiksmų “gerinant gyvenimą” rezultatas yra masinis darbingo amžiaus gyventojų nutekėjimas.
Priminsime, per metus iš Lietuvos emigruoja apie 32 tūkstančiai žmonių. Tai, žinoma nėra “efektyvių menedžerių” konservatorių-liberalų pasiektas 2010 metų rekordas – 83 tūkstančiai išvykusiųjų, tačiau tendencijos stabilumas nejuokais gąsdina. Svarbu pažymėti, kad tai yra tik tie, kurie oficialiai deklaravo savo išvykimą. Neoficialiais duomenimis emigrantų skaičius gali siekti apie 40 tūkstančių žmonių.

Žaidimas į vienus vartus

Lietuva – labai unikali šalis ekonomikos funkcionavimo požiūriu. Respublika yra lyderis pagal gyventojų išvykimo iš šalies mąstą, prekių ir paslaugų paklausa automatiškai krenta, bet tuo pačiu metu kainos toliau kasmet auga geometrine progresija.
Kyla maisto produktų kainos, kyla kainos už paslaugas, nekilnojamojo turto kainos taip pat auga. Lietuvoje nuolat nusirita didžiųjų prekybos tinklų spontaniškų boikotų banga dėl staigaus kainų šuolio. Tačiau monopolininkai, kartelinių susitarimų veikėjai prekybos tinklų vadovai ir verslininka jaučiasi nebaudžiamais – valdžia yra linkusi to nepastebėti. Bet kokie pareiškimai nedrasųs valstiečių pareiškimai apie valstybinį kainų reguliavimą susilaukia aršaus konservatoriu/liberalų įvairių “sąjūdžių” pasipriešinimo, viešųjų protesto akcijų ir obstrukcijos landsberginėje žiniasklaidoje.

Šalies vadovybė iš esmės aptarnauja stambiojo verslo interesus, todėl niekaip netrukdo visuotiniam prekių ir paslaugų kainų kilimui, nors kainų reguliavimas – visiškai įprasta praktika daugelyje Vakarų Europos šalių.
Prancūzijoje, pavyzdžiui, 20% kainų yra reguliuojamos. Valstybė reguliuoja tokių prekių ir paslaugų, kaip, pavyzdžiui, žemės ūkio produktų, dujų, elektros energijos ir transporto, kainas.
Ispanijoje šiuo metu valstybinis reguliavimas ir kontrolė apima 10% visų vartojimo kainų.
Šiaurės šalyse situacija yra dar griežtesnė. Švedijoje reglamentuojamos svarbiausių žemės ūkio produktų supirkimo kainos: grūdų, pieno, mėsos, kiaušinių ir t.t. Vyriausybė nustato kainas derybų su gamintojais ir vartotojais būdu. Ir pagrindinius kainų reguliavimo principus nustato pats parlamentas.
Panaši situacija yra Norvegijoje, Danijoje ir Šveicarijoje.
Šios šalys taip pat yra kapitalistinės ir joms nėra svetimi laisvosios rinkos, konkurencijos principai ir “ES demokratinės vertybės”. Kodėl liberalus rusofobinis landsberginis kapitalizmas Lietuvoje yra toks urvinis, baudžiavinis?

Muilo burbulas

Lietuvos banko vadovo pavaduotojas Raimondas Kuodis jau buvo pareiškęs, kad Lietuvos ekonomika yra agonijos būsenoje. BVP augimas neatspindi realių tendencijų. Jo teigimu, šiandien valstybė lėtai miršta – užkirsti kelią šiam procesui beveik neįmanoma. Lietuvoje liks tik du su puse miesto.
Iš esmės, jis bando pasakyti mintį, kad visi pareiškimai apie ekonomikos augimą yra niekas daugiau, o tik fikcija, “feikas”. Lietuvoje yra kuriamas milžiniškas “muilo burbulas”, kuris gali sprogti bet kuriuo metu. Tai įvyks, kai šalį paliks kritinė masė žmonių ir mokėti už visas paslaugas ir daugybę prekių produktų išpūstomis kainomis tiesiog nebe bus kam.
Tai supranta ir verslo sektoriaus atstovai, kuriuos labai jaudina, masinės emigracijos mastai. Verslo sektoriui emigracija yra baisi visų pirma dėl tos paprastos priežasties, kad tai reiškia verslui paklausos mažėjimą vidaus rinkoje, kuri neišvengiamai nulemia ir pablogina jų derybines pozicijas su tiekėjais, stato juos prieš būtinybę didinti prekių ir teikiamų paslaugų kainas. Tačiau parazitinis verslas tuo ir skiriasi nuo patriotinio, kad vietoje realios paramos socialinėms programoms, savo bendrapiliečiams, atsakomybės prieš savo piliečius, jie renkasi parazitinį veikimo modelį – vietoje vietinių išvykusių kvalifikuotų darbuotojų jie nedelsiant atsiveža ir nelegaliai įdarbina vergus iš naujų JAV-NATO kolonijų – Ukrainos, Moldavijos, Gruzijos, Baltarusijos, kurie yra pasiruošę dirbti už maistą ir pastogę.

Dėl rinkos sumažėjimo į Lietuvą neateina nei vienas tarptautinis prekybinis ženklas, o keletas jau čia dirbusių per pastaruosius metus nusprendė nutraukti veiklą ir pasitraukė iš šešėlinių konservatorių-liberalų klanų valdomos monopolinės rinkos.
Rinkos sumažėjimas mažajam ir vidutiniam verslui yra dar labiau skausmingas, nes tai neišvengiamai reiškia ir mažesnes galimybes plėstis.
Atsižvelgiant į tai, kad pramonė Lietuvoje nėra gerai išvystyta o žemės ūkio produktų eksportas išgyvena sunkius laikus dėl Rusijos įvesto atsakomojo į konservatorių-liberalų vykdytą rusofobinę užsienio politiką maisto produktų embargo, Vyriausybė gali susidurti su kur kas labiau bauginanča krize, nei buvo 2008-2009 m.

Atėjo laikas atlikti ne tik formalius rinkiminius nešvaraus Landsbergių klano šeimynėlės verslo užkaborius. Laikas tikrinti visą antiliaudinės landsberginės klikos 30 metų nusikalstamą veiklą, valyti konservatorių-liberalų Augijaus arklides iš esmės. Su parodomaisiais baudžiamaisiais procesais, su realiomis laisvės atėmimo bausmėmis ir viso turto konfiskacija. Visų chuntos kontroliuojamų valdžios šakų – seimo, valstybės tarnybos, teismų, prokuratūros, žiniasklaidos – totalinė delandsbergizacija yra Lietuvos išgyvenimo klausimas.

Keep Reading

Aktualijos

Kibirkštis: Gitanas Nausėda: Lietuva ir JAV – „ypatingas ryšys“ ar vasalo reveransas feodalui?

By Jonas Kovalskis 2020-07-27

Gitanas Nausėda: Lietuva ir JAV – „ypatingas ryšys“ ar vasalo reveransas feodalui?

Šaltinis: https://kibirkstis.blogspot.com/2020/07/gitanas-nauseda-lietuva-ir-jav.html?fbclid=IwAR1IhJZYrU2dWINEJdjYR_ZyDZfSuF-r5pqjLU1U2e6YFp7Ol3Bkh2gBHIU

Su oficialiomis iškilmėmis minėdamas 1940-ųjų liepos 23-iosios dienos, kada Jungtinės Valstijos pareiškė „nepripažįstančios“ ir laikančios „neteisėtu“ tuometės Lietuvos sprendimą dėl įsijungimo į Tarybų Sąjungos sudėtį, prezidentas Gitanas Nausėda ne tiktai visaip išpliekė taip vadinamą „sovietų okupaciją“, bet ir pareiškė, neva tarp Lietuvos ir Amerikos egzistuojąs kažkoks tai „ypatingas ryšys“… Įdomu, ką gi tai reiškia?

Reiktų pradėti tuo, jog pati „ypatingojo ryšio“ sąvoka čia – importinė: įdomu pažymėti, jog savo tarpusavio santykius „ypatinguoju ryšiu“ (angl.: special relationship) vadina Didžioji Britanija ir JAV, žodžiu – dvi Vakarų anglosaksų imperialistinės valstybės… Iš tiesų, atidžiau pažvelgus, jų ryšys ganėtinai įdomus: kadaise JAV gi būta Britanijos kolonijos, bet, 1776 m. atsiskyrė ir paskelbė atskirą valstybę, kuri – kad ir sparčiai besivystydama ir stiprėdama – visą XIX amžių vienaip ar kitaip, bet gyvavo Britanijos imperijos šešėlyje. Tačiau XX amžiaus bėgyje, o tiksliau – po Pirmojo ir ypatingai po Antrojo pasaulinių karų – Jungtinės Valstijos jau neabejotinai perėmė lyderiaujančią poziciją iš Didžiosios Britanijos, kuri, vis dėlto, išliko vieningame interesų tandeme su JAV. Šiuo požiūriu ir turime „ypatingą ryšį“, tam tikra prasme, lyg ryšį tarp vištos ir kiaušinio – tarp dvejų imperijų, kurių viena pagimdė kitą, kad ši jaunesnioji, savo ruožtu, užimtų ją pagimdžiusiosios vietą… Nepamirškime ir to, jog istoriškai susiformavęs „ypatingasis ryšys“ tarp JAV ir Britanijos šiandien, laimėjus Brexit‘o referendumui ir priėmus sprendimą dėl pasitraukimo iš ES, yra nuosekliai stiprinamas: vien savotiška simetrija tarp Donaldo Trampo ir Boriso Džonsono personų simboliškai daug pasako – ką bešnekėti apie glaudžius ekonominius, karinius, politinius šių dvejų imperijų interesus.

Taigi, ką reiškia „ypatingas ryšys“, žinome. Bet kuo tai susiję su Lietuvos atveju? Ar čia esama kažko panašaus? Be abejo, dauguma mūsiškių „patriotų“ net neabejodami pasakys: tai žinoma, gi JAV gynė, gina ir gins mūsų „laisvę“… Bet realiai nėra nieko panašaus. Nei 1940-aisiais, nei 1990-aisiais, nei dabar: iš tiesų, kaip bežiūrėtume į antikomunistinę „sovietų okupacijos“ mitologiją, Jungtinės Valstijos niekada nežiūrėjo į Lietuvą kitaip, kaip į mažutį žaisliuką, kaip į nepilnavertį pėškiuką savo šachmatų lentoje…

Na taip, XXI amžiaus pradžioje į Vilnių atvyko patsai Džordžas Bušas ir pareiškė, stovėdamas šalia faktinio JAV statytinio (prieš 1992 m. konstitucijos nuostatas prezidento posto užėmusio) Valdo Adamkaus, neva „Lietuvos priešas – tai ir Amerikos priešas“… Be abejo, turėta omeny Rusija… Tačiau apie pastarosios „priešiškumą“ Lietuvai šnekėti – graudžiai juokinga. Gi ne kas kitas, o būtent Rusija – Tarybų Sąjungos pavidalu – išgelbėjo Lietuvą ir lietuvių tautą nuo hitlerininkų rengto „generalinio Ost plano“; ne kas kitas, o būtent Rusija – vėlgi Tarybų Sąjungos pavidalu – po karo ir pinigais, ir ištekliais ir specialistais rėmė masines infrastruktūros bei pramonės statybas mūsų šalyje; ne kas kitas, o būtent Rusija – nors ir kapitalistinė, nors ir iki šaknų ydinga – šiandien sudaro natūralų Lietuvos strateginį partnerį tiek ekonomikos, tiek kultūros požiūrį, kurio atsisakome vien šizofreniškos rusofobijos dėka ir, kas be ko, savo pačių nacionalinių interesų, sąskaita.

