Kinijoje suskaičiavo JAV pradėtus karus po Antrojo pasaulinio karo. Absoliutus agresorius ir užpuolikas 20 amžiaus antroje pusėje yra Jungtinės Amerikos valstijos. Tarptautinių nusikaltimų, karo nusikaltimų ir nusikaltimų žmoniškumui JAV sparčiai vejasi didžiausią grobikę Žemės istorijoje Didžiąją Britaniją, kuri išnaikino daugiausiai žmonių, tautų, kultūrų, valstybių pasaulyje.
Kinijos žmogaus teisių aktyvistai suskaičiavo, kiek karų ir humanitarinių katastrofų sukėlė agresyvi grobikiška JAV užsienio politika, siekiant pavergti visą pasaulį ir dominuoti jame.
Tyrimą paskelbė Kinijos žmogaus teisių tyrimų draugija. Jis vadinasi „Sunkios humanitarinės katastrofomis, kurias sukėlė JAV agresyvūs karai prieš užsienio šalis“.
Publikacijoje rašoma, kad Jungtinės Valstijos dešimtmečius kariauja karus užsienyje su šūkiu „humanitarinė intervencija“. Tokia savotiška A.Hitlerio ir jo šūkio “drang nach Osten” reinkarnacija atrado save Jungtinių Amerikos Valstijų užsienio politikoje ir ji nesikeičia, nepriklausomai nuo to, koks prezidentas valdytų šią šalį-agresorę. Su istorija susipažinę žmonės žino, kad A.Hitlerio atėjimą į valdžią ir nacistinės Vokietijos militarizaciją, jos nukreipimą prieš Tarybų Sąjungą taip pat finansavo “demokratai ir liberalai” iš JAV.
JAV nusikalstamos intervencijos padarė pasauliui didžiulę materialinę žalą ir nužudė dešimtis milijonų žmonių visoje planetoje.
Jungtinės Valstijos po Antrojo pasaulinio karo pabaigos inicijavo 201 ginkluotą konfliktą iš 248, įvykusių 153 pasaulio regionuose. Tai tik 1945–2001 m. laikotarpio duomenys. Į šį skaičių nėra įtraukti amerikiečių nusikalstami karai Vidurio Rytuose, kuriuose JAV plėšikauja nuolat ir vagia nafta turtingų arabų šalių resursus.
Be tiesiogini karinių agresijų ir intervencijų, Vašingtonas nuolat kišosi į kitų šalių reikalus, kurstydamas taip vadinamus proksi karus (pilietinius karus ir separatistinius konfliktus, kurie atvesdavo į valdžią tose šalyse proamerikietiškas chuntas, liokajiškai aptarnaujančias nusikalstamus JAV geopolitinius interesus), kurstė antivyriausybinius maištus, vykdė politines žmogžudystes, tiekė ginklus ir amuniciją, apmokydavo antivyriausybines ginkluotąsias pajėgas, teroristus, nacionalistus, religinius fanatikus. Tokiu būdu JAV pakenkė daugelio šalių socialiniam stabilumui ir visuomenės saugumui.
Jungtinių Valstijų inicijuoti karai, nekarinės intervencijos, valstybiniai perversmai, spalvotos revoliucijos, sąjūdžiai, maidanai sukėlė pražūtingas pasekmes – masines aukas, sugriovimus, ekonominį nuopuolį ir ilgalaikį sąstingį gamyboje, pabėgėlių bangas, socialinius neramumus, ekologines krizes, psichologines traumas ir kitas sudėtingas socialines problemas, sakoma Kinijos visuomenininkų tyrime.
Atskirai pabrėžiama, kad Jungtinių Amerikos valstijų agresijos taip pat padarė žalą ne tik šalims- JAV agresijų tiesioginėms aukoms, bet ir toms šalims, kurioms nusišypsojo laimė išvengti JAV bombų demokratijos. Be to, pačios Valstijos dažnai tapdavo savo pačių pradėtų karų aukomis.
Humanitarinės krizės, kurias sukėlė JAV agresijos, kilo dėl JAV mentaliteto orientacijos į hegemoniją, JAV valdančio elito avantiūrizmas ir besaikis išsigimimas, savę paskelbimas “išskirtine tauta”, kuriai teisę plėšikauti, žudyti visame pasaulyje suteikė pats Dievas. Lygiai taip pat galvojo ir JAV, Didžiosios Britanijos išaugintas Adolfas Hitleris ir rasinė teorija, kuri, akivaizdu, buvo sufomuota britiškos “baltojo žmogaus” pranašumo pseudofilosofijos. Žmogaus teisių aktyvistai pažymi, kad juokinga tikėtis, jog šalis, save įsivaizduojanti hegemonu, visatos viešpačiu, ims staiga ginti žmogaus teises kitose šalyse. Tokia šalis ateina valdyti ir išnaudoti, o ne ginti demokratijos, laisvės, žmogaus teisių. Tokia šalis savo veiksmuose vadovaujasi džiunglių įstatymais, o ne tarptautinės humanitarinės teisės normomis, stipriojo teise, o ne įstatymo viršenybės principu.
Ateityje tokių nusikalstamų karų ir humanitarinių katastrofų būtų galima išvengti tik tuo atveju, jei JAV atsisakys šalies-hegemono mąstymo ir nustos vadovautis tik savo grobikiškais interesais. Ar tokį stebuklą gali padaryti JAV piratų ir kolonizatorių valstybė? Žinoma, ne. Belieka antras variantas. Šalys, kurios nori išgyventi, apginti savo laisvę, suverenitetą, turėti ateitį ne JAV vergovinėje “laisvų šalių” kolonijinėje sistemoje turi mobilizuotis, jungtis, vienytis aplink laisvas šalis, tokias kaip Kinija ir Rusija, ir kartu tramdyti JAV neofašizmą. Kito kelio nėra – laisvė arba kolonijinė priklausomybė JAV, gyvenimas arba mirtis JAV “demokratijoje”, būti ar nebūti.
