Archive

July 2020

Browsing

1944 m. Liepos 31 d. pilotas, poetas, žurnalistas ir rašytojas Antuanas de Saint-Egziupery išskrido į savo paskutinį skrydį. Ant jo lėktuvo „P-38“ nuolaužų, kurios po daugelio metų buvo rastos Viduržemio jūroje, nebuvo aptikti apšaudymo pėdsakai, o rašytojo kūnas nebuvo rastas niekada. Prieš išskrendant į amžinybę Antuanui pavyko įamžinti save nemirtingu „Mažuoju princu“, kurio labai jaudinančią ekranizaciją siūlau pažiūrėti šį penktadienio vakarą. (rusų kalba).

Buvęs Rados deputatas pasakojo, kas finansavo protestus Maidane Buvęs Ukrainos Aukščiausiosios Rados deputatas iš Regionų partijos frakcijos Davidas Žvanija pareiškė, kad vienas iš išorinių finansavimo šaltinių protestams Nepriklausomybės aikštėje Kijeve 2013-2014 metais buvo Lietuvos ambasada. Iki 2014 metų gruodžio mėn. Lietuvos ambasadoriumi Ukrainoje buvo Petras Vaitiekūnas, prieš tai buvęs ambasadoriumi Baltarusijoje, kur nesėkmingai bandė, JAV CŽV nurodymu, įvykdyti valstybinį perversmą juokingu pavadinimu “džinsų revoliucija”. A.Lukašenka tuo metu atlaikė eilinį Vakarų bandymą įvykdyti perversmą, P.Vaitiekūnas buvo perkeltas ambasadoriumi Ukrainoje, kur užėmė postą iki pat JAV-ES surengto 2014 metų perversmo Maidano. Finalinėje perversmo stadijoje į Ukrainą Lietuvos ambasadoriumi buvo paskirtas Marius Janukonis, matyt, nusipelnęs didesnį perversmo organizatorių iš JAV-ES pasitikėjimą. Ir, panašu, M.Janukonis užjūrio šeimininkų pasitikėjimą pateisino su kaupu, todėl vadovauja Lietuvos ambasadai Ukrainoje iki pat šiol. https://news.rambler.ru/ukraine/44592646-eks-deputat-rady-rasskazal-kto-finansiroval-protesty-na-maydane/?updated Anksčiau D.Žvanija prisipažino, kad 2014 m. kartu su buvusiu Ukrainos užsienio reikalų ministru Pavelu Klimkinu perdavė 5 milijonų eurų kyšį Europos pareigūnui už Petro Porošenkos kandidatūros palaikymą prezidento rinkimuose. Jo teigimu, 2014 m. Ukrainoje proamerikietiška Kijevo chunta užgrobė valdžią pagal JAV-ES spectarnybų kabinetuose parengtą planą. D.Žvanija, buvęs aršus P.Porošenkos bendražygis, papasakojo apie kyšį, kurį jie davė Europos Sąjungos pareigūnui 2014 m. “Aš taip pat žinau, kaip buvo finansuojamas perversmas. Valdžios užgrobimas buvo finansuojamas keliais…

Baltarusijos specialiosios tarnybos backos A.Lukašenko įsakymu surengė rusofobinį rinkiminį spektaklį – sulaikė Baltarusijoje teisėtai buvusius ir jokių įstatymų nepažeidusius Rusijos piliečius. Kokį cirką bando parodyti Baltarusijos agrofiureris Oleksandras Grigorjevičius Lukašenko? Baltarusijoje rugpjūčio 9 d. vyks prezidento rinkimai. JAV-GB-NATO karo nusikaltėlių gauja paprastai per tokius renginius organizuoja valstybinius perversmus nuo JAV diktato nepriklausomose šalyse – 1980 metų fašistinis pučas Lenkijoje, 1990 metais sąjūdis Lietuvoje, Latvijoje, Estijoje, 2003 metų “rožių revoliucija” Gruzijoje, 2014 metais maidanas Ukrainoje, 2018 metų perversmas Armėnijoje ir t.t. ir pan. – sąraše per šimtą šalių , daugumoje JAV-GB fašistų perversmai buvo sėkmingai įvykdyti ir vietoje nuverstų nacionalinių patriotiškų vyriausybių į valdžią tose šalyse buvo atvestos marionetinės proamerikietiškos chuntos, vietinės JAV 5 kolonos, kolonizuotos teritorijos kompradorinės administracijos. Po panašių “demokratiškų” perversmų tokios šalys sparčiai žengdavo savęs susinaikinimo keliu aklai aptarnaudamos JAV-GB-NATO geopolitinius grobuoniškus interesus savo nacionalinių interesų beatodairiško aukojimo sąskaita. Tauta, kuris neturi savo interesų, tampa medžiaga JAV-GB interesams augti. JAV-GB fašistai jau seniai nusitaikė į Baltarusiją ir nepaliaujamai bando ją paversti dar viena bananų respublika, JAV kolonija. Scenarijus tokios “nacionalistinės” revoliucijos iki koktumo paprastas. Jankiai-britai ištraukia iš urvų tokios valstybės, nato kolonizatorių potencialios aukos,  labiausiai išsigimusius padugnes, pažada tokiems “patriotiškiems” veikėjams 30 judo sidabrinių, jeigu padugnės sunaikins savo…