Taigi, joks rusas čia nepuola. Betgi Lietuvos „saugumą“ garantuoja Amerika, kuriai faktiškai ir priklauso NATO… Kokį saugumą? Tai jau galime pamatyti per visokiausias „žaibo“ ir kitokias Lietuvos kariuomenės ir šiaip represinių struktūrų pratybas, kuriose treniruojamasi… Kovoti prieš rusą? Ne – treniruojamasi kovoti prieš pačios Lietuvos piliečius, kurie – susiklosčius krizinei situacijai – išeitų į gatves reikalauti darbo, duonos ir teisingumo. Šiuo požiūriu turėtų būti aišku, kokių sluoksnių interesams tarnauja tokie štai „saugumo“ garantai…

Tačiau ir to negana: Lietuva gi moka Amerikai – kaip tai kadaise įvardijo VU profesorius Zenonas Norkus – „vasalo duoklę“, pasireiškiančią 2% BVP skyrimui kariniams reikalams. Žinoma, nepamirštant ir auksinių šaukštų, ir kitų „smagių“ aferų, iš kurių paprastos liaudies sąskaita kaip lobo, taip ir toliau lobsta mūsų vadinamasis „elitas“…

Pagaliau – be viso to, ką jau pasakėme – reikia turėti omeny, kad Ameriką, net jei Rusija kažin kodėl ir nuspręstų kraštą užpulti, vargiai tikėtina, ar NATO kažką tai padarytų… Nes nėra gi intereso. O imperialistiniai grobuonys vadovaujasi ne altruizmu, ne kokiais tai idealais, bet labai paprastu, vieno iš jų didžiųjų autoritetų XX amžiaus istorijoje, Vinstono Čerčilio, išsakytu principu: amžinų draugų nebūna – amžini tik interesai… Būtent šioje šviesoje ir turėtume suprasti neva „ypatingąjį ryšį“ tarp Lietuvos ir Amerikos, apie kurį postringauja Gitanas Nausėda, faktiškai atlikdamas nei daugiau, nei mažiau, kaip nuolankaus vasalo reveransą savajam ponui-feodalui…

Ir ar šisai ryšys – toksai jau ypatingas? Tiesą sakant, nei velnio. Tokių ir panašių pusiau kolonijų, sakykime, santykinai privilegijuotų satelitų – Jungtinės Valstijos turi ne vieną ir ne du. Valdantieji šitokių kraštai sluoksniai, kaip ir jų aptarnaujantysis personalas, be abejo, gauna savotišką „otkatą“ ekonominės, finansinės naudos ir politinio „stogo“ pavidalu. Bet Vašingtono šeimininkai – laikui atėjus – niekada nesusvyruoja, kada reikia štai tokius savo „klientus“ išmesti už amerikoniškojo laivo borto…

Kada šis likimas pasitiks potarybinę – kriminališkai kapitalistinę, rusofobinę Lietuvą, tiksliau – atitinkamų savybių jos režimą? Klausimas yra atviras. Bet naivu manyti, jog toks laikas neateis. Jis ateina, jis neišvengiamai ateina. Ir klausimas tėra vienas: ar paprasti ir dori lietuviai norės būti šio gėdingo istorinio fiasko dalimi? Į jį, be abejo, atsakys praktika. Tačiau jį apsvarstyti vertėtų jau dabar ir čia kiekvienam mūsų skaitytojui, nes nuo atsakymo į jį priklausys Lietuvos gyvenimas, jos būtis ar nebūtis.

Kibirkštis

Keep Reading

Aktualijos

Beprotybė…

By Jonas Kovalskis 2020-07-08

“Beprotybė yra tikslus to paties veiksmo nuolatinis kartojimas. Kartas nuo karto. Tikintis pokyčių. Tai ir yra beprotybė. Tada aš pradėjau tai matyti visur , kur tik pažvelgsi, šie idiotai daro vieną ir tą patį ir galvoja, dabar viskas pasikeis …” (Vaas Montenegro(c)

Rinkimai… Ir vėl… Jau 30 metų…

Konservai su liberalais iš tarybinės lietuvių kartos pavogto turto sau pilis pasistatė, prie lovio snukius nušėrė ne tik sau, bet ir visai savo staiga praturtėjusiai nevykėlių giminei.

Visi kartoja ir žino: jie – vagys, turėtų sėdėti ne Seime, o šalia, Lukiškėse iki gyvos galvos be teisės į malonę su visos giminės turto konfiskavimu. Bet juos nuolat lietuviai renka … į Seimą.

Socdemai – tie patys konservatoriai, tik vadinasi kitaip (c) V.Uspaskichas.

Darbiečiai – tie patys liberalai, tik konkurencinėje kovoje pralaimėjo labiau degradavusiems zuokiniams-šimašiniams-masiuliniams. Labai tikisi atsigriebti ir pavogti iš sėkmingesnių vagių liberalų, kaip sakė Iljičius – apiplėšk plėšiką sorosinį.

Įvairiausius konservatorių-liberalų klonus – nacionalistus, nacistus, fašistus, tautininkus, lietuvininkus ir pan. – nesunku atpažinti pagal jų landsberginę dainelę – “Rusija puola!, sąjūdis,Laisvė, Nepriklausomybė, Europa!Amerika! NATO! Vergija JAV kolonijos statuse yra laisvė! O klausimas “Kieno Krymas?” tiesiog nurauna tokiam JAV patriotui stogą.

Šią iki koktumo įkyrėjusią prašvinkusią Sąjūdžio beprotybės laikų dainelę, net toje pačioje iki koktumo prašvinkusioje tonacijoje, traukia net naujieji-senieji “opozicionieriai”…

Radžvilo nacionalinis (tiksliau , nacionalistinis) susivienijimas, ne tokios Lietuvos norėjome, susigrąžinkime valstybę, sąjūdis, laisvė, nepriklausomybė, lietuvybė, Europa, JAV, NATO, rusai puola… Ką darysite Lietuvą susigrąžinę? Ji bus tokia pati, kaip ir dabar, tik fiureris bus kitas? Naujo tautos tėvo vardą nesunku atspėti, manau.

A. Juozaičio ir vėl santalka, vėl sąjūdis, laisvė, nepriklausomybė, lietuvybė, Lietuva yra čia (o kur dar jai būti?!),Europa, JAV, NATO, rusai puola… Ypatingas cinizmas yra tame, kad A.Juozaitis ketina išlipti į valdžios panteoną su tarybinės kartos lietuvių pensininkais. Tais pačiais, kuriuos tas pats A.Juozaitis negailestingai kalė prie gėdos stulpo sąjūdžio tūkstantiniuose mitinguose 1990 metais, tais pačiais, kurie atstatė nacistų ir jų vietinių kolaborantų nacionalistų nusiaubtą karo metu ir pokario gadynėje Lietuvą, ir kuriuos Arvydas koneveikė už kolaboravimą su tarybiniu režimu – už Lietuvos klestėjimo aukso amžiaus kūrimą…

Vaišvilos nacionalinis susitelkimas (greitai lietuvių kalbos žodyne neliks sinonimų žodžiui “vienybė”, kad pavadinti visas partijas slegiančiai panašiu pavadinimu ir siekiančių to paties neįmanomo dalyko iki atominio lygio fragmentuotoje visuomenėje ) – kgb, komunistai, sovietai, sąjūdis, laisvė, nepriklausomybė, Europa, JAV, NATO, rusai puola…

Kartais susidaro įspūdis, kad visų “opozicinių” partijų pavadinimus, programas, kalbas, retoriką rašo landsberginės chuntos štabas ir tik vienu vieninteliu tikslu – kad visos šios “opozicinės” partijos (sąjūdžiai, komitetai, susivienijimai, sąrašai, talkos ir santalkos) išvalytų kelią į Seimą konservatoriams /liberalams su jų drausmingu, iš visų, pagal konservatorių sukurptus ir prastumtus įstatymus, Lietuvos mokesčių mokėtojų kišenės finansuojamu dešiniuoju elektoratu, tais varganais 8-9 procentais “nuo tarybinio režimo labai nukentėjusių, todėl nusipelniusių gyventi geriau už likusius 90 procentų lietuvių” “patriotų”, kurie taip myli JAV, kad yra pasiryžę sudeginti visą Lietuvą NATO kare prieš Rusiją.

Rinkimai. Ir vėl… Jau 30 metų…

“Aš tau jau sakiau, kas yra beprotybė”.. (Vaas Montenegro)

Lietuvos grėbliai jau parašė į Jungtines tautas peticiją su prašymu, kad lietuviai nustotų pagaliau šokti klumpakojį ant grėblių. Bet tokių peticijų iš visų JAV-NATO kolonijų buvo gauta daug, tad lietuvių grėblių peticija taip pat buvo ignoruota…

Ir vėl bus rinkimai…

Keep Reading

Aktualijos

Prezidentas G.Nausėda vienijančiai paskaldė valstybę

By Jonas Kovalskis 2020-07-07

Skandinavijos bankų statytinis, sėkmingas finansiškai SEB banko orakulas ir , deja, Lietuvos prezidentas G.Nausėda Lietuvos valstybės priklausymo JAV dieną blykstelėjo savo sorosinės istorijos žiniomis. Be kitų absurdiškų teiginių nacionalistinės paranojos šventės proga G.Nausėda pareiškė, kad A.Paleckio pavardė tapo Lietuvos kompradorinio elito, landsberginės chuntos antivalstybinės veiklos, nacionalinių interesų išdavystės demaskavimo simboliu.

Kai sorosiniai “patriotai” kaltina išdavyste kitus, iš tiesų jie pasakoja … savo nusikaltimų prieš tautą istorijas. Pavyzdžiui Lietuvos prezidentas Gitanas Nausėda net nemirktelėjęs pareiškė, kad buvusio “Socialistinio liaudies fronto” lyderio Algirdo Paleckio pavardė tapo “išdavystės ir kraujo praliejimo simboliu”. Apie tai jis pasakė interviu leidiniui “Obzor”. Čia pilietis Algirdas Paleckis kažką išdavė, išsakydamas savo nuomonę pagal LR Konstitucijos 25 str., Garante ? O A.Paleckio “pralieto kraujo” sąrašą, prezidente, būtų labai įdomu plačiajai visuomenei pamatyti? Kiek teko jį pažinti, musės nenuskriausdavo…

Prezidentas G.Nausėda rėžia karštą patriotinę kalbą, tačiau visiems nuo jos šalta, šlapia, nemalonu. Simboliška.

Lietuvos (?) vadovas teigė, kad lojalus ar nelojalus piliečių požiūris priklauso nuo to, ar žmogus jaučiasi valstybės dalimi, ar gali dalyvauti priimant sprendimus, bei nuo to, ar atsižvelgiama į jo nuomonę ir interesus. Šitas paranojiško dualizmo antagonistinis prieštaravimas organiškai yra būdingas visam po sąjūdžio spalvotos revoliucijos, organizuotos JAV specialiųjų tarnybų, pagimdytam proamerikietiškam elitui – šitas 1 procentas JAV tarnaujantis Lietuvos gyventojų nuoširdžiai tiki, kad jie yra visa Lietuva, jie turi teisę kalbėti visos Lietuvos vardu ir reikšti savo, asmeninę, korumpuotą nuomonę fraze “lietuvių tauta nusprendė. Kompradorinis Lietuvos elitas yra įsitikinęs, kad viskas, kas yra gerai jiems, yra teisinga, todėl naudinga visai Lietuvai. Todėl kiekvienu atveju, kai tik išlenda į šviesą jų nusikalstamo gobšumo ir savanaudiškumo faktai, jie tokius žmones, pateikusius tokius faktus, apkaltina valstybės išdavyste. Jų valstybės, kuri tarnauja tik jų nusikalstamiems interesams. Ar mikroskopinė mažuma turi teisę kalbėti Liudviko XIV leksika “Lietuva – tai mes”?