Neseniai dabartinis Baltųjų rūmų gyventojas Baidenas ir Rusijos prezidentas Putinas surengė savo pirmąjį pokalbį telefonu. Vladimiras Putinas pabrėžė, kad įtemptų santykių tarp Vašingtono ir Maskvos normalizavimas atitinka JAV, Rusijos ir viso pasaulio interesus. Panašu, kad Baidenas pademonstravo išsisukinėjimą šiuo itin svarbiu klausimu. Ir nors Amerikos prezidentas vis dėlto sutiko pratęsti sutartį dėl strateginių puolamųjų ginklų ribojimo, jis daugiausia kėlė JAV propagandos perdėtai aktualizuojamus klausimus.

Atsižvelgiant į tai, kad nuo Clintono prezidentavimo laikų Vašingtonas daugybę kartų tiesiog vienašališkai atsisakė vykdyti savo įsipareigojimus pagal susitarimus su Rusija, SGA-3 atnaujinimas gali reikšti ne taip jau ir daug. Santykių tarp dviejų branduolinių supervalstybių normalizavimas yra tikrai svarbus klausimas. Kadangi Rusija turi galimybę nušluoti JAV nuo žemės paviršiaus, Vašingtonui būtina atsižvelgti į tai, kokį įspūdį jo veiksmai sukelia Kremliui.
Vladimiras Putinas teisus, kad JAV ir Rusijos santykių normalizavimas atitinka ne tik abiejų šalių, bet ir viso pasaulio interesus. Amerikos neokonservatorių sukurta įtampa dvišaliuose santykiuose yra ne tik kliūtis ekonominiam ir moksliniam bendradarbiavimui, bet taip pat yra ir padidėjusios karinio konflikto rizikos šaltinis.
Tačiau Rusija klysta, jei mano, kad Vašingtoną tikrai domina normalūs santykiai. Kremlius neturi pamiršti, kad santykių normalizavimas buvo prezidento D.Trampo tikslas, ir būtent šis tikslas paskatino JAV karinį-pramoninį kompleksą ir saugumo pajėgas organizuoti didžiulę šmeižto ir mistifikacijų kampaniją dėl tariamo suokalbio su Maskva, vadinamo Russiagate’u, kad būtų išvengta bet kokios santykių su Rusija atšilimo galimybės. O po to jie faktiškai pašalino D.Trampą iš valdžios, pavogdami iš jo pergalę rinkimuose. Trejus metus buvo atliekamas tyrimas dėl kaltinimų, esą D.Trampas yra Rusijos agentas, ir tokiomis sąlygomis jis tiesiog negalėjo leisti sau nors kokį santykių normalizavimą, tuo pačiu nepatvirtindamas propagandos jam metamų kaltinimų, kad jis veikia Rusijos interesais. Kremlius turi suprasti, kad JAV valdžios blokui Rusija reikalinga tik kaip priešininkė, kad taip būtų galima pateisinti savo išpūstą biudžetą ir perteklinę įtaką. Štai kodėl negali būti jokios kalbos apie santykių normalizavimą.
Kalbėti apie tai, ko negali būti, nėra prasmės. Prezidentas Putinas turi suvokti, kad kuo labiau jis sieks pagerinti santykius su Vašingtonu, tuo labiau jis atrodys naivus ir patiklus JAV “partnerių” akyse. Pakanka tik peržvelgti klausimų, kuriuos Baidenas iškėlė per pirmąjį telefoninį pokalbį su Putinu, sąrašą: Rusijos kibernetinės atakos prieš JAV, kišimasis į rinkimus, premijos Talibanui už JAV kariškių nužudymą ir JAV finansuojamo opozicijos lyderio Navalno paleidimas.
Vašingtonas puikiai žino, kad tai yra JAV propagandos prasimanymai, naudojami informacinės agresijos prieš Putiną ir Rusiją operacijose. Kaip Putinas gali tikėtis rasti bendrą kalbą su priešu, kuris atvirai kariauja prieš jį? Putinas turėtų elgtis kitaip. Kremlius turi aiškiai pasakyti, kad tik po to, kai Vašingtonas nustos demonizuoti Rusiją ir jos lyderį bei parodys savo suinteresuotumą pagerinti santykius, Rusija apsvarstys tokią galimybę. Putinas turi vengti žingsnių, kurie jį rusų akyse daro silpnu žmogumi, kuris nuolankiai kenčia nesibaigiančius amerikiečių įžeidinėjimus ir melagingus kaltinimus. Rusijos tauta nori matyti Putiną kaip Rusijos gynėją. Tik tada Vašingtonas pagaliau bus atsargesnis.
Problema ta, kad Vašingtonas įžūliai negerbia Rusijos vyriausybės, ir tokios nepagarbos įrodymų yra nepadoriai daug. Vašingtonas įvedė sankcijas Rusijos vadovybės nariams ir pirmaujančioms įmonėms. Vašingtonas užgrobė Rusijos konsulatus ir turtą JAV, aiškiai siekdamas provokacinių tikslų. Prezidento Putino adresu buvo išsakyta ir yra nuolat sakomos begalė įžeidžiančių pastabų. Vašingtonas nuvertė teisėtą Ukrainos vyriausybę ir po perversmo pakeitė ją į savo marionetinę, taip sukurdamas Rusijai problemų su Europos Sąjunga ir Ukraina. Vašingtonas kišosi į situaciją Baltarusijoje. Neseniai Atstovų rūmų pirmininkė Nancy Pelosi ir Hillary Clitnon sakė, kad būtent Putinas įsakė D.Trampui nuvesti savo šalininkus šturmuoti Kapitolijų. “Visi keliai veda į Putiną”, – sakė Pelosi.
Kol Vašingtonas nepradės gerbti Rusijos, apie lygiateisių šalių derybas negali būti jokios kalbos. O tuo tarpu ši Vašingtono arogancija yra labai pavojinga, nes gali sukelti lemtingas klaidas užsienio politikoje ir netgi išprovokuoti karą. Rusija galėtų priversti save gerbti, jeigu į Vašingtono prasimanytus kaltinimus ir įžūlias provokacijas reaguotų griežčiau. Paprastas kaltinimų neigimas yra silpna pozicija. Kaip alternatyva Kremlius galėtų tiesiog atsukti Vašingtonui nugarą, ignoruoti visus kaltinimus ir imtų aktyviai įgyvendinti savo nacionalinius interesus visame likusiame pasaulyje.
