September 2020 - Jonas Kovalskis

Istorinė tiesa

” „Laisvas laikraštis“ vyr. redaktorius Aurimas Drižius: Advokatas ir buvęs VRM darbuotojas Arvydas Balčius – Ar Sausio 13 savi šaudė į savus?…

By Jonas Kovalskis 2020-09-22

„Laisvas laikraštis“ vyr. redaktorius Aurimas Drižius

Advokatas ir buvęs VRM darbuotojas Arvydas Balčius sako nebandantis perrašyti Lietuvos istorijos, tačiau jis puikiai žino, kad sausio 13 d. ir per Medininkų žudynes viskas buvo šiek tiek kitaip, negu mums pateikia oficiali Lietuvos valdžia. Jis atsakė į LL klausimus:

Kas jums yra žinoma apie sausio 13 d. įvykius?
Aš dirbau VRM, šifrų atkodavimo padalinyje, ir man buvo pavesta atkodavimo funkcija. Turėjau užkoduoti ir atkoduoti visiškai slaptus dokumentus, susijusius su valstybės valdymu. Kadangi buvau labai pareigingas, 1989 m. buvau apdovanotas medaliu už aktyvumą, kovojant dėl nepriklausomybės. Nors tuo metu Lietuva dar buvo okupuota, mūsų grupė žmonių VRM priklausė tai grupei, kuri aktyviai kovojo už Lietuvos laisvę. VRM vadovai manimi pasitikėjo. Dirbant šifruotoju, buvo gauti dokumentai iš Rusijos apie tai, kaip turi būti sprendžiamas Lietuvos nepriklausomybės klausimas, ir kaip valstybės valdymas turi būti perduotas Lietuvos pusei. Rusai jau tada buvo parengę planą, kaip turi vykti Lietuvos valstybės valdymas ir kaip valdžia turi būti perduota Lietuvos pusei. Rusai buvo numatę, kad tas valdžios perdavimas turi įvykti labai simboliškai, vos ne prie kavos. Tuos šifruotus dokumentus aš turėjau iššifruoti. Iš esmės tai buvo planas, kaip Lietuva turi išeiti iš Sovietų Sąjungos.
Norite pasakyti, kad tai Rusijos pusė buvo numačiusi suteikti nepriklausomybę Lietuvos valstybei, ir tai buvo suplanavę?
|Visiškai teisinga. Rusai tuo metu jau buvo susitaikę su tuo, kad Baltijos valstybės taps nepriklausomomis ir tam rengėsi. Viskas turėjo būti padaryta paprastai, ir toks nurodymas iš Rusijos buvo atėjęs visur. Tai rodo, kad kitos Baltijos valstybės – Estija ir Latvija – išėjo iš Sovietų Sąjungos ramiai ir be kraujo. Jeigu būtų norėję, rusai niekada to nebūtų leidę, tačiau tuo metu jie jau buvo nusprendę, kad reikia visoms Baltijos šalims duoti nepriklausomybę. Mačiau tuos dokumentus dėl Baltarusijos ir Lietuvos. Latvijoje viskas įvyko taip, kaip buvo numatyta tuose slaptuose dokumentuose. Tačiau Lietuvoje viskas įvyko ne pagal šį planą – turiu įrodymus ir galiu tai drąsiai teigti, nes bendravau su daugeliu savo kolegų VRM. Bendravau su žmonėmis iš VRM kriminalinės žvalgybos ir ypatingų skyrių darbuotojais. Todėl ir buvo žinoma, kad prieš sausio 13 d. į VRM buvo sukviesti aukšto rango pareigūnai, tarp kurių buvo ir vienas mano geras draugas. Jiems buvo nurodyta vykti į Seimą, ir ten su jais susitiko V.Landsbergis. Šis įspėjo VRM darbuotojus, kad sovietai gali pulti ir žudyti žmones, ir todėl reikia ginkluotis. VRM darbuotojams buvo išduoti koviniai ginklai su koviniais šoviniais. Mano draugas pasakojo, kad jiems buvo nurodyta esant mažiausiai galimybei sukelti sumaištį ir būtinai reikia pralieti kraują.
O kam to kraujo reikėjo?
Nežinau, kam Landsbergiui reikėjo kraujo.
Gal jis manė, kad laisvės be kraujo nebūna, kaip dabar skatina smurtą Baltarusijoje?
Šito nežinau, tačiau ir aš taip supratau, kad Landsbergis taip supranta laisvę ir demokratiją, kad būtinai reikia kraujo. Todėl tokia teorija pasitvirtina ir iš dabartinių Landsbergio veiksmų, kai matosi, kad jis yra beviltiškoje padėtyje. Atrodo, kad jis kraujo Lietuvoje nebegali pralieti, tai nori tai padaryti Baltarusijoje. Man tai jau panašu į ligą.
Grįžtant prie sausio įvykių – VRM darbuotojai buvo sukviesti į Aukščiausiąją tarybą ir ten apginkluoti?
Taip.
Jie laukė kažkokio šturmo?
Ne, šturmo jie nelaukė, tačiau aš taip supratau, kad jiems buvo pasiūlyta surengti kažkokius įvykius ar sumaištį, kuris išprovokuotų šturmą ir jėgos panaudojimą. Jiems buvo pasiūlyta sukurstyti nesantaiką tarp žmonių. Kiek suprantu, valdžia iš tų provokacijų tikėjosi kažkokios naudos – jie tikėjosi patraukti žmones į savo pusę. Įvykiai panašiai ir klostėsi – Landsbergis susikvietė iš provincijos žmones, jie įgavo jo pasitikėjimą, davė kažkokios postus, jie vieną kadenciją pabuvo, tačiau vėliau darbo nebegavo. O ir namuose jų niekas nelaukė. O sausio 13 d. įvyko tai, kas įvyko, ir aš apie tuos įvykius turiu originalius dokumentus, kurie yra saugojami. Šie dokumentai įrodo, kad žmonės buvo apginkluojami, buvo duotos komandos šaudyti ir stumti žmones po tankais ir pan.
O kas tai per dokumentai?
Tai rašytinis dokumentas, kurį man pateikė asmuo, aukštas VRM pareigūnas, kuris betarpiškai dalyvavo šiuos įvykiuose. Kitas pareigūnas liudijo, kad ir jie gavo komandą stumti žmones po tankais. Turėdamas tokius dokumentus ir bendraudamas su kitu draugu, tokiu Stasiu Jukniumi, mes pradėjome tuo domėtis, ir pradėjome tuos duomenis teikti VRM.
Ar tie dokumentai lietuviški, ar rusiškos kilmės?
Jie lietuviški, ranka rašyti dokumentai. Kai mes juos pateikėme VRM, ji niekaip nesureagavo. Vėliau, maždaug 1996 m. mano gimtinėje vyko rinkimai į vietos savivaldybes, ir aš buvau užregistruotas kandidatu. Tada vėl iškėliau šį klausimą dėl sausio 13 d Bet čia kalba eina ne tik apie sausio 13 d. įvykius, tačiau ir apie Medininkų žudynes. Šitą klausimą iškėliau viešai, bendraudamas su rinkėjais. Tada aš buvau suimtas ir kalinamas aštuonias paras. VRK duomenis ir dabar rodo, kad aš buvau registruotas rinkimuose. Tik vėliau sužinojau, kad tuo metu buvau laikomas kameroje, šalia kurios buvo laikomas gyvsidabris ar kitos nuodingos medžiagos, nes man labai pablogėjo sveikata, išėjus iš kalėjimo. Staiga pasidarė silpna, ir ilgai nesupratau, kas čia vyksta. Kankinausi labai ilgai ir tik vėliau man buvo diagnozuotas antros stadijos skydliaukės vėžys. 2000 m. skydliaukė buvo pašalinta, ir aš iki šiol esu gyvas ir sėkmingai gyvenu. Manau, kad tada ir buvo bandoma pirmą kartą mane nužudyti. Dėl to, kad kreipiausi į teisėtvarkos institucijas, pranešdamas apie žiaurius nusikaltimus prieš Lietuvą. Toks pirmas epizodas.
Tačiau grįžtant prie sausio 13 d. – puikiai žinome, kad sovietai šturmano TV bokštą ir traiškė žmones tankais?
Aš turiu informaciją tik apie tai, kas buvo planuojama.
Jūs sakote, kad Seime buvo bandoma išprovokuoti kraujo praliejimą? Gal būt, Landsbergis tokiu būdu manė vienintelį kelią iškovoti nepriklausomybę ir sutelkti tautą?
Gal būt, aš nežinau. Tačiau kraujo praliejimas buvo skatinamas ir vienam KGB darbuotojui buvo dokumentaliai nurodyta, kad jeigu jis įvykdys savo užduotį, ir pastums žmogų po tanku, tai iš karto gaus trijų kambarių butą Vilniaus centre.
Taip, tačiau iš esmės viskas taip ir įvyko, kaip Landsbergis norėjo – sovietų armija šturmavo TV bokštą, ir praliejo daug kraujo?
Pagal tai, kiek aš turiu rašytinių dokumentų, tai taip, praktiškai Landsbergiui ir pavyko pasiekti savo tikslo labai sėkmingai – buvo pralieta daug kraujo, o Lietuva išlaisvinta. Šiandien turime „laisvą Lietuvą“.
Tai sakote, kad valstybė jus iki šiol persekioja už tai, kad turite minėta informaciją ir dokumentus?
Taip, nes valstybė manęs ramybėje nepaliko. 2005 m. aš jau dirbau advokatu ir gyniau vieną policijos komisarą, kuris buvo apkaltintas kontrabandos organizavimu. Klaipėdos ONTT jau buvo pradėjęs tyrimą ir vienas buvęs policijos komisaras jau jautė, kad jį gali suimti, todėl atvažiavo pas mane pasirašyti advokato atstovavimo sutarties. Jis man paaiškino, kad neva yra įtrauktas Klaipėdos ONTT tyrėjo Ruslano Ušinsko įtrauktas į nusikalstamos veiklos imitavimo modelį – cigarečių kontrabandą, tačiau realiai į Karaliaučiaus sritį buvo gabenami narkotikai ir prostitutės. Jam buvo duota sodyba, iš kurios jis turėjo gabenti cigaretes ir pan. Tas žmogus jau gavo signalų, kad bus suimtas, ir iš tikrųjų – vos pasirašė su manimi atstovavimo sutartį, kai sužinojau iš jo artimųjų, kad jis jau suimtas. Tada nuvykau į Klaipėdos policijos areštinę susitikti su savo klientu. Susitarėme dėl jo gynybos ir tada aš jau gavau dar daugiau informacijos, kas vyksta toje „laisvoje Lietuvoje“, ir kad čia veikia organizuota gauja ir kad reikia būti atsargiam, nes tave gali bet kada nužudyti. Tuo metu buvo dažnai naudojamas nužudymas imituojant „narkotikų perdozavimą“. Žmonės kalėjimuose ir areštinėse mirdavo nuo „narkotikų perdozavimo“, nors iš tikrųjų buvo nužudomi – viskas buvo sutvarkoma labai tyliai. Pažadėjau, kad vykdysiu savo pareigas, nepriklausomai, kas su manimi atsitiks. Grįžtant namo, mus sustabdė policija ir suėmė du mano bendrakeleivius. Prokuroras Ušinskas manęs pareikalavo pasiaiškinti, kodėl aš pirma nuėjau ne pas jį, o pas savo klientą. Atsakiau, kad neprivalau jam aiškintis, ir buvau nušalintas nuo šios bylos. Tada Klaipėdoje susirinko visa ši, kaip sakė mano klientas, organizuota gauja – tai buvo policijos ir galimai VSD darbuotojai. Tačiau teisme mano klientą vienintelį išteisino, nes aš jam buvau uždraudęs kalbėti. O prokuratūra nesugebėjo jo sukurstyti prisipažinti. Visi kiti komisarai prisipažino, ir buvo nuteisti, nors ir jų veiksmuose nebuvo jokio nusikaltimo.
O tai kodėl jie prisipažino?
Aš to nežinau, tačiau manau, kad jie prisipažino dėl cigarečių kontrabandos tam, kad išvengti rimtesnių kaltinimų. Tačiau po šio įvykių 2005 m. į mano kontorą buvo atvykę šios gaujos atstovai tam, kad joje sumontuoti vaizdo kameras. Tik vėliau tai supratau, ir tas kameras užblokavau. Tada ši gauja apiplėšė mano kontorą ir ieškojo tų mano minėtų dokumentų apie sausio 13 d. ir Medininkų įvykius. Turėjau dokumentų ir apie Gedeminą Kiesų, nes buvau dirbęs ‚Mažeikių naftoje“, ir pasitraukiau iš jos tada, kai man buvo pasiūlyta kai kas galvą nupjauti. Ta gauja išplėšė visą mano kontorą, tačiau nieko nerado. Tada mano kontorą užgriuvo policija, paėmė visus kompiuterius, kuriuose buvo sudėti dokumentai apie maždaug 300 bylų. Prokuratūra žinojo, kad tose laikmenose yra advokato ir jo kliento paslaptis sudaranti informacija, tačiau vis tiek viską pasiėmė. Nors tokius duomenis griežtai draudžia naudoti ES direktyvos, tuo metu tai nebuvo labai akcentuojama. Vėliau prokuratūra man gražino bylas be kietųjų diskų.
Prokuratūra pasiėmė visus failus. Ar paskui jie pasinaudojo ta informacija?
Aš nežinau, ar jie galėjo ta informacija pasinaudoti, tačiau laikmenas pasiėmė. Tai buvo tiesiog advokato darbo išniekinimas. Panašiai kaip viskas vyksta Neringos Venckienės byloje. Nors, žinoma, jų tikslas buvo sausio 13 d. nusikaltimų įrodymas ir dokumentai. Tada kreipiausi į gen. prokuratūrą, kad man būtų gražintos tos laikmenos. O prokuratūroje tuo metu jau sėdėjo Algimantas Valantinas. Jis man atrašė, kad jokie įstatymai nebuvo pažeisti, ir kad neva viskas buvo teisėtai padaryta. Tačiau aš toliau gyniau savo teises ir rašiau skundus. Todėl ši gauja dar kartą pabandė mane nužudyti – 2007 m. sudariau sutartį atstovauti vienam Lietuvoje žinomam asmeniui, kurio žmona tuo metu dar dirbo mokesčių inspekcijoje. Jis skyrėsi su žmona ir aš jam atstovavau skyrybų byloje. Jo žmona, Puzinskaitė – Smalakienė jau tada sakė, kad „aš išeisiu dirbti teisėja, tada jūs man nieko nepadarysite“. Nagrinėjant skyrybų bylą, Puzinskaitė kreipėsi į prokuratūrą, kad neva kažkas čia yra klastojama. Prokuratūra atsisakė, nurodžiusi, kad jeigu byloje matys pažeidimų, tai dėl to pasisakys teismas. Nepaisant to, teismo koridoriuje man buvo pasakyta, kad „dabar turėsi reikalų su Algimantu Valantinu“. Ir iš tikrųjų – tą prokuratūros nutarimą panaikino toks berods teisėjas Pašvenskas, kuris savo nutartyje prirašė visokių kliedesių. Tada jie pradėjo ikiteisminį tyrimą mano atžvilgiu, nors jokio nusikaltimo negalėjo inkriminuoti. Tada aš nusišalinau nuo tos skyrybų bylos, ir išsprendė tą turtinį ginčą (teisėja Puzinskaitė skyrėsi su savo vyru) – iš mano kliento teismas atėmė žemę, kuri jam priklausė iki santuokos. Klientas buvo apkaltintas sukčiavimu, nors tai nesąmonė – kol turtas nėra padalintas, nėra ir nusikaltimo sudėties ir tyčios. Man už akių buvo surašytas pranešimas apie įtarimą. Nors aš dirbau advokatu ir dalyvavau teismo posėdžiuose, prokuratūra paskelbė mano paiešką.