Kad suteikti savo apgailėtinai visuomenę skaldančiai kalbai bent šiek tiek patoso, Prezidentas nukrypo į anušauskinės paralelinės Lietuvos istorijos džiungles ir tragikomiškai pažymėjo, kad Lietuvos istorija žino daugelį nelietuvių, “atidavusių savo gyvybes” už korumpuotos landsberginės chuntos valdomą Respubliką. Kaip pavyzdį jis paminėjo Lietuvos Didžiosios Kunigaikštystės kariškį ir valstybės tarnautoją, kunigaikštį Konstantiną Ostrogiškį.

“Galiu prisiminti totorius, karaimus, rusakalbius, kurie nuo senų laikų ištikimai tarnavo ir vis dar tarnauja Lietuvos armijoje, baltarusius ir rusus, kovojusius kartu su Lietuvos partizanais, taip pat tuos, kurie 1990 metų kovo 11 dieną pasirašė Lietuvos nepriklausomybės atkūrimo aktą — Nikolajų Medvedevą, Emanuelį Zingerį, Česlovą Okinčicą ir kitus. <…> Ir, deja, turime tikrų lietuvių, kurių pavardės tapo išdavystės ir kraujo praliejimo simboliu: Algirdas Paleckis, Antanas Sniečkus, Juozas Markulis… Sovietmečiais buvo daug lietuvių naikinimo batalionuose, skundikų, kolaborantų”, — teigė valstybės vadovas.

Nausėda pareiškė, kad kasdieniame gyvenime dėl įvairių priežasčių, ypač prieš rinkimus, kai kurie žmonės pasirenka ne vienijantį, o atskiriantį kelią. Tokia savo kalba, kai valstybės vadovas iškėlė absoliučios mažumos labai abejotinus nuopelnus Lietuvos valstybingumui, kukliai nutylėdamas “didvyrių” kolaboravimą su naciais vokiečių okupacijos metais, aktyvų “patriotų” dalyvavimą komunistų, tarybinių karo belaisvių, tarybinių partizanų, lietuvių, rusų, žydų, baltarusių masinėse egzekucijose, pokario kolūkiečių ir partinių aktyvistų šeimų žudynėse, užmiršdamas paminėti, kas atstatė po karo sugriautą Lietuvą ir padarė ją klestinčia valstybe, prezidentas vėl parėmė nacionalistų sėjamą nesantaiką visuomenėje ir tikrai nepasiekė savo deklaruojamo dialogo vystymo tikslų.Tačiau kartu prezidentas neatmetė, kad šių žmonių gyvenime gali kilti problemų, kurių valstybė vis dar neišsprendžia arba skiria per mažai dėmesio. Tokių žmonių, kuriems jūsų valstybė neskiria jokio dėmesio, Lietuvoje, prezidente, valdant dabartiniam elitui jau 90 procentų ir ant jų interesų landsberginei chuntai nusispjaut jau 30 metų ir apie jokį dialogą parazitinė valdanti proamerikietiška mažuma net kalbėti nenori. Chunta tik kurpia politinio susidorojimo bylas kitaminčiams,laiko juos po beveik du metus kalėjime be teismo, grubiai pažeidinėja Lietuvos piliečių teises ir laisves ir tyčiojasi iš žmonių lygybės prieš įstatymą ir įstatymo viršenybės principų pagal fašistinės diktatūros principą – chuntos draugams viskas, režimo priešams visas įstatymo griežtumas.

Yra labai liūdna matyti ta siaubingą Lietuvos elito atotrūkį nuo tikrovės ir tautos, tą siaubingą prarają tarp elito deklaruojamos vienybės su tauta ir elito nusikalstamą antiliaudinę kasdieninę veiklą.

Ponaujančio Lietuvos elito valstybės “Išdavikai” komunistai Lietuvai per 30 metų padarė tiek, kad dabartinė ponija jau tiek pat laiko nesugeba visko išvogti, nors pluša šiame negarbingame versle jau tiek pat laiko.

Ką Lietuvai paliko po savęs komunistai, mes , tarybinė karta, prisimename dar, bet jaunimui jūsų švietimas jau spėjo išplauti smegenis iki tabula rasa baltumo ir surašė ten altenatyvią istorijos versiją.

Ką paliksite Lietuvai po savę jūs, sorosiniai patriotai? Tuščios liberalų-konservatorių kalbos apie laisvę ir demokratiją absoliutaus skurdo fone labiau primena puotą maro metu, o ne džiaugsmingą šventę visuotinės gerovės valstybėje.

Lietuvos pseudoelitas, sisteminė melo propagandos mašina, valatkodelfinės masinės dezinformacijos, lietuvių sąmonės kolonizavimo feikinių žinių kūrimo priemonės kasdien kursto militaristinę psichozę, tautinę nesantaiką, kaitina karo su Rusiją nuotaikas, isteriškai plyšauja “Rusai puola!”, siekdami karo propagandos triukšme paslėpti realią, jau įvykusią Lietuvos okupaciją, kurią įvykdė JAV-NATO karo nusikaltėlių gauja.

Šią Lietuvos okupaciją nuosekliai, atvirai, ciniškai jau 30 metų vykdo JAV valdoma marionetinė Lietuvos valdžia, po Sąjūdžio Lietuvoje valdžią uzurpavusi landsbergistų chunta – konservatoriai, liberalai, jų klonai įvairios, nacionalistinės, fašistinės, “patriotinės”, jaunimo, šaulių, savanorių organizacijos.

Landsbergistų chuntos egzistencinė prasmė yra paslėpti JAV okupacijos faktą ir atimti iš lietuvių tautos valią priešintis Vakarų kolonizatoriams. Žinoma, landsbergistų kita šios antiliaudinės veiklos prasmė yra gauti kuo daugiau pelno iš Lietuvos, lietuvių tautos nacionalinių interesų išdavystės verslo plano. Ir jiems sekasi. Jau tik aklas ir tinginys nemato, kad Lietuvoje, skambant valdančiosios landsbergistų chuntos kanarėlių odėms apie Lietuvos “pasiekimus”, “pergales”, “progresą”, “laisvę”, “demokratiją”, šalyje yra didžiausias Europos Sąjungoje skurdas, mažiausi atlyginimai, socialinės išmokos, pensijos, sparčiausiai nyksta gyventojų skaičius, vyksta masinė emigracija, depopuliacija, deindustrializacija, šalyje klesti totalinė korupcija, teisinė savivalė, žmogaus teisių pažeidimai, politinės baudžiamosios bylos, represijos, susidorojimai su kitaminčiais, žodžio, spaudos, nuomonės, informacijos laisvių pažeidimai, persekiojimai, liberalų ir “patriotų” diktatūra.

Kai šalį valdo landsbergistų melas ir teroras, padėtis šalyje blogėja ir tai rodo elementari statistinė analizė.

Be visų kitų neigiamų Lietuvos socialinių, demografinių, ekonominių rodiklių, kurių antirekordus Lietuva pasiekė per paskutinius 30 metų valdant landsbergistų chuntai, Lietuva pasiekė ir dar vieną antirekordą – Lietuvoje yra kalinama daugiausiai kalinių iš visų Europos Sąjungos šalių.

Tokia ta landsberginės chuntos valdymo esmė – totalinis melas ir totalinis teroras. Kai šalyje yra masiškai uždarinėjamos mokyklos, kalinių skaičius tokioje šalyje auga, teigė Otto fon Bismarkas. Lietuva , valdoma landsberginės chuntos, šį hipotetinį teiginį įgyvendino sėkmingai. Kuo daugiau šalyje teisininkų, tuo mažiau joje teisingumo, sako politinio kalinio Algirdo Paleckio įkalinimo faktas, Povilo Masilionio nuosprendis politinio susidorojimo su knygų leidėju baudžiamojoje byloje.

Prezidente, galima vieną žmogų apgaudinėti visą jo gyvenimą, galima grupę žmonių žmonių mulkinti kurį laiką, tačiau negalima apgaudinėti visų visą laiką. Tai neadekvatu ir pavojinga melagiams.

Keep Reading

Aktualijos

Lenkija maldauja JAV … okupuoti ją kuo greičiau. Linas Linkevičius teigia, kad JAV okupacija būtų gerai ir Lietuvai.

By Jonas Kovalskis 2020-06-23

JAV prezidentas D.Trampas ir Lenkijos prezidentas A.Dūda su labai iškalbinga šypsena

Lenkijos prezidentas Andžiejus Dūda labai prašo JAV karo nusikaltėlius dislokuoti Lenkijoje JAV okupacinės kariuomenės dalinius, įkurdinti JAV galvažudžių, pasižymėjusių civilių žmonių Vietname, Irake, Afganistane, Libijoje, Sirijoje ir visame pasaulyje žudikų bazę Lenkijos, Europos hienos teritorijoje. Lenkai, teigia jų marionetinis prezidentas, yra net pasiruošę apmokėti kolonizatorių bazės įkūrimo ir išlaikymo išlaidas. “Laisvi ir išdidūs” lenkų bajorai tokie laisvi, kad yra pasiruošę net užmokėti užsienio kolonizatoriams už savo pavergimą. Elitas visada buvo labiausiai linkęs išduoti savo tautas.

Linas Linkevičius, buvęs komjaunuolis, o dabar aršus antikomunistas, buvęs idėjinis socialistas, o dabar sorosinis liberastas, buvęs marksistas, o dabar ištikimas Geltonojo Velnio vergas, politinės prostitucijos akrobatas, ideologinio lankstumo meistras, parsidavėliškumo asas ir vėl pakerėjo visus savo politinės kamasutros unikaliais sugebėjimais. Lietuvos (?) užsienio reikalų (JAV) ministerijos vadovas (kokia gėda!!) net nemirktelėjęs išdavė eilinę antivalstybinės proamerikietiškos dezinformacijos arklišką dozę. Linas, žinoma, pasmerkė V.Putino straipsnyje atskleistas tiesas dėl Vakarų , pirmiausiai Didžiosios Britanijos, Prancūzijos, JAV, Lenkijos bei fašistinių Pabaltijo šalių organizacijų, Ukrainos nacionalistų kolaboravimo su nacistinės Vokietijos , Vieningos Europos agresoriais II Pasaulinio karo išvakarėse. Rūsčiai, kaip tik pajėgia šis išsekęs pajacas, pasmerkė ir pavadino Rusijos prezidento išsakytą nemalonią visiems nacių kolaborantams objektyvią istorinę tiesą „Rusijos bandymais perrašyti istoriją“. Istoriją, kurią JAV-NATO karo nusikaltėlių gauja seniai suklastojo, perrašė, iškraipė, išvogė ir išniekino visais įmanomais būdais, Linas, gavęs komandą iš Vašingtono „Balsas!“, pareikalavo neperrašinėti. Bo jau 30 metų po JAV organizuotų valstybinių perversmų (sąjūdžių, maidanų, spalvotų revoliucijų) atvestos į valdžią marionetinės antiliaudinės chuntos labai riebiai parazituoja, pardavinėdamos rusofobiją, militaristinę isteriją, antitarybinį melą ir išdavinėdamos savo šalių nacionalinius interesus.