Kol Rusija naiviai bandys įrodinėti, kad ji yra Vakarų dalis, situacija nepasikeis, o Rusija visada būs pretendentės pozicijoje. Kremliui būtų naudinga Vašingtoną pastatyti į tokią padėtį. Viešai gerai nušviesta spaudoje Rusijos, Kinijos ir Irano savitarpio gynybos sutartis labai atvėsintų karštas galvas JAV ir Izraelyje. Be to, visais įmanomais būdais Kremlius privalo užkirsti kelią galimybėms JAV finansuoti penktą koloną Rusijos viduje. Aleksejus Navalnas ir jo šalininkai yra Vašingtono agentai. Jie vykdo tą pačią propagandą Rusijos viduje, kurią Vašingtonas ir NATO vykdo už jos ribų.
Panašu, kad Kremlius mano, kad tai demokratiška, tačiau iš tikrųjų jis tokiu būdu naikina paskutinius savo demokratiškos reputacijos likučius Vakarų akyse. Dauguma europiečių ir amerikiečių Rusiją suvokia kaip diktatūrą, kuri nuodija demokratinių jėgų lyderį. Ši propaganda yra pavojinga amerikiečiams, rusams ir visam pasauliui, nes sukuria melagingą tikrovę. Vieną dieną ši realybė gali pradėti gyventi savarankiškai ir galiausiai sukeltų globalinį karą.
Iš anglų kalbos vertė Jonas Kovalskis , 2021-02-05
JAV-NATO karo nusikaltėlių gaujos agentas ir JAV 5-a kolona Rusijoje, kurią sudaro daugiausiai Dievo išrinktosios tautos atstovai, bando sukelti , pagal įsakymą iš Vašingtono ir Londono, maidaną-sąjūdį Rusijoje. Apmokami “revoliucionieriai” šiandien, 2021-01-23, organizuoja nesankciontuotus mitingus visoje Rusijoje prieš Putiną, “kruviną režimą”. Viskas maždaug vyksta panašiai kaip ir 1990 metais Lietuvoje . Rėksniai, melagiai, pseudopatriotinė isterija, mažytė grupelė iš Vakarų apmokamų provokatorių per masines dezinformacijos priemones siekia sukelti masinio nepasitenkinimo, visaliaudinio protesto įvaizdį.
Šiam nusikalstamui darbui naudojami patys nešvariausi metodai ir klastotės. A.Navalno kuratoriai intensyviai platina dar 2010 metais britų klastotojų urvuose sukurptą feiką apie V.Putino rūmus Gelendžike. Šis britų melagių sukurptas neva A.Navalno “tyrimas” buvo demaskuotas dar 2011 metais . Buvo paneigta “rūmų” vertė – ji pasirodė net 4 kartus mažesnė nei teigia melagis A.Navalnas, priklauso “rūmai” visai ne Rusijos prezidentui, o kažkokiam pervežimo jūromis kompanijos oligarchui, A.Navalno krykštavimai apie nežemiškai prabangų rūmų interjerą yra tik britų surinktų paveiksliukų kompiliacija su vaizdais iš įvairių Vakarų kolonizatorių arba viešųjų pastatų, bibliotekų. O isteriški nuolat kartojami teiginiai, kad visas šis turtas priklauso asmeniškai Rusijos Prezidentui, neturi nei vieno juridiškai reikšmingo įrodymo.
A.Navalno filmukas apie neva V.Putino rūmus yra greičiau rauda dėl neišsipildžiusios liberalo svajonės, kiek toks rusų, lietuvių, ukrainiečių, gruzinų ar bet kuris kitas “kovotojas už laisvę”, “demokratas” būtų pavogęs pats, jeigu taptų Rusijos prezidentu. Filmėką vargu bau ar atsirado daug žmonių pažiūrėjusių iki pabaigos, tačiau CŽV, MI6 išaugintos botų fermos JAV specialiųjų tarnybų kontroliuojamuose socialiniuose tinkluose FB, Twiter, Instagram, Google, Youtube ir kituose panašiuose spalvotų revoliucijų platinimo įrankiuose jau sugebėjo išauginti peržiūrų skaičių iki milijoninių reikšmių. Vakarų totalinio melo pasaulyje viskas yra melas, tačiau kuo absurdiškesnis yra melas, tuo daugiau kvailių kuo tiki, teigė JAV-NATO propagandistų mokytojas Jozefas Gebelsas. Kol kas šis melo legalizavimo principas veikia nepriekaištingai JAV-NATO kolonizuotose bananų respublikose, kurioje mes ir turime nelaimės gyventi.. Bet kokiu atveju, kodėl V.Putinas, galingiausios pasaulyje valstybės vadovas, įtakingiausias 21 amžiaus politikas ir lyderis turi gyventi blogiau, nei , sakykime, D.Trampas, E.Makronas ar koks eilinis Vakarų korumpuotas vagis-oligarchas? Nusipelnė. Rusai jau dabar yra pasiruošę pastatyti V.Putinui pasakiškus rūmus už tai, kad jis išsaugojo M.Gorbačiovo sužlugdytą, B.Jelcino pragertą ir oligarchų išvogtą Rusiją, atrėmė JAV-NATO karo nusikaltėlių ne vieną agresiją prieš Rusiją. Tik asketiškas Rusijos prezidento Vladimiro Putino gyvenimo būdas, pasiaukojimas, nesavanaudiškumas ir patriotizmas nereikalauja ypatingos prabangos ir netrukdo nepriekaištingai vykdyti valstybės vadovo funkcijas. Ir tai iki dantų skausmo siutina Vakarų giluminės valstybės veikėjus, NATO šalių korumpuotus vadovus, liberalių demokratijų, kurių esmė ir pagrindas yra korupcija, paversta įstatymais, kompradorinius elitus ir valdančiuosius sluoksnius. Filmėką galima pažiūrėti, bet laiką sugaišite veltui. O jeigu šiame paskvilyje bandysite ieškoti dar ir tiesos – jums laikas kuo skubiau išjungti iš savo asmeninės erdvės visus Vakarų propagandos transliavimo prietaisus. Smegenų landsbergizmas yra labai pavojinga ir progresuojanti protinė negalia, jis maitinasi tokiais filmais.
