Justina GAFUROVA
Nors 2020 metais Lietuvoje buvo užregistruoti viso labo 52 neapykantos kurstymo atvejai, Seimo Žmogaus teisių komiteto pirmininkui Tomui Vytautui Raskevičiui ir teisingumo ministrei Evelinai Dobrovolskai atrodo, kad šiuo metu tai – kone didžiausios svarbos klausimas. Vakar šia tema Seime inicijuota konferencija. Greitai dėl neapykantos kalbos prieš teismą stosiantis politologas Marius Kundrotas sako, kad neapykantos nusikaltimai tampa politiniais įrankiais, kuriais siekiama įvesti diktatūrą.
Politologas Marius Kundrotas dėl vieno išsakyto juokelio apie seksualines mažumas socialiniame tinkle šiuo metu laukia teismo. Pavasarį jį pasiekė nelaukta žinia, kad dėl jo pasisakymo pradėtas ikiteisminis tyrimas. M.Kundrotas kaltinamas pagal BK 170 straipsnį – kurstymas prieš bet kokios tautos, rasės, etninę, religinę ar kitokią žmonių grupę.
Už anekdotą apie gėjus – iki trejų metų
Deja, iki šiol apie bylą viešai kalbėti M.Kundrotui draudžiama. Tačiau vyras įsitikinęs, kad straipsnis, pagal kurį jis yra kaltinamas, labiau primena susidorojimo įrankį, kuris tam tikras visuomenės grupes paverčia neliečiamomis. „Labai keista, kai demokratinėje valstybėje atsiranda grupių, apie kurias galima kalbėti tiktai gerai arba nieko. Negalima nei kritikuoti, nei juokauti apie jas. Aiškiai pastebimi ir dvejopi standartai: antai, Arūnas Valinskas pasiūlė šaudyti Valdemaro Tomaševskio komandą. Ir nieko. Nepradėtas net ikiteisminis tyrimas. Įsivaizduokime, kas dėtųsi, jeigu jis būtų taip papokštavęs apie LGBT+ asmenis”, – „Vakaro žinioms” sakė M.Kundrotas. Jis primena, kad neseniai A.Valinskas viešai kalbėdamas apie Seimo rinkimų rezultatus, pareiškė, kad „Tomaševskis yra absoliutus kolorado vabalas, kuris, gaudamas finansavimą savo partijai iš Lietuvos valstybės biudžeto, yra antivalstybininkas. Tokius reikėtų šaudyt šiaip jau. Po vieną per metus. Pradėt nuo jo, nes tai, ką jis daro, yra bėda.” Savo iniciatyva ikiteisminį tyrimą pradėjusi Generalinė prokuratūra galiausiai atsitraukė ir pranešė, kad buvusio Seimo pirmininko pasisakyme nebuvo neapykantos kurstymo.
Tačiau M.Kundrotas nepraranda optimizmo ir džiaugiasi, kad ši patirtis tik labiau sutvirtino šeimą ir ryšius su bendraminčiais: „Tiesą sakant, padėtis geresnė, nei norėtųsi oponentams, bet blogesnė, nei norėtųsi man pačiam. Žinoma, kokybiškos teisinės paslaugos kainuoja. Bet šis procesas sutelkė mano šeimą, tapome vienas kitam artimesni, labiau palaikantys. Atsiskleidė ir tikrieji draugai. Iš užmaršties pakilo net žmonės, su kuriais keliai buvo išsiskyrę, siūlė finansinę, moralinę ir kitokią pagalbą. Tad kol kas dvasiškai jaučiuosi net stipresnis, nei buvau. Tik dėl Tėvynės liūdna. Atrodo, grįžtame į sovietų laikus, kai egzistavo politinių nusikaltimų kategorija. Ji grįžta, tiktai kitu pavadinimu – „Neapykantos nusikaltimai”.
Dėl parašyto juoko socialinėje anketoje M.Kundrotui gresia baudžiamoji atsakomybė. Mažiausia bausmė, numatyta už kurstymą prieš įstatyme saugomas žmonių grupes, – bauda, didžiausia – laisvės atėmimas iki trejų metų.
Diskusijas dėl neapykantos kalbos atsakomybės praplėtimo M.Kundrotas sakė vertinantis kaip diktatūros siekius. „Vienas amerikiečių vyskupas yra pasakęs: blogis prašo tolerancijos tik tol, kol pats pasiekia valdžią, tada jis imasi gėrio nutildymo. Dar mūsų jaunystės laikais homoseksualizmas laikytas iškrypimu, dabar iškrypimu ir net nusikaltimu norima paversti prigimtinės šeimos gynybą”, – sakė politologas.