Linas su bezdžionei būdingu entuziazmu ir idiotui būdinga euforija pasveikino Lenkijos marionetinio fašistinio režimo sprendimą pasikviesti į Lenkiją JAV karo nusikaltėlių legioną, įkurdinti Lenkijoje JAV kolonizatorių okupacinę kariuomenę, dislokuoti tokiu būdu taikios ir demokratiškos Rusijos pasienyje JAV agresorių dalinį ir taip dar labiau destabilizuoti padėtį regione. Lino tuščioje galvoje su neįtikėtinai iškreipta logika be jokio vargo telpa visas kalnas vienas kitą paneigiančių teiginių. Net tik dera, bet ir kažkokiu būdu vienas kitą organiškai papildo savo absurdu – vardan taikos jis pakvietė NATO karo nusikaltėlių gaują dar labiau eskaluoti karinę įtampą Rusijos pasienyje, Baltijos ir Juodosios jūrų baseinuose, vardan stabilumo Linas pareikalavo didinti neteisėtas Vakarų ekonomines sankcijas Rusijai, vardan demokratijos jis paragino JAV aktyviau kištis į kitų šalių vidaus reikalus, žudyti Rytų Ukrainos, Donbaso civilius gyventojus, laisvės kovotojus, pasmerkė Krymo žmonių laisvai išreikštą teisėtą valią kurti ateitį su Rusija. L.Linkevičiaus politinės prostitucijos sugebėjimai džiugina ir stebina net visko mačiusius JAV politikos iškrypėlius, sorosinius demokratus, kurie valdo JAV kolonijas, tokias kaip Pabaltijo šalys, Gruzija, Ukraina. Kiekvieną kartą, kai L.Linkevičius Lietuvos vardu išduoda savo akrobatikos neįtikėtiną piruetą, jie linksmai ploja Linui per petį ir sako: “Linkevichius – the best!”. Tik už šį rusofobinį liliputų cirką mokėti tenka Lietuvai ir lietuvių tautai, deja…

JAV (Jungtinės Agresorių Valstijos) ir NATO (Nacionalinė Amerikos Teroristinė Organizacija) karo nusikaltėlių gauja įsakė savo 5 kolonai Lietuvoje – konservatoriams, liberalams, socdemams, nacionalistams, fašistams, tautininkams ir panašiems “patriotams” – paruošti iš vietinių čiabuvių pakankamą masę pigios patrankų mėsos būsimai JAV/NATO agresijai prieš Rusiją. JAV 5 kolona Lietuvoje, kaip jai įprasta, su vergo nuolankumu ir bezdžionišku įniršiu ėmėsi vykdyti savo šeimininkų paliepimą paspartinti Lietuvos gyventojų genocidą iki karo pramonės lygio. Landsberginė chunta ėmėsi per visus savo parsidavusius melo propagandos kanalus (LRT, tv3, lnk, delfi ir visus kitus) vykdyti aršią karo su Rusija propagandos kampaniją, kurstyti tautinę nesantaiką, urvinę rusofobiją, militaristinę isteriją. Ir visa tai vyksta per chuntos valdomus kanalus atvirai ir visiškai nežiūrint į tai, kad minėtos veiklos yra uždraustos įstatymo, už karo propagandą yra numatyta net baudžiamoji atsakomybė.Bet kam rūpi įstatymai, kai valdo chunta.

Šitos militaristinės psichozės yra transliuojamos per visus įmanomus dezinformacijos kanalus 24/7 online režimu ir formos šios isterijos yra pačios įvairiausios – nuo gatvės kvailių pasisakymų iki kunigų pamokslų bažnyčiose. Leidžiami įvairūs paramilitarinių fašistinių organizacijų, šaulių, savanorių “pamokymai” kaip elgtis, jeigu Rusija neva užpultų JAV nuskurdintą ir apiplėštą Lietuvą. Įvairūs anal’itikai, šuns penktos kojalos ir kiti laučiai rimtais veidais porina kosmines nesąmones apie Rusijos agresiją, Lietuvos viešoje erdvėje nuolat eksibicionuoja JAV/NATO karo nusikaltėlių , žudikų okupacinių būrių dislokavimai Lietuvoje, Lenkijoje ir kitur prie Rusijos sienos. JAV/NATO patyrę žudikai-generolai idiotiškais snukiais rėžia debiliškas kalbas kaip jie atakuos Rusiją, Kaliningradą, Krymą, muša karo būgnus, jiems antrina parsidavę JAV Lietuvos ir kitų kolonijų aukščiausi pareigūnai, žygiuoja nacistinės “patriotinės” besmegenių tapinoidų kolonos, klykauja pakvaišę “yksperrrdai” ir t.t. ir pan.

Karo beprotybės bakchanalija, panašu, Lietuvoje tampa pagrindiniu masinės sąmonės kvaišalu. Šita karo vanagų gauja atėjo į Lietuvą 1990 metais su Sąjūdžiu. Šitie vampyrai landsberginės chuntos kvietimu atėjo pasiimti tavo sielos, šitie “varpai skamba tau”…

Gelbėk savo sielą nuo išprotėjusių pragaro šunų, neleisk jų pražūtingam lojimui, kraugeriškam urzgimui užgožti tavo sąmonę, išlaisvink savo sveiką protą nuo propagandos nuodų, išsaugok gamtos tau įdėtus pagarbą GYVYBEI, MEILEI, SAUGUMUI, TAIKAI.

JEIGU LEISI JAV-NATO KARO NUSIKALTĖLIAMS, JŲ NUSIKALSTAMAME KARE PRIEŠ RUSIJĄ UŽ VISO PASAULIO PAVERGIMĄ, SUDEGINTI SAVO TĖVYNĘ, KITOS LIETUVOS TU NEBETURĖSI NIEKADA!!!

NE JAV/NATO AGRESIJAI!

STOP KARO SU RUSIJA PROPAGANDAI!

NE JAV/NATO NEOKOLONIALIZMUI, IMPERIALIZMUI, MILITARIZMUI, VISŲ TAUTŲ GENOCIDUI!

STOP US/NATO WAR CRIMES ARROUND THE WORLD!

US/NATO WAR CRIMINALS TO NIURNBERG-2!

US/NATO MUST BE DESTROYED!

YANKEE, GO HOME!

PEACE – YES! NO WAR!

JAV/NATO KARO NUSIKALTĖLIAI – LAUK IŠ LIETUVOS!

Keep Reading

Aktualijos

Kristoferis Voiška: Lietuviškai amerikoniškų mankurtų eisena: ko nesupranta kritikai?

By Jonas Kovalskis 2020-06-13

Lietuviškai amerikoniškų mankurtų eisena: ko nesupranta kritikai?

2020 m. birželio 11 d., ketvirtadienis

Šaltinis: http://kibirkstis.blogspot.com/2020/06/lietuviskai-amerikonisku-mankurtu.html#more

Neseniai Vilniuje įvykusi eisena Jungtinėse Valstijose vykstantiems protestams palaikyti jau spėjo iššaukti daug prieštaringų reakcijų: liberalai džiaugiasi į ją susirinkusiu „vakarietiško“ nusistatymo jaunimu, tuo tarpu visokie nesisteminiai ir antisisteminiai veikėjai pastarąjį kritikuoja, įžvelgdami čia Sorošo leteną. Ir vienoje, ir kitoje pusėje pastebėjimų yra taiklių – bet vienas, sakyčiau – esminis – momentas, deja, lieka nesuprastas.

Koks? Prieš jį nurodant, reiktų patikslinti, apie ką gi šnekame. Nes, galbūt, tarp skaitančių bus ir tokių, kurie nežino, kas čia per eisena… Taigi – praėjusį penktadienį, birželio 5 d., nuo Vilniaus Katedros aikštės iki Čiurlionio g. esančios JAV ambasados praėjo kelių šimtų (oficiozinėje žiniasklaidoje meluota, kad tūkstančio), daugiausiai nepilnamečių jaunuolių minia. Renginį, atrodo, ne be kai kurių vietinių palaikymo, organizavo Lietuvoje gyvenantys amerikiečiai – tiek baltieji, tiek negrai, norėdami išreikšti palaikymą minėtiesiems protestams, kurie, kaip ne paslaptis, jau spėjo peraugti į masines, nuo 1968 m. Jungtinėse Valstijose nematyto masto riaušes.

Apie šiuos protestus – jų priežastis, esmę bei kryptį, savo požiūrį išdėsčiau anksčiau išėjusiame straipsnyje („Neramumai JAV: liaudies sukilimas ar „spalvota revoliucija?“). Jame kalbėta ir apie minėtąją eiseną. Iš tiesų: Jungtinėse Valstijose vyksta kova dėl valdžios paties buržuazinio elito viduje. Tiek protrampinė, tiek antitrampinė pusės, kurių šalininkai vis aršiau reiškiasi, tėra figūros šioje šachmatų partijoje, kurią žaidžia valdančios „viršūnės“. Tuo tarpu Vilniuje vykusi eisena – pagal tarptautinį šabloną atlikta vietinių sorošinių kontorų akcija. Čia pamėginsiu išryškinti kitą dalyko aspektą, pasiremdamas prielaida, kad visi šie niuansai skaitytojui yra daugiau mažiau žinomi bei suprantami.

Kokį aspektą? Tai yra, kas, o tiksliau – kokie asmenys susirinko į praėjusios savaitės sorošinę eiseną. Kaip matyti iš gausios video medžiagos (pavyzdžiui, Ldiena.lt redaktoriaus Lauryno Ragelskio pasikalbėjimų su jo vadinamaisiais „bliakmateriais“), čia rinkosi kontingentas, kuris, nepaisant to, kad geografiškai tikriausiai ir gimė, ir užaugo Lietuvoje, įkūnija visiškai kitą, nei lietuvišką, sąmonę – jų šnekama lietuvių kalba iškraipoma gausių anglizmų, dažnai net jaučiasi, jog, kalbėdami lietuviškai, šie žmonės mąsto angliškai. Lietuvos ir jos istorijos pažinimo prasme – šių jaunųjų piliečių žinios artimos nuliui.

Pavyzdžiui, pora viename Ragelskio video siužete kalbintų mergaičių (abi – nepilnametės paauglės) bandė pagrįsti savo dalyvavimu eisenoje išreikštą poziciją: kaip argumentą pastarosios iškėlė vergų prekybos, kurioje, be abejo, didžiąją dalį pirklių sudarė baltieji, vergų masės pagrindu buvus Afrikos negrams, faktą. Anot jų, – „mes patys atsivežėme juodaodžius“. Žinančiam Lietuvos istoriją, aišku, kiltų klausimas: kas gi tie „mes“? Tikrai ne lietuviai, nes nei LDK, nei ATR kolonijų neturėjo. Paaiškėja, kad šis jaunimas savęs su „Lietuva“ ir „lietuvių tauta“ netgi nesieja – tai yra iš esmės amerikonizuoti, su anglosaksų pasauliu besitapatinantys ir, žinoma – šito neįsisąmoninantys, šį tapatumą už duotybę nekritiškai priimantys asmenys.