Iš JAV-NATO kolonizatorių pusės plaukia pinigai, informacinis palaikymas, diplomatinis spaudimas, neteisėtos ekonominės sankcijos. Daugybė globalinių kolonizatorių tinklų, interneto gigantų atvirai informuoja Rusijos piliečius, kaip reikia sugriauti savo šalį, kur eiti, ką daryti, kad Rusiją taptų JAV-NATO karo nusikaltėlių gaujos kolonija, Vakarų kolonizatorių išnaudojimo ir apiplėšimo objektu, ragina Rusijos piliečius įvykdyti valstybinį nusikaltimą savo šalyje.
Naujovė yra tik viena. JAV-NATO karo nusikaltėlių gaujos išsigimėlių išsigimimas peržengė dar vieną ribą, dar kartą pademonstravo, kad Vakarų maitvanagiams nėra nieko švento. Šį kartą Vakarų (JAV, JK, ES) padugnės , daugybę kartų nesėkmingai bandę sunaikinti demokratišką ir laisvą Rusiją įvairiausiais – tiek kariniais, tiek ir nemilitarinės intervencijos – būdais, bando Rusijoje pritaikyti naują spalvotos revoliucijos patobulinimą. Visiems žinoma, kad vaikai, paaugliai dėl savo amžiaus ypatybių ribotai suvokia realybę, neturi patirties, tačiau yra labai aktyvūs. Šios jų savybės dažnai yra išnaudojamos kriminalinių nusikaltėlių savo nusikalstamiems tikslams pasiekti – jaunu, riboto intelekto ir energingu labai lengva manipuliuoti pasinaudojant jo naivumu. Todėl visų teisinių valstybių baudžiamuosiuose kodeksuose, kituose įstatymuose yra griežtai draudžiama piktnaudžiauti vaikų protiniu nepakankamu išsivystymu, jų naivumu, jų patiklumu, draudžiama vaikus išnaudoti nusikaltimams daryti, įtraukti juos į nusikalstamą veiklą, versti juos daryti neteisėtas veikas. Suaugę asmenys, įtraukdami vaikus į nusikalstamą veiklą, daro nusikaltimą ir tokia suaugusių žmonių veika – vaikų išnaudojimas nusikaltimams daryti – yra atsakomybę sunkinanti aplinkybė. JAV-NATO karo nusikaltėlių gaujos samdiniai, A.Navalno sėbrai tiek pačioje Rusijoje, tiek už jos ribų, vykdydami Vakarų tarptautinių nusikaltėlių (JAV, JK, ES) nusikalstamus užsakymus, maidaną-sąjūdį Rusijoje bando padaryti vaikų rankomis, ragina naivius paauglius išeiti į nesankcionuotas protesto akcijas, stato vaikus į pavojų siekdami savo nusikalstamų tikslų.
Tokiu būdu JAV-NATO karo nusikaltėlių gauja dar kartą įrodė, kad jiems nėra nieko švento, siekdami užgrobti pasaulį Amerikos ir Vakarų Europos kolonizatoriai, kaip jie tai darė paskutinius 1000 metų, jie įvykdys visus karo nusikaltimus, nusikaltimus žmoniškumui – Vakarų kryžiuočiams svarbu tik pelnas, pinigai ir dėl jų jie pasiruošę sudeginti visą pasaulį.
Visi, kurie remia JAV-NATO karo nusikaltėlių organizuojamas spalvotas revolucijas, yra nusikaltėlių bendrininkai. Šiandien Lietuvoje jie ketina rinktis, pagal įsakymą iš Vašingtono, prie Rusijos ambasados, kad išreikšti savo ištikimybę Vakarų nusikaltėlių gaujai, parodyti savo lojalumą Vakarų nusikalstamam elitui, pademonstruoti savo pasirengimą dalyvauti karo nusikaltimuose ir nusikaltimuose žmoniškumui. Per Lietuvos masinės dezinformacijos priemones tie patys Vakarų nusikaltėlių bendrininkai šlovins JAV agentą A.Navalną, nusikalstamą JAV 5-ą koloną Rusijoje, skleis melą, dezinformaciją, klastotes apie V.Putino rūmus, milijardus, giedos apie laisvę, demokratiją, žmogaus teises ir tokiu būdu sieks būtent visiškai priešingų tikslų – sunaikinti tas pačias laisvę, demokratiją, žmogaus teises Rusijoje, atimti iš rusų valstybę, sunaikinti pačią Rusiją. Kaip jie tai jau padarė, pagal įsakymą iš Vašingtono, Londono, Briuselio, savo valstybę, Ukrainą, Gruziją, Latviją, Estija ir visus kitus nacionalinius suverenitetus, kurie sudegė Džino Šarpo spalvotų revoliucijų ugnyje.
Rusija gali egzistuoti tik būdama laisva. Būti JAV-NATO kolonija Rusijai reiškia išnykimą, egzistencijos pabaigą, tūkstantmetės valstybės istorijos finalą. V.Putinas, teisėta valdžia ir Rusijos demokratinė pilietinė visuomenė šią egzistencinę grėsmę puikiai supranta, ir, tikėkimės, imsis reikiamų adekvačių priemonių JAV-NATO nusikaltėlių gaujos eilinei agresijai atremti, atsižvelgs į vaikų išnaudojimo šiame Vakarų tarptautiniame nusikaltime ypatybes ir duos deramą atkirtį “šviesiesiems” Vakarų orkams. Įstatymus Rusija jau pakeitė, maidano organizatoriams ir dalyviams šį kartą šypsotis į savo telefoną teks ne laikino sulaikymo kameroje, bet pakankamai ilgo laisvės atėmimo vietoje.
Tarybų Sąjunga praėjusio amžiaus viduryje buvo viso pasaulio pavergtų šalių nacionalinių išsivadavimų iš JAV-Didžiosios Britanijos-NATO kolonijinės priklausomybės iniciatorė, pavyzdys ir priešakinėje kovos su Vakarų kolonializmu linijoje. Rusijai ir vėl tenka ši nelengva, tačiau kilni misija jau 21-ame amžiuje.
Visi planetos laisvę mylintys ir padorūs žmonės turi paremti Rusiją jos nelengvoje kovoje su Vakarų kolonizatoriais-“demokratais”.