Vietoj akistatos su rinkėjais – diskusijos apie neapykantą
Naujosios valdžios atstovams, tarp kurių ir profesionaliu gėjumi save vadinančiam Seimo Žmogaus teisių komiteto pirmininkui Tomui Vytautui Raskevičiui atrodo, kad dabartinės atsakomybės nepakanka. Pirmininko atsistatydinimo reikalauja daugiau kaip 300 tūkst. peticiją pasirašiusių Lietuvos rinkėjų. Tačiau savo laiką pirmininkas mieliau skiria ne susitikimams su nepatenkintais rinkėjais, o diskusijoms apie neapykantos nusikaltimus, kurių Lietuvos statistikoje tenka ieškoti su žiburiu.
Vakar vykusioje Seimo Savižudybių ir smurto prevencijos komisijos inicijuotoje diskusijoje „Efektyvus atsakas į neapykantos kalbą: tarp žodžio laisvės ir nusikaltimo”, kurią koordinavo T.V.Raskevičius, buvo diskutuojama, kaip keisti įstatyminę bazę ir pasiekti, kad atsakomybė už neapykantos kalbą būtų taikoma kuo plačiau. Čia buvo pakviesti dalyvauti įvairių institucijų atstovai, kurių kiekvienam T.V.Raskevičius turėjo klausimų. Buvo skelbiama, kad bus analizuojamos neapykantos kalbos priežastys, tačiau diskusijoje daugiausiai buvo liečiama atsakomybės už neigiamus komentarus tema. Nors „neapykantos kalbos” sąvokos Baudžiamajame kodekse net nėra.
Sveikinamąjį žodį sakęs Seimo narys Andrius Navickas atkreipė dėmesį į tai, kad visuomenė baiminasi, jog neapykantos kalba netaptų cenzūros įrankiu: „Atsirado noro diskusiją užčiaupti, sakant, kad mes norime įvesti cenzūrą. Esą dabar niekas negalės iškeikti tų, kurie nepatinka. Turime būti dėmesingi, kad tai nevirstų galios demonstravimu. Bet laisvė be taisyklių pradeda save žaloti pati. Ginant žmogaus teises, turime prisiminti, kad saugome laisvę nuo neapykantos.”
Nurodys policijai, kaip dirbti
Buvusi T.V.Raskevičiaus vadovė, Lygių galimybių kontrolierė Agneta Skardžiuvienė, diskusijoje sakė, kad šiemet tarnybos prioritetu yra visuomenės švietimo vykdymas dėl neapykantos kalbos. Dvejus metus kontrolieriaus tarnyba vykdys iš dalies ES lėšomis finansuojamą projektą, kurio metu bus kuriamos gairės teisėsaugos institucijoms, kaip joms reikėtų tirti tokius nusikaltimus.
Žurnalistų etikos inspektorė Gražina Ramanauskaitė sakė, kad „Vilmorus” atlikta apklausa rodo, kad dalis žmonių neigiamus komentarus supranta kaip saviraiškos laisvę. „Apklausa atskleidė, kad visuomenėje vyrauja aukštas tolerancijos lygis neigiamiems komentarams. Visuomenė supranta, kad neapykantos kalba gali sukelti neigiamų padarinių tam tikroms visuomenės grupėms ar asmenims, tačiau nemano, kad turėtų būti taikoma baudžiamoji atsakomybė už neigiamų komentarų rašymą”, – sakė inspektorė. Ji pastebėjo, kad teismų sprendimai skiria prioritetą saviraiškos laisvei, ir pažymėjo, kad neigiamų komentarų rašymas yra neetiškas elgesys, tačiau baudžiamoji atsakomybė turėtų būti taikoma kaip kraštutinė priemonė.
Diskusijoje dalyvavusi teisingumo ministrė Evelina Dobrovolska, atstovavusi pareiškėjams nukentėjusiems nuo neapykantos kalbos, sakė, kad jos parengtos įstatymo pataisos sudarytų galimybę taikyti administracinę atsakomybę neapykantos kalbos atvejais. „Ne kiekvienas komentaras turi būti baudžiamosios atsakomybės kontekste. Tačiau ją taikant kaip kraštutinę priemonę, kai kurios veikos nepatenka į šį ratą. Logiškiausia būtų padalinti veikas pagal sudėtingumą ir taip numatyti atitinkamą atsakomybę. Administracinė atsakomybė būtų įvedama už tyčiojimąsi ir niekinimą, o už neapykantos kurstymą išliktų baudžiamoji atsakomybė”, – sakė ministrė, pristatydama iniciatyvą, kaip praplėsti baudžiamumą už neapykantos kalbą.
Be to, ministrė norėtų, kad įstatyme šalia draudimo tyčiotis dėl rasės ar tautybės atsirastų ir dar vienas neapykantos požymis – „lytinė tapatybė”. Ne lytis, o kažkodėl lytinė tapatybė. „Taip judėtume translyčių asmenų teisių užtikrinimo link”, – sakė E.Dobrovolska.