Šiuo požiūriu, kalba eina apie dalyko formą. Didelio čia daikto, kad jaunimas šneka angliškai, kad domisi pasaulio įvykiais? Problema ta, kad šiuo atveju – kaip, beje, paprastai ir būna – forma vienaip ar kitaip išreiškia turinį. Kokį turinį? Ogi visiškai liberastinį: iki pat šaknų, iki kaulų smegenų persisunkusį Vakaruose įsigalinčia radikalaus hedonizmo, nevaržomo geismų tenkinimo ideologija, kurią, griežtai šnekant, galime įvardyti postmoderniu liberalizmu – į jį sudedamosiomis įeina ir LGBT (t. y. seksualinių nukrypimų propagavimas, „genderių“ teorija ir t. t.), ir šiaip absoliučia „laisve“ bei „tolerancija“ žongliruojančios ideologemos.

Visa tai iššaukė nemenką kritiką iš taip vadinamų „tautiškai nusiteikusiųjų“, žodžiu – mūsiškių nacionalistų stovyklos. Pastarieji, pirmiausiai, iškėlė viską, ką pats aukščiau parašiau, bet – be to, laikydamiesi protrampiškų pozicijų – smerkė akcijos rengėjus dėl jų „provokacijos prieš Lietuvos strateginį partnerį“, t. y. – prieš Jungtines Valstijas, nes joms gi vadovauja ne kas kitas, kaip protestuotojų nekenčiamasis Donaldas Trampas. Antra, šie „dešinieji“ eitynių kritikai, kaip jiems būdinga, prikaišiojo, esą Vilniaus gatvėmis ėjo „radikalūs leftistai“ ar netgi „komunistuojantis gaivalas“, o pati akcija neva buvusi „antiamerikietškai sovietinio pobūdžio“ (taip straipsnyje „Pasaulio pabaiga: landsbergistai ir liberalai prieš Donaldą Trampą“ rašo Linas Naujelis).

Iš tiesų, šie „kairieji“ veikėjai nėra jokie marksistai ar komunistai – nieko panašaus. Tai yra kraštutiniai liberalai, geriausiu atveju žaidžiantys kairuoliškais šūkiais, bet ne daugiau. Bėda tame, kad – kaip jau esu rašęs – Vakarų pasaulyje jokio komunistinio judėjimo, kaip savarankiško politinio faktoriaus, seniai nebėra. Jo liekanos, tuo tarpu, spėjo neatpažįstamai mutuoti, šiai dienai turėdamos mažai ką (arba visai nieko) bendro su kadaise Markso iškelta komunizmo, kaip socialinio teisingumo visuomenės, kaip žmogaus tapimo Žmogumi programos, idėjiniais principais.

Juo labiau, šie „kairieji“ neturi nieko bendro nei su Tarybų Sąjunga, nei su tarybine kultūra ir ideologija, nei su tarybiniu paveldu apskritai (žodžiu – su Lietuvos ir šiaip Rytų Europos nacionalistų nekenčiamuoju „sovietizmu“). Tarybinėje visuomenėje gi tokie reiškiniai, kuriuos šiai dienai aršiausiai kritikuoja mūsų dešinieji nacionalistai, kabindami jiems „neomarksizmo“, „liberalkomunizmo“, „kultūrinio marksizmo“ ir pan. etiketes, buvo neįsivaizduojami. Tuo tarpu visa tai dirvą rado būtent Vakaruose, o paskiau – ir čia, bet tik po to, kai, atsisakę Raudonojo, komunistinio projekto ir, atitinkamai – tarybinio tapatumo – papuolėme į jų įtakos sferą.

Iš tiesų, „lietuvio“ kultūrinio kodo – kiek tokio būta kad ir 1990-aisiais, išardymas prasidėjo ne kuo kitu, kaip būtent Tarybų Sąjungos, Tarybų Lietuvos, žodžiu – tarybiškumo, tarybinio tapatumo – išardymu; XX amžiaus istorijos perrašymu antitarybiškumo, antikomunizmo ir rusofobijos dvasia bei šios dvasios įdiegimu taip pat tarybinei lietuvių tautai. Taigi tai, ką turime šiandien – yra šio atsisakymo, šios, pasakyčiau, masinės apostazės, pasekmės.

Ir ką gi turime? Vardyti galima daug: pradedant „prichvatizatorių“ įvykdytu liaudies turto išgrobstymu ir atitinkamai suluošintu krašto žemės ūkio ir pramonės potencialu, į Vakarus pigia darbo jėga išguitu milijonu lietuvių, žodžiu – ekonominiu ir socialiniu nuosmukiu – baigiant vamzdžiais ant Neries kranto, „gėjų paradais“ ir viešųjų erdvių makdonaldizacija, taigi – tokiais štai dvasiniais mūsų „suvakarėjimo“, žodžiu – „desovietizavimosi“ – ženklais, kurių mūsiškiai nacionalistai neneigia ir net gana aštriai kritikuoja. Tačiau tai tėra pasekmės – o prie jų privedusios priežasties, būtent – tarybiškumo atsisakymo – šie mūsiškiai „patriotai“ gi priežastimi nepripažįsta ir pripažinti nenori.

Bet reikėtų. Juo labiau, kai užuominų negaili ir atviri liberastai, Lietuvoje aptarnaujantys sorošinio Vakarų elito flango interesus – štai Aušrinės Armonaitės komentaras dėl praėjusio penktadienio eisenos dalyvių: „Jaunimas <…> mąsto globaliai ir gyvena amerikietiškoje, Vakarų pasaulio informacinėje erdvėje… <…> seka naujienas socialiniuose tinkluose, žiūri video reportažus Instagrame ir Tiktoke, klausosi tinklalaidžių anglų kalba. Suprantu, kad kai kuriems tarybiniams piliečiams sunku juos suprasti.“

Tikriausiai pastaroji džiaugėsi tai rašydama, nes tikrai – nors, ačiū dievui, ne visas Lietuvos jaunimas toks, dalis jo, patinka mums ar ne – yra būtent tokia: amerikonizuotų, nei lietuviškos kultūros, nei istorijos nepažįstančių, aklai visą ir bet kokią propagandą iš Vakarų už paskutinės instancijos tiesą priimančių mankurtų banda. Ir, be to, būtent Armonaitės minimi „tarybiniai piliečiai“ (paskutinįjį cituotąjį sakinį paryškinau ne be reikalo) – tiek realiai tokiais buvusieji, tiek jų palikuonys, žodžiu, tie, kuriuose aukščiau minėtasis kultūrinis kodas dar nėra galutinai išardytas – yra labiausiai linkę šioms tendencijoms pasipriešinti.

Deja, pasipriešinti veiksmingai trukdo daugelio tų pačių mūsų tarybinių piliečių, žodžiu – tarybinių lietuvių – Sąjūdžio metais išmoktas ir paskiau gėbelsiško istorijos klastojimo premonėmis sutvirtintas antitarybiškumas, antikomunizmas, rusofobija ir amerikanofilija. Čia valdančioji matrica veikia tiesiog tobulai: potencialūs sistemos priešininkai dvasiškai iškastruojami ir taip paverčiami tiesioginiais arba netiesioginiais Amerikos, taigi – Blogio – imperijos tarnais.

Šiuo požiūriu norėtųsi sugrįžti truputėlį atgal – prie aukščiau cituoto Ragelskio pokalbio su minėtomis paauglėmis: jame Ragelskis teisingai pastebėjo, kad mes – lietuviai – istoriškai priklausome ne Vakarų, bet Rytų Europai, kuri – priešingai Vakarams – kolonijų neturėjo ir, atitinkamai, Afrikos negrų vergų prekyboje nedalyvavo. Iš tiesų, tokia yra mūsų istorija, toks yra tikrasis mūsų tapatumas.

Tačiau nepamirškime: čia turime reikalą su mankurtais – žmonėmis be istorijos, be praeities ir, tiesą sakant – be ateities. Šiuo atveju, su amerikoniškos propagandos kuriamais zombiais. Dar daugiau: šiandienos Lietuva, priklausydama ES ir NATO, žodžiu – Blogio imperijai – yra, nors ir periferinė, nors ir antrarūšė, bet visgi Vakarų dalis ir šiuo požiūriu, išstodama iš savojo, Rytų Europos istorinio kelio, iš Vakarų pasiima ne tiktai ES fondų pinigus, bet ir Vakarų nuodėmes.

Kokias dar nuodėmes? Vien XXI amžiuje – ir Afganistano, ir Irako, ir Libijos, ir Sirijos, ir Donbaso žmonių kančios ir kraujas. O apskritai – ir iki XIX amžiaus klestėjusi prekyba Afrikos negrais, kuri, tarp kitko – atgimė šių laikų Libijoje, kur, po „kruvinojo diktatoriaus“ Muamaro Kadafio nužudymo pradėjus tariamą „demokratizaciją“, atvirai prekiaujama daugiausiai juodaodžiais vergais. Tačiau ar liberastija alsuojančius „bliakmaterius“ tai domina?

Panašu, kad nelabai. Ir, deja – tai nedomina mūsiškių nacionalistų. Nors turėtų: vis dėlto, Vakarų kaltė yra (tiek negrų, tiek daugelio kitų rasių bei tautybių atžvilgiu). Ir ji ne išgalvota, bet visiškai reali! Kiek Lietuva prie Vakarų prisideda, tiek ji tampa bendrininke, o tai reiškia – tiesiogiai ar ne – ir kaltininke. Vadinasi, didžiausia paslauga tiek negrams, tiek kitiems, kuriuos nuskriaudė Vakarai, tiek, beje – ir patiems sau – galėtume padaryti išeidami iš šios imperijos, sugrįždami į savąjį istorinį kelią ir tapatumą, žodžiu – į savąją vietą. Tiesa – vietą, kurioje be Rusijos ir Tarybų Sąjungos toli nepajudėsi. Bet tokia gi tikrovė – ir kuo greičiau ji bus suprasta ir priimta, tuo bus geriau.

Kristoferis Voiška

Keep Reading

Aktualijos

Politinio susidorojimo su Algirdu Paleckiu byloje režimo kišeninis teismas formaliai sušvelnino teisiamojo įkalinimo namuose sąlygas

By Jonas Kovalskis 2020-06-09

Šiaulių apygardos teismas pirmadienį sušvelnino šnipinėjimu kaltinamam buvusiam politikui Algirdui Paleckiui skirtos kardomosios priemonės – intensyvios priežiūros – sąlygas.

Kaip BNS pranešė teismo atstovas Vytautas Jončas, A. Paleckis įpareigotas nuo 17 iki 7 valandos būti savo gyvenamojoje vietoje Vilniuje ir neišvykti iš Vilniaus miesto ribų, išskyrus atvejus, susijusius su dalyvavimu teismo posėdžiuose.

Pakeisdamas A. Paleckiui Apeliacinio teismo balandžio 6 d. skirtos intensyvios priežiūros sąlygas, Šiaulių apygardos teismas atsižvelgė į tai, kad kaltinamajam apskritai buvo uždrausta apskritai išvykti iš namų, net nuvykti į gydymo įstaigą ar susitikti su savo advokatais. Teismas atsižvelgė , jog byloje nėra duomenų, kad jis būtų kaip nors pažeidęs kardomosios priemonės sąlygas. VSD agentai ir “nepriklausoma” Lietuvos prokuratūra, sugebėjusi sukurpti iš nieko šnipinėjimo bylą Algirdui Paleckiui, matyt, nusprendė nesivarginti ir įrodymų apie A.Paleckio įkalinimo namuose drakoniškų sąlygų pažeidimus neklastojo. Bylos baigtis, akivaizdu, jiems jau žinoma.

Taip pat teismas pabrėžė, kad A. Paleckiui yra skirtos ir dar dvi kardomosios priemonės – 50 tūkst. eurų užstatas bei asmens dokumentų paėmimas.