Nuotr. – teisėja Egidija Puzinskaitė

Tai dėl ko jums pareiškė tą įtarimą?
Neva dėl to, kad neva vieno klientu vardu suklastojau kažkokius dokumentus. Nors šis žmogus niekada manęs niekuo nekaltino. Tačiau jam buvo pasakyta, kad jeigu jis neduos melagingų parodymų prieš advokatą Balčių, tai jis bus arba nužudytas, arba iki gyvos galvos sėdės kalėjime. Tada jis šiek tiek jų įtakai pasidavė, tačiau jis vis tiek teismui ir prokuratūrai parašė pareiškimą, kuriame išdėstė visas aplinkybes ir parašė, kad Balčiui jokių pretenzijų neturiu. Jis taip pat išdėstė visus nusikaltimus, kuriuos padarė ši gauja prieš valstybę.

Nepaisant to, prokuratūra paskelbė mano paiešką, ir vieną dieną 2009 m., man grįžus iš teismo, prie savo kontoros buvau sulaikytas policijos. Jie apsimetė mano klientais, tačiau iš to, kaip elgėsi tie beraščiai, supratau, kad tai policininkai. Tada jie mane sulaikė ir nuvedė pas policijos tyrėją Atkočiūnaitę. Ten man pateikė suklastotą įtarimą su ankstesnėmis datomis ir man tokį pateikė. Apklausoje policija dar pasikvietė ir mano vadinamą advokatą, iš kuri veido buvo matyti, kad jis dreba nuo alkoholizmo. Jis ten pasėdėjo, ir aš pasakiau, kad reikia jam padėti. Aš iš karto pasakiau, kad jie mane persekioja todėl, kad aš bandau atskleisti šiuos sunkius nusikaltimus prieš Lietuvos valstybę. Jie mane apklausė ir paleido, kad 2010 m. balandžio mėn., aš grįžau į darbą, atgavęs skolą iš vieno draugo. Nešiausi rankoje 60 tūkst. litų ir prie mano kontoros jau manęs vėl laukia policija. Jie man pareiškė, kad aš vėl paieškomas ir turiu eiti su jais. Tada jie manę čiupo už rankų, uždėjo antrankius, įgrūdo į mašiną. Tik įgrūdę mane į mašiną, jie man į raumenis suleido iki šiol nenustatyto skysčio. Paskui, užspaudę nosį, į burną supylė kažkokio alkoholio ir pradėjo tampyti po įvairius policijos komisariatus. Padarė kratą, ir žiūriu, kad ant protokolo parašyta, kad pas mane rado 3 litus. Tada paklausiau, kuri dingo mano turėti 60 tūkst. litų. Jie dingo. Tik vėliau supratau, kad policininkai nepaskaičiavo mano kūno svorio, ir suleidę man to skysčio, jie manęs visiškai „neatjungė“ taip, kad aš nesuprasčiau ir nemastyčiau.
Tada aš jų ir paklausiau – kaip jie gali atlikinėti procesinius veiksmus su neblaiviu asmeniu. Nuvežkite mane į blaivyklą, mane išblaivinkite, ir tik tada aš galiu duoti parodymus. Tada jie mane nuvežė į priklausomybės ligų centrą ir ten man nustatė vidutinį girtumą. Žinoma, kad visi policijos veiksmai prieš mane yra vienareikšmiškai neteisėti. Tada jie man išvežė į Lukiškes ir ten pralaikė tris mėnesius. Nors man buvo perduotos mano minėtų dokumentų apie sausio 13 d. kopijos, kad jomis galėčiau gintis, tačiau kalėjime pavogė net ir tas kopijas. Galiu tą gaują nuraminti, kad tų dokumentų originalai tebėra išlikę. Po trijų mėnesių kalėjime jie mane paleido ir prasidėjo teismų maratonas. Procesas tęsėsi šešis metus iki 2016 m., ir tada Vilniaus apygardos teismo teisėjai Šumskas, Mačionytė ir Macevičienė (kuri taip pat klastojo ir sausio 13 d. bylą), ta šutvė, veikianti prieš Lietuvą, pasirašė dokumentą, kad „nesant nusikaltimo sudėties, pripažino kalti Arvydą Balčių“. Pagal baudžiamąjį kodeksą turėjo būti nusikaltimo sudėtis, o jos nebuvo. Iš to dokumento tik supratau, kad tie teisėjai prisipažįsta, kad jie veikė prieš Lietuvą. Buvau pripažintas kaltu, dėl to, kad kaip aš supratau, už tai, kad neatidaviau įrodymų apie sausio 13 ir Medininkų žudynes. Galiu tik pasakyti, kad ir toliau ginsiu Lietuvą ir stengsiuosi ją išlaisvinti nuo kolaborantų.

laisvaslaikrastis.lt

P.S

Vaizdo įrašo failas išsaugotas ir perduotas mažiausiai 10-čiai asmenų, todėl perspėjame, kad kratos ir kompiuterių poėmiai ar bandymai taikyti grasinančias priemones bus bevaisės. Turime suprasti, kad tiesiog atėjo tam laikas…

Keep Reading

Aktualijos

Baltarusijoje vykstančias riaušes vykdo ir valdo JAV

By Jonas Kovalskis 2020-09-17

Baltarusijoje vykstančias riaušes vykdo ir valdo JAV

S.Naryškin’as, Rusijos Užsienio žvalgybos tarnybos vadovas

Nepavykusį valstybinį perversmą Baltarusijoje bandė įvykdyti – kaip visada – JAV tarptautiniai nusikaltėliai, JAV nusikalstamos specialiosios tarnybos ir jų nemilitarinių agresijų prieš viso pasaulio tautas taip vadinamos “nevyriausybinės” organizacijos. Po A.Lukašenkos įtikinamos pergalės rinkimuose į Baltarusijos prezidento postą (už jį balsus atidavė 80,1% rinkėjų), JAV nusikalstamos struktūros bandė įvykdyti valstybinį perversmą šalyje pasinaudodami, vėl kaip visada, vietiniais nacionalistais, kurie įžūliai drįsta save vadinti “patriotais” (už JAV dolerius). Būtent amerikiečiai vadovavo (vėl kaip visada) per savo marionetes Lenkijoje, Lietuvoje, Ukrainoje, Čekijoje po teisėtų rinkimų kilusioms riaušėms. JAV, pagrindinė Baltarusijos “opozicijos” rėmėja, riaušėms organizuoti išleido milijonus dolerių.

Rusijos Užsienio žvalgybos tarnybos (SVR) duomenimis, prasidėjus masiniams neramumams Baltarusijoje, amerikiečių šnipai keletą kartų padidino savo finansavimą Baltarusijos maidaunams-sąjūdiečiams.
Anksčiau žurnalistams pavyko sužinoti, kad pagrindinis visų valstybinių perversmų, spalvotų revoliucijų, maidanų, sąjūdžių visame pasaulyje organizatorius, visų antivalstybinių, antiliaudinių jėgų, penktų kolonų nacionalinėse valstybėse-JAV agresijų aukų rėmėjas yra visiems žinomas nusikalstamas fondas USAID. Šis JAV Valstybės departamentui pavaldus, iš JAV valstybinio biudžeto finansuojamas fondas išleido milijonus dolerių Baltarusijos riaušininkams apmokėti. Pinigai buvo siunčiami per visose “spalvotose” revoliucijose dėsningai dalyvaujančius JAV CŽV kontroliuojamus tarpininkus – “nevyriausybines” organizacijas „Freedom House“, „World Learning“, „Pact World“ ir CEPPS. Per tuos pačius “fondus” buvo finansuojami visi sąjūdiečiai, maidaunai, “opozicionieriai”, nacionalistai nepriklausomose nuo JAV kolonijinio diktato suvereniose valstybėse, kur “patriotų” rankomis į valdžią buvo atvesti proamerikietiški antiliaudiniai režimai, JAV kolonijų administratoriai, kurių pagrindinė funkcija yra pardavinėti savo šalių nacionalinius interesus, savo tautų išteklius Vakarų kolonizatoriams už 30 Judo sidabrinių.
Rusijos SVR turi neginčijamų įrodymų, jog paskutinio mėnesio įvykiuose Baltarusijoje pagrindinį vaidmenį atliko Vašingtonas. Rusijos žvalgybos duomenimis, maištui JAV šnipai pradėjo ruoštis dar gerokai prieš prezidento rinkimus. JAV instruktoriai kruopščiai atrinko padugnes- antivyriausybinius aktyvistus Ukrainos, Lenkijos ir Lietuvos teritorijose, juos apmokė organizuoti riaušes ir iš anksto permetė į Baltarusiją. Tik Baltarusijos KGB ir Rusijos atitinkamų tarnybų dėka į Baltarusijos teritoriją nepavyko įvežti “nežinomų” snaiperių ir tokiu būdu užkirstas kelias Vakarų nusikaltėliams šaudyti į taikius žmones, kaip tai buvo paprastai daroma Tbilisyje, Vilniuje, Kijeve visų maidanų-sąjūdžių made in USA metu.
„Vakarų nusikalstamų struktūrų pėdsakai yra aiškiai matomi įvykiuose Baltarusijoje. Nuo pat pradžių taip vadinami “liaudies” protestai buvo gerai organizuoti, profesionaliai vykdomi ir nuosekliai koordinuojami iš JAV marionetinių režimų Lenkijos, Lietuvos, Ukrainos, Čekijos teritorijų.