Skaitant šį tekstą, reikia prisiminti du esminius dalykus. 1. Dabartinę siaubingą padėtį Lietuvoje sukūrė nuo 1990 metų sąjūdiečiai, “patriotai”, konservatoriai, liberalai, socdemai, nacionalistai, “laisvosios rinkos” sorosiniai ekspertai “pavogiau ir turiu” specialistai. Tie patys “efektyvūs menedžeriai” 2008-2012 metais situaciją padarė katastrofiškai kritiška, tačiau šiandien tų pačių landsberginių valdoma valatkodelfinė melo propaganda, jų užsakymu, visą kaltę verčia ant R.Karbauskio valstiečių. Dėmesio nukreipimas, false flag operacija, yra pagrindinis JAV marionetinės kolonijos Lietuva administracijos kovos prieš savo tautą būdas. 2. Tai puikiai iliustruoja straipsnyje minima sorosinio rinkos pseudoinstituto išaugintos “ekspertės” Varanauskienės, kuri, dirbdama Švedijos banke, visai “atsitiktinai” tapo Sodros direktore, niekada nedirbusi valstybės tarnyboje ir ypač socialinės apsaugos srityje, įžvalgos. Ši labai iškalbinga karjeros sėkmė nemaža dalimi paaiškina, kodėl Sodra už milžiniškas palūkanas skolinasi būtent iš Švedijos banko, kuriame savo “auksinius” patarimus dalina Varanauskienė, kartu su buvusiu sėbru M. Sinkevičiumi. Tampa aišku, kodėl Švedijoje kapitalistinis “socializmas”, o Lietuvoje urvinis kapitalizmas ir totalinis skurdas. Lietuvos ekonomika išgyvena keliamų kainų sąskaita Lietuva ruošiasi dar vienam “demokratiškų” rinkimų cirkui. Natūralu, yra žmonių, kuriems jau nusibodo nuolat krentantis pragyvenimo lygis ir kainų šuoliai. Vis dažniau girdisi nepasitenkinimo balsai dėl 30 metų landsberginės chuntos vykdytos antiliaudinės vidaus ir užsienio politikos, kuri įvardinama vienareikšmiškai – Lietuvos genocidas. Lietuvos ekonomika išgyvena…

Gitanas Nausėda: Lietuva ir JAV – „ypatingas ryšys“ ar vasalo reveransas feodalui? Šaltinis: https://kibirkstis.blogspot.com/2020/07/gitanas-nauseda-lietuva-ir-jav.html?fbclid=IwAR1IhJZYrU2dWINEJdjYR_ZyDZfSuF-r5pqjLU1U2e6YFp7Ol3Bkh2gBHIU Su oficialiomis iškilmėmis minėdamas 1940-ųjų liepos 23-iosios dienos, kada Jungtinės Valstijos pareiškė „nepripažįstančios“ ir laikančios „neteisėtu“ tuometės Lietuvos sprendimą dėl įsijungimo į Tarybų Sąjungos sudėtį, prezidentas Gitanas Nausėda ne tiktai visaip išpliekė taip vadinamą „sovietų okupaciją“, bet ir pareiškė, neva tarp Lietuvos ir Amerikos egzistuojąs kažkoks tai „ypatingas ryšys“… Įdomu, ką gi tai reiškia? Reiktų pradėti tuo, jog pati „ypatingojo ryšio“ sąvoka čia – importinė: įdomu pažymėti, jog savo tarpusavio santykius „ypatinguoju ryšiu“ (angl.: special relationship) vadina Didžioji Britanija ir JAV, žodžiu – dvi Vakarų anglosaksų imperialistinės valstybės… Iš tiesų, atidžiau pažvelgus, jų ryšys ganėtinai įdomus: kadaise JAV gi būta Britanijos kolonijos, bet, 1776 m. atsiskyrė ir paskelbė atskirą valstybę, kuri – kad ir sparčiai besivystydama ir stiprėdama – visą XIX amžių vienaip ar kitaip, bet gyvavo Britanijos imperijos šešėlyje. Tačiau XX amžiaus bėgyje, o tiksliau – po Pirmojo ir ypatingai po Antrojo pasaulinių karų – Jungtinės Valstijos jau neabejotinai perėmė lyderiaujančią poziciją iš Didžiosios Britanijos, kuri, vis dėlto, išliko vieningame interesų tandeme su JAV. Šiuo požiūriu ir turime „ypatingą ryšį“, tam tikra prasme, lyg ryšį tarp vištos ir kiaušinio – tarp dvejų imperijų, kurių viena pagimdė kitą, kad…