Rusijos kova su JAV-NATO karo nusikaltėlių gaujos agresoriais yra paskutinė žmonijos viltis išsivaduoti Vakarų kryžiuočių priespaudos.
Rusijos pergalė prieš Vakarų tamsiąsias blogio jėgas yra visos žmonijos pergalė, Tiesos ir Gėrio pergalė.
Rusai, panašu, supranta Vakarų “demokratijos” grimasas ir yra pasiruošę deramai sutikti JAV 5-os kolonos aktyvistus. Sachaline Korsakovo mieste į aikštę su A.Navalnio plakatais išėjo 8 nepilnamečiai A.Navalnio ančiukai-žiurkėnai. Keletas vietinių atletiškų jaunuolių šiems “demokratams” greitai ir suprantamai, su “įnešimu į krūtinės ląstą” kaip sakydavo armijoje, išaiškino liberalių vertybių esmę ir, išbandę portretų stiprumą į jų nešėjų nugaras, pridavė navalniatus policijai. Greitai ir efektyviai. Žiūrime, ar panašios reakcijos susilauks visi navalniatai visoje Rusijoje. Reikėtų, kad susilauktų.
Rusijos Federacijos taryba surengė Federacijos tarybos Laikinosios komisijos (pirmininkas Andrejus Klimovas) dėl valstybės suvereniteto apsaugos ir kišimosi į Rusijos vidaus reikalus prevencijos apvalųjį stalą tema „Dėl Užsienio bandymų panaudoti posttarybinę erdvę /artimąjį užsienį Rusijos politinės sistemos destabilizavimui“.
Apskritojo stalo posėdyje dalyvavo senatoriai – Federacijos tarybos laikinosios komisijos nariai Elena Afanasjeva, Aleksandras Vainbergas, Margarita Pavlova, Užsienio ir gynybos politikos tarybos prezidiumo narys Vladimiras Poletajevas, Rusijos užsienio žvalgybos tarnybos pulkininkas Andrejus Bezrukovas, Rusijos Federacijos viešųjų rūmų narė Marija Butina, Ukrainos 2010–2014 m. ministras-pirmininkas Nikolajus Azarovas, Baltarusijos nacionalinės asamblėjos Atstovų rūmų nuolatinio komiteto pirmininkas Andrejus Savinykhas, Belaja Rus RPA pirmininko pavaduotojas Aleksandras Šatko, Bulgarijos Tėvynės atgimimo partijos (įkurta remiantis tautinio judėjimo “Rusofilai” pagrindu) pirmininkas Nikolajus Malinovas, mediaholdingo „Russia Today“ direktorius komunikacijai Piotras Lidovas-Petrovskis ir kiti.

Tačiau didžiausio atgarsio susilaukė Rusijos Gynybos ministro Sergejaus Šoigu patarėjo, mokslininko, publicisto, užsienio ir gynybos politikos tarybos nario Andrejaus Ilnickio kalba.
Andrejus Michailovičius Ilnickis: COVID-19 – tai globalistų projektas
Žurnalistė Anna Šafran (SPAS televizijos kanalas, radijo stotis „Vesti FM“): “COVID kaip projektas. Diskusija Federacijos taryboje, Rusijos Federacijos Gynybos ministro patarėjo Andrejaus Ilnickio pranešimas. Sakyčiau – tai pirmasis priešo planų demaskavimas tokiame aukštame lygyje. Pagaliau.
Trumpos tezės:
„COVID“ yra globalistų projektas, kurio tikslas – užkirsti kelią pasaulio grįžimui į iki COVID pandemijos buvusį lygį. Transnacionalinės korporacijos darys dar didesnį spaudimą politikams, kad tik nebūtų sušvelnintos pandemijos metu taikytos suvaržymų priemonės. Iš čia paprasta išvada: tikroji grėsmė yra ne COVID pandemija, o visame pasaulyje taikomos perteklinės karantino priemonės ir žmogaus teisių apribojimai.
Naujasis pasaulis, pagal mūsų priešininkų sumanymą, yra pasaulis, kuriame valdžia priklauso korporacijoms, o ne valstybėms. Tokioje konfigūracijoje nacionalinėms valstybėms vietos nebelieka.
Mes Rusijoje kalbame apie kibernetines grėsmes, Vakarų nevyriausybinių organizacijų ardomąją veiklą ir kaip su tomis grėsmėmis kovoti, ir tuo pačiu metuo savo pačių priimtais įstatymais galime atverti plačiausias galimybes dirbtinio intelekto technologijoms prasiskverbti į visas valstybės valdžios sritis, atverti kelią dirbtinio intelekto technologijoms, kurios ypač aktyviai yra naudojamos kaip ginklas kibernetinėse atakose ir kibernetinio poveikio priemonės prieš Rusiją, kad suskaidytų mūsų suverenitetą.
Pirmą kartą tokiu lygiu viskas pagaliau vadinama jų tikrais vardais ir įvardijamos tikros, o ne menamos grėsmės.
Rusijos Federacijos gynybos ministro patarėjo Andrejaus Ilnitsky sensacinga kalba Federacijos taryboje. Būtinai klausykitės atidžiai, iki galo, kad žinotumėte, kas vyksta “.
Žiūrėkite vaizdo įrašą nuo 67-osios minutės (nuo 1:07):
Taip pat rekomenduoju.
„Giluminė valstybė“ veržiasi valdyti Jungtines Amerikos Valstijas ir pasaulį
Rinkimai JAV yra žymiai daugiau nei rinkimai. Giluminė valstybė bandys pavogti rinkimus, o jei tai nepavyks, jie bandys nuversti D.Trampą gatvėse. Kitas šio plano žingsnis bus JAV likvidavimas …
Slaptosios Soroso schemos: pasaulis buvo pasidalintas, kam atiteks Rusija
Autorius – Aleksandras Cyganovas
JAV rinkimai yra žymiai daugiau nei rinkimai. Per juos „giluminė valstybė“, kuri patyrė pralaimėjimą 2016 m., vėl veržiasi valdyti Jungtines Valstijas ir pasaulį. Savo pergalę ji užtikrina pastatydama į valdžią žmones, kurie yra susitepę žmogžudystėmis, korupcija ir valstybiniais nusikaltimais. Tokią išvadą padarė Serbijos žurnalistas ir politikas.