Rusijos žvalgybos tarnyba, remdamasi patikimais informacijos šaltiniais, tvirtina, kad S.Tichanovskaja yra valdoma JAV specialiųjų tarnybų, o pagrindiniai taip vadinami “opozicionieriai” (Maška Kolesnikova, Cepkalo ir pan.) Vakarų masinės dezinformacijos priemonių yra intensyviai reklamuojami kaip spontaniškai iškilę “liaudies” lyderiai, nors su Baltarusijos liaudimi šie “lyderiai” neturi nieko, išskyrus kalbą ir kilmę, bendro.
Tai, kas vyksta Baltarusijoje, yra JAV-NATO dar vienas nusikalstamas bandymas įvykdyti valstybinį perversmą nepriklausomoje šalyje, Rusijos strateginės sąjungininkės teritorijoje, mėginimas surengti antiliaudinę „spalvotą revoliuciją“, po kurios šalį Vakarų kolonizatoriai galėtų laisvai išgrobstyti, paversti skurdo ir baimės zona, rusofobiniu NATO poligonu, Vakarų agresijos prieš Rusiją placdarmu, kaip tai JAV-ES padarė po 2014 metų perversmo Ukrainoje.

Nei pati “spalvota” (žalia pagal US dolerio spalvą) revoliucija Baltarusijoje, nei šio antiliaudinio perversmo “lyderiai”, nei jų organizuojamos akcijos a la “moterys baltais rūbais”, eisenos, protestai neturi nieko bendra su Baltarusijos tautos ir piliečių interesais.

Ir apie “rinkimus” Lietuvoje

Pilieti, nebalsuok nei už vieną partiją, kandidatą, kurie sako, kad rinkimai Baltarusijoje buvo neskaidrūs, A.Lukašenko yra nelegitymus, S.Tichanovskaja yra Baltarusijos “liaudies” išrinkta, Baltarusijos liaudis sukilo ir kovoja už demokratiją, laisvę, žmogaus teises, mes – NATO, mes – gauja, Amerika mums padės, Landsbergis mums dovanojo laisvę, sąjūdis buvo išsivadavimo judėjimas ir panašiai. Tokie kandidatai yra tik JAV samdiniai ir lietuvių tautos interesai jiems yra dešimtoje vietoje.

Keep Reading

Aktualijos

Kibirkštis: Radžvilo Nacionalinis susivienijimas – nesisteminė alternatyva ar sisteminis „feikas“?

By Jonas Kovalskis 2020-09-14

Šaltinis : http://kibirkstis.blogspot.com/2020/09/radzvilo-nacionalinis-susivienijimas.html#more

Paskutiniu metu nemažai šnekama apie rinkimus į Seimą. Ir tai natūralu – nes rinkimai jau ant slenksčio. Taip pat normalu ir tai, kad vadinamųjų „nesistemininkų“ gretose diskutuojama: ar boikotuoti rinkimus, ar visgi eiti ir balsuoti. Ir, jei balsuoti – tai už ką? Ir šiame kontekste kaip vienas pagrindinių variantų pasireiškia VU profesoriaus Vytauto Radžvilo pirmininkaujamas „Nacionalinis susivienijimas“, kurį kai kurie laiko esant alternatyva vyraujančiai liberalistinei politikai. Bet ar tai – tikrai tikra alternatyva?..

Iš pirmo žvilgsnio daug kam atrodo, kad taip: gi Radžvilas ir jo kompanija pasisako prieš LGBT ir taip vadinamo multikultūralizmo propagandą, pakritikuoja jie ir ES; be to – jie kalba ir apie tai, kad šiai dienai yra ne viena, bet dvi Lietuvos, žodžiu, viena – „globali“, „europinė“, susikoncentravusi keliuose šalies didmiesčiuose ir prieinanti prie ES metamų pinigų, ir kita – „runkelių“, „marginalų“, susikoncentravusi provincijoje ir egzistuojanti tikrų tikriausiame skurde.

Anot „Nacionalinio susivienijimo“, šiai antrajai Lietuvai reikia susitelkti apie, atseit, „tautinius“ ir „katalikiškus“ principus, jų pagrindu sukurti „antrą Sąjūdį“ ir tuo būdu „susigrąžinti valstybę“; kaip kvietimo šiam susigrąžinimui šūkį jie siūlo tarpukario metais išėjusios antisemitinės Jono Noreikos (geriau žinomo „Generolo Vėtros“ slapyvardžiu) brošiūros pavadinimą: „Pakelk galvą, lietuvi!“

Ir nemažai ką tai patraukia: gi čia ir yra alternatyva vyraujančiai liberastijai. Ar bent jau taip atrodo. Būtent: atrodo, bet ne būtinai dar yra. Nes, kaip moko liaudies išmintis: ne viskas auksas, kas auksu žiba…

Kaip suprasti? Nejaugi ir čia – ne nesisteminė alternatyva, bet sisteminis „feikas“? Greičiau prieiti atsakymo į šį klausimą gali padėti viena, atrodytų, ne itin reikšminga, bet vis dėlto, nemažai išduodanti detalė: visai neseniai, jau vykstant oficialiai Seimo rinkiminei kampanijai, vienas iš „Nacionalinio susivienijimo“ veidų, V. Radžvilo mokinys ir, politine prasme, jo dvasinis sūnus, Vytautas Sinica, pasirodė aršių landsbergistų, Algio Ramanausko-„Greitai“ ir Audriaus Bačiulio vedamoje laidoje.

Akivaizdu, kad vedėjai – TS LKD, o atitinkamai, ir „elitinės“, „globaliosios“, žodžiu, buržujų, Lietuvos atstovai; pasekėjai to kupriuko muzikanto, anot kurio paprasta lietuvių liaudis – tai „runkeliai“ ir „šunauja“. Na, o jų svečias – V. Sinica – gi viso šito priešininkas…

Ir ką gi – ar įvyksta kokia žymesnė idėjinė „batalija“? Žodžiu, dvejų, iš esmės priešingų pusių susidūrimas? Nelabai: susidaro vaizdas, lyg idėjiniai broliai Ramanauskas su Bačiuliu „kažkodėl“ nusprendė Radžvilo „Nacionaliniam susivienijimui“ padaryti priešrinkiminę reklamą.

Tiktai kodėl – jei jau Radžvilas, Sinica ir kompanija tikrai siūlo tokią radikalią alternatyvą nusistovėjusiai politikai, jei jie ir yra toji, girdi, „tautinė“, „patriotinė“ nesisteminė opozicija? Argi jie tada neturėtų būti tiesiog mirtinais TS LKD priešais?

Gal ir turėtų būti ir, galbūt, paviršiumi tokiais atrodo – bet tikrovėje nėra. Dargi atvirkščiai: tarp jų yra labai daug bendro. Iš tiesų, esminis jų skirtumas yra toks: TS LKD skaito, kad Landsbergis su „Sąjūdžiu“ išlaisvino Lietuvą iš neva baisios „sovietų okupacijos“ priespaudos ir tuo būdu atvėrė kelią tikrų tikriausiai laisvei bei klestėjimui; tuo tarpu Radžvilo „Nacionalinis susivienijimas“, viena vertus, pripažįsta ir Sąjūdį, ir tariamus Landsbergio nuopelnus, bet mano, kad tiek „gerbiamasis“ profesorius, tiek patsai Sąjūdis, nukrypo nuo tikrojo – suprask, „tautinio“ – kelio, pasiduodami liberalistinei įtakai.

Bet ir vieni, ir kiti sutinka, kad Tarybų Sąjungos sunaikinimas, kad komunizmo sunaikinimas ir kapitalizmo įvedimas buvo geras dalykas. Dar daugiau: jie remia ir Lietuvos narystę NATO, ir ES, didžiausia grėsme laikydami Rusiją, o didžiausiu pasaulio geradėju – Jungtines Amerikos Valstijas.

Sakysite, kad tai – tik smulkmenos, kad, atseit, svarbiau yra tai, jog „Nacionalinis susivienijimas“ kelia opias socialines problemas ir, sakykime, net egzistencinius Lietuvos ir lietuvių tautos likimo klausimus? Jei taip, atsakysiu: jei manote, kad tai – tik smulkmenos – vadinasi, nesuprantate dalyko esmės ir, be to, kad nesuprantate nei tų egzistencinių klausimų, kuriuos galvojate, kad Radžvilas jums išaiškina.

Norint šią esmę suprasti, reikia įsisąmoninti: pirma – kad toji socialinė praraja, kurią šiai dienai turime tiek Lietuvoje, tiek apskritai Rytų Europoje, yra tiesioginis TSRS sunaikinimo, socializmo demontavimo ir kriminalinio („prichvatizacijų“, „otkatų“ ir t. t) kapitalizmo įvedimo rezultatas. Ir antra: kad būtent tokios, o ne kitokios, buvusios TSRS ir Varšuvos pakto valstybės buvo reikalingos ES „integracijai“ – ne kaip partnerės kažkokioje įsivaizduojamoje „demokratijoje“, bet tiesiog kaip pigios, bet darbščios ir kvalifikuotos darbo jėgos Vakarų Europai šaltinis.

Ir jei čia bėda sueitų vien į tai, kad pas mus nėra to „tikrojo“, „normalaus“, žodžiu, nekriminalinio ir, be to, dar „socialinio“, kapitalizmo, koksai yra Vakaruose, tai atsakymas, žinoma, būtų tolimesnis „ėjimas į Vakarus“. Tiktai tikrovė – gerokai kartesnė…

Visų pirma – taip vadinamas „socialinis“ kapitalizmas Vakaruose ir laikėsi, ir laikosi ant neokolonializmo, žodžiu – ant trečio pasaulio šalių plėšimo. Iš tiesų, „auksinis milijardas“ egzistuoja, bet šio klubo vietos yra ribotos. Ir, be to – kiek galėjome, į jį jau įėjome. Tiksliau: į jį įėjo mūsų valdantieji sluoksniai bei jų tiesioginiai liokajai. Likusieji, žodžiu – „runkeliai“ (kaip ir čia, taip apskritai Rytų Europoje) liko už borto. Nes čia vietų skaičius – itin ribotas.

Visų antra – toji medžiaginė gerovė, tikslingai formuota XX amžiaus antroje pusėje, nuo 1990-ųjų pamažu, bet neišvengiamai nyksta, užleisdama kelią taip vadinamai neoliberalizmo darbotvarkei. Ir tai jaučiasi netgi valstybėse kaip Vokietija. Tačiau tai juk dėsninga: nes šis vartotojiškas „rojus“ buvo sukurtas kaip priemonė papirkti Vakarų Europos darbininkiją, kad tik ji nepasuktų Tarybų Sąjungos, žodžiu, socializmo, keliu. Bet jau 30 metų kaip nebėra TSRS, o, vadinasi, kaip nebėra ir grėsmės: tad kam dabar to kyšio ir reikia? Aišku, klausimas – retorinis.

Pagaliau, trečia: Vakarai, kaip patsai kapitalizmas, nors ir pats „tikriausias“, „normaliausias“, yra išsėmę savo pažangų istorinį potencialą – ir, nesant jokiai pasaulinei-istorinei alternatyvai (tokia buvo TSRS ir klasikinis komunizmas), tiesiog pūva. Ir puvimas „bazėje“, marksistiškai šnekant, neišengiamai atsiliepia ir „antstatui“: ir tiek LGBT, tiek kiti kultūriniai reiškiniai, su kuriais žada kovoti Radžvilas ir į jį panašūs, yra šio puvimo, sakyčiau, šio visiško dvasinio, idėjinio, žodžiu – prasminio – bankroto, išdavos.

Ir NATO karinis blokas, ir jo žygiai neva „demokratijai“ nešti (ar į Afganistaną, ar į Iraką, ar į Libiją, ar kitur – nėra skirtumo), ir panašiais šūkiais dangstomos „spalvotos revoliucijos“, tėra šių pūvančių Vakarų, galime sakyti, šio kapitalistinio mutanto, neokolojininės ekspansijos priemonės.

Ir, iš kitos pusės – turime Rusiją, kuri jau vien dėl turimo gyventojų skaičiaus neįeina ir negali įeiti į „auksinio milijardo“ klubą (išimtis: Rusijos padalijimo ir masinės depopuliacijos scenarijus). Ir tai, nepaisant šiame krašte gyvuojančio taip pat kaip ir pas mus kriminalinio kapitalizmo, verčia net jos valdančiuosius sluoksnius sudaryti nors kažkokią, kad ir netobuliausią, kad ir nenuosekliausią, bet vis dėlto atsvarą, JAV-NATO-ES hegemonijai.

