Danas NAGELĖ
„Vakaro žinioms“ paskelbus, kokias algas gauna LRT darbuotojai, netilo redakcijos telefonai. Skaitytojai piktinosi, kad kai kuriems asmenims nacionalinis transliuotojas moka daugiau, nei gauna šalies vadovai, o LRT teikiamų paslaugų kokybė yra apgailėtina. Lygiai tokios pat nuomonės laikosi ir „Vakaro žinių“ kalbinti žinomi politikos, ekonomikos, kultūros atstovai. Tiesa, pastarieji kalba atsargiai, nes bijo sulaukti LRT sankcijų: neįsileidimo į eterį ar net purvo pylimo.
Visiškas chaosas
2019 m. LRT finansinėje ataskaitoje skelbiama, kokios algos mokamos šioje darbovietėje. Kaip „Vakaro žinios“ rašė, generalinė direktorė Monika Garbačiauskaitė-Budrienė gavo apie 5,9 tūkst. eurų mėnesio algą (neatskaičius mokesčių), Administravimo ir veiklos vykdymo departamento vadovas Tomas Rytel – apie 8,3 tūkst. eurų, Interneto departamento vadovas Ričardas Baltaduonis – net per 10 tūkst. eurų arba daugiau nei šalies prezidentas ir kone dvigubai nei premjeras.
„Vakaro žinių“ kalbinti žinomi įvairių Lietuvos sričių atstovai vieningai sutaria, kad situacija – nenormali.
Ekonomistas prof. Povilas Gylys sako, kad situacijos komentarą reikia padalinti į dvi dalis: į dalį apie nesąmoningą viešojo sektoriaus algų proporciją (tiksliau – disproporciją) ir į dalį apie LRT mokamų algų absurdišką santykį su LRT teikiamų paslaugų kokybe.
„Pirmoji dalis – viešojo sektoriaus darbo užmokesčio sistema yra visiškai chaotiška ir neteisinga. Atsiribokime nuo to, kas šiandien yra prezidentas, kas šiandien yra premjeras ar Seimo pirmininkas, atsiribokime nuo ministrų pavardžių. Bet atsakykime sau: ar prezidento funkcija yra atsakinga, ar premjero funkcija yra atsakinga, ar ministro funkcija yra atsakinga? Visi sutiksime, kad atsakinga, kad ji reikalauja ypatingos kvalifikacijos. Tačiau galime atsiriboti nuo politikų. Štai FNTT vadovas gauna kone trigubai mažiau nei LRT interneto vadovas. Ką, jo darbas trigubai mažiau vertas? Juk šiam darbui atlikti reikalinga ypatinga kompetencija, darbas yra pavojingas, nes susiduriama su nusikalstamomis struktūromis“, – akcentavo P.Gylys.
Algos nepriklauso nuo kokybės
Pasak jo, atlyginimai turi atitikti ir darbo kokybę.
„Jei LRT atliktų savo misiją, dar būtų galima kentėti. Tačiau LRT vietoj to, kad informuotų visuomenę, ją dezinformuoja. Vietoj to, kad kaip sarginiai šunys prižiūrėtų politikus, dalyvauja politikoje ir, mano manymu, vykdo politinius užsakymus. O tai yra antipolitika.
Grubiai kalbant, už tokį darbą reikia išskaičiuoti iš algos. Jei mokesčių mokėtojai nesulaukia produkto, už kokį moka, reikia braukti algas. O LRT mokami ir tūkstantiniai komerciniai priedai prie algos. Kas per komerciniai priedai? Juk LRT – nacionalinis transliuotojas. Tačiau, pasirodo, jie kažkur papildomai pinigėlius „kala ir nulašina“ į savo asmenines pajamas. Ar čia yra tvarka?“ – retoriškai klausė ekonomistas.
Vėl sugrįžęs prie viešojo sektoriaus algų disproporcijų, profesorius pabrėžė, kad valstybės vadovų algos turi būti gerokai didesnės, nei mokamos LRT. Mat, jei valdžia dirbs blogai, tada ir LRT gaus mažiau pinigų, nes transliuotojui iš biudžeto pervedama tam tikra BVP dalis, o BVP dydis gana tiesiogiai priklauso nuo vykdomos politikos.
„Kiek pamenu, LRT metinis biudžetas – apie 44 mln. eurų. Ir ką mes gauname už tai? Arba niekalą, arba polinius užsakymus. Ir jokios nuomonių įvairovės, nešokantys pagal LRT dūdelę eteryje nepageidaujami“, – reziumavo P.Gylys.