Jonas Kovalskis – Pastaba prie šio straipsnio:
Liberalus fašizmas in action.
Tai jau įprastas vaizdas “nepriklausomoje” JAV kolonijoje Lietuvoje paskutinius 30 metų. Liberalų diktatūra, totalinė cenzūra, visuotinis smegenų plovimas, visos politinės sistemos šakos – įstatymų leidžiamoji, vykdomoji, teisminė ir ketvirtoji, žiniasklaida, – yra fašistinės chuntos totalinio karo prieš savo tautą įrankiai. Negailestinga landsberginės chuntos kova prieš lietuvių tautą prasidėjo ne šiandien, ne vakar ar prieš metus. Neapykanta kitaminčiams, panieka kitatikiams, žodžio laisvės drakoniški apribojimai buvo sąjūdiečių paskelbti dar 1988 metų rugpjūčio 23 d. prie paminklo A.Mickevičiui, ir nuolat kartojami Vingio parke, Kovo 11, Sausio 13 ir iki pat šiol. Raganų medžioklė, totalitarizmas, nacionalistų sugyvulėjimas, rusofobija, antitarybinė psichozė, antikomunistinė isterija buvo pagrindiniai algoritmai, kuriuos JAV specialiosios tarnybos sudėjo į spalvotos revoliucijos Sąjūdžio, vėliau “nepriklausomos” Lietuvos neokolonijinio vystymosi scenarijų. Kai spalvota revoliucija ima ryti savo išaugintus nacionalistus – tai yra tik dėsninga įvykių programos seka, tai yra tų pačių nacionalistų-“patriotų” aršiai propaguotos sistemos pasekmės ir riksmas “O mus už ką?!!” yra be tik labai pavėluotas, bet ir, sutikite, kiek nepadorus. Nei vienas dabartinis europietiškų vertybių puoselėtojas, eurointegratorius net necyptelėjo, kai landsberginė chunta įžūliai tyčiojosi iš dviejų tarybinių lietuvių kartų, kai persekiojo komunistus, kai rengė parodomuosius inkvizicinius teismus kitaminčiams, keitė įstatymus ciniškai nusispjaudami ne tik į teisės teoriją ir praktiką, bazinius teisės principus, bet ir į elementarias padorumo normas. Tada jūs chuntai leidote tyčiotis iš kitaminčių, kadangi savęs jūs šiai grupei niekaip nepriskyrėte – jūs gi patriotai, teisingi biurgeriai, paklusnūs pavaldiniai, lojalūs vakarietiškoms vertybėms europiečiai. Ir galvojote, kad jūsų liokajiška ištikimybė chuntos propaguojamai oficialiai patriotinei doktrinai visada suteiks jums saugumą, gerovę, laisvę… O pasirodė, kad kiekvieną kartą, kai jūs leidote valdžios sarginiams šunims draskyti auką, išdrįsusią pareikšti kitokią nuomonę, jūs atidavėte tuo pačiu dalį savo laisvės chuntai, leidote jai daryti nusikaltimą prieš kitamintį tik todėl, kad jis kitoks. Chunta tokiu būdu per 30 savivalės metų sutelkė savo letenose tiek laisvės, kad jai jau tapo nusispjauti – patinka tai jums ar ne. Jūs tapote daiktu, kurio laisvės ribas apibrėžia chunta – kuriai beribę veiksmų laisvę suteikėte … jūs pats.
Šiandien “skriaudžiamas” chuntos išaugintas nacionalistas, aršus rusofobas, iki kaulų smegenų antitarybininkas, psichopatinis antikomunistas pagal – likimo ironija – LR BK 170 straipsnį. Jam buvo leidžiama nevaržomai tyčiotis iš rusų, tarybinių, vatnikų, socialistų,komunistų, fašizmo nugalėtojų. Jis įsijautė tiek, kad nepastebėjo, kaip peržengė europietiškų vertybių nubrėžtas tolerancijos ribas ir čia jam buvo griežtai paaiškinta – visada yra lygesnių už lygius ir žinok savo vietą. Raganų medžioklės kapitalo pasaulyje niekas neatšaukė, liberalus fašizmas niekur nedingo. Jeigu leidai chuntai (konservatoriams ir liberlamas) prastumti įstatymą dėl sovietinės okupacijos neigimo – LR BK 170-2 str. – tai tuo pačiu suteikiai chuntai laisvę tave bet kada įstumti į gardą su žyme ant kaktos “Blogas paršiukas”. Beprotybė yra nuolat kartoti tuos pačius veiksmus ir tikėtis kitokio rezultato.