Bet ar Rusija siūlo esminę alternatyvą? Ne, nesiūlo, nes alternatyva tegali būti pasaulinis projektas, kuris – nekapitalistinis. Ir šia prasme, alternatyva tegali būti naujas komunizmas, paremtas TSRS ir klasikinio komunizmo kritiniu permąstymu. Tai, kaip minėta, Rusijoje – tas pats kriminalinis kapitalizmas. Bet XXI amžiaus istorinė situacija tokia, kad Rusija arba sukurs tokią alternatyvą, arba pražus, patirdama kažką panašaus į Jugoslavijos scenarijų – tik gerokai stambesniu mastu.

Geroji žinia – kad Rusija turi reikiamus duomenis tokiai alternatyvai sukurti: tiek objektyvius (t. y. teritoriją, gamtinius išteklius, žmogiškąjį bei technologinį potencialą), tiek subjektyvius (t. y. tarybinį paveldą, kultūrą ir sociumo istorinę sąmonę).

Ir šia prasme, tikrai nesisteminė, tikrai esminė alternatyva esamai politikai, tegali būti prorusiška ir antivakarietiška. Į šitokį spektrą puikiausiai gali „įsipaišyti“ ir blaivesni, patologine rusofobija ir urviniu antitarybiškumu neužsikrėtę, neutraliteto siekį deklaruojantys nacionalistai kaip, pavyzdžiui, Rolandas Paulauskas. Bet tai – „minimum“. O „maksimum“ – aišku – turėtume kalbėti jau apie, sakykime, neotarybine, neokomunistine koncepcija paremtą judėjimą, kokį „Laiko esmės“ pavidalu Rusijoje kuria filosofas Sergejus Kurginianas.

Tačiau kam gi čia nukrypau į tokius, sakykime, „globalinio“ masto apmąstymus, kada straipsnio tema buvo Radžvilas ir jo vadovaujama „Nacionalinio susivienijimo“ partija? Tą padariau, kad tai galėtume pakontrastuoti su tuo, kaip mąsto ir veikia „Nacionalinis susivienijimas“ ir, atitinkamai – kieno interesus jis aptarnauja.

Taigi: apie jokią teigiamą opoziciją liberalizmui ir visoms jo „vertybėms“ negali būti nei kalbos, jei orientuojamasi kartu ir į kapitalizmą, ir į Vakarus. Tačiau Radžvilas ir Ko būtent tą ir daro: orientuojasi į kapitalizmą (nesvarbu, „socialinį“ ar kitokį) ir į Vakarus: ir ES, ir NATO jiems yra gerai, kaip – beje – gerai ir Ukrainos „maidanas“, ir fiasko patyręs bandymas nuversti Lukašenką Baltarusijoje. Žodžiu, šita kompanija uoliai remia JAV-NATO-ES liniją.

Be to, ne atsitiktinumas, kad „Nacionalinis susivienijimas“ kartu su konservatoriais Audroniumi Ažubaliu ir Laurynu Kasčiūnu puola ir Petro Cvirkos, ir kitus paminklus; siekia vadinamosios „istorinės politikos“, žodžiu – rusofobijos kurstymo ir tarybinio paveldo juodinimo valstybiniu mastu bei „vatnikų“, „komuniagų“ ir kitokių „eretikų“ persekiojimo – politikai. Ne atsitiktinumas ir tai, kad į šią darbotvarkę įeina tokių nacių kolaborantų kaip straipsnio pradžioje minėtasis „Generolas Vėtra“ išaukštinimas – iš tiesų, visame tame yra labai nuosekli logika…

Kokia logika? Ją matome, pavyzdžiui, kaimyninėje Lenkijoje, kur eilę metų šeimininkauja dešinioji nacionalistinė vyriausybė. Remiama Jungtinių Valstijų ir kol kas parazituodama iš ES pinigų, ji Rytų Europoje formuoja antirusišką placdarmą.

Ir šio placdarmo idėja – vadinamasis „intermariumas“ – tai yra XX amžiaus pradžią siekiantis projektas su Vakarų pagalba atkurti Zečpospolitą, Lenkijos valdomą fašistinio tipo imperiją, kurioje ir Lietuva, ir Baltarusija, ir Ukraina geriausiu atveju tebūtų „Didžiosios Lenkijos“ vasalais. ES žlugimo atveju, esant reikiamam Amerikos palaikymui – toksai scenarijus visai tikėtinas.

Ir lenkų nacionalistai savo ketinimų net neslepia. Tame tarpe – teritorinių pretenzijų. O Radžvilo kompanijai jie – lenkų nacionalistai – ne šiaip tinka, bet yra skaitomi bene labiausiai sektinu idealu… Dar daugiau: viešai žinoma, kad iki „Nacionalinio susivienijimo“ įkūrimo, Radžvilo pasekėjai „Krikščioniškos kultūros instituto“ pavidalu iš Lenkijos yra gavę solidaus finansinio palaikymo.

Tokių faktų šviesoje V. Radžvilo „Nacionalinis susivienijimas“ atsiskleidžia ne kaip „nesisteminė opozicija“ (kuria galėtų būti – pabrėžiu – ir nebūtinai komunistinė, bet, pavyzdžiui, sveikai konservatyvi, nuosaikiai nacionalistinė, bet nuo rusofobijos ir urvinio antitarybiškumo laisva jėga), o tiesiog kaip eilinė amerikanofilų ir rusofobų partijėlė, skirta – kaip, sakykime, Naglio Puteikio užvaldytoji „Centro partija“ – nesisteminiam potencialui nukanalizuoti.

Ir vis dėlto – lyginant tą patį „Nacionalinį susivienijimą“ ar su Puteikio, ar su bet kuria kita panašaus idėjinio profilio politine organizacija – tenka pripažinti, kad V. Radžvilo partija yra neabejotinai rimčiausia. Ir šia prasme ji yra tikrai daugiau, nei kažkokia priešrinkiminė neolandsberginė landsbergistų torpeda.

Kaip, kodėl? Taip, kad kol dauguma „opozicionierių“ iš karto skuba į rinkimus, neturėdami nei aiškios idėjinės bazės, nei adekvačių kadrų, Radžvilas ir Ko dirbo – ne vienerius, ne dvejus ir net ne penkerius metus – išsidirbdami aiškią koncepciją, parengdami idėjiškai motyvuotus ir daugiau mažiau raštingus kadrus ir, žinoma, kurdami formos požiūriu visai solidų propagandos organą („Pro patria“ portalą). Ir šiandien jie turi rezultatą – nors ir ne didžiausią, nors ir ne masiškiausią, bet vis dėlto, realią politinę organizaciją.

Šiuo požiūriu – ir tiktai šiuo – iš „Nacionalinio susivienijimo“ reikėtų pasimokyti ir mums, žodžiu – tiems, kurie pretenduotume kurti tikrai nesisteminę, tikrai esminę (taigi: radikalią) opoziciją viešpataujančiam rusofobiniam, antitarybiniam liberalkonservatorių režimui. Aišku, tokių resursų (pavyzdžiui – „stogo“ akademiniame pasaulyje, platformų savo idėjoms skleisti iš profesorių kėdžių universitetuose ir pan.) kaip jie mes Lietuvoje neturime, bet tai nereiškia, kad negalime, ten kur reikia ir kur galima, veikti panašiai.

Iš tiesų galime ir, pasakyčiau – privalome. Nes nuo to priklausys ir mūsų šalies, ir, vadinasi, mūsų pačių, likimas. Taigi, būtent tokiam veikimui, tokiam darbui ir kviečiu visus, kurie, perskaitę šį straipsnį, ne tiktai suprato jo pagrindines tezes, bet – dar daugiau – pajuto, kad čia išdėstytos mintys jiems yra savos: netingėkite ir nebijokite – o vienykitės, nes tik jūs, šios nualintos lietuviškos žemės druska, ir galite sukurti tą tikrąją nesisteminę alternatyvą, kurios mums ir reikia.

Parašė: Kristoferis Voiška, 2020-09-14 (c)

Keep Reading

Istorinė tiesa

1867 metų rugsėjo 14 d. išleistas K.Markso “Kapitalas” I tomas

By Jonas Kovalskis 2020-09-14

1867 metų rugsėjo 14 dieną Vokietijoje 1000 egz. tiražu pirmą kartą buvo išleistas KARLO MARKSO “KAPITALAS”. K.Marksas šioje knygoje, pasinaudodamas dialektine-materialistine metodika, ryžtingai sukritikavo tuo metu ekonomikoje dominavusias anglų kolonijinės ekonomikos Adamo Smito ir Davido Rikardo teorijas apie kapitalo kilmę, atsiradimą ir vystymąsį, atskleidė kapitalizmo parazitinę prigimtį. Vertindamas prekinių mainų santykius, K.Marksas nurodė , kad pats kapitalas nieko nekuria, jis yra spekuliatyvinis, parazitinis ir didėja tik dėka nusikalstamo svetimo darbo nusavinimo būdu. Prekinę vertę, teigė autorius, kuria darbas, individualus ir visuomeninis, o kapitalas visuomeniniu darbu sukurtas vertes perskirsto mažos , parazitinės socialinės grupės, kapitalistų naudai. Taip visuomeniniu darbu sukurta pridėtinė vertė per kapitalistų sukurtą ir kontroliuojamą visuomeninio gėrio korupcinę perskirstymo sistemą, per mažytės grupelės parazituojančių kapitalistų kontroliuojamą teisinę-politinę buržuazinę visuomenės santvarkos sistemą yra perpumpuojama išnaudotojų kapitalistų klasės naudai. Darbo klasei, kurios visuomeniniu darbu yra sukuriamas visuotinis gėris, visuomenės turtas ir pridėtinė vertė, parazituojanti kapitalistų mažuma, palieka tik mažytę dalį, kurios užtenka tik palaikyti darbo jėgos darbingumą.

K.Markso “Kapitalas” atskleidė nežmonišką, išnaudotojišką, parazitinę, nusikalstamą privataus kapitalo, privačios nuosavybės į gamybos priemones esmę, parodė privataus kapitalo sisteminius antagonistinius prieštaravimus. Antagonistinis prieštaravimas tarp darbo ir kapitalo neišvengiamai sukelia ekonomines krizes kapitalo pasaulyje, ir tai rodo, kad kapitalo diktatūra neišvengiamai privalo žlugti ir kapitalistinė, buržuazinė išnaudotojiška politinė sistema bus pakeista demokratine darbo žmonių visuomene. Labai įdomi knyga ieškantiems atsakymo, kodėl Lietuvoje mikroskopinė landsberginė chunta klęsti, miegaujasi nusikalstamu būdu įgyta prabanga, o didžioji dalis lietuvių vargiai sugeba išgyventi. K.Markso “Kapitalą” skaityti čia – https://marksistobiblioteka.files.wordpress.com/2017/09/marksas_kapitalas_1.pdf

Keep Reading

Aktualijos

STOP NATO agresijai prieš Rusiją!!! NATO karo nusikaltėlius į Niurnbergo Tribunolą!

By Jonas Kovalskis 2020-09-10

Aktyvi šnipinėjimo veikla ir vis dažnesni Vakarų koalicijos kariniai manevrai šalia Rusijos sienų gali kalbėti tik apie vieną dalyką – NATO teroristinis aljansas aktyviai ruošiasi įvykdyti dar vieną tarptautinį nusikaltimą, karinę agresiją prieš taikią ir laisvą Rusiją.

Laikraščio „Komsomolskaja pravda“ karo apžvalgininkas Viktor’as Baranec’as Federalinei naujienų agentūrai papasakojo, kas stumia Vakarų kolonizatorius karinio užpuolimo link ir kuo visa tai gali baigtis.

Baranec’as: Teroristinis NATO aljansas yra pasiruošimo karinei agresijai prieš Rusiją finalinėje stadijoje.

Sergej Šoigu, Rusijos Gynybos ministras.

Rugsėjo 5 d. Rusijos gynybos ministras, armijos generolas Sergejus Šoigu pareiškė, kad, lyginant su 2019 m., NATO šnipinėjimo lėktuvų skrydžių netoli Rusijos sienų intensyvumas išaugo daugiau nei 30 proc. Tik laikotarpiu nuo rugpjūčio 23 iki rugsėjo 8 dienos Rusijos karinių kosmoso pajėgų aviacija kilo į orą ne mažiau 10 kartų, kad perimtų NATO lėktuvus-šnipus virš Baltijos, Barenco ir Juodosios jūrų.