Jūs gal neatkreipėte dėmesio, bet, pasirodo, visos atakos prieš Sorosą yra antisemitizmas. Bet kokiu atveju šią paprastą, bet žudančią išvadą į informacinę darbotvarkę stumia net ne pats George’as Sorosas. Ir tas piktybinis darinys, kurio metastazė ir yra šis žmogus yra taip vadinama giluminė valstybė.
Būtent ji dabar iš visų jėgų siekia užgrobti valdžią JAV. Nusispjaudama apskritai ant visko – ant savo kandidato į prezidentus Džo Baideno neįgalumo, ant gausybės visų įmanomų rinkimų procedūrų grubių klastojimų ir pažeidimų, ant pačių JAV susiskaldymo ir masinių riaušių grėsmės. Ir siekdama valdžios naudoja visus pačius žemiausius būdus – šmeižtą, spaudimą teismams ir politikams, rinkimų klastojimą ir ekstremistų išvedimą į Amerikos miestų gatves.
Planas yra aiškus ir paprastas. Giluminė valstybė bandys pavogti rinkimus, o jei tai nepadės, bandys nuversti D.Trumpą gatvėse. Jei tokiu būdu tikslas nebus pasiektas ir jiems nepavyks suformuoti savo marionetinės vyriausybės, kitas šio plano žingsnis bus JAV likvidavimas.
Apie tai dar prieš rinkimus rašė Serbijos politikas ir buvęs parlamento pavaduotojas Srdžanas Nogo savo straipsnyje Serbijos interneto leidinyje „SRBIN-INFO“. Jis nuodugniai ištyrė „giluminės valstybės“ kandidato į JAV prezidentus Džo Baideno dalyvavimą gėdingose korupcijos bylose Ukrainoje, taip pat jo glaudžius ryšius su Hillary Clinton ir George’u Sorosu.
Kompanija susirinko baisi: su Clinton tiesiogine to žodžio prasme yra siejamas kraujas dešimčių žmonių, kurie mirė paslaptingomis aplinkybėmis, kai pajudino jos paslaptis, o paskui George’ą Sorosą seka pučų, valstybinių perversmų ir spalvotų revoliucijų daugiau nei 20-je šalių grandinė.
Šiandien Hillary Clinton vadovauja taip vadinamoms antifa grupėms, kurios siaubia Amerikos miestus, o George’as Sorosas valdo „Black Lives Matter“ judėjimui. Nes „giluminės valstybės“ tikslas yra jei ne laimėti rinkimus, tai nuversti rinkimų nugalėtoją gatvėje. O jei to nepakanka, tada … “jei pažvelgsite į karus, kuriuos inicijavo penki paskutiniai JAV prezidentai ir šalis, prieš kurias šie karai buvo pradėti, tada visose šiose šalyse Sorosas realizavo savo neteisėtus sandorius ir steigė savo struktūras”.
Tai sako Srdjanas Nogo. Ir savo teiginius jis grindžia šiais argumentais.
Džo Baidenas – vagis, apiplėšęs Ukrainą
Iš esmės apie Ukrainegate’o bylą jau parašyta yra nemažai. Jo esmė yra ne tame, kad Ukrainoje biudžeto pinigai ir gyventojų pinigai buvo pavogti per neįtikėtinai įžūlias korupcijos schemas. O tame, kad būtent Džo Baidenas piktnaudžiavo savo tarnybine padėtimi eidamas viceprezidento pareigas prezidentaujant Barackui Obamai, ir šis įžūlus piktnaudžiavimas nebuvo perduotas teismui. Teismui šis nusikaltimas nebuvo perduotas todėl, nes korupcijos schemose dalyvavo Baideno sūnus Hanteris, kuris galiausiai uždirbo milijardus iš prekybos dujomis Ukrainoje, naudodamasis įmone „Burisma“.
Infografika: televizijos kanalas „Tsargrad“
Bet tai dar nėra visa gelmė. Už šių grobstytojų schemų slepiasi ne tik asmeninis Baidenų šeimynėlės godumas. Šios schemos buvo vykdomos kontroliuojant ir dalyvaujant Hillary Clinton ir George’ui Sorosui. Tai yra, visų šių nusikaltimų vykdymą kontroliavo visur esanti „giluminė valstybė“, kuri tokiu paprastu būdu “nepriklausoma” šalimi Ukraina šėrė savo čiuptuvus visame planetos paviršiuje. O kartu tuo pačiu metu Ukraina buvo finansuojama informacinė ir teisinė kampaniją prieš Donaldą Trumpą, o šiandien šalimi Ukraina yra apmokami Bideno rinkimų štabo machinacijos. Iš tiesų, kam leisti savo pinigus, kai jų žinioje yra visa šalis ir visa tauta, kurie patys leidžia hienoms graužti save? Ne tik leidžia, bet ir linksmai tuo pat metu inkščia iš džiaugsmo, kad jie – ne maskoliai …
Būtent Džo Baideno priežiūroje, teigia Srdjanas Nogo, buvo sukurta schema apiplėšti Ukrainos žmones. Schema buvo grindžiama teze dėl „energetinės priklausomybės“ nuo Rusijos atsisakymo (Nieko neprimena? Kaip nekaltai pradėti landsberginiai stūmė “Independence” projektą?). Vietoj rusiškų dujų Ukraina pradėjo pirkti taip vadinamas europietiškas dujas. Tai yra tas pačias rusiškas dujas, kurios, tiesiog perrašius dokumentus, pavirto, pavyzdžiui, slovakiškomis, bet buvo įsigytos jau už žymiai didesnę kainą.
Pinigai, uždirbti iš šio kainų skirtumo, per Ukrainos bendrovės „Naftogaz“ fiktyvias įmones, buvo išvesti iš šalies ir pervesti į amerikietiškų kompanijų ir fondų sąskaitas, kuriomis disponavo Baidenas ir jo sėbrai. Ir tai nei daugiau, nei mažiau – 1,5 mlrd. dolerių.
Grupė oligarchų ir politikų vykdė šią korupcijos schemą ir jie pavogė iš Ukrainos tautos daugiau nei 1,5 milijardo JAV dolerių. Pinigai buvo pervedami per daugybę bankų ir kompanijų į sąskaitas, kurios priklausė Džo Baidenui ir Hillary Clinton, – rašo Serbijos žurnalistas.