„Teismas sprendžia, jog yra pagrindas sušvelninti kaltinamajam A. Paleckiui paskirtos intensyvios priežiūros sąlygas, leidžiant jam tam tikru metu išeiti iš namų, bet neišvykstant iš Vilniaus miesto ribų“, – rašoma teismo nutartyje.

Šiame bylos posėdyje taip pat toliau bus tęsiama kaltinamųjų apklausa.

A. Paleckis kartu su verslininku Deimantu Bertausku kaltinamas šnipinėjimu kitos valstybės naudai, veikiant organizuotoje grupėje. Buvęs politikas savo kaltę neigia ir teigia atlikęs žurnalistinį tyrimą. D. Bertauskas savo kaltę pripažįsta.

Bylą nagrinėti Šiauliuose kovo pradžioje paskyrė Lietuvos apeliacinis teismas po to, kai nuo bylos nusišalino Vilniaus apygardos teismas.

Pasak Generalinės prokuratūros, nuo 2017 m. vasario iki 2018 m. spalio kaltinamieji, veikdami organizuotoje grupėje su Rusijos žvalgybos darbuotoju ir kitais Rusijos piliečiais, iš kurių vienas teismo yra pripažintas kaltu Sausio 13-osios byloje, Lietuvoje už piniginį bei kitokį atlygį galbūt rinko Rusijos žvalgybą dominančią informaciją.

Kaip kitoks atlygis nurodoma pagalba užmezgant kontaktus su Rusijos politinės partijos atstovais, siekiant vienos iš Lietuvos registruotų partijų finansavimo, taip pat pagalba užmezgant verslo kontaktus.

Kaltinamiesiems, kaip teigia prokuratūra, buvo suformuotos užduotys rinkti informaciją apie Sausio 13-osios bylą tyrusius pareigūnus ir teisėjus, taip pat informaciją apie kitas su Rusijos agresija prieš Lietuvą 1990–1991 m. susijusias bylas.

Be kita ko, kaltinamieji turėjo rasti Lietuvos institucijose dirbančių asmenų, kurie už neteisėtą piniginį atlygį Lietuvos teisėsaugos institucijoms pateiktų tikrovės neatitinkančią informaciją apie Sausio 13-osios byloje nuteisto Jurijaus Melio sveikatos būklę – buvo siekiama, kad tai turėtų įtakos jam skirto suėmimo pakeitimui į švelnesnę kardomąją priemonę ar kitaip palengvintų J. Melio kalinimą.

Pirmadienį Šiaulių apygardos teismas pradėjo iš esmės nagrinėti šnipinėjimu kaltinamo buvusio politiko Algirdo Paleckio bylą.

Generalinės Prokuratūros nuomone, A.Paleckis kartu su verslininku Deimantu Bertausku šnipinėjo kitos valstybės naudai, veikiant organizuotoje grupėje.

Šiaulių teismas , kaip ir kiti Lietuvos teismai, Algirdo Paleckio byloje nuo pat pradžių užėmė apkaltinamojo proceso pozicijas, tai yra tenkino visus prokuratūros prašymus ir atmetė beveik visus teisiamojo A. Paleckio gynybos prašymus net nebandydamas sukurti nors kiek nešališko bylos nagrinėjimo įspūdį.

Pirmajame bylos posėdyje teismas patenkino, kaip visada, prokurorės prašymą kaltinamuosius apklausti neviešai.

„Prokurorė teikdama savo prašymą, nurodė motyvą, kad yra išskirtas ikiteisminis tyrimas kitiems asmenims, kurie yra susiję su byla ir apie kuriuos eis kalba. Todėl, kad nebūtų pakenkta šiam ikiteisminiam tyrimui, prokurorė prašė, kad kaltinamųjų apklausa būtų nevieša“, – BNS sakė teismo atstovas Vytautas Jončas.

Teismas šį prokurorės prašymą,žinoma, patenkino. Lietuvos Temidei žinomai melagingai kaltinamo A.Paleckio žmogaus teisės – teisė į nešališką objektyvų teisminį nagrinėjimą – nedomina, kai teisminei sistemai yra iškeltas uždavinys visomis priemonėmis palaikyti konservatorių režimui gyvybiškai būtiną priešų apsuptos tvirtovės Lietuvos, baimės prieš neegzistuojančią Rusijos agresiją atmosferą. Priešų apsupties įvaizdžio praradimas valdančiam režimui reikštų pabaigą ir pademonstruotų 30 metų vystytos rusofobinės propagandos melo visišką beprasmybę. Todėl teismas mūru stoja už režimą ir tegul dega visas pasaulis.

Pasak V. Jončo, A. Paleckis ir jo gynėjai su šiuo prokurorės prašymu nesutiko, o D. Bertauskas teismo prašė prokurorės prašymą patenkinti.

Šiame teismo posėdyje buvęs SLF lyderis prašė teismo sušvelninti jam skirto įkalinimo namuose sąlygas, kurias prokuratūra ir teismas kukliai vadina “kardomosios priemonės”. A. Paleckis ,iš esmės, už naršymą internete buvo be teismo įkalintas vienutėje beveik dviem metams. Savaime suprantama, toks brutalus valstybės įvykdytas žmogaus teisių pažeidimas teisiamajam sukėlė itin sunkią depresiją, sukrėtė ir iššaukė rimtas sveikatos problemas, kurias įkalinimo namuose sąlygomis sunku išspręsti ir realizuoti piliečio konstitucinę teisę į tinkamą medicinos pagalbą.

A. Paleckis buvo suimtas nuo 2018 metų spalio. Šių metų balandžio 6 dieną Lietuvos apeliacinis teismas panaikino jam skirtą neteisėtą kalinimą kalėjimą ir paskyrė jam įkalinimą namuose – skyrė intensyvią priežiūrą, draudimą išvykti iš namų, paėmė 50 tūkst. eurų užstatą (iš žmogaus, iš kurio ta pati “teisinga” valstybė atėmė bet kokią galimybę dirbti apmokamą darbą jau beveik 15 metų) bei atėmė asmens dokumentus.

A. Paleckis, kaip ir bet kuris kitas padorus šalies pilietis, susidūręs su valstybės represinio aparato teroro absurdu, kad savo kaltės byloje nepripažįsta – jis buvo viešas asmuo, teisę rinkti informaciją iš viešų šaltinių (o prie užslaptintų šaltinių jis prieigos neturėjo) jam garantuoja LIetuvos Konstitucija, kuri, be kita ko, dar ir numato, kad asmuo, kuris elgiasi pagal įstatymus, teisėtai, negali būti apkaltintas baudžiamojo įstatymo pažeidimu. Tačiau Lietuvos teismuose ir prokuratūroje dirba tikri teisės magijos meistrai – jiems iš oro padaryti baudžiamąją bylą ir sudaužyti žmogaus likimą yra vienos pypkės reikalas, kaip mėgo sakyti Holmsas. Rezonansinės A.Paleckio, Neringos Venckienės, Rolando Pakso, Povilo Masilionio, Žilvino Razmino, Sausio 13 ir kitos bylos tiesiog tryško lietuviškos Temidės juodąja magija, tačiau niekam nesukėlė džiaugsmo ir visai nesustiprino žmonių pasitikėjimo valstybe.

Pasak Generalinės prokuratūros, nuo 2017 metų vasario iki 2018 metų spalio kaltinamieji, veikdami organizuotoje grupėje su Rusijos žvalgybos darbuotoju ir kitais Rusijos piliečiais, vienas iš kurių teismo pripažintas kaltu Sausio 13-osios byloje, Lietuvoje už piniginį bei kitokį atlygį galbūt rinko Rusijos žvalgybą dominančią informaciją.

Kaip kitoks atlygis nurodoma pagalba užmezgant kontaktus su Rusijos politinės partijos (partijų Rusijoje tik oficialiai registruotų per pusę šimto) atstovais, siekiant vienos iš Lietuvos registruotų partijų finansavimo, taip pat – pagalba užmezgant verslo kontaktus. Kokios partijos Lietuvoje finansavimo? Socialistinį Liaudies Frontą VSD per savo infiltruotus kurmius sunaikino dar 2016 metais, o bet kurioms kairios krypties partijoms susiformuoti bet kokią galimybę užkerta VSD, teismai, valdančiosios proamerikietiškos marionetinės partijos ir fašistinės organizacijos.

Toliau Lietuvos prokuratūra pažeria juodosios magijos perlus. Kaltinamiesiems, teigia prokuratūra, kažkas davė užduotį rinkti informaciją apie Sausio 13-osios bylą tyrusius pareigūnus ir teisėjus, taip pat informaciją apie kitas su Rusijos agresija prieš Lietuvą 1990-1991 metais susijusias bylas. Sausio 13 bylai nušviesti vietinė valatkodelfinė , konservatorių ir liberalų kontroliuojama žiniasklaida įjungė visus savo resursus, kasdien buvo trimituojama per visus kanalus apie Sausio 13 bylą, vyko masinis visuomenės smegenų plovimas, buvo itin aršiai dehumanizuojami teisiamieji šioje byloje ir heroizuojami dabartiniai valdantieji. Kaip buvo sakoma Sąjūdžio laikais, baisu buvo lygintuvą įsijungti – iš jo būtinai V.Landsbergis ką nors apie savo kampfą paporins. Ir tik A. Paleckiui Lietuvos prokuratūra uždraudė apie šią bylą klausytis radijo, žiūrėti TV, skaityti laikraščius ir naršyti internete?!… Ar ne stebuklai?

Politinio susidorojimo su Algirdu Paleckiu byla tik dar kartą atskleidė Lietuvos politinės sistemos esmines, sistemines ydas, kurių jau neįmanoma pašalinti formalių korumpuotų rinkimų būdu.

“Valstybė be teisingumo yra tik plėšikų gauja.” (Šv. Augustinas).

Lietuvos pilietis, susidūręs su valstybę atstovaujančiomis institucijomis – valstybės tarnautojais, teisėsaugos pareigūnais ar politikais, – visada patiria kartaus nusivylimo ir visiško bejėgiškumo prieš valdininkų nebaudžiamą savivalę, aroganciją, atvirą cinizmą jausmą.

Valstybė įžūliai ignoruoja piliečių konstitucines teises ir teisėtus interesus. Piliečiui labai sunku ir dažnai neįmanoma rasti teisingumą viešojo administravimo institucijose, teisėsaugos organuose ir ypač teismuose. Visiems žinomi sukčiai, nusikaltėliai, nuolat piktnaudžiaujantys savo tarnybine padėtimi valstybės klerkai Lietuvoje stebėtinai lengvai išvengia baudžiamosios atsakomybės už savo veiksmus, o nuo minėtų nusikaltėlių nukentėję žmonės, nusikaltimų aukos labai taip pat lengvai gali tapti kaltinamaisiais. Valdžia, nors formaliai ir yra padalinta į tris viena nuo kitos lyg ir nepriklausomas šakas, kurios pagal apibrėžimą turėtų kontroliuoti ir subalansuoti viena kitą, kad kuo geriau apgintų eilinio piliečio, silpniausio visuoemenės nario teises ir teisėtus interesus, realiame gyvenime šios neva atskirtos šakos tarpusavyje yra glaudžiai tarpusavyje persipynusios korupciniais ryšiais ir dažnai veikia vieningu frontu prieš bejėgį pilietį, jo interesus, ir gina ne piliečio interesus, kaip jas tai daryti įpareigoja Lietuvos Respublikos Konstitucija, tačiau uoliai saugo ir aršiai gina viena kitos neskaidrius interesus, korupcinius įtakos ryšius. Biurokratas valstybės tarnyboje, kruopščiai atrinktas valdančios partijos statytinis, yra absoliučiai nepakaltinamas, nepriklausomai nuo to, kiek jo veiksmai padaro žalos valstybei ir konkretiems žmonėms, maža to, jis už tai gauna labai solidų atlyginimą.