– Rugsėjo 4 d. trys JAV tarptautinių nusikaltėlių oro pajėgų strateginiai bombonešiai B-52H, galintys nešti raketas su branduoliniu užtaisu, patruliavo Azovo jūros pakrantėje JAV laikinai okupuotos Ukrainos oro erdvėje, istorinės Rusijos teritorijos oro erdvėje. Juos lydėjo Ukrainos marionetinių oro pajėgų MiG-29 ir Su-27. Amerikos karo nusikaltėlių lėktuvai atliko mokomąją Krymo teritorijos bombardavimo imitaciją.

– Rugsėjo 7 d. Rusijos naikintuvas MiG-31 pakilo į orą perimti JAV kolonijos Norvegijos patrulinį lėktuvą virš Barenco jūros R-3C „Orion“.

– Rugsėjo 7 d. JAV kolonijos Prancūzijos šnipinėjimo laivas „Dupuy de Lome“ vykdė radioelektroninius trukdžius Kryme dislokuotoms Rusijos ginkluotųjų pajėgų gynybinėms priešlėktuvinėms raketų sistemoms S-400.

– Tą pačią dieną, rugsėjo 7 d., Rusijos naikintuvas MiG-29 palydėjo britų šnipinėjimo lėktuvą RC-135 virš Barenco jūros.

– Rugsėjo 8 d. Rusijos „Su-27“ perėmė du NATO šnipinėjimo lėktuvus virš Baltijos jūros „R-135 River Joint“ (JAV karo nusikaltėlių oro pajėgų) ir „Gulfstream“ (JAV marionetės Švedijos oro pajėgų).

Kaip teigė savo „Telegram“ kanale „Maduro nėra kvailys“ karo ekspertas Aleksej’us Leonkov’as, padidėjęs NATO militarinis aktyvumas byloja apie „aiškų J-SEAD (joint suppression of enemy air defenses – bendras priešo oro gynybos pajėgų slopinimas) operacijos plėtojimą, tiksliau, jos karinių jūrų pajėgų Barenco jūroje ir karinių oro pajėgų Juodosios ir Baltijos jūros vandenyse vystymą“.

„Kita vertus, įžūlus B-52H skrydis virš Ukrainos teritorijos, o faktiškai “ Rusijos oro gynybos sistemų operatyvinės atsakomybės zonoje yra precedentas, kokio nėra buvę nuo Šaltojo karo laikų. Bet tada jauku JAV karo nusikaltėliai paskyrė Korėjos civilinį „Boeing’ą“, kurio provokacinis skrydis dėl JAV kaltės baigėsi tragiškai.

Už visos šios jungtinio NATO agresorių Rusijos “sulaikymo” demonstracijos slepiasi itin pavojingas scenarijus. Laikraščio „Komsomolskaja pravda“ karo ekspertyo Viktoro Baranec’o nuomone, „kolektyvinių Vakarų nacistinė agresija prieš Rusiją buvo pradėta dar 2014 m.“, kai JAV-ES-NATO interventai įvykdė valstybinį perversmą Rusijos istorinėje žemėje Ukrainoje ir pastatė į valdžią Kijevo fašistinę chuntą.

„Būtent tada prasidėjo audringas, sparčiai augantis JAV ir NATO intervencinių orlaivių ir laivų veiklos aktyvumas prie Rusijos sienos, o Ukrainos antiliaudinis marionetinis režimas tai visokeriopai skatino. Ukrainos chunta ir buvo sukurta tik vienu tikslu – globalinio karinio konflikto eskalavimui. Kaip teigė JAV karinių intervencijų planavimo centro “Startfor” vadovas Džordžas Friedman’as, kad “rusai kovotų prieš rusus ir vieni kitus naikintų” JAV neokolonijinės imperijos labui. Kaip pareiškė kitas žinomas JAV tarptautinis nusikaltėlis milijardierius aferistas Džordžas Sorosas, “Ukraina niekam nerūpi, net jeigu ten liks rūkstantys griuvėsiai ir kalnas dvokiančių lavonų”. Kitų marionetinių rusofobinių režimų Rusijos pasienyje paskirtis JAV strategų planuose – identiška.

Remiantis oficialiais Rusijos Gynybos ministerijos duomenimis, vien NATO šnipinėjimo lėktuvų skrydžių Rusijos pasienyje skaičius per pastaruosius 6 metus išaugo 8–10 kartų ir jau pasiekė ribą, kai Rusijos gynybos oro pajėgų naikintuvams dėl agresyviai artėjančių NATO teroristinių orlaivių tenka net keturis kartus per dieną kilti į orą . Šis priešiškos NATO aviacijos spaudimas yra aiškus ruošiamos karinės agresijos ženklas, kuris yra tos Vakarų neapykantos Rusijai, Rusijos demonizavimo kampanijos dėl to, kad ji 2014 metais neleido JAV-NATO aljansui užgrobti Krymo ir paversti pusiasalį NATO agresijos prieš Rusiją placdarmu.

Iš tiesų, nuo 2014 m. pranešimai Vakarų melo propagandos priemonėse apie tariamai didėjančią Rusijos karinę grėsmę pradėjo rodytis nepaliaujamu srautu. Nepagrįsti niekuo Vakarų kaltinimai iš dalies buvo susiję su JAV inicijuotu pilietiniu karu pietryčių Ukrainoje. Tačiau iš esmės mitai apie Rusijos karinę grėsmę yra nuosekliai ir kryptingai naudojami pateisinant patį teroristinės NATO organizacijos egzistavimą ir jos perginklavimo bei modernizavimo išlaidas.

Bet tai yra tik manipuliavimo masine sąmone žinomai melagingas išorinis apvalkalas. Čia reikia kalbėti apie galingos puolamuosios karinės grupuotės formavimą betrapiškai prie Rusijos ir Baltarusijos sienų. Panaši intervencinė Vakarų grupuotė lygiai tokiu pačiu būdu buvo suformuota 1941 metais su Vakarų išauginta nacistine Vokietija priešakyje.

Neseniai teisėtas Baltarusijos prezidentas Aleksandras Lukašenka pagarsino baisų skaičių – NATO aljanso grupuotė pasienyje su Baltarusija “rotacijos būdu” pastaraisiais metais išaugo net 17 kartų. Taigi galima drasiai teigti, kad NATO karinės agresijos šalia Rusijos ir Baltarusijos auga geometrine progresija. Šiomis dienomis vyksta dar vienas nemalonus Vakarų inicijuotas incidentas, kuris gali išaugti į pasaulinį karą tarp Rusijos ir NATO. JAV karinių puolamųjų laivų grupė buvo sutelkta provokaciniams mokymams Arkties vandenyse, kad pademonstruotų “laivybos laisvę”, o iš tiesų NATO piratai grubiai pažeidė tarptautinės Jūrų konvencijos nuostatus, pagrindinius tarptautinių santykių principus, įtvirtintus JTO Statute, Tautų chartijoje, Helsinkio Baigiamajame Akte ir įžūliai pasiuntė žinią Maskvai – JAV-NATO tarptautiniams nusikaltėliams negalioja jokios tarptautinės teisės normos ir Vakarų kolonizatoriai kur nori, ten ir plaukioja. Šie “mokymai” kaip užpulti Rusiją turėtų prasidėti labai greitai. Ir tai taip pat sukels rimtus prieštaravimus Rusijos ir NATO santykiuose, sukels didelę grėsmę taikai ir saugumui regione ir visoje Žemėje. NATO piratai tiesiog įžūliai stumia planetą į branduolinio karo ugnį ir avantiūristiškai bando Rusijos kantrybę.

Ženkliai išaugęs NATO aviacijos ir karinio jūrų laivyno operacijų Rusijos pasienyje intensyvumas kryptingai rodo asociacijas su Didžiojo Tėvynės karo išvakarėmis, kai 1941 m. „Luftwaffe“ lėktuvai taip pat spiečiais sukosi prie TSRS sienų. Toks agresyvus Vakarų elgesys negali likti nepastebėtas nei Rusijos Generalinio štabo, nei Kremliaus. Rusija NATO akivaizdžios agresijos akivaizdoje yra priversta imtis adekvačių savigynos priemonių, kaip jas apibrėžia Jungtinių Tautų Generalinės Asamblėjos 1974 m. gruodžio 14 d.. Rezoliucija Nr.3314 . Šiandien visai neperdedant teigti, kad NATO ir Rusija yra prieškarinėje fazėje dėl NATO ruošiamos agresijos prieš JTO Saugumo Tarybos nuolatinę narę Rusiją. Tai yra labai pavojinga, tačiau objektyvi situacija, nes pasibaigus Šaltajam karui, po TSRS žlugimo, NATO aljanso ir Rusijos karinės konfrontacijos lygis niekada nebuvo toks didelis kaip dabar. Šie NATO asilai jau peržengė visas padorumo ribas, įžūliai atsigabeno raketines sistemas, šaudančias 100 km nuotolio atstumu ir surengė šių sistemų šaudymo pratybas Estijoje poligone, kuris yra tik per 80 km nuo Rusijos sienų. Niekas negali garantuoti, kad amerikietiškas sviedinys „netyčia“ neatskris į Rusijos teritoriją. Ir tada jau niekas nesiaiškins kas ir kaip, Rusija gali tiesiog atsakyti. Rusija turi tokią – tiesiog atsakys visomis turimomis priemonėmis.

Rusijos Generalinis štabas mato artėjančio karo akivaizdžius ženklus. Pastaraisiais metais Rusija sustiprino visas savo karines grupuotes vakarų ir šiaurės vakarų kryptimis, ten atsirado nauji kariniai daliniai, išaugo karinio personalo skaičius. Kaliningrado srityje aktyviai modernizuojama ginkluotė, dislokuojamos naujos operatyvinės-taktinės raketų sistemos “Iskander”, “Kalibr”, priešlėktuvinės gynybos raketų sistemos S-400. Tai daroma tik vieno įmanomo scenarijaus atvejui – karui. Pirmuosius pasaulinio karo ženklus, kaip ir 1938 metais, jau pademonstravo “Europos hiena” Lenkija, neseniai paskelbusi, kad ryšium dėl įvykių Baltarusijoje ji yra pasirengusi „užtikrinti apsaugą“ keliems kaimyninės respublikos regionams. Visai kaip 1938 metais, kai “geroji” Lenkija kartu su Vokietija pasidalino Čekiją. Ir kai iš Lenkijos, Lietuvos, Ukrainos finansuojama Baltarusijos opozicija pagal JAV užsakymą įvykdys valstybinį perversmą šalies viduje, kai teisėta šalies valdžia negalės kontroliuoti teritorijos, tada “šviesieji europiečiai, demokratai” lenkai galės įvesti savo ulonus “baltarusių tautai ir demokratijai apgtinti”. Skamba kaip prastas anekdotas, tačiau JAV-NATO karo nusikaltėliai būtent tokiu būdu vykdo karines agresijas visame pasaulyje, užgrobia šalis, naikina valstybes, žudo ier kankina tautas. Tai labai pavojinga ir artima sprogimui preliudija.

Be to, “netyčia” paklydęs NATO lakūnas-narkomanas gali įskristi į Rusijos oro erdvę, kurią skubės palikti, o Rusija, bandydama jį priverstinai nutupdyti, numuš savo geriausios pasaulyje priešlėktuvinės gynybos raketomis. Per nuolat NATO vykdomas karines pratybas į Rusijos teritoriją gali atskristi atsitiktinis sviedinys ar raketa, o Juodojoje jūroje gali prasidėti „susistumdymas“ tarp Rusijos karinių laivų ir NATO interventų. Trumpai tariant, yra daugybė variantų, galinčių išprovokuoti karinės konfrontacijos fazę. Tačiau net jei NATO agresorių grupuotė, dešimt kartų pranašesnė už Rusijos pajėgas (NATO banditai kitaip nekariauja – tik tuo atveju, jeigu turi dešimteriopą persvarą), įsiverš į Baltarusiją ar Rusiją, Rusija atsakys labai griežtai, visomis priemonėmis. Rusija nesutarė su NATO kovoti tik su konvenciniais įprastais ginklais. Jei Rusija toliau bus taip agresyviai spaudžiama, ji ištrauks savo pagrindinį kardą – taktinius ir strateginius branduolinius ginklus. Gal ne iškarto Rusija smogs savo „Jarsais”, „Topoliais”, „Avangardais“ ar „Sarmatais“, bet jei situacija pareikalaus, Rusija smogs taip, kad visiems mažai nepasirodys. “Kam mums pasaulis, kuriame nėra Rusijos”, – sakė Rusijos prezidentas, taikos Žemėje garantas Vladimiras Putinas.

