Justina GAFUROVA Nors 2020 metais Lietuvoje buvo užregistruoti viso labo 52 neapykantos kurstymo atvejai, Seimo Žmogaus teisių komiteto pirmininkui Tomui Vytautui Raskevičiui ir teisingumo ministrei Evelinai Dobrovolskai atrodo, kad šiuo metu tai – kone didžiausios svarbos klausimas. Vakar šia tema Seime inicijuota konferencija. Greitai dėl neapykantos kalbos prieš teismą stosiantis politologas Marius Kundrotas sako, kad neapykantos nusikaltimai tampa politiniais įrankiais, kuriais siekiama įvesti diktatūrą. Politologas Marius Kundrotas dėl vieno išsakyto juokelio apie seksualines mažumas socialiniame tinkle šiuo metu laukia teismo. Pavasarį jį pasiekė nelaukta žinia, kad dėl jo pasisakymo pradėtas ikiteisminis tyrimas. M.Kundrotas kaltinamas pagal BK 170 straipsnį – kurstymas prieš bet kokios tautos, rasės, etninę, religinę ar kitokią žmonių grupę. Už anekdotą apie gėjus – iki trejų metų Deja, iki šiol apie bylą viešai kalbėti M.Kundrotui draudžiama. Tačiau vyras įsitikinęs, kad straipsnis, pagal kurį jis yra kaltinamas, labiau primena susidorojimo įrankį, kuris tam tikras visuomenės grupes paverčia neliečiamomis. „Labai keista, kai demokratinėje valstybėje atsiranda grupių, apie kurias galima kalbėti tiktai gerai arba nieko. Negalima nei kritikuoti, nei juokauti apie jas. Aiškiai pastebimi ir dvejopi standartai: antai, Arūnas Valinskas pasiūlė šaudyti Valdemaro Tomaševskio komandą. Ir nieko. Nepradėtas net ikiteisminis tyrimas. Įsivaizduokime, kas dėtųsi, jeigu jis būtų taip papokštavęs apie LGBT+ asmenis”, -…
DRĄSIŲJŲ DEFICITO METAS Loreta Fokienė 2020-02-22 Šaltinis: https://www.facebook.com/loreta.ef Kiek Tavyje drąsos? Ne žodinės, o veiksmų drąsos? Kiek Tavo NE yra NE, o TAIP yra TAIP? Prasidėjus skiepijimui nuo tariamai sunkios ligos ne vienas žmogus pasisakė prieš, bet… pasidavė spaudimui. Pasidavė? Spaudimui? Pasirinko pritapti, tylėti ir save žaloti (kalbu ne apie tuos, kurie tiki skiepo nauda – su jais viskas gerai – žmonės turi teisę rinktis ir tai jų valia). Pasidavė silpnieji… Kur dingo drąsa? Tarybiniais laikais gimę prisimena, kas yra deficitas ir kaip daugelį dalykų galima buvo gauti tik ,,po blatu”. O dabar? Parduotuvių lentynos lūžta, esame visko pertekę ir… praradę vidinį stuburą, drąsą, save pačius. Galime būti patogūs, nuolankūs, tylus. Kad tik nejudintų. Kad tik išsaugotume darbo vietas. Kad tik neužkliūtume. Taip, tokius žmones lengva valdyti. Ir žinot ką? Drąsa neturi nieko bendro nei su visuomenine padėtim, nei su statusu, nei su išsilavinimu ar dar kuo. Ji arba yra, arba nėra. Beje, drąsos raumuo ištreniruojamas. Kaip ir pasitikėjimo savimi, savigarbos, orumo. Niekada ne vėlu pradėti. Vienai mano bičiulei darbe vadovas vis prikaišiojo, kad nelieka po darbo baigti tvarkyti popierių. Kitos lieka, o ji ne. Kokia drąsi! ,,Juk vaikai užaugę, kas Tavęs namuose laukia?” – tarsi juokaudavo. Ji nepasidavė. Darbo laikui…