Kodėl Rusijoje opozicijoje yra tiek daug žydų? Antisemitai Izraelio televizijoje 2020-07-23 Du garsaus Izraelio YouTube kanalo ITON-TV televizijos laidų vedėjai diskutavo įdomia ir gana pavojinga (nežydams) tema: „Kodėl Rusijos opozicijoje yra tiek daug žydų?“. Diskusijos panašia tema visose kitose – lietuvių, rusų, latvių, lenkų, vokiečių ir kt – nacionaliniuose kanaluose būtų nedelsiant vietinių kacų-kuklianskių paskelbtos antisemitizmo pasireiškimu ir klyksmu “Gewalt!!” visose žydų valdomose medijose. Mano nuomone, paklausyti žydų, gyvenančių savo šalyje ir neturinčių jokių moralinių įsipareigojimų Rusijai, yra gana įdomu. Iš tiesų, pavyzdžiui, man yra nejauku net pagalvoti apie tai. Pirmiausia todėl, kad aš buvau išauklėtas internacionalistu ir niekada neskirsčiau žmonių pagal tautybę ar rasę. Antra, aš turiu gana daug draugų žydų , kuriuos myliu ir vertinu, ir nenorėčiau, kad jie kur nors išvyktų. Trečia, visi žino žydų – Rusijos patriotų (kas automatiškai paverčia juos kovotojais prieš liberalus) pavardes, o pats jų egzistavimas jei ir ne panaikina visos konspirologijos, tačiau stipriai keičia jos esmę. Tačiau Markas Kotliarskis, kuriam užduoda klausimus Aleksandras Waldmanas, kalba apie žydų dominavimą Rusijos opozicijoje be jokių Rusijos inteligentui būdingų kompleksų. Dėl suprantamų priežasčių – žydams galima. Štai ką jis pasakė (trumpai, tezėmis). • Priežastis, kodėl žydai aktyviai dalyvavo Spalio revoliucijoje, yra suprantama – jie norėjo…

Puteikio ir tautininkų susijungimas: kovos „prieš sistemą“ imitacija Šaltinis: https://kibirkstis.blogspot.com/2020/07/puteikio-ir-tautininku-susijungimas.html Viena šviežiausių Lietuvos opozicinės politikos naujienų – tai Naglio Puteikio perimtos Centro partijos ir Tautininkų sąjungos su Sakalu Gorodeckiu priešakyje, susijungimas; pastarieji, kaip nekeista, ketina dalyvauti šį rudenį artėjančiuose Seimo rinkimuose, kuriuose žada sudaryti antioligarchinę, antikarantininę ir visaip kitaip antisisteminę platformą. Tarp jų į rinkimus eina ir žurnalistė Rūta Janutienė. Neabejotina, kad ne vienas pilietis šią jėgą palaikys, nors pastarųjų šansai laimėti Seimo rinkimus, be abejo – ne patys didžiausi. Vis dėlto, Puteikis – turėdamas nemenkus finansinius resursus bei kontaktus „viršuje“, tikėtina, į pats į Seimą, kaip anksčiau, taip ir dabar – „pralįs“. Kitų kandidatų, žodžiu, potencialių deputatų, perspektyvos yra mažų mažiausiai abejotinos. Tačiau ne tame esmė. Iš tiesų, tų kovotojų „prieš sistemą“, „už tautą“ ir pan. mūsuose yra penkios galybės. Bet nei vieni iš jų, kad ir patekę į Seimą (kaip rodo, tarkime, N. Venckienės „Drąsos kelio“ pavyzdys), nieko nepakeičia. Daugų daugiausiai, jie bando kažką koreguoti, blizgindami sistemos paviršių arba, pasakykime tiesiai – suvesdami vienokias ar kitokias asmenines sąskaitas. Tokia gi ir yra smulkiaburžuazinio politikavimo prigimtis… Ar iš šio konteksto Puteikio partija kuo nors išsiskiria? Ne detalėmis, bet iš esmės. Faktiškai, ji nesiskiria niekuo. Ir tai suprasti nesunku, vien pažvelgus į…

1940 metų liepos 14-15 dienomis Lietuvoje įvyko  rinkimai į Lietuvos Liaudies Seimą. Rinkimuose į Seimą dalyvavo 96 procentai turinčių balso teisę Lietuvos gyventojų, kiekvienas Lietuvos pilietis į rinkimus privalėjo ateiti  su piliečio pasu, kur buvo dedamas spaudas, patvirtinantis, kad minėtas Lietuvos pilietis išreiškė savo valia balsuodamas., Ne koks nors ten lipdukas “Aš balsavau” prie alaus butelio ar Maksimos skalbimo miltelių, kaip tai buvo 2004 metais, bet tikras spaudas Lietuvos piliečio pagrindiniame asmens dokumente.