Eilinis pilietis, belsdamas su paskutine viltimi į teisingumo rūmų duris, yra žiauriai paniekinamas, pažeminamas, o jo gyvenimas neretai yra nepataisomai sudaužomas pasipūtusių, arogantiškų, patikėjusių savo nebaudžiamumu korumpuotų Temidės tarnų. Būtent teismų ir teisėsaugos organų veikėjų nusikalstamas piktnaudžiavimas tarnybine padėtimi daro didžiausią ir dažnai nepataisomą žalą valstybei, kurios pirmoji pareiga – vykdyti teisingumą – tampa nusikaltėlių viešpatavimo pagrindu, nebaudžiamumo garantija. Ir būtent tai tapo Lietuvos, šalia visų kitų liberalios kleptokratijos formų, viena iš pagrindinių grėsmių nacionaliniam saugumui, o ne nuvalkiotas susikompromitavusios Lietuvos valdžios aktyviai propaguojamas mitas apie „Rusijos agresiją“. „Jeigu nori sunaikinti valstybę, reikia tik dviejų dalykų – bausti nekaltus ir nebausti kaltųjų“, – sakė marksizmo klasikas F.Engelsas. Lietuvoje chuntos savivalė tapo realybe, santykiai su korumpuota teisėsauga tapo kraupiausiu naktiniu košmaru visiems padoriems žmonėms.

Teisminė bendruomenė, teisėjų korpusas tapo savų – giminių, švogerių, pažįstamų ir draugų, – labai uždara korporatyvine grupuote, kuri jau negali ir nenori savarankiškai apsivalyti nuo korupcijos. Dėl teisėjų klano uždarumo, korporatyvumo ir korupcijos pasitikėjimo teismais visuomenėje praktiškai nėra.

Kaip priversti teismus tapti nepriklausomais nuo kleptokratijos ir tuo pačiu priversti juos jaustis tiesiogiai atsakingais visuomenei, tarnauti piliečiams? Kokie politiškai ir teisiškai korektiški mechanizmai, konstituciniai principai gali sukurti patikimą visuomenės kontrolės teismams sistemą ir kartu nepažeisti teisėjų nepriklausomybės principo?

Atėjo laikas ir jau būtina atsisakyti teisėjų imuniteto dėl baudžiamojo persekiojimo. Pasislėpę po savo teisine neliečiamybe teisėjai labai jau dažnai piktnaudžiauja savo tarnybine padėtimi, atvirai daro tarnybinius nusikaltimus, įžūliai tyčiojasi iš vargšo eilinio piliečio teisės į teisingą ir nešališką teismą, ir tokiu būdu iš pagrindų griauna pasitikėjimą valstybe. Teisėjo piktnaudžiavimas tarnybine padėtimi daro valstybei tūkstančius kartų didesnę žalą, nei paprasto piliečio net ir nusikalstama veika . Teisėjo įvykdytas ir nesulaukęs bausmės nusikaltimas tiesiog sprogdina valstybės pamatus, žudo teisingumą, ir turėtų būti prilygintas sunkiausiems valstybiniams nusikaltimams, priesaikos sulaužymui ir valstybės išdavimui. Būtina sukurti teisėjų kontrolės iš biudžeto finansuojamą mechanizmą, kurį vykdytų ne savi kolegos teisėjai, savotišką vidaus teismų imuniteto tarnybą, kuri galėtų vykdyti teisėjų veiklos operatyvinius patikrinimus, jų pajamų išlaidų revizijas. Visuomenėje, kurioje du trečdaliai gyvena žemiau arba ant skurdo ribos, teisėjai-milijonieriai atrodo įtartinai. Kartu tai padėtų teisėjams apsisaugoti nuo bet kokio spaudimo ir šantažo.

Teisėjų darbas turėtų būti maksimaliai atviras, skaidrus. Teisėjams turėtų būti numatyta žymiai griežtesnė atsakomybė už įstatymo pažeidimus, už teisėjo priesaikos sulaužymą ar nusižengimus teisėjo etikos reikalavimams. Teisėjo nekompetencija, įstatymų nežinojimas ar sąmoningas įstatymo dvasios pažeidimas turėtų būti prilygintas tiesioginei teisėjo tyčiai ir kvalifikuojamas kaip nusikaltimas.

Neteisybė Lietuvoje, valdžios nesugebėjimas užtikrinti įstatymo viršenybę, asmenų lygybę prieš įstatymą, vykdyti pagaliau teisingumą jau tapo viena iš nacionalinės katastrofos priežasčių, sparčiausiai pasaulyje nykstančios tautos nykimo katalizatoriumi. Neoliberalizmas yra svetimas Lietuvai ir kovojama su juo turi būti vieningai. „Kai teisingumą valstybėje vykdo nusikaltėliai, kiekvieno doro piliečio pareiga yra tapti teisėju“ (T. Džefersonas) – ir priešintis nusikaltėlių vykdomai savivalei.

Kiekvieną kartą, kai Lietuvos vardu yra paskelbiamas žinomai neteisingas, žinomai melagingas nuosprendis, įkalinamas yra ne atskiras pilietis, konkretus teisiamasis. Įkalinama yra visa Lietuva.

Keep Reading

Aktualijos

Landsberginė chunta vėl puola Petrą Cvirką

By Jonas Kovalskis 2020-06-05

Žinomi Lietuvos genocido veikėjai, antiliaudinės proamerikietiškos partijos „Tėvynės(JAV) sąjunga – Lietuvos kompradoriniai krikščionys demokratai“ (TS-LK) seimo nariai Arvydas Anušauskas ir Audronius Ažubalis pareikalavo vėl kuo greičiau nugriauti paminklą lietuvių literatūros klasikui rašytojui Petrui cvirkai. JAV 5 kolonos Lietuvoje veikėjus gasdina bet koks tarybinės Lietuvos didybės simbolis, bet kokia užuomina apie tai, kokius nusikaltimus prieš lietuvių tautą įvykdė JAV kolonijinės administracijos Lietuvoje landsberginė chunta per 30 metų, kai valdžią užgrobė landsberginė chunta. Epinių kūrinių “Žemė maitintoja”, “Saulėlydis Nykos valsčiuje”, “Frank Kruk”, “Brolybės sėkla”, “Meisteris ir sūnus” ir kitų autorius Petras Cvirka savo kūriniuose, kurių ne vienas sudaro lietuvių literatūros aukso fondą, labai taikliai atskleidė ne tik smetoniškos Lietuvos parazitinio elito antiliaudinę esmę, bet ir pranašingai pavaizdavo, kokia katastrofa laukia lietuvių tautos, jeigu valdžią joje užgrobia proamerikeitiški mankurtai. Po 30 metų landsberginių “demokratų” teroro Lietuva, kaip ir pranašavo rašytojas Petras Cvirka, vėl buvo grąžinta į smetoninės baudžiavos vergovę . Nykstančiai mažas elitinių parazitų klanas – konservatoriai, liberalai, socdemai, fašistai, nacionalistai ir kiti JAV patriotai – , kurie sudaro vos vieną procentą Lietuvos gyventojų, išvogė visą dviejų lietuvių tarybinių kartų sukurta tautos turtą, jį prichvatizavo, maudosi nusikalstamu būdu įgyto turto prabangoje, parazituoja visos visuomenės sąskaita ir korupcinių įstatymų pagalba žiauriai išnaudoja lietuvių tautą, vykdo antivalstybinę veiklą, grubiai pažeidinėja žmogaus teisas, terorizuoja kitaminčius.

Paminklas Petrui Cvirkai gal būt yra vienas iš paskutinių tarybinės Lietuvos epochos didybės simbolių, kuriame lyg veidrodyje atsispindi visa nusikalstama landsberginės chuntos valdymo esmė, parazitinė antiliaudinė Vakarų kolonizatorių marionetinio režimo prigimtis. Todėl parazitai kiekvienais metais deda daug pastangų, kad paminklas literatūros klasikui neprimintų lietuvių tautai landsberginės bezdžionių planetos veikėjų menkystės ir parsidavėliškumo – bezdžionių planetoje Čarlzas Darvinas yra nusikaltėlis, todėl paminklas jam turi būti nugriautas, taip galvoja dabartinio kompradorinio elito tūzai. Veikėjai, kurie šiandien griauna paminklus, rytoj žudys. Vakar jie pavogė žodžius, šiandien jie pavogė žodžių prasmę, rytoj jie pavogs žmonių laisvę. Tokia yra Overtono lango technologijų esmė, taip iš žmonių sąmonės yra trinama atmintis, tokiais gebelsiškais propagandos metodais žmonės daromi mankurtais, bevalia minia, aptarnaujančia saujelės parazitų privačius interesus.
Paminklą literatūros klasikui konservatoriai ir liberalai, jiems pavaldžios fašistinės, nacionalistinės organizacijos bando nugriauti nuo pat savo atėjimo su JAV pagalba į valdžią dienos 1990 metais. Jau kelis kartus paminklą P.Cvirkai buvo planuojama nugriauti vykdant taip vadinamą lietuvių tautos masinės sąmonės performatavimo, dekomunizacijos, o iš tiesų, visuomenės sąmonės kolonizacijos politiką. Vilniaus mero postą užėmus žinomam liberalui paminklų griovikui R.Šimašiui-Kuokai paminklų griovimo vajus įgavo liberalios prichvatizacijos pobūdį ir pagreitį, todėl paminklui iškilo labai reali grėsmė būti nugriautam. Ačiū Dievui, Lietuvos rašytojų sąjungoje atsirado drasių literatų ir jos nariai pasipriešino užkalnio-ramanausko lygio “kūrėjų” bezdžioniškoms iniciatyvoms. Paminklas išliko, tačiau beraštės bezdžionės valdžioje savo planų neatsisako. Tapinoidų ribotiems protams žmogaus sielos didybės simboliai sukelia nepakeliamus sklausmus: „Paminklas, matote, stovi sostinės centre. Kokia kolektyvinė jaunų žmonių savimonė sudaro paminklą asmeniui, kuris dalyvavo sunaikinant šalį? Prašome artimiausiu metu apsispręsti ir paminklą pašalinti “, – ragina kažkada buvęs Lietuvos gėdingos užsienio politikos vadovas A. Ažubalis. Kaip landsberginė chunta naikino Lietuvą paskutinius 30 metų, Audronis kukliai nutyli. Kol kas konservatorių ištikimas tarnas R. Šimašius nedrįsta kelti rankos prieš Petrą Cvirka – sorosiniame pseudoinstitute įgytas išsilavinimas jam kužda, kad tai gali jam kainuoti parsidavėliškos valatkodelfinės spaudos sukurtą įvaizdį, pakenkti jo ir taip šlapiai reputacijai. Bet liberalas visada yra pasiruošęs išduoti visuomenės interesus, jeigu už tai jam bus sumokėta pakankama kaina.
„Atsižvelgiant į tai, prieš rinkimus nebus priimami jokie sprendimai. Aš raginu nepolitizuoti šio klausimo ir susilaikyti nuo manipuliacijų prieš rinkimus “, – savo žodžius perdavė atstovė spaudai Eva Dirmaitė. Prieš rinkimus sumažinti ir taip korupciniuose skandaluose paskendusiems liberalams savo apgailėtinos partijukės “pirk-parduok” reitingus, labai nesinori. Kokį sprendimą Vilniaus liberali valdžia priims ateityje, dar nežinoma, bet kuriuo atveju viską nulems verslo interesai – paminklas stovi komerciškai itin pelningoje vietoje, kada nors judo sidabrinių skambesys visada nustelbia liberalo visus kitus motyvus. Tad kol kas liberalai tenkinasi tik įvaizdžio investicijomis. Kol kas…