Rusija nekartą bandė stabilizuoti padėtį, atkurti NATO grubiai pažeistą taiką ir saugumą regione, siekė taisyti dėl JAV, Didžiosios Britanijos, ES kaltės pašlijusius santykius. Rusijos Gynybos ministras Sergejus Šoigu anksčiau pareiškė, kad Rusija ne kartą pasiūlė Šiaurės Atlanto aljanso vadovybei keletą veiksmingų, abipusiai priimtinų priemonių padėčiai stabilizuoti. Rusija siūlė abiems pusėms ženkliai sumažinti karinių pratybų skaičių mažinimą, kad vėliau būtų sumažinta ir išvengta tolesnės santykių komplikacijos. Rusija vykdo skaidrius karinius mokymus ir stengiasi juos vykdyti kuo toliau nuo JAV-NATO kolonijinės imperijos sienų.

„Rusijos karinė vadovybė ne kartą siūlė susitarti dėl bendrų kontrolės priemonių, kad būtų išvengta tolesnių santykių komplikacijų. Tarp jų – pratybų zonų atitraukimas sausumoje nuo Rusijos ir NATO sąlyčio linijos, minimalių leistinų laivų ir orlaivių artėjimo atstumų derinimas, pratybų ir kitos Rusijos ginkluotųjų pajėgų bei jungtinių NATO ginkluotųjų pajėgų veiklos intensyvumo mažinimas“, – sakė Sergejus Šoigu.

Tačiau NATO karo nusikaltėlių gauja visas Rusijos taikias iniciatyvas įvertino neigiamai ir įžūliai atmetė. Vakarų tarptautiniai nusikaltėliai supranta tik jėgos argumentus ir nenurimsta tol, kol nesėda į Niurnbergo Tribunolo kaltinamųjų suolą. NATO teroristinis aljansas dar nėra pasirengęs konstruktyviai bendradarbiauti, kad būtų išsaugoti taika ir saugumas Žemėje. S.Šoigu išreiškė viltį, kad ateityje ši savižudiška Vakarų pozicija pasikeis.

O kol kas Vakarai sėdi ant parako statinės ir labai neatsargiai žaidžia su ugnimi.

Visi rusofobai turi sėdėti teisme, o ne Seime. Tik taip išsaugosime savo šalį, Žemę ateinančioms kartoms. Balsuok atsakingai.

Keep Reading

Mokslas

Beprasmis gyvenimas – tai lėta mirtis

By Jonas Kovalskis 2020-09-09

Mokslininkas pabandė sukurti rojų žemėje. Perskaitykite, kas iš to gavosi …

1968 metais etologas Johnas Calhounas Amerikos nacionalinio psichinės sveikatos instituto laboratorijoje atliko įspūdingą eksperimentą. Calhounas padarė analogiją tarp pelių ir žmonių visuomenės ir dėl šio panašumo pabandė atspėti visos žmonijos ateitį. Tam mokslininkas sukūrė vadinamąjį baltųjų pelių „rojų“. Laboratorijos sąlygomis buvo pastatytas kvadratinis 2×2 m ploto 1,5 m aukščio aptvaras, iš kurio tiriamieji gyvūnai nebūtų galėję išlipti. Konstrukcijoje buvo palaikoma palanki temperatūra, joje buvo gausu maisto ir vandens, buvo pastoviai tiekiamos medžiagos naujiems lizdams sukti. Graužikus nuolat stebėjo veterinarai, kurie kruopščiai sekė gyvūnų sveikatos būklę. Buvo imtasi visų būtinų saugumo priemonių: jame negalėjo būti jokių plėšrūnų ir masinių infekcijų grėsmės. Aptvaras buvo valomas kartą per savaitę ir visą laiką buvo palaikoma ideali švara. Tai yra, pelėms buvo sukurta tobula gyvybinė erdvė. Mokslininkas savo projektą apibūdino kaip „pelių utopiją“ ir savo eksperimentą pavadino „Visata-25“. Aptvaras buvo apskaičiuotas komfortiškai gyventi 3840 pelėms, tačiau užbėgsime į priekį ir pažymėsime, kad maksimalus populiacijos dydis eksperimento metu pasiekė tik 2200 individų lygį ir po to jis tik mažėjo.
Kai viskas buvo paruošta eksperimentui, į pelių rojų buvo paleistos 4 graužikų poros. Nuo šio momento skaičiuojamas A etapas – erdvės įsisavinimo laikotarpis. Po 55 dienų pelių šeimos pradėjo auginti palikuonis. Nuo to momento, kai pasirodė pirmieji jaunikliai, prasidėjo B fazė. Po kiekvienų sekančių 55 dienų graužikų skaičius padvigubėdavo. Tačiau jau po 315 dienų veisimosi rodiklis sumažėjo, dabar populiacijos skaičius padvigubėdavo tik kas 145 dienos – C fazė. Šiame etape aptvare buvo daug mažiau vietos, o pelių skaičius viršijo 600 vienetų. Jos sugebėjo susikurti savo hierarchiją ir tam tikrą socialinį gyvenimą.
1) Atsirado „atstumtųjų“ kasta, kurią sudarė daugiausia jaunos pelės, jos buvo išvaromos į aptvaro centrą ir nuolat tapdavo agresijos aukomis. Taip atsitiko dėl to, kad idealiomis sąlygomis pelės gyveno žymiai ilgiau ir senstančios kartos neužleisdavo vietos socialinėje nišoje jauniems bendruomenės nariams. Štai kodėl agresija būdavo nukreipta daugiausia į jaunus graužikus. Juos buvo galima atpažinti iš apkandžiotų uodegų ir apdraskytų kailiukų. Po išvarymo jauni patinai psichologiškai palūždavo ir nenorėjo ginti savo nėščių patelių.
2) Patelės tapo agresyvesnės, nes buvo priverstos ginti savo atžalas pačios. Vėliau jų agresija nukrypo į jauniklius, kuriuos jos užmušdavo, o pačios persikeldavo į viršutinius lizdus, tapdami atsiskyrėlėmis ir atsisakydavo daugintis.
Todėl gimstamumas sumažėjo, o jaunų gyvūnų mirtingumas pasiekė aukštas ribas. D etapas perėjo į fazę – pelių rojaus mirtį. Šiame etape atsirado nauja pelių kategorija – „gražiosios“.
3) „Gražiosiomis“ pavadino peles, kurios demonstravo jų rūšiai nebūdingą elgesį. Jos nekovojo dėl patelės ir teritorijos, nerodė jokio noro daugintis. Jos tik valgė, gėrė, miegojo ir valė savo kailiuką.
Vėliau „gražiosios“ ir atsiskyrėlių patelės tapo dauguma. Vidutinė pelių gyvenimo trukmė buvo 776 dienos, o tai 200 dienų viršijo reprodukcinio amžiaus ribą. Nėštumų skaičius paskutinėje „pelių rojaus“ fazėje buvo lygus nuliui. Deviantinis elgesys pelėms išprovokavo homoseksualumą. Be to, nežiūrint į tai , kad aptvare buvo visada pakankamai maisto visiems, pelių sociume klestėjos kanibalizmas. Populiacija ėmė sparčiai nykti, o 1780-ąją eksperimento dieną mirė paskutinis „pelių rojaus“ gyventojas. Pelių visuomenė susinaikino. Rojus tapo pragaru.
Eksperimentas buvo pavadintas „Visata-25“, nes tai buvo 25-as (paskutinis) bandymas sukurti pelių rojų, kurio rezultatas buvo panašus kaip ir visų ankstesnių bandymų.
Tokiu būdu, pelių visuomenės genezės pavyzdžiu mokslininkui pavyko stebėti „visuomenės“ elgesį sotaus ir nerūpestingo gyvenimo sąlygomis.
Nėra sunku pastebėti šio eksperimento tiesioginį ryšį su žmonių visuomene. Štai jums puikus pavyzdys liumpenų, vienišų motinų, smurto šeimoje, niekuo neišprovokuotos agresijos, aptingusių piliečių, sodomijos ir socialinio parazitavimo.

Iš rusų kalbos vertė Jonas Kovalskis, 2020-09-09

Keep Reading

Istorinė tiesa

Tragiška data. Prieš 30 metų žuvo pilotas Rimantas Stankevičius.

By Jonas Kovalskis 2020-09-09

Memorialinė lenta TSRS nusipelniusiam lakūnui-bandytojui lietuviui Rimantui Stankevičiui buvo pastatyta šiaurės Italijos Salgaredos mieste, toje vietoje, kur jis tragiškai žuvolygiai prieš 30 metų.
Rimantas Stankevičius, pilotas-asas, vienas iš pagrindinių pretendentų į TSRS kosminės programos “Buran” pilotus, buvo geriausias Gromovo vardo skrydžių tyrimų instituto lakūnas, labai prisidėjo prie tarybinės Tėvynės aviacijos vystymo, ypatingai tobulinant vienus iš geriausių pasaulyje naikintuvų MiG-29 ir Su-27.
Pilotas tragiškai žuvo 1990 m. rugsėjo 9 d. parodomojo skrydžio lėktuvu „Su-27“ Salgaredo mieste vykusio avia-šou metu. Tarybinis lietuvių pilotas asas nekatapultavosi ir iki paskutinės sekundės bandė nukreipti krentantį lėktuvą nuo apačioje esančių žiūrovų. Jam pavyko. Savo gyvybės kaina.
Gal kas žino, kiek “nepriklausomos” Lietuvos lietuvių pilotų skraido į kosmosą su “didžiojo brolio” JAV kosminiais laivais ar dirba kosminio aferisto Elono Masko komandoje?

Ir aš nežinau. O štai Tarybų Sąjungoje bet kuris kaimo vaikas laisvai galėjo tapti kosmonautu, gydytoju, akademiku, maršalu, inžinieriumi. Reikėjo tik noro, valios ir gabumų, ir visai neturėjo jokios reikšmės, kiek turi pinigų tokio vaiko tėvai.

Keep Reading

Aktualijos

Maidaną Baltarusijoje, kaip ir visus “liaudies” sąjūdžius-maidanus, organizavo JAV-NATO tarptautiniai nusikaltėliai

By Jonas Kovalskis 2020-09-05

Paskelbtas Berlyno ir Varšuvos pokalbio telefonu apie Navalno bylą įrašas
Baltarusijos valstybinė žiniasklaida paskelbė Minsko perimtą Berlyno ir Varšuvos derybų dėl situacijos su Aleksejumi Navalniu įrašą.
Tarp valstybinio perversmo Baltarusijoje organizatorių Vokietijos ir Lenkijos aukštų pareigūnų įvyko telefoninis pokalbis kaip toliau kurstyti karą Rusijos pasienyje, griauti saugumą Europoje, kad būtų užgrobta Baltarusija vietinių landsberginių tapinoidų, JAV samdinių-liokajų rankomis, suorganizavus sąjūdį-maidaną.
Pokalbio įrašo vertimas:
“- Alio, laba diena, Nikai. Kaip einasi mūsų reikalai?
– Atrodo, kad viskas vyksta pagal planą. Medžiaga apie Navalną yra paruošta. Bus perduota kanclerės administracijai. Laukiame jos pareiškimo.
– Ar apnuodijimas pasitvirtino?
– Žiūrėk, Maikai, šiuo atveju tai nėra taip svarbu. Vyksta karas. O karo metu visi metodai yra tinkami.
– Sutinku. Būtina atgrasyti Putiną, kad nekištų nosies į Baltarusijos reikalus. Veiksmingiausias tam būdas yra paskandinti jį Rusijos problemose, o jų yra daug. Be to, artimiausiu metu jų laukia rinkimai, balsavimo diena Rusijos regionuose.
– Tuo mes užsiimame. O kaip jūsų reikalai Baltarusijoje?
– Jei atvirai, tai ne labai gerai. Prezidentas Lukašenka pasirodė esąs kietas riešutėlis. Jie profesionalai ir organizuoti. Akivaizdu, kad Rusija juos palaiko. Valstybės tarnautojai ir kariuomenė yra ištikimi prezidentui. Kol kas dirbame. Visa kitą papasakosiu, kai susitiksime, tai nėra pokalbiui telefonu.
– Taip, taip, aš suprantu. Iki pasimatymo.”