Menininkai įbauginti
„Pasakyčiau tiek: tegul apsivalgo, jeigu jiems reikia. Vadinasi, kažkur įstatymuose yra spraga, jų algos turi būti numatytos teisės aktais, o ne patys sau jas nusistatyti“, – piktinosi aktorė Larisa Kalpokaitė.
Ji sako, kad milžiniškų algų gal nebūtų gaila, jei bent jau kokybė būtų ideali.
„O tai priklauso nuo vadovų. Vieniems vadovaujant LRT programų tinklelis yra geresnis, kitiems – blogesnis. Koks yra dabartinis? Žinote, aš jums tiesiai šviesiai pasakysiu: jei išsakysiu savo nuomonę, sulauksiu sankcijų“, – trumpai situaciją įvertino aktorė.
Tapytojas prof. Giedrius Kazimierėnas irgi kalbėjo gana atsargiai, nes niekam nesinori sulaukti LRT vadovybės rūstybės. Tada tikėtis, kad transliuotojas praneš apie kokią nors parodą, būtų tiesiog įžūlu.
„Galiu tik pasakyti, kad LRT reikėtų tobulinti nuomonių įvairovę, bendrauti su visuomene. LRT turi turėti jėgų nutolti nuo komercinių kanalų turinio ir atlikti pareigą valstybei. Yra visuomenės informavimą reglamentuojantis įstatymas ir jį reikia vykdyti. Nenoriu aptarinėti LRT turinio. O dėl algų dydžio – aš, kaip dailininkas, esu labai toli nuo ekonominių dalykų. Tačiau reikia turėti sveiko proto“, – dėstė G.Kazimierėnas.
Padėtis be išeities
„Valstiečių“ lyderis, Seimo Kultūros komiteto pirmininkas Ramūnas Karbauskis, įvertino labai paprastai: situacija – nenormali.
„Kyla labai daug abejonių dėl LRT veiklos. LRT taryba, kuri vadovauja LRT, nuo sausio pagal įstatymą gaus daugiau teisių ir, tikiuosi, deramai jas panaudos. Tačiau dabar toks vaizdas, kad LRT nepriklausomumas naudojamas kitiems tikslams: ne nešališkam eteriui, o atvirkščiai. Visi pastebime, kad eteris yra labai šališkas. O kai matome, kokios algos mokamos, iškart visiems kyla natūralus klausimas: už ką?
Jei tai būtų komercinis transliuotojas, tai dar būtų pusė bėdos, nes jis pats save išsilaiko. Tačiau LRT išlaikote jūs, aš ir visi kiti mokesčių mokėtojai. O kai taip yra, nėra jokios atsakomybės, galima vykdyti politinius užsakymus, rengti tendencingus reportažus, nes LRT visiškai nesvarbu, kad juo nebepasitiki visuomenė. Vis tiek jų finansavimas yra užtikrinamas. Ir nėra jokių šansų, ką nors pakeisti. Visi galvoja, kad Seimas visagalis. Tačiau jei bandytume apriboti algas (kurias, kiek suprantu, LRT vadovybė tvirtina kartu su LRT taryba), iškart būtų kreiptasi į Konstitucinį Teismą, kuris neabejotina išaiškintų, kad tai yra kišimasis į nepriklausomo transliuotojo veiklą“, – tvirtino R.Karbauskis.
Finansavimas tik didėja
Jis priminė, kad į Konstitucinį Teismą yra kreiptasi dėl išaiškinimo, ar dabartinė tvarka, kai LRT finansavimas priklauso vien nuo šalies BVP, yra teisingas. Politikas viliasi, kad Konstitucinis Teismas leis pakeisti finansavimo tvarką. Tada, pavyzdžiui, biudžeto dotacijos galėtų priklausyti ir nuo LRT darbo kokybės, nuo to, ar vykdoma misija ir t.t.
„Kokius produktus gamina LRT? Ji turėtų vykdyti misiją, tačiau vykdo politinius užsakymus bei siekia savo pačios tikslų. Jei tik pradedi aiškintis, ar LRT veikla yra skaidri, iškart LRT Tyrimų tarnyba apie tai parengia tendencingą reportažą – tai yra spaudimo priemonė nepaklusniems. LRT gali sau tai leisti, nes, kaip minėjau, jai reputacija nėra svarbi, nuo žiūrimumo finansavimas juk nepriklauso. O jei reputaciją prarastų jūsų leidinys ir niekas jo nebepirktų? Visiems tektų išsivaikščioti ir laikraštį uždaryti. LRT niekas neuždarys. Juo labiau kad, nepaisant darbo kokybės, jos finansavimas tik auga, nes auga visos Lietuvos BVP“, – reziumavo R.Karbauskis.
Skelbiame šalies ir institucijų vadovų algas, kad palygintumėte jas su LRT administracijos atlyginimais:
