Aktualijos

Aleksandras Rodžersas: Lenkijos veiksnys neramumuose Baltarusijoje

Pinterest LinkedIn Tumblr
Aleksandras Rodžersas:   Lenkijos veiksnys neramumuose Baltarusijoje

2018 11 11

Šaltinis: https://jpgazeta.ru/aleksandr-rodzhers-polskoj-faktor-besporyadkov-v-belorussii/

Baltarusijos prezidentas Aleksandras Lukašenka pareiškė, kad protestai koordinuojami iš Čekijos, Lenkijos ir Didžiosios Britanijos. Ir nors jis paskutiniu metu prikalbėjo visokių nesamonių, tačiau šiuo atveju aš juo tikiu.

Pirmiausia todėl, kad visi puikiai žino, kas ir iš kur redaguoja labiausiai išpopuliarintą „Telegram“ kanalą. Kuris jau dvi dienos isteriškai spygauja iš Varšuvos (!) – „Tai mūsų šalis“ ir „Pasiimkite su savimi skėčius, arbatą, sumuštinius ir gerą nuotaiką“.

Antra, visi Vakarų šalių oficialūs veikėjai, pradedant JAV ir baigiant smulkiais Europos giesmininkais a la G.Nausėda ir L.Linkevičius, jau atliko tradicinę giesmelę iš perversmų metodinių nurodymų vadovėlio „apie taikių protestų išvaikymo neleistinumą“.

Geriau jau jie pas save namuose Vašingtone ir Paryžiuje liautųsi brutaliai malšinti taikias protesto demopnstracijas.

Edvardo Luttwako vadovėlyje apie valstybės perversmų organizavimą taip ir rašoma: „Kad įvykdyti perversmą sėkmingai, reikia sukaustyti valdžios valią priešintis. Tame tarpe diplomatiniais ir kitais metodais“.

Jiems nereikia kompromiso (paskutinis, kuris jais patikėjo ir derybas, buvo Janukovičius, jam tai baigėsi blogai ), jiems reikia pastatyti savo marionetę į valdžią. Tam, kad po to netrukdomai plėšti bejėgę koloniją.

Nėra nė vienos šalies, kurioje po įvykdyto „spalvoto“ perversmo,  ji pradėtų gyventi geriau. Šalys po to buvo valdomos iš užsienio – visada. Jos būdavo nuskurdinamos – visada. Jos būdavo praskolinamos – visada. Pramonė  bųdavo sunaikinama – visada.

Žmonių gyvenimas tapdavo geresnis – niekada.

Europos Sąjunga  negali ištraukti iš skurdo net Graikijos ir Albanijos . Nors Graikija nuskurdo įstojusi į ES, o prieš tai  , pavyzdžiui, pasaulyje buvo laivų statybos lyderė. Upss.

Trečia, Lenkija tradiciškai kenčia nuo savo ambicijų, kurios kelis kart viršija jos galimybes. Dar prieš Antrąjį pasaulinį karą ji reikalavo (neprašė, bet būtent reikalavo), kad jai būtų paskirtos kolonijos, kurias būtų galima plėšti.

Ir dabar Lenkijoje daugybė žmonių tiesiog kliedi dėl „Skhodny Kresov“, tai yra Vakarų Ukrainos ir Vakarų Baltarusijos, grąžinimo. Būtent šiuo tikslu lenkai aktyviai rėmė Euromaidaną Ukrainoje. Dėl tų pačių tikslų jiems reikia  suskaldyti ir panardinti į chaosą Baltarusiją.

Aš suprantu, kodėl už chaosą Baltarusijoje aršiai agituoja visokie Poniatkovskiai, Tichanovskiai, Lavlinskiai ir Bialkovskiai iš smulkiųjų lenkų-žydų šlėktų. Bet koks iš to džiaugsmas baltarusiams?

Jei sąjunginėje valstybėje su Rusija visi yra lygūs, tai Lenkijoje „šunys ir ukrainiečiai neįleidžiami“. Nuo pat Žespospolitos laikų lenkai visus kitus engė, todėl ir žlugo.

Tačiau dabar, kaip ir Pilsudskio laikais, lenkai vėl aiškiai pervertina savo galimybes. Taip neseniai perrinktas prezidentas Andžejus Duda jau pareiškė, kad „mes grąžinsime Krymą ir Donbasą Ukrainai“.

Tuo pačiu metu jis net negali grąžinti lenkams teisės neklausyti homoseksualizmo propagandos. Jau nekalbant jau apie tai, kad Lenkija  yra labiausiai subsidijuojama ES šalis, gyvenanti iš vokiečių paduodamos išmaldos.

Lenkijos planai tapti Europos dujų skirstymo centru ir pasipelnyti iš JAV suskystintų dujų perpardavimo žlugo.

Lenkijos planai atsivilioti į savo teritoriją iš Vokietijos išvedamą JAV okupacinę kariuomenę žlugo.

Lengviau yra paklausti, kas gi Lenkijai (kuri, be abejo, „strong“) pavyko? Ir atsakymas – tyla…

Tuo pačiu metu lenkai taip pat labai aktyviai riejasi tarpusavyje. Nors, taip pat kaip visada.

Lenkai niekada nemokėjo objektyviai įvertinti savo jėgas ir galimybes, jiems visada , šimtmečiais, koją pakišdavo  pycha (puikybė) ir ambicijos. Ir kuo mažesnis šlėkta, tuo labiau pasipūtęs.

Todėl jie atlieka vaidmenį „mes esame Amerikos šeimininkų paskirti gauleiteriais regione“ (nors patys amerikiečiai to niekaip neremia, nebent tik deklaracijų lygyje) ir sėja chaosą kaimyninėse Lenkijai šalyse.

Todėl Moseičiukas, svajojantis tapti Maceičiku, pareiškia, kad jis išsiuntė smogikus banderininkus į Baltarusiją „kovoti su režimu“.

Todėl formaliai tai yra ukrainiečių (už kurios kyšo amerikiečių ausys) provokacija, siekiant pakišti Rusijos piliečius ir sugadinti santykius tarp Baltarusijos ir Rusij0s.

Šiandien jau akivaizdu, kad ne rusai bando nuversti Lukašenką (Rusija, kaip ir Kinija, pripažino rinkimų rezultatus ir pasveikino Lukašenką su pergale).

Be to, gausybė lenkų (o kai kur ir čekų, tačiau tai yra grynai biudžeto lėšų įsisavinimo verslas), nevyriausybinių organizacijų, įkurtų ir veikiančių už JAV pinigus,  metų metus gamino prasidėjusiam maidanui personalą ir organizacinę struktūrą. Ir tos pačios prigimties MDP (masinė dezinformacijos priemonės) užsiima Maidano informaciniu-propagandiniu palaikymu.

Lenkija visada buvo anglosaksų marionetė. Britai reguliariai ją parduodavo (kaip ir 1939 m. rugsėjį), tačiau tokia karti “globėjų” išdavysčių patirtis lenkų imperialistų-kolonizatorių nieko neišmokė.

O tapti marionečių marionetėmis, tokiomis kaip Minsko protestuotojai ir jų vadovai – tai jau yra kažkoks ypatingas nuopolio lygis.

Aleksandras Rogersas

Iš rusų kalbos vertė Jonas Kovalskis

Write A Comment