Prieš tai Vokietijos vyriausybė pranešė, kad tinklaraštininkas Navalnas neva buvo apnuodytas nervus paralyžiuojančiu cheminiu ginklu „Novičiok“. Po to Europos diplomatijos vadovas Žozefas Borelis pareiškė, kad Europos Sąjunga pasilieka teisę taikyti sankcijas sankcijas Rusijai.
Šis tarptautinis skandalas, surežisuotas vėl JAV Didžiosios Britanijos tarptautinių nusikaltėlių specialiųjų tarnybų kabinetuose, vėl sąmoningai eskaluojamas pagal anksčiau tų pačių tarnybų sukurptas klastotes “Litvinenko nunuodijimas polonijumi”, “Skrypalių nunuodijimas “Novičiok”-u. Minėtais atvejais nei viena Vakarų šalis, NATO teroristinės organizacijos narė taip ir nesugebėjo pateikti jokių įrodymų nei dėl nunuodijimo, nei Kremliaus ryšio su šiais nunuodijimais. Visi tyrimai Didžiosios Britanijos , šalies-klastotojos, vyriausybės sprendimu buvo įslaptinti, pažeidžiant visas tarptautinės teisės normomis įtvirtintas tokių incidentų nešališko tyrimo procedūras buvo nuo tyrimo nušalinti visi ir nešališki, ir suinteresuoti tiesos nustatymu asmenys, kaip tai įpareigoja daryti Konvencija dėl cheminio ginklo uždraudimo šalis, kurios pasirašė šią konvenciją. Tačiau visos Vakarų “laisvo” pasaulio šalys-agresorės vieningai įvedė neteisėtas tarptautinės teisės požiūriu sankcijas Rusijai – ekonomines, finansines, diplomatines. Tokiu būdu Vakarų teroristinis “laisvas” pasaulis dar kartą patvirtino, kad jiems negalioja įstatymas, taisyklės, tarptautinės teisės normos, jie yra pasiryžę griauti visą saugumo architektūrą pasaulyje, kad galėtų vėl, kaip Didžiosios Britanijos piratų kolonijinės imperijos laikais, vėl nebaudžiamai plėšikauti planetoje Žemė.

Šis laikotarpis dar yra vadinamas “posttiesos” laikotarpiu, kai pasaulio galingieji Vakarų pasaulio kolonizatoriai patys sukurpia klastotę, jos pagrindu apkaltina Vakarų įvykdyto tarptautinio nusikaltimo auką ir paskelbia karą Vakarų nusikaltimo aukai. Vakarų valstybių tarptautiniai nusikaltėliai tokiu būdu užsitikrina sau dominavimą pasaulyje ir galimybę prabangiai parazituoti viso pasaulio sąskaita. Galvojate, kad Jos Didenybės piratų laikai jau seniai praeityje? Ne. Jie tik tapo technologiškai tobulesni, o jų nusikaltimai sunkiau identifikuojami. Vakarų masinių dezinformacijos priemonių vykdomas smegenų plovimas sugeba paversti besmegeniais zombiais ištisas kartas, tautas, valstybes. Ir tokie idiotai nuoširdžiai tiki, kad juos puola rusai, o landsberginis liberalus kanibalizmas yra teisingiausia politinė santvarka.
Rusija jau paneigė visus Vakarų prasimanymus dėl Kremliaus ketinimo nunuodyti šį juokdarį, JAV samdinį Aleksejų Navalną. Ir paprašė Vokietijos pateikti įrodymus, leisti Rusijos ambasados Berlyne atstovams susitikti su šiuo taip vadinamu Rusijos piliečiu. Berlynas, kaip ir anksčiau Londonas, ir vėl pažeisdamas nustatytas tarptautines normas, atsisakė gerbti Rusijos teises.
Intrigą šioje istorijoje dar kaitina ir ta aplinkybė, kad Rusija šitą juokdarį A.Navalną dvi dienas gydė ligoninėje Omske, ištraukė praktiškai iš kito pasaulio, kur jį pasiuntė JAV CŽV ar MI6 technologai. Vakarai taip daro visada – randa nepriklausomoje valstybėje išdaviką, jį išnaudoja savo nusikalstamais tikslais, o kai išdavikas galutinai susikompromituoja savo šalies piliečių akyse, jo šeimininkai iš Vašingtono ar Londono jį tiesiog nužudo ir paskui jo lavoną ilgai, lyg skudurą, tąso informacinio karo prieš Rusiją apkasuose. Taip Vakarai padarė su Litvinenko, Berezovskiu, Nemcovu, Politkovskaja, Skrypaliais ir daugybe kitų, kurie susigundė Vakarų pasaulio padugnių pažertais pažadais. Romas išdavikams nemoka. Vakarų laisvė ir demokratija geriausia, ką ji sugeba, tai žudyti. Vakarų fašistai dar sugeba priversti savo nusikaltimų aukas jaustis kaltais ir dėkingais NATO kolonizatoriams-žudikams. Toks yra pasaulis “posttiesos” eroje – nusikalstamos mažumos manipuliuoja absoliučia dauguma ir nebaudžiamai ją išnaudoja.
Mokslininkas Leonidas Rinkas, buvęs Rusijos pilietis dabar gyvenantis JAV, dalyvavęs kuriant „Novičio“, pareiškė, kad Navalno simptomai visiškai nepanašūs į tuos, kurie atsiranda apsinuodijus šiuo karinės paskirties toksinu. Toksinas yra mirtinas ir jokių galimybių išgyventi aukai nepalieka. Jo nuomone, jeigu A.Navalnas būtų buvęs apnuodytas “Novičiok”-u, tai jau būtų mirę jis pats, jo žmona, visi ne tik su juo tuo nelaimingu reisu skridę lėktuvo keleiviai, bet ir Omsko ligoninės gydytojai, pacientai, lėktuvo, nuskraidinusio jį į Vokietiją ekipažas, “Charite” ligoninės Berlyne personalas ir pacientai. Tačiau, kaip mes matėme ir žinome, visi su pavojingu pacientu kontaktavę asmenys yra gyvi ir sveiki.
Vakarų pučiamo rusofobinio skandalo komizmą dar sustiprina ne tik aplinkybė, kad visi Rusijos opozicionieriai greitai miršta tik įkvėpę Vakarų “laisvės” oro. Stebina toks atsainus požiūris į galingiausią pasaulyje Rusijos žvalgybos FST darbuotojus, kuriais yra nuolat gąsdinami Vakarų piliečiai. Jeigu tikėti Vakarų melo propagandos šarlatanais, tai Rusijos žvalgybos Nepageidautinų Asmenų Likvidavimo skyriuje dirba puikūs šaudytojai iš pistoleto, nepralenkiami profesionalai-suvažinėtojai automobiliu, tačiau visus Rusijai kenkiančius asmenis vadovybė kažkodėl visada paveda pašalinti kažkokiam Mediči dinastijos nuodytojų fanui, kuriam viskas išeina atbulomis rankomis?!… Mažai tikėtina situacija tokioje solidžioje žvalgybos organizacijoje, tačiau Vakarų melo propagandos išauginta informacinio karo aukų karta tiki, kad juos “Rusai puola!”…

Ir šita Vakarų padugnių ir nusikaltėlių sukonstruota irreali realybė, ant Jozefo Gebelso pamatų pastatytos Vakarų pasaulio “vertybės”, irracionali tikrovė atkakliai stumia žmoniją branduolinės katastrofos bedugnės link. Ir nustums. Jeigu JAV, Didžiosios Britanijos, ES, NATO tarptautiniams nusikaltėliams, jų liokajams ir samdiniams NATO kolonijose, nebus kuo greičiau pradėtas tarptautinis tribunolas jų nusikaltimams tirti, Niurnbergas-II Tribunolas Vakarų tarptautiniams nusikaltimams, karo nusikaltimams ir nusikaltimams žmoniškumui tirti.
Tiesai ir Teisingumui posttiesos melo pasaulyje reikalinga skubi pagalba, kiekvieno piliečio aktyvi parama ir konstruktyvi, energinga veikla.
Kitaip niekšybės eros triumfas užbaigs Žemės civilizacijos istoriją.

Keep Reading

Informacinis karas

Sveiki. Aš rusas okupantas.

By Jonas Kovalskis 2020-09-04

Sveiki. Aš rusas okupantas. Tai mano profesija. Taip jau įvyko istoriškai.
Kažkada aš okupavau Sibirą. Dabar ten išgaunama nafta, dujos, aliuminis ir daugybė kitų naudingų dalykų. Dabar ten miestai, su darželiais ir ligoninėmis. Dabar ten negalima parduoti moteris už sabalo kailių ryšulį, kaip tai buvo daroma prieš ateinant rusams.
Aš okupavau Pabaltijį. Jos skurdžiuose kaimeliuose aš pastačiau gamyklas ir elektrines. Baltijos šalys gamino aukštos klasės radijo aparatūrą ir automobilius, garsėjo kvepalais ir balzamais. Manęs paprašė išeiti iš ten. Dabar ten gaudo šprotus, o dalis gyventojų valo tualetus Europoje.
Aš okupavau Vidurinę Aziją. Plikose stepėse pastačiau kanalus, gamyklas, kosmodromus, ligonines ir stadionus. Ten buvo gaminami kosminiai laivai ir lėktuvai, vystėsi pramonė, buvo auginami kviečiai ir medvilnė visai šaliai. Manęs paprašė išeiti. Dabar ten klesti amerikiečių kreditai ir auginamos kanapės, o dalis gyventojų išvyko dirbti buvusių okupantų statybose.
Aš okupavau Ukrainą. Kartu su ukrainiečiais gaminome lėktuvų variklius, laivus, tankus ir automobilius. Manęs paprašė išeiti iš ten. Dabar ten baigiama sunaikinti viskas, ką paliko okupantas. Tuo pačiu metu ten nėra statoma nieko naujo, išskyrus nesibaigiančius maidanus ir diktatūrą. Taip, aš esu okupantas. Aš pavargau atsiprašynėti už tai …
Aš okupantas nuo gimimo, esu agresorius ir kraugerys. Bijokite manęs. Tai aš ištvėriau lenkų interventų žvėriškumus sumaišties metais. Bet kuo jiems baigėsi jų intervencija? Aš deginau Maskvą, kad neatiduočiau jos Napoleonui, bet kaip baigė savo gyvenimą Napoleonas? Tai aš sėdėjau apkasuose prie Volokolamsko, suprasdamas, kad nacistų sulaikyti negalima. Kur dabar šie nacistai?
Kur yra jų prakeiktas Hitleris?
Į mano namus brovėsi visi, kad netingėjo. Turkai, britai, lenkai, vokiečiai, prancūzai. Žemės pakako visiems – 2,5 metro kiekvienam. Supraskite! Man tiodėl ir nereikia tavo veidmainiškos laisvės, man nereikia tavo supuvusios demokratijos, man svetima viskas, ką jūs vadinate Vakarų vertybėmis – iškrypimai, ydos, apgaulė ir beribis godumas. Mane domina visai kiti dalykai. Paskutinį kartą mandagiai perspėju. Neieškokite sau bėdos!
Aš kuriu pasaulį, aš myliu taiką, tačiau kariauti aš moku geriau nei bet kas kitas.
Pagarbiai, rusas okupantas.

Iš rusų kalbos vertė Jonas Kovalskis, 2020-09-04

Keep Reading

Aktualijos

Ramūnas Karbauskis apie COVID-19 ir kaip su pandemija susijusius apribojimus savo nešvariai reklamai išnaudoja savanaudžiai rėksniai ir naudingi idiotai

By Jonas Kovalskis 2020-09-04

Rinkimai įsibėgėja. Lietuvos politiniame lauke nieko naujo – sąjūdietiškas marazmas, nacionalistinė demagogija, rusofobinė isterija, militaristinė psichozė, urvinis tamsuoliškumas, smegenų landsbergizmas ir antitarybinė diarėja toliau dominuoja masinėje sąmonėje, viešoje erdvėje, užgožia sveiką protą. Todėl netikėtumų šie rinkimai nežada. Landsberginės chuntos represijomis per 30 metų išvalytas Lietuvos politinis laukas tiesiog toliau aptarnauja nusikalstamo antiliaudinio režimo interesus ir pozityvioms permainoms nepalieka jokių galimybių.

Labiausiai korumpuoti ir daugiausiai nusikaltimų prieš lietuvių tautą įvykdę konservatoriai ir liberalai – JAV 5-a kolona, chunta iš esmės – kontroliuoja valstybės tarnybos korpusą, teisėsaugą, teismus, jėgos struktūras ir vienvaldiškai dominuoja žiniasklaidoje. Šiandien Lietuvoje be korumpuoto chuntos statytinio palaiminimo net valytoja įsidarbinti yra sudėtinga, jeigu ji nepartinė arba bent jau nedeklaruoja savo politinių simpatijų. Ir visas šis landsberginės chuntos pagal šeimininkų iš JAV metodikas sukurtas korumpuotas darinys kariauja nuožmų karą prieš lietuvių tautą. Ten susirinkę “sėkmingi”, tačiau beviltiškai korumpuoti, siaubingai etiškai degradavę veikėjai nesibodi jokiomis priemonėmis, kad susigrąžintų į savo rankas ir Seimo kontrolę, kuri jiems patiems netikėtai išslydo iš rankų 2016 metų rinkimuose, kai prie lovio neprašyti prasibrovė valstiečiai. Po konservatorių, liberalų, socdemų ir jų klonų ketvirtį amžiaus vykdytų valstybinių nusikaltimų – politinio teroro, represijų, ekonominių, finansinių, teisinių arba tiesiog banalių kriminalinių vagysčių – eros valstiečiams užteko tik susilaikyti nuo landsberginės chuntos taip mėgstamo valstybės turto grobstymo ir jų valdymo rezultatai net krizės metu tapo žymiai geresni nei landsberginės klikos. Tokia padėtis, žinoma, labai erzina landsberginius “opozicionierius”. Jie visą valstiečių kadenciją per savo korumpuotus žiniasklaidą ir dar labiau korumpuotus kišeninius teisėsaugininkus, teisėjus inicijuoja “apkaltas”, interpeliacijas, skandalus, bylas arba tiesiog pigias provokacijas, vietinės reikšmės kiaulystes, kurios landsbergio tvartelyje yra etinė ir juridinė elitinio gardo gyventojo norma, neatsiejama sėkmės istorijos dalis.