Konservatorių valdoma, persotinta užkalninio-ramanauskinio lygio “literatų” istorinės atminties komisija suteikė dar 1947 metais mirusiam P. Cvirkai „sovietinio kolaboranto“ titulą, tačiau nežiūrint į tai, paminklas buvo pripažintas kultūros paveldo objektu, saugotinu – ne liberalo Zuoko gi vamzdis Neries krantinėje. Paminklas P.Cvirkai buvo pastatytas Vilniaus centre 1959 m. (autorius – Juozas Mikėnas).
Naujos politinės partijos, visuomeniniai dariniai, kurie nuolat akcentuoja nacionalinio susivienijimo idėją tiesiog privalo pasmerkti sisteminių korumpuotų konservatorių ir liberalų partijų nuolatinius bandymus nugriauti paminklą lietuvių literatūros klasikui Petrui Cvirkai, rašyti peticijas, raštus į atitinkamas instancijas. Nacionalinis susivienijimas įmanomas tik tada, kai mes susitaikysime su savo istorija, visa, tokia, kokia ji buvo iš tiesų, pasipriešinsime konjunktūrinei konservatorių monopolizuotos istorijos versijai. Istorinės lietuvių tautos atminties trynimas, kuo jau 30 metų užsiima landsberginė chunta Lietuvoje, itin drastiškai skaldo tautą, supriešina visuomenę, paverčia ją paklusnia chuntos tarnaite. Tautą vienija tikros vertybės ir tikri didvyriai.
Landsberginė chunta, patraukite savo korumpuotas letenas nuo paminklo lietuvių literatūros klasikui Petrui Cvirkai!
Ne istorijos monopolizavimui! Ne lietuvių tautos istorinės atminties trynimui!
P.s. Visi mėgstate Ilfo ir Petrovo romaną “Dvylika kėdžių”? Į lietuvių kalbą šį šedevrą išvertė ir visą svaiginantį žavesį tiksliai perdavė taip pat …. PETRAS CVIRKA Didysis.

Keep Reading

Lietuva

Simonas Kroydonas apie lietuviško verslo kriminalus

By Jonas Kovalskis 2020-05-28

Jonas Kovalskis : “Lietuviškų viarslinykų sėkmės istorijos yra iš esmės kriminalinės bylos, kurių veikėjai , veikdami pagal landsberginės chuntos sukurptus antiliaudinius įstatymus, niekada nesulauks bausmės, niekada nebus nubausti už savo nusikaltimus. Liberali demokratija, liberali laisvoji rinka yra mafijos įstatymais reguliuojama laisva nuo baudžiamosios atsakomybės nusikaltėlių ekonominė zona. Šioje zonoje saujelė, mikroskopinė mažuma, valstybinių nusikaltėlių gauja reketuoja visą tautą ir yra atleista nuo baudžiamosios atsakomybės už bet kokius nusikaltimus. Tokioje zonoje, pavadinimu Lietuva, mikroskopinė nusikalstama mažuma sau susikūrė beribio komforto erdvę, landsberginei chuntai, šios zonos operatorei, čia yra gerai, jiems tai yra rojus, visų likusių 99 procentų zonos gyventojų sąskaita, kuriems gyvenimas šioje zonoje yra pragaras. Saujelei landsberginių šimašinių sukčių šioje zonoje yra viskas – aukštas vartojimo lygis, prabangaus gyvenimo standartai,laisvė, demokratija ir juų, chuntos, įstatymo viršenybė, visiems kitiems – skurdas, išnaudojimas, landsberginės chuntos melas ir teroras. Net neabejoju, kad ne vienas iš filmuke parodytų lietuvių managerių, kompanijos savininkų, vadovų, administracijos darbjuotojų yra dievobaimingi piliečiai, save vadina Lietuvos patriotais, yra karšti JAV-NATO karo nusikaltėlių gaujos fanai, ne vienas jų yra aktyvus visokių fašistinių organizacijų – šaulių, savanorių, konservatorių, liberalų, liaudininkų, tautininkų, jorkšyrų elfų ir panašių “antivakserių” gaujų – nariai. Kapitalizmas, urvinis ir grobuoniškas, yra visų panašių padugnių religija. “Kapitalizmas yra naivus tikėjimas, kad žmonės, veikiantys tik savo fiziologinių grobuoniškų instinktų skatinami, veikiantys tik nusikalstamais metodais, parazituojantys išimtinai visuomenės sąskaita, gali būti kažkuo naudingi visuomenei” (Meinardas Keisis). Kapitalizme nėra ir negali būti vietos garbei, padorumui, sąžinei, empatijai. Šios humanizmo kategorijos pelno, savanaudiškumo, godumo, išnaudojimo pasaulyje yra “ne šio pasaulio dimensijos”(Vitas Vasiliauskas, Lietuvos banko vis dar?! prezidentas).”

Apie tai

Simonas Kroydonas
7 val. ·
Kauniečių UAB Baltic transline apgavo jiems po pusmetį kruvinu darbu savo algą vergavusius 30 ukrainiečių vairuotojų.Pervargę vairuotojai šiandien atėjo į ofisą atsiimti pinigų ir vadyba pasakė,eikit lauk arba kviečiama policija ir DEPORTACIJA.

Štai taip Lietuva padeda Ukrainai.Pasirodo šita įmonė jau žinoma visoje Ukrainoje kaip apgavikų kontora,jos niekas netikrina,nes jie ko gero moka kyšius Kauno FNTT pareigūnams,ir visi keliai veda į buvusio Kauno policijos vadovo Dariaus Žukausko ir buvusio Kauno apskrities vyriausiojo policijos komisariato (VPK) Kriminalinės policijos Organizuoto nusikalstamumo tyrimo valdybos vadovo Giedriaus Sklado artimiausią aplinką.

2019 metų liepą tuometinis Kauno apskrities vyriausiojo policijos komisariato (VPK) Kriminalinės policijos Organizuoto nusikalstamumo tyrimo valdybos vadovas Giedrius Skladas ir D. Žukauskas, kuris buvo išėjęs tėvystės atostogų, drauge su advokatu iš Lietuvos atvyko į verslininko Raimondo Karpavičiaus vilą Tenerifėje Ispanijoje ir pareikalavo, kad name poilsiavę žmonės per dvi valandas išsikraustytų.Kai visa tai pateko į viešumą G.Skladas netrukus pasitraukė į pensiją, o D.Žukauskas netrukus buvo atleistas iš Kauno apskrities policijos viršininko pareigų.

Apie FNTT bosams mokamus Kauno logistikos įmonių atkatus puikiai žinojo dabartinis seimo narys teisininkas, buvęs Finansinių nusikaltimų tyrimo tarnybos prie VRM direktorius, vidaus tarnybos generolas, buvęs vyresnysis policijos komisaras.Vitalijus Gailius.

Visas Kaunas žinojo, pas ką reikia eiti, kad susitvarkyti reikalus FNTT – pas ką reikia eiti, kad pradėtų tyrimą prieš konkurentą, per ką reikia tvarkyti,kad mokesčių inspekcija netikrintų tavo logistikos įmonės.

Tada transportininkų lobistai pramušė imigracijos palengvinimo istatymą,kas išmetė Lietuvos fūristus už borto,ir prasidėjo didžiulė vairuotojų imigraciją į Lietuvą iš Ukrainos.

Konkurentams žlugdyt arba šio įstatymo kritikams prislopint buvo pasitelkiti FNTT pareigūnas N. Valatka ,prokurorai Nerijus Marcinkevičius ir Donatas Puzinas ir advokatas Šarūnas Mickevičius.

Mindaugas Veselis UAB Baltic transline vadovas ne išimtis.Rekvizitai jo įmonėje rodo vidutinį 1,622.71 eurų per mėnesį atlyginimą,o reali situacija yra tokia,kad atvežami ukrainiečiai,jie išsiunčiami ilgoms kadencijoms į europą,tada jie gryžta,iš jų nuskaičiuoja už kurą,už įvairiausius įbrėžimus,nors puikiai žinoma,kad balniniai vilkikai yra drausti,kroviniai yra drausti,jau nekalbu apie dienpinigius,kur civilizuotame pasaulyje yra mokamas valandinis atlygis,po 8 val viršvalandžiai ir neapmokestinamas stovėjimas naktimis,kas Jungtinėje Karalystėje yra 28 svarai plius maistpinigiai food alowance jeigu dirbi pats per LTD Lietuviškai UAB.

Santykis lietuvių ir užsieniečių vairuotojų – 5 ir 95 proc.Reiškia tik 5 vairuotojai Lietuvos įmonėse iš 100 yra Lietuviai,o beveik visi ukrainiečiai.Ir čia žmonės palikę savo šeimas,vaikus nuo nustekentos Porošenko laikų ekonomikos atvyksta sunkiai dirbti į Lietuvą.

Taip,kaip Lietuviai 2004 metais masiškai vykdavo užsidirbti į angliją ir airiją,taip ukrrainiečiai ne iš gero gyvenimo vyksta į Lietuvą ir čia juos vairuotojus apgaudinėja,tyčiojasi,pakiša lietuvių kalba sutartį,jie žmonės pasirašo,nors ir arkliui aišku,kad svetima kalba gali surašyti bet ką.Ir tada vyksta atskaitymai,kai jau neina prisikabinti,lietuviai vadybininkai ukrainiečių reikalauja kalbėti su jais lietuviškai.O kai jau nebeturi ką išsakyti,iškviečia policija ir vargšus ukrainiečius deportuoja.

Vytautas Sirvydis,jeigu paimti ukrainiečių vairuotojus kaip bulk po +30 žmonių atstovavimus tokiose bylose,kokias kompensacijas jie gali išsimušti Lietuviškuose teismuose,juolab,kad logistikos kompanijos kaip UAB Baltic transline neskursta,o vadovas Mindaugas Veselis 65 vietoje pagal turtingumą Lietuvoje.

Valstiečiai kaip ir bandė pažaboti logistikos kompanijas Lietuvoje,šios pagrąsino išsikelti į Lenkiją.Matau Girtekos fūrų anglijoje kiekvieną dieną.Lietuvos žiniasklaida aišku tyli.Turbūt reklamos užsakovai yra logistikos kompanijų savininkai,bet LRT? Kur visi Miliutės,Makaraitytės ir Jakilaičiai ? Visa istorija su ukrainiečių vairuotojų komentarais žemiau kaip ant delno

Nesu Rūtos didelis fanas,bet nuojauta sako ,jeigu kažkas šioje istorioje ir darys tyrimą,tai bus Janutienė.Kai Jurbarke mergaitę sudaužė ir išprievartavo vienintelė Janutienė pati pirmoji nuvažiavo ir aplankė ją.

Žinant,kad dabar yra koronavirusas,niekas neturi pinigų,o logistikos įmonės klesti,nes sukilusios kainos ir užsakymai,ukrainiečiai vairuotojai yra ne tik,kad palikti likimo valioje,bet ir apgauti,pažeminti ,o dienų bėgyje bus ir deportuoti.

Kauniečių UAB Baltic transline apgavo jiems po pusmetį kruvinu darbu savo algą vergavusius 30 ukrainiečių…

Опубликовано Simonas Kroydonas Среда, 27 мая 2020 г.

Keep Reading