Nuo Lenkijos iki Gruzijos – Rusija naujųjų barbarų taikiklyje
Ta devintoji planetos beprotybės banga, kurią atnešė šie metai, bus atsimenama ilgą laiką – bet, blogiausia, ji bus prisiminta ne kaip kulminacija, bet kaip pradžia. Toliau bus tik blogiau. 2020-ieji bus prisimenami žodžiais „Tada visa tai ir prasidėjo …“.
Na, nedramatizuokime: neprasidėjo – perėjo į lemiamą etapą, pasireiškė visa savo galia, sugriovė visas iliuzijas. Tačiau nuo to geriau nėra.
Pažvelkite į Rusiją supančias šalis – į mūsų kaimynus perimetre: praktiškai visur arba chaosas jau siaučia, arba tiesiog įsiliepsnoja. Jis jau siaučia Kalnų Karabache, beveik tris mėnesius dega Baltarusijoje, iki šiol dega Donbase. Suliepsnojo Kirgizijoje – ir taip, kad vyriausybė pasikeitė per kelias valandas. Dabar savo eilės laukia ir kitos šalys.
Pirmoji iš jų yra Gruzija. Ten ką tik įvyko parlamento rinkimai. Valdančioji partija „Gruzijos svajonė“ surinko maždaug pusę visų rinkėjų balsų, tačiau šis rezultatas kategoriškai netiko jų pagrindiniams oponentams – Jungtinio nacionalinio judėjimo – Jungtinės opozicijos blokui, kurie gavo per pusę mažiau balsų. Beveik dvigubai mažiau gautų balsų atotrūkis jų visiškai nesutrikdė – opozicijos šalininkai yra pasirengę išeiti į gatves ginti savo, kaip jie tvirtina, pergalės rinkimuose: „Opozicijos lyderiai, susirinkę į mažoritarinio kandidato Nikos Melia būstinę, paragino piliečius susirinkti sekmadienį, 16:00 val. pagrindiniame sostinės Rustaveli prospekte. „Tai nebuvo rinkimai, tai buvo karas! Ir mes nepralaimėjome šio karo! ” – sakė Melia žurnalistams, skelbdamas bendrą opozicijos lyderių sprendimą “. Buvęs JNJ vadovas Michailas Saakašvilis taip pat visus pakvietė išeiti į gatves.
Kaip linksmieji gruzinai sprendžia valdymo problemas šalyje, visi žino iš naujausios istorijos, kurioje buvo ir pilietinis karas, ir spalvota revoliucija. Dabar, sprendžiant iš retorikos, jie nori vėl pradėti karą.
Ar žinote, kas čia įdomiausia? Tipiškos spalvotos revoliucijos modelis per pastaruosius dešimtmečius rimtai mutavo į blogąją pusę. Jei anksčiau „maidanas“ susirinkdavo esant ginčytiniems rinkimų rezultatams (prisiminkite apytiksliai vienodą balsų skaičių už Juščenką ir Janukovičių), kaip paskutinis argumentas dėl svyruojančių svarstyklių, tai dabar tokia sąlyga yra laikoma perteklineir nereikalinga pradėti “maidaną”. Mus remia dvigubai mažiau rinkėjų nei priešininkus? Nusispjaut, mes vis tiek skelbiame pergalę! Tris kartus mažiau? Nesąmonė, mes vis tiek laimėjome, nes mes esame tie „97 procentai“ – ryškus to pavyzdys yra zmagarų pareiškimai, stulbinantys savo įžūlumu. Žodžiu, spalvotos revoliucijos technologija nustojo būti įrankiu ginčytinoms problemoms spręsti ir tapo ultimatyvia kuoka, kuri triuškina visas kliūtis. Tas, kieno rankose kuoka, yra teisus, o procentus mes sau nupiešime bet kokius, kai nuversime teisėtą valdžią. Kirgizija, kur opozicija surinko vos vos 15 proc. balsų, tačiau nesikuklindama atsisakė pripažinti savo pralaimėjimą – pavyzdinis atvejis.