Valstiečiai visus landsberginės chuntos inicijuotus “skandalus gana sėkmingai nuleisdavo į unitazą, kur jiems ir vieta su visu landsberginiu antiliaudiniu, kompradoriniu elitu. Tačiau prieš motiną, pačius valstiečius išsauginusią, LANDSBERGINĘ SISTEMĄ, valstiečiai rankos kelti neišdrįso. Baisu! ir būtų per daug radikalu. Lietuvos DELANDSBERGIZACIJA NEĮVYKO. Todėl liberalų statytinė Sigita Rudėnaitė buvo grąžinta į Lietuvos Aukščiausiajį Teismą konseravatorių statytinio D.Žalimo, Konstitucinio teismo pirminininko, sprendimu. Nors nei vienas nei kitas, mano nuomone, per patrankos šūvį negali būti prileisti ne tik prie teisėjo, bet ir teisinio darbo apskritai. Bet ranka ranką nuplovė, valstiečiams teko per sukąstus dantis išsakyti atsiprašymą. Sakyti atsiprašymus niekšams, nusikaltėliams yra niekšybės triumfo apogėjus. Ir Teisingumo, Tiesos, Garbės kritimas į bedugnę. Valstybės pralaimėjimas prieš antivalstybinius elementus, liaudies priešų pergalė prieš tautą. Prieš pat rinkimus panašūs valdančiųjų pralaimėjimai nėra atsitiktiniai, viskas vyksta pagal scenarijų, politinių kampanijų technologijas, chuntos gautas iš savo globėjų – JAV demokratų partijos ir Didžiosios Britanijos specialiųjų tarnybų.

Ir tokių politinės korupcijos triumfo pavyzdžių, kurie tikslingai ir juntamai kenks valstiečių įvaizdžiui, daugės. Nešvarių rinkiminių kampanijų Lietuvoje meistrai, žemų šlykščiai nepadorių triukų asai konservatoriai/liberalai savo labiausiai degradavusių polittechnologų iškrypusios fantazijos perlais dar nustebins ne kartą Lietuvos rinkėjus. Nenustebsiu, jeigu artimiausiu laiku landsberginė chunta pakvies visus rinkimjų dalyvius “garbingai rinkimų konkurencijai”!!. Kas sutiks su konservatorių , žinoma, melagingu kvietimu elgtis garbingai, tas pasirašys sau politinės mirties nuosprendį – nesėskite žaisti kortomis prie šių šulerių stalo, šiame landsberginės chuntos negarbės lauke jūs visada pralaimėsite.

Per 4 metus valstiečiai gal ir padarė kažką gero Lietuvai. Bet kokiu atveju jų sąskaitoje nėra tokių landsberginės chuntos valstybinių nusikaltimų kaip Mažeikių naftos, Snoro ir Ūkio bankų vagysčių, demonstracijų sušaudymų ar Garliavos šturmų, “naktinių” reformų. Tačiau pergalei landsberginės chuntos kontroliuojamame politinės korupcijos ir negarbės taisyklių lauke to bus nepakankama.

Na o kitos partijukės, kandidatai, prileisti dalyvauti rinkimuose be pasirinkimo, tik kartoja landsberginės chuntos kontroliuojamos žiniasklaidos nuleistus masinio smegenų plovimo štampus. Masinės sąmonės dekolonizacija neįvyko, savarankiškai mąstantys lietuviai yra specialiųjų tarnybų (jau nuobodu, konservatorių kontroliuojamų) suskaldyti ir išsklaidyti, užblokuoti socialinių tinklų, persekiojami teisėsaugos, viešai niekinami valatkodelfinės purvasklaidos ar tiesiog spjovė į viską ir išvyko iš Lietuvos.

Ramūnas Karbauskis – https://www.facebook.com/ramunas.karbauskis

Artėjant Seimo rinkimams visuomenėje sąmoningai sėjamos abejonės dėl COVID-19 infekcijos. Siekdami politinių taškų dalis politikų, dėmesio besivaikančių visuomenės veikėjų, prisistatančių virusų ekspertais, aiškina, esą COVID-19 nepavojingas ir, neva, priemonės, kurių ėmėsi Sveikatos apsaugos ministerija, tarp jų kaukių nešiojimas, nereikalingos.

Tiems, kas netiki, kokia pavojinga yra COVID-19 liga, siūlau pažiūrėti video vaizdus iš Italijos Lombardijos regiono Bergamo, pavasarį tapusio koronavirusinės infekcijos židiniu. Tie vaizdai lengvai prieinami Youtube kanale. Įspėju, kad vaizdo įrašai gali šokiruoti. Taip pat galite lengvai rasti ir paskaityti sirgusiųjų Lietuvoje komentarais, kad ir Operos ir baleto teatro vadovo Jono Sakalausko reakciją, kuri viešai pasirodė prieš porą dienų. J. Sakalauskas ragino atsibusti visuomenę ir patikėti, kad virusas yra ir jis labai pavojingas. Šiandien viename iš portalų, židiniu tapusios UAB „Vilnika“ vadovas pasakojo apie tai kaip pandemija nusiaubė jo įmonę. Pasak jo, „iš 95 sirgusiųjų Covid-19 liga 40 buvo hospitalizuoti, 40 simptomų neturėjo, o 2 atvejai buvo labai sunkūs.“

Situacija tiek pasaulyje, tiek Lietuvoje – beprecedentė. Dirba ekspertai, tariamasi su specialistais, visuomenėje – daug pasimetimo ir nerimo. Labai gaila, kad yra, kas tos situacijos nesupranta, ir, vietoje darbo bendram labui bei prisidėjimo prie visuomenės švietimo, sėja dar didesnį nerimą. Todėl ačiū tiems, kurie dalinasi, ką jiems ar jų artimiesiems teko išgyventi ir patirti susirgus COVID-19.

Kaip vertinti žmonių klaidinimą dėl privalomos kaukių nešiojimo tvarkos, neva to nereikia?

Suprantu, jog nėra žmogaus, kuriam būtų smagu ar patogu apsaugines kaukes dėvėti patalpose ar lauke, bet jų nešiojimas sumažina grėsmę užsikrėsti COVID-19. Bet ar dėl to reikia akmenimis, t.y. straipsniais, video reportažais ar žinutėmis socialiniuose tinkluose užmėtyti sveikatos apsaugos ministrą Aurelijų Verygą? Gal kas gali pasakyti, kokie sprendimai šimtu procentų teisingesni ir už juos dėti galvą? Juk kritikuoja ministrą tie, kurie pavasarį siūlė įvesti nepaprastąją padėtį ir situacijos valdymą perduoti kažkam, kad ir kariškiams.

Ar jie buvo teisūs? Gyvenimas parodė, kad Aurelijus Veryga priiminėjo tinkamus sprendimus. Mes visi vasarą turėjome galimybę džiaugtis kelionėmis, renginiais, šeimų susibūrimais, ko negalėjo daryti daugelio kitų šalių gyventojai. Tai pasekmė mūsų visų pastangų, įskaitant – teisingų sprendimų, kuriuos priiminėjo ekstremalių situacijų centro vadovas Aurelijus Veryga drauge su kompetentingais specialistais, gydytojais, virusologais ir kt.

Šiandien ministras pasakė, kad, matyt, melagingų žinių kūrėjams tampa lengviau klaidinti visuomenę, nes Lietuva taip ir nepamatė to siaubo, kurį išvydo Italijos, Didžiosios Britanijos, JAV ir kitų šalių žmonės.

O situacija rodo, jog pasaulyje sergamumas COVID-19 nesumažėjo, kai kuriuose šalyse jis stipriai ir nevaldomai auga, grasindamas grįžti į pavasario metu buvusį lygį. Tą matote ir pridedamoje Europos ligų prevencijos ir kontrolės centro lentelėje, kurioje apibendrinta situacija Europoje.

Suprantu, jog tarp mūsų yra žmonių, kuriems moralė, atsakomybė nieko nereiškia. Jie skleidžia melagingas žinias, kursto visuomenę nesilaikyti nustatytų tvarkų, kursto nepasitikėjimą valdžia. Vienas labiausiai nedovanotino skleidžiamo melo pavyzdys galėtų būti šiomis dienomis ypatingai tarp tėvų skleidžiamas gandas, neva vaikai susirgę COVID-19 bus paimami iš tėvų ir prievarta gydomi. Šiandien prieš tokius gandonešius nėra jokių kitų priemonių kovoti, kaip tik skelbti, jog tai netiesa. Sutinku su tuo, kad Aurelijus Veryga neignoruoja tokių melagingų žinių, jas išgirsta ir griežtai pasmerkia tuos, kurie taip gąsdina visuomenę.

Taip pat, kaip gerą žingsnį vertinu sveikatos apsaugos ministro sprendimą atvirai papasakoti, kokius klausimus teko svarstyti pavasarį, matant, kaip COVID-19 plito Kinijoje, Italijoje, Ispanijoje ir daugelyje kitų šalių. Ministras priminė, jog tose šalyse netgi ledo arenos buvo naudojamos kaip laikini morgai. Jis pasakoja, kaip sveikatos apsaugos ministerijai teko skaičiuoti, kiek Lietuvoje turime vagonų, kuriuose, kritiniu atveju, būtų galima šaldyti kūnus. Vien apie tai galvojant, darosi baisu…Mes to išvengėme ir, tikiuosi, kad to niekada neprireiks. Todėl kaukių nešiojimas atrodo tokia menka problema, lyginant su grėsmėmis, kurias išgyvena didelė pasaulio gyventojų dalis.

Artėja Seimo rinkimai ir politiniai oponentai meldžiasi, kad suvaldant COVID-19 pandemiją būtų padarytos klaidos ir situacija pablogėtų. Tai labai ciniška ir net nežmoniška, bet tokia yra realybė. Jei man kas nors pasiūlytų mainus ir iškeisti galimybę formuoti valdžią po Seimo rinkimų į garantiją, kad Lietuvos žmonės būtų saugūs nuo COVID-19, nei sekundę nesuabejodamas, pasirinkčiau žmonių sveikatą. Esu tikras, kad tokį pat sprendimą padarytų Aurelijus Veryga, Saulius Skvernelis.

Deja, tokio pasirinkimo nėra, o į valdžią veržiasi tie, kurie džiūgautų, jei segamumas COVID-19 Lietuvoje būtų didelis, o situacija nevaldoma. Tada jie pasakytų, kad valdžia nieko nesugeba, o liberali valdžia tai padarytų geriau. Lieka tik vienas klausimas – ar tikrai būtų geriau, jei oponentai per visą šį laiką nesugebėjo pateikti nei vieno konstruktyvaus pasiūlymo? Visi jų siūlymai buvo susiję su tuo, kaip kelti destrukciją ir kurstyti žmonių nepasitenkinimą.

Išvadas pasidarys kiekvienas sau, bet man asmeniškai baisu galvoti, kas būtų buvę, jei sveikatos ir ekonominę krizę būtų bandę suvaldyti tie, kurie tragiškai blogai valdė valstybę 2008-2009 metų ekonominės krizės metu. Tikriausiai turėtume tūkstančius mirčių ir krūvas studijų stalčiuose už tų pačių žmonių milijonus…

Būkime sveiki, saugokime vieni kitus.

Politinė reklama, nemokamai platinama kandidato į Seimą Ramūno Karbauskio

Gražiai ir teisingai čia Karbauskis surašė. Bet kam tai rūpi, kai sąlygas diktuoja “patriotiški” teroristai ir liberalūs diktatoriai?! Per kiekvienus rinkimus kartoti tą patį ir tikėtis permainų yra beprotybė.

Keep Reading