Dar 1940 metų vasarą Lietuvoje buvo numatyta surengti visuotinius rinkimus į Lietuvos Liaudies Seimą. Rinkimai buvo rengiami ne todėl, kad Baltijos šalyse buvo, kaip dabar mėgsta trimituoti JAV 5 kolona, visokie konservatorių, liberalų kontroliuojami ir JAV doleriais apmokami “mokslininkai”, žurnalistai, politologai ar šiaip JAV naudingi “patriotai”, dislokuotas ribotas Tarybų Sąjungos Raudonosios armijos kontingentas. Tiesiog baigėsi 1936 metais nedemokratiškai išrinkto A.Smetonos rankiniu būdu valdomo buržuazinio Seimo kadencija.

Sergejus Kurginianas. Apie klasių kovą ir alternatyvas jai. Ar yra klasės? Taip, yra. Ar yra klasių kova? Ar gali klasių kova stumti pirmyn istoriją? Taip, gali. Bet – iki tol, kol yra istorija. Visi tie klasių momentai, nors ir nesudarydami viso visuomeninio gyvenimo, bet daug kuo priduodami jam toną, iš tikrųjų funkcionuoja tik tada, kai yra galingas kylantysis istorijos srautas. Marksas pradėjo 1848 metų revoliucijos epochoje, jo gyvenimo ir veiklos apogėjus – Paryžiaus komuna. Nei pas Marksą, nei pas Leniną nebuvo net šešėlio abejonės, kad jie gyvena kylančių galingų istorinių judėjimų epochoje. Kai tik istorinė temperatūra nukrinta, o kylantis progresyvus ar sudėtingas istorinis judėjimas pavirsta savo priešybe (o mes dabar ir gyvename regreso sąlygomis) – viskas, kas susiję su klasėmis, netenka savo fundamentalios reikšmės, kadangi anapus istorinio srauto klasės ir nėra klasėmis. Didelės socialinės grupės, turinčios interesus – tai dar ne klasės. Tam, kad pasiaukojančiai eitų į proletariatą, šviesdami jį nepaisant labai nevienareikšmių šviečiamųjų reakcijų, ir galiausiai kažko pasiekti, tie patys bolševikai privalėjo tikėti juo kaip mesiju, kaip istorinio proceso lyderiu, kaip jėga, kuri, užbaigusi istoriją, atvers naujojo žmogaus viršistorijos epochą[1]. Tada buvo aišku, kodėl iš esmės jis toks svarbus ir reikalingas. Ir tai tebuvo tik pakartojimas to, kas buvo…

Dž. Orwellas, 1984. Citatos Jeigu esate mažumoje – ir net vienaskaitoje – tai dar nereiškia, kad esate beprotis. Yra tiesa ir yra netiesa, ir jei tu laikaisi tiesos, net ir prieštaraudamas visam pasauliui, tu nesi beprotis. Žmonijos palikimą išsaugai ne priversdamas išklausyti save, o išlikdamas sveiko proto. Karas yra taika, laisvė yra vergija, nežinojimas yra jėga. Valdžia nėra priemonė; ji yra tikslas. Diktatūra yra įtvirtinama ne tam, kad apsaugoti revoliuciją; revoliucija įvykdoma tam, kad būtų sukurta diktatūra. Represijų tikslas yra represijos. Kankinimo tikslas yra kankinimas. Valdžios tikslas yra valdžia. Jei jums reikia ateities vizija, įsivaizduokite batą, trypiantį žmogaus veidą – amžinai. Ir atminkite, tai – amžinai. Veidas trypimui visada atsiras. Visuomet atsiras eretikas, visuomenės priešas, kad jis būtų nugalėtas ir žeminamas vėl ir vėl. Hierarchinė visuomenė laikosi tik ant skurdo ir neišmanymo. Kokios nuomonės dominuoja masėse ir kokios ne – nesvarbu. Joms gali būti suteikta intelektualinė laisvė, nes jos neturi intelekto. Masės niekada nesukyla pačios ir niekada nesukyla tik dėl to, kad yra išnaudojamos. Juk tol, kol jos neturi duomenų palyginimui, jos net nesuvokia esančios išnaudojamos. Yra tik keturios priežastys, dėl kurių valdančioji grupė gali prarasti valdžią. Arba valdžia atimama išorinių varžovų, arba valdymas yra toks neefektyvus, kad masės ima…