Beje, au! Kas dar Rytų Europoje konvulsiškai atsikrato „energetinės priklausomybės“ nuo Rusijos? Ar tik neveikia tos pačios schemos? (Lietuva, Latvija, Estija, Lenkija….)
Džo, Džordžas, Hillary ir jų bendrininkai ukrainiečiai
Srdjanas Nogo savo tyrimo medžiagoje pateikia interaktyvią diagramą, atskleidžiančią visą korupcinių ryšių tarp naudos gavėjų iš Amerikos ir Ukrainos veikėjų, padėjusių jiems apiplėšti savo šalį, kamuolį. Jis taip pat pateikia Amerikos ir Ukrainos politikų telefoninių pokalbių garso įrašus, iš kurių aiškėja ir jų korupcinių interesų bendrumas, ir Baideno grupuotės kontrolės laipsnis Ukrainos politikams.
Taip 2016 m. vasario 11 d. Džo Baideno ir Petro Porošenko pokalbio garso įrašas aiškiai įrodo faktą, kad imuniteto nuo baudžiamojo persekiojimo garantijos buvusiam Ukrainos ministrui pirmininkui Arsenijui Jaceniukui buvo suteiktos Baideno nurodymu.
2016 m. vasario 18 d. Džo Baideno ir Petro Porošenko pokalbio garso įrašas įrodo, kad Baidenas paprašė atleisti Ukrainos generalinį prokurorą Viktorą Šokiną. Kai Šokinas buvo pakeistas, Bidenas gyrėsi visiems sakydamas, kad jis atsakingas už „to kalės sūnaus“ pašalinimą.
2016 m. kovo 22 d. ir gegužės 13 d. Džo Baideno ir Petro Porošenko pokalbių garso įrašai įrodo, kad mainais už minėto prokuroro atleidimą Baidenas leido Ukrainai gauti 1 mlrd. dolerių kreditą.
2016 m. balandžio 14 d. Džo Baideno ir Petro Porošenkos pokalbio garso įrašas iliustruoja tai, kad Baidenas kišosi į naujojo Ukrainos generalinio prokuroro paskyrimo procesą, o 2016 m. gegužės 27 d. pokalbio garso įrašas įrodo, kad jis taip pat kišosi į naujus paskyrimus Ukrainos generalinėje prokuratūroje.
2016 m. rugpjūčio 19 d. Džo Baideno ir Petro Porošenkos pokalbio garso įrašas įrodo faktą, kad Baidenas dalyvavo renkant žinomai melagingą informaciją apie Donaldą Trampą ir Polą Manafortą, kad sukompromituotų Donaldo Trampo rinkimų kampaniją.
Baidenų šeimos partneris visame tame buvo Ukrainos oligarchas Viktoras Pinčiukas, KGB bendradarbis, jo paties pripažinimu, nuo 1987 m.
Pinčiukas taip pat yra vienas iš pagrindinių George’o Soroso bendražygių Rytų Europoje. Per Viktorui Pinčiukui priklausančius bankus dalis šios sumos, 29 milijonai dolerių, 2016 metais buvo pervesti į buvusios kandidatės į JAV prezidentus demokratės Hillary Clinton fondą, sakoma tekste.
O ką bendro su tuo turi „giluminė valstybė“?
O tai, kad pačiose JAV visą šį sukčiavimą kruopščiai nuslėpė FTB, kuris jau atvirai įgyvendina “giluminės valstybės”, o ne Juntinių Amerikos valstijų valstybinės institucijos, valią. O taip pat tai, kad giluminei valstybei pavaldi spauda, pradedant oficialiu naujienlaiškiu „The Washington Post“ ir baigiant socialiniais tinklais „Facebook“ ir „Twitter“, įžūliai cenzūruoja bet kokią šiai giluminei valstybei nepageidaujamą informaciją. Tame tarpe ir paties JAV prezidento Donaldo Trampo įrašus.
Tokiu būdu FTB, turėdamas galimybę gauti visus įrodymus į savo rankas, ne tik atsisako šios galimybės, bet ir atvirai bandė nuslėpti bei sunaikinti įrodymus. Dar daugiau, kai įrodymai pradėjo pasiekti visuomenę, vietoje to, kad apkaltinę Baideną, buvo pradėtas masinis D.Trampo persekiojimas, kuris baigėsi apkaltos procesu prezidentui už tai, ką iš tiesų padarė Baidenas.
“Čia mes matome globalistų veikimo būdą. Puikiai suprasdami, kokius nusikaltimus jie įvykdė, ir žinodami, kad už šias machinacijas bus teisiami, jie pradeda melagingai pulti savo oponentus dėl tų pačių dalykų, dėl kurių jie patys ir yra kalti”, – pabrėžia serbų žurnalistas ir politikas.
Ir čia mes susiduriame su Georgo Soroso imperijos veikla. Informacine – kai, pavyzdžiui, koks grožis!, to paties „Washington Post“ straipsnyje teigiama, kad išpuoliai prieš Sorosą yra antisemitizmas – ir destruktyvia veikla, kai Amerikos mokesčių mokėtojų pinigai skiriami „finansuoti chaosui ir neramumams, kurie užgriuvo Jungtines Valstijas per pastaruosius kelis mėnesius“. …
Faktas yra tas, kad savo čiuptuvais Sorosas dešimtmečius kontroliavo Jungtinių Valstijų tarptautinės plėtros agentūrą USAID. Šios agentūros pinigai, teoriškai, skirti „remti prekybą, žemės ūkį, ekonomikos augimą, sveikatos apsaugą, neatidėliotiną humanitarinę pagalbą, pagalbą konfliktų prevencijai ir paramą demokratijai besivystančiose pasaulio šalyse“, iš tikrųjų labai dažnai per korumpuotus politikus buvo pervedami į fiktyvius projektus. Pavyzdžiui, pasak Nogo, vien Serbijoje per USAID per pastaruosius 20 metų buvo išimta ir išplauta šimtai milijonų dolerių Amerikos mokesčių mokėtojų pinigų.
Jei pažvelgsite į karus, kuriuos inicijavo penki buvę JAV prezidentai ir šalis, prieš kurias šie karai buvo pradėti, tai visose šiose šalyse Sorosas vykdė savo neteisėtą veiklą ir steigė struktūras, – sako Srdjanas Nogo.
Dalis pinigų buvo skiriami perversmams organizuoti, o dalis galiausiai grįžo į JAV, kur šiandien yra naudojami Antifa ir Black Lives Matter judėjimams finansuoti.
Beje, patys sorosiniai veikėjai apie tai kalba atvirai. Pavyzdžiui, šių metų liepą Soroso Atviros visuomenės fondas (AVF) paskelbė, jog investuos 220 milijonų dolerių į paramą rasių lygybei. Skamba gražiai. Tik lygybė tarp rasių yra spekuliacinė doktrina. Mes visi, žinoma, tik už – bet kam konkrečiai turėtų būti skirti pinigai? Plakatams, reklamai, gal pašto ženklams su šūkiais gerbti rasinę lygybę?
Ne, tai buvo konkrečiai pareikšta AVF svetainėje, iš šios sumos 150 milijonų dolerių bus skirta remti pilietines ir lygių galimybių grupes, tokias kaip Black Lives Matter, Vienodo teisingumo iniciatyva, Teisingumo inovacijų ratas ir Pažeidimų taisytojai. ( Equal Justice Initiative, Circle for Justice Innovations и Repairers of the Breach.)
O ką jie turės daryti su šiais pinigais? Į šį klausimą George’o Soroso sūnus Aleksandras atsako toje pačioje vietoje: „Ši investicija suteikia galimybę juodaodžių bendruomenių lyderiams atkurti policijos pajėgas, panaikinti masinį įkalinimą ir pašalinti kliūtis galimybėms, kurios jau seniai yra nelygybės šaltinis“.
Atkurti! Policija? Pašalinti masinį įkalinimą? Kaip tai reikia suprasti? Tai reikia suprasti vienareikšmiškai: pačių juodaodžių nuosavos policijos organizavimas ir juodaodžių paleidimas iš kalėjimų. Tai yra, kartu ir teisingumo panaikinimas …
Kiek pinigų Sorosas paaukojo Baidenui, atviruose šaltiniuose rasti neįmanoma. Iš jų mes žinome tik tai, kad mažiausiai 500 tūkstančių dolerių. Tačiau vertinant duomenis, paskelbtus po ankstesnės prezidento kampanijos 2016 m., kai Sorosas paaukojo 25 milijonus dolerių tuometinei demokratųpartijos kandidatei Hillary Clinton, vargu bau ar gali eiti kalba apie mažesnę sumą. Akivaizdu, kad šiai kampanijai buvo skirta kur kas didesnė suma. Ir visi supranta, kai demokratų partijos būstinė spalį pranešė apie sukauptus 432 milijonų dolerių „rinkimų kampanijai šalyje“, Soroso struktūrų dalis šioje sumoje jokiu būdu negali būti nereikšmingai maža.
Bet tai dar ne viskas. Sorosas kontroliuoja gerai žinomą organizaciją „CANVAS“ (Nesmurtinių veiksmų ir strategijų taikymo centras), tą pačią, kurią įkurė žmonės, įvykdę „pirmąją sėkmingą spalvotą revoliuciją Serbijoje, po kurios į valdžią buvo pastatyta kolonijinė vyriausybė“. Ir ta pati, kuri šiandien „vykdo perversmus ir aktyviai dalyvauja keičiant režimus, kurie neįtiko George’ui Sorosui, Klintonams ir kitiems pasaulio spekuliantams bei nuotykių ieškotojams“. Būtent šioje organizacijoje, teigia Nogo, buvo rengiami aktyvistai iš maždaug 50 šalių, kurie, be kita ko, vėliau buvo vadinamųjų spalvotųjų revoliucijų Ukrainoje, Gruzijoje, Egipte, Tunise, taip pat nesėkmingų revoliucijų Baltarusijoje, Rusijoje, Kinijoje ir Sirijoje pagrindiniai veikiantys asmenys.
Ir šiandien „CANVAS instruktoriai rengia Antifa ir Black Lives Matter “aktyvistus“, o šie operatyviai dalyvauja organizuojant smurtą, riaušes ir teroristinius išpuolius, kurie pastaraisiais mėnesiais užgriuvo visą JAV teritoriją.
Tuo pat metu, pabrėžia Srdjanas Nogo, „ Antifa“ vadovauja Hillary Clinton, o George’as Sorosas yra atsakingas už „Black Lives Matter“.
„Giluminės valstybės“ tikslas yra ne laimėti rinkimus, bet nuversti rinkimų nugalėtoją gatvėje, – daro išvadą Serbijos žurnalistas ir politikas.
“Jie gerai pasiruošė šiam scenarijui. Giluminę valstybę labai sudrebino netikėta D.Trampo pergalė 2016 m., ir jie tuo metu tiesiog neturėjo laiko organizuoti prievartinį naujai išrinkto prezidento nuvertimo, tačiau dabar jie tikrai yra gerai tam pasirengę. 2016 m. jie pavogė 11 milijonų balsų, bet to paprasčiausiai buvo nepakankama. Dabar jie yra pasirengę pavogti kur kas daugiau: 30 milijonų padirbtų asmens tapatybės kortelių buvo pagaminta daugiausia Kinijoje, likusi dalis – Balkanų šalyse. Visus tai patvirtinančius įrodymus ir tikslias vietas paskelbsiu kitą kartą”.
Tokiu būdu, Nogo daro išvadą, planas yra aiškus ir paprastas. Giluminė valstybė bandys pavogti rinkimus, o jei tai nepadės, bandys nuversti D.Trampą gatvėse. Jei tai taip pat nesuveiks ir jiems nepavyks pastatyti į valdžią savo vyriausybės, kitas šio plano žingsnis bus JAV likvidavimas, reziumuoja Serbijos analitikas.
Šaltinis: https://tsargrad.tv/articles/sekretnye-shemy-sorosa-mir-razdelili-komu-dostanetsja-rossija_295680
Iš rusų kalbos vertė Jonas Kovalskis (c), 2020-11-12
Trampas laimi pagrindinėse JAV valstijose
