Pirčiupių tragedija
Pirčiupiai yra vienas iš daugelio vokiečių nacistų ir jų vietinių kolaborantų nacionalistų sudegintų TSRS kaimų. Per Didyjį Tėvynės karą “šviesieji” europiečiai Tarybų Sąjungos teritorijoje sunaikino apie 1700 miestų ir apie 70 000 kaimų. Apie 10 000 TSRS kaimų vokiečių nacistai sudegino kartu su gyventojais. Ypač daug tokių kaimų buvo sudeginta Baltarusijoje, kur savo žvėrišką prigimtį pademonstravo ir Lietuvos nacionalistai iš Impulevičiaus darbo apsaugos bataliono. Šiame Impulevičiaus , Baltarusijoje vadinamo Minsko skerdiku, batalione savo laiku tarnavo toks Woldemaras Hubertas Adamkevičius ir kurį dabar nori apklausti Baltarusijos prokuratūra, kurią slegia įtarimas, kad respektabilus, škias, ponas su amerikietiškomis manieromis Lietuvos prezidentas Valdas Adamkus ir Woldemaras Hubertas Adamkevičius yra vienas ir tas pats asmuo?!. ..
Pirčiupių sudeginimo egzekucijoje dalyvavo ir vietiniai nacių kolaborantai, kurių sukilimo metines birželio 23 d. nuolat triukšmingai pažymi Radžvilo “Nacionalinis susivienijimas” ir kas nedviprasmiškai nurodo šio “patriotinio” sambūrio ideologinę kryptį.
Pirčiupiuose tą baisią dieną buvo sudeginti gyvi 119 taikių civilių gyventojų, iš kurių keturi buvo kūdikiai.
Pirčiupiai – kaimas Varėnos rajone, 45 km į pietvakarius nuo Vilniaus. 1944 m. birželio 3 d. vokiečių nacistai, padedami vietinių kolaborantų nacionalistų, sudegino Pirčiupių kaimą ir jo gyventojus.
119 žmonių – 61 moterį ir 58 vyrus. Mirusių kankinio mirtimi tarpe buvo 49 vaikai iki 15 metų (22 mergaitės ir 27 berniukai). Iš jų 14 vaikų iki 5 metų amžiaus ir 4 kūdikiai.
1960 m. skulptorius Gediminas Jokūbonis sukūrė memorialą tragedijos vietoje – granito statulą „Motina“ ir šalia dekoruotą granito sieną su įrašytais mirusiųjų vardais. Ant paminklo su mirusiųjų vardais parašyta: „Pirčiupio tragedija daugiau niekada nepasikartos“.
Didžiojo Tėvynės karo metais vokiečių nacistai Lietuvoje sudegino 21 kaimą.
1943 metų rugsėjo 8 d. buvo sudegintas įsikūręs tarp Lentvario ir Varėnos Fermosų kaimas, rugsėjo 11 d. – kaimai Dryžuliai ir Lazdėnai (tarp Vievio ir Lentvario), rugsėjo 13 d. – Rokiškio rajono kaimai Miliūnai, Šlapeliai, Laučiūnai, rugsėjo 30 d. – Karkiškių kaimas šalia Varėnos, pirmaisiais 1944 m. mėnesiais Gumbų, Gaidžių ir Kernavės kaimai Trakų rajone. Šiuose kraupiuose nusikaltimuose aktyviai dalyvavo vietiniai nacionalistai, policajai iš Lietuvos aktyvistų fronto, šaulių sąjungos, vietinės Plechavičiaus rinktinės, Impulevičiaus darbo apsaugos bataljono ir panašūs “patriotiški” nacių kolaborantai lietuviai.
Pričiupių tragedija neturi pasikartoti.
Tarybiniai istoriografijos ir kino dokumentai apie “šviesiųjų” europiečių, “civilizuotų” nacistų, “vieningos” Europos demokratų nusikaltimus laikinai okupuotoje Tarybų Sąjungos teritorijoje primena mums dabartinių “demokratų” ištakas ir jų tikrąją prigimtį.
Iš 27 milijonų tarybinių aukų, sudėtų ant Pergalės prieš fašizmą aukuro, daugiau nei 15 milijonų buvo nekombatantai, paprasti civiliai gyventojai, kuriuos tuometinės hitlerinės vieningos Europos galvažudžiai tiesiog žudė, vykdė genocidą.
Kai 1945 metais Tarybų Sąjunga sutriuškino “vieningos” Europos galingiausią kariuomenę, staiga paaiškėjo, kad Vakarų Europoje visai nebuvo fašizmo, fašistų, kad niekas nerėmė fašizmo, kad buvo tik vienas niekadėjas Adolfas Hitleris, kuris melu ir teroru suklaidino milijonus paprastų vokiečių, prancūzų, belgų, latvių, estų, vengrų, italų, rumunų, slovakų, bosnių ir kitus “už savo tėvynių laisvę kovojusius kovotojus”, visai ne fašistus, nei karto ne nacistus.
Kai dabartiniai “šviesieji” NATO karo vanagai-fašistai jums porina apie Rusijos agresiją, apie “šviesiosios” Europos būtinybę vienytis Rusijos agresijos akivaizdoje, kai vietiniai šauliai, nacionalistai, “patriotai” isteriškai spygauja “Tėvynė pavojuje!”, kiekvieną kartą būtina prisiminti, kaip atsirado fašizmas, kaip šitie patriotiški, iš pažiūros mieli, simpatiški vaikinai ir merginos, kurie taip mėgsta isteriškai dainuoti “Aš myliu myliu myliu Lietuvą!” staiga tampa pabaisomis, žudikais, gyvuliais…
Michailo Romo filmas “Paprastas fašizmas”.
“Žmonės, būkite budrūs!”. Šiandien fašistai save vadina demokratais, liberalais, patriotais, konservatoriais ir pan. Ir jie jau rengia mus naujam fašizmo atėjimui, naujam genocidui.
No pasaran! Fašizmas nepraeis!