Ir kas gaunasi? Ir gaunasi, kad tai niekada nesibaigs. Pagal pradinį sumanymą, kad „ įjungti maidaną“ buvo reikalinga bent tam tikra proporcinė konkurentų lygybė, o ne 90–10 situacija, kai 10 procentų pasiskelbia tauta ir už visus imasi spręsti šalies likimą. Dabar „kiekybinis cenzas“ yra panaikintas ir bet kuri ekstremistų grupė gali pradėti maištą prisidengdama šūkiu „visa šalis yra su mumis“.
Moldova. Lapkričio 1 dieną ten vyksta prezidento rinkimai. Kaip įprasta, opozicija, kurią palaiko dvigubai mažiau rinkėjų nei prorusišką Igorį Dodoną, jau ruošiasi „atkurti teisingumą“. Vėlgi, Moldovos maidanizmas jau sukaupė įspūdingą patirtį. Ramu ten nebus.
Pažiūrėkime į kitą Rusijos kaimynę – Lenkiją (taip taip, nepamirškite, kas ribojasi su Kaliningrado sritimi). Ten pagal šią schemą dabar vyksta tipiškas Maidanas, kuris, kaip pretekstu pasinaudojus reikalavimu panaikinti abortų draudimą, pradėjo visuotinį chaosą: „Deja vu. Tituškos, Kaczynskis slepiasi, jo rezidenciją bando užimti šturmu, kariuomenė išvedama į gatves neva užtikrinti karantino sąlygas, aktyvistai vadinami „fašistais“, o jie dainuoja italų partizanų dainą „Bella, ciao“ (pamenate, kaip Janukovičiui ukrobanderlogai dainavo „Vitia, ciao“) ir rusų grupės Tatų dainą „ Jie mūsų nepasivys”. Tai jau ne protestas dėl abortų, tai jau revoliucija. Bet ją rengia tik dalis visuomenės. Lenkija yra labai susiskaldžiusi “, – mums pasakojo Lenkijoje gyvenanti žurnalistė Galina Malchevskaja”. Šimtas tūkstančių protestuoja, o visa 40 milijonų gyventojų turinti šalis yra protestuotojų veiksmų įkaitė.
Bet ar gali būti kitaip šalyje, kur tai pripažįsta normaliu dalyku aukščiausio lygio vadovai, kurie pritaria ir žavisi tokiais metodais … kol jie nepersikelia į jų pačių namus?
Jei yra susikaldžiusi šalis ir yra visuotinai priimtinas pritarimas „visiškos laisvės troškimui“, tai dėl kokios priežasties vyksta „agresijos, barbarizmo, vandalizmo aktai“, tai jau nebėra svarbu. Jie tiesiog privalo vykti!
Bet mes kažkaip pamirštame, kad turime kitą kaimyną – nors ir tolimą, bet labai įtakingą. Amerika, kuri yra tik už poros dešimčių kilometrų nuo mūsų Aliaskoje. O kas ten prasidės po lapkričio 3 dienos – visas pasaulis nesiima prognozuoti, jie tik sutaria, kad tai bus kažkas baisaus.
Štai ką padarė į pasaulį išleistas spalvotų revoliucijų ir opozicijos savivalės džinas. Yra daug šalių, tačiau scenarijus visur vienas ir tas pats, ir reakcija jau vyksta savaiminė, net be jokių išorinių įkvėpėjų – ir tai yra blogiausia. „Idėja užvaldė mases“ visa šių žodžių prasme. Ir dabar šios masės sukurs amžiną smurto ir chaoso ciklą vis daugiau valstybių.
Ateina naujieji „tamsūs laikai“ – naujųjų barbarų, galinčių tik griauti ir naikinti, laikai. Ir Trečiosios Romos lemtis yra – nepakartoti dviejų ankstesnių Romos imperijų likimų.
Grigorijus Ignatovas, 2020-11-02
Šaltinis: https://jpgazeta.ru/ot-polshi-do-gruzii-rossiya-pod-priczelom-novyh-varvarov/
Iš rusų kalbos vertė Jonas Kovalskis, 2020-11-02
