Pasaulinę dolerio hegemoniją bus bandoma gelbėti skaitmeniniais pinigais
2020-07-08
Prieš grynus pinigus jau seniai vyksta kryptinga kova. Šiai kovai vadovauja stambiausi bankininkai, kurie gerai supranta pasaulio vystymosi tendencijas. Šias tendencijas prieš pusantro šimtmečio apibrėžė Karlas Marxas, pavadinęs jas pelno normos mažinimo dėsniu. Laikas parodė, kad dėsnis , atrastas Markso, veikia.
Dominuojančių pasaulio centrinių bankų pinigų spausdinimo mašinos, kilus virusinės ekonomikos krizei, spausdina pinigus pašėlusiais tempais. FRS, ECB, Anglijos bankas, Japonijos bankas ir keli kiti pagrindiniai centriniai bankai per penkis mėnesius nuo metų pradžios išleido į apyvartą 5 trilijonus dolerių. Pagrindinių Vakarų centrinių bankų bazinės palūkanų normos nuo 2008 m. buvo artimos nuliui, o Švedijos, Danijos, Japonijos centrinių bankų palūkanų normos – žemiau nulio.
Žemos bazinės palūkanų normos turėjo įtakos komercinių bankų operacijų palūkanų normoms. Palūkanos už bankuose laikomus indėlius kai kur jau yra mažesnės už nulį. Iki šiol Rusija to nepajuto, mes buvome kaip tam tikri rezervatai, turintys labai aukštą Rusijos banko bazinę normą. Tik neseniai palūkanų norma pradėjo sparčiai mažėti, o tai akimirksniu paveikė Rusijos komercinių bankų operacijų palūkanų normas. Ekspertai sako, kad atsižvelgiant į infliaciją, realiosios pajamos iš banko indėlių šiais metais gali tapti neigiamomis.
Vakaruose po pasaulinės 2008–2009 m. finansų krizės lėtėja lėšų nutekėjimas iš bankų indėlių dėl nulinių ar net neigiamų palūkanų normų. Tą pačią tendenciją turime ir šiandien taip pat dėl komercinių bankų masinių bankrotų baimės, kuri gali prasidėti rudenį, kai baigsis kreditų grąžinimo atostogos, mokesčių mokėjimo atostogos, moratoriumas bankrotams ir t.t.
Pasaulinio masto bankininkai (pinigų savininkai), tai yra, pirmiausia, pagrindiniai JAV federalinio rezervo akcininkai, jau seniai agituoja už grynųjų pinigų išstūmimą iš apyvartos. Kampanijos tikslas – visus uždaryti negrynųjų pinigų karalystėje. Jei tai nebus padaryta laiku, kyla rizika, kad žlugs per pastaruosius tris šimtmečius Vakarų kapitalizmo sukurta piniginė-kreditinė sistema.
Tai, ką šiandien stebime pinigų ir bankų pasaulyje, yra pasaulinio proceso apraiška. O būtent: kapitalizmos egzistavimas eina į pabaigą. Šiandien ar rytoj visuomenė atsidurs „nuostabiame naujajame pasaulyje“, kuris kartais vadinamas postkapitalizmu. Greičiausiai tai nebus socializmas ar komunizmas (kaip žadėjo Karlas Marxas 1848 m. „Komunistų partijos manifeste“), bet naujas feodalizmas ar nauja vergovinė santvarka.
Prekinių-piniginių santykių spartaus vystymosi era eina į pabaigą. Postkapitalizme nebus ypatingo poreikio pinigams . Apie šį postkapitalizmą buvo parašyta daug nuostabių ir baisių antitopijų: Jevgenijaus Zamiatino „Mes“ (1920 m.), O. Huxley „O nuostabus naujas pasaulis“ (1932 m.), „1984 m.“ George’o Orwell’o (1948 m.), „451 laipsnis pagal Farengeitą” Ray Bradbury (1953) ir kt.
Ateities „nuostabus naujas pasaulis“ yra totalitarinė visuomenė su pasauline vyriausybe, tai yra, siaura žmonių grupė valdo „bandą“. Pagrindinis principas yra visuomenės narių dalyvavimo darbo procese ir vartojime apskaita ir kontrolė. Pinigų poreikis čia yra labai sąlyginis. Dalyvavimą darbo procese galima apskaityti pagal darbodienius, o vartojimą pagal suvalgyto maisto kilogramus. Tačiau tokia perspektyva numatyta ne dabar, o ateityje. O „nuostabaus naujojo pasaulio“ statytojų aktualiausia užduotis šiandien ir rytoj – neleisti žmonėms pabėgti iš bankų sektoriaus, kurį planuojama paversti elektronine koncentracijos stovykla.
Vykdant propagandinį darbą dėl grynųjų pinigų diskreditavimo, juos (pinigus) bandoma pristatyti kaip blogio įrankį, kuriuo yra finansuojamas terorizmas, vykdomas narkotikų verslas, mokami kyšiai valstybės tarnautojams, palaikoma „pilkoji“ ekonomika, vyksta mokesčių vengimas ir pan. Lygiagrečiai tuo pačiu metu vyko agitacija už grynuosius pinigus: operacijos yra labai paprastos, jas galima atlikti per atstumą, eliminuojama apiplėšimų galimybė ir pan.
Ši tema iškilo 2020 m. kartu su virusinės ekonomikos krize. Kiekvieną dieną žiniasklaidoje pasirodydavo medžiaga, kad vienas iš svarbiausių infekcijos plitimo kanalų yra grynieji pinigai. Kad reikia atsisakyti grynųjų pinigų ir pereiti prie nuotolinio mokėjimo būdų naudojant negrynuosius piniguss banko sąskaitose. Tuo pačiu metu vėl suaktyvėjo privačių skaitmeninių pinigų (kriptovaliutų) šalininkai.
Tačiau fobijos, kurias žiniasklaida platino dėl grynųjų, ėmė greitai nykti. Žmonės pradėjo elgtis visiškai priešingai – konvertuoti indėlių pinigus į grynuosius pinigus. Rusijoje per keturis mėnesius (2020 m.pavasarį ir birželį) piliečių grynųjų pinigų kiekis padidėjo 1,9 trilijono. rublių, o bendra grynųjų pinigų masė apyvartoje iki liepos pradžios pasiekė rekordines aukštumas – 11,2 trln. rublių. Susidomėjimas grynaisiais išaugo ir kitose šalyse. „Bloomberg“ duomenimis, grynųjų pinigų kiekis pandemijos metu augo JAV, Kanadoje, Italijoje ir Ispanijoje, Vokietijoje, Prancūzijoje, Australijoje, Brazilijoje.
Pinigų savininkai yra priversti mažinti bazines palūkanų normas visur ik žemiau nulio, ir jie to negali daryti, nes tai išprovokuos klientų masinį bėgimą iš bankų į grynuosius pinigys, o tai sužlugdys bankų sistemą. Lieka tik radikaliausia ir itin pavojinga priemonė – grynųjų pinigų panaikinimas pinigų valdžios institucijų sprendimu. Kuo juos pakeisti? Centrinio banko skaitmeniniais pinigais.
Kaip pažymima Tarptautinių atsiskaitymų banko (TAB) atliktoje apžvalgoje, praėjusiais metais 70% visų pasaulio centrinių bankų dirbo su skaitmeniniais pinigais. Kai kurie centriniai bankai domėjosi, kaip užkirsti kelią privačioms skaitmeninėms valiutoms (kriptovaliutoms) patekti į pinigų pasaulį, manydami, kad kriptovaliutos pakenkė centrinių bankų ir komercinių bankų monopolijai leisti pinigus. Kiti centriniai bankai užėmė laukimo poziciją. Tretieji nusprendė, kad skaitmeniniai pinigai turėtų egzistuoti, tačiau juos leisti turėtų tik patys centriniai bankai (oficialūs skaitmeniniai pinigai). Kai kurie centriniai bankai mano, kad jų skaitmeninės valiutos turėtų būti išleidžiamos kartu su grynaisiais, o kiti mano, kad skaitmeninės valiutos turėtų visiškai pakeisti grynuosius pinigus. Iš centrinių bankų, kurie yra arčiausiai oficialių skaitmeninių pinigų,kurie visiškai pakeis grynuosius pinigus, išleidimo, reikėtų priskirti Švedijos centrinį banką ir Kinijos Liaudies banką.
Kalbant apie JAV federalinį rezervą, tai praėjusiais metais JAV centrinis bankas priešinosi bet kokioms skaitmeninėms valiutoms. JAV Federalinio rezervo pirmininkas Jerome’as Powellas ir finansų ministras Stephenas Mnuchinas gana vienareikšmiškai pasisakė šia tema. Šiais metais jų pareiškimų tonas netikėtai pasikeitė. Gegužės 17 d. Jerome Powell paskelbė, kad JAV gali pradėti leisti skaitmeninę valiutą. Kai kurie ekspertai tokius teiginius sieja su galimybe sumažinti FRS bazinę palūkanų normą iki neigiamos reikšmės. Jei neužrakinsite visų „fizikų“ bankų sistemoje, jie pabėgs iš ten (pasitrauks į grynuosius pinigus). O „užrakinti“ juos galima tik tuo atveju, jeigu grynuosius pakeisite „skaitmeniniu doleriu“.
Pastaraisiais mėnesiais daugelis Volstryto bankų paskelbė savo tyrimus apie skaitmeninius dolerius. Daugelio jų esmė slypi tame, kad delsimas yra tolygus mirčiai, Federalinis rezervų bankas privalo kuo greičiau įvesti skaitmeninį dolerį. Priešingu atveju Amerikos ekonomika subyrės ir doleris praras pasaulio valiutos statusą. Jie sako, kad kažkada nepajudinamą Amerikos valiutos padėtį griauna kriptovaliuta „Bitcoin“ (jos rinkos kapitalizacija dabar siekia apie 170 milijardų JAV dolerių).
Pinigų savininkus taip pat privertė įsitempti kriptovaliuta Libra, kurią sukūrė „Facebook“ ir kuri buvo paleista į apyvartą 2019 m. lapkričio mėn. Libra nėra tik privati skaitmeninė valiuta, tai labai galinga mokėjimų sistema, galinti veikti pasauliniu mastu ir išsiversti be SWIFT, „Fedwire“, CHIPS ir kitų mokėjimų sistemų, kontroliuojamų JAV valdžios institucijų ir Federalinio rezervo tarpininkavimo. Tačiau JAV taip pat gali apeiti ir Kinija, įvesdama skaitmeninį juanį, kuris nuvers dolerį nuo pasaulinės valiutos pjedestalo ir užims jo vietą.
Matthew Graham, Kinijos kompanijos „Sino Global Capital“ generalinis direktorius, teigia: „SWIFT, CHIPS,„ Fedwire “ paseno. Jos yra brangios, jos yra lėtos. Dabar yra 2020 metai, o transakcijoms atlikti vis dar reikia trijų dienų. Be to, transakcijos kainuoja brangiau, nei turėtų. Visos šios technologijos, kurios dominuoja didžiojoje dalyje pasaulio ekonomikų, orientuotų į JAV dolerį, yra pasenusios. Taigi tai yra puiki galimybė Kinijai”. Matthew Grahamas subtiliai nutylėjo apie tai, kad privatūs skaitmeninės valiutos projektai atima iš JAV galimybę kontroliuoti ir blokuoti nepageidaujamas Vašingtono požiūriu transakcijas.
Smarkiai suaktyvėjo JAV senatoriai reklamuodami skaitmeninį dolerį. Birželio pabaigoje Senato bankininkystės komitetas surengė klausymą, kuriame aptarė skaitmeninio dolerio poreikį. Senatoriai demokratai yra parengę įstatymo projektą dėl oficialios skaitmeninės valiutos įvedimo, ir ragina priimti įstatymą dėl skaitmeninio dolerio nuo 2021 m. sausio 1 d.
O šių metų birželį pasirodė Filadelfijos Federalinio rezervo banko ataskaita “Central Bank Digital Currency: Central Banking for All” (Centrinio banko skaitmeninė valiuta: Centrinis bankas visiems?). Atsakymas į klausimą yra pranešimo pavadinime: taip! Centrinis bankas – visiems!
Iki šiol tarp centrinių bankų ir fizinių asmenų buvo tarpininkai – komerciniai bankai. Oficialus skaitmeninės valiutos modelis numato, kad santykiai tarp centrinio banko ir „fizikų“ bus tiesioginiai, o pastarieji turės Centriniame banke depozitines sąskaitas iki pareikalavimo. Komerciniai bankai vaidins penkto rato vežime vaidmenį. Jie išnyks.
Bankų pasaulis stovi ant pasirinkimo tarp blogo ir labai blogo: bankų sistema žlugs dėl asmenų pabėgimo iš komercinių bankų, arba komerciniai bankai žus dėl pinigų reformos – perėjimo nuo grynųjų pinigų prie skaitmeninių. Jei Amerika pasirinks pinigų reformos kelią, ji bus konfiskacinė reforma. Pagrindine perėjimo nuo grynųjų pinigų prie skaitmeninių auka taps tie, kurie turi sukaupę daugiausiai JAV Federalinio rezervo spausdinimo mašinos popieriaus gaminių
.P.S. Įvairiais skaičiavimais, šiandien Rusijoje yra amerikietiškų banknotų, kurių vertė yra nuo 40 iki 80 milijardų dolerių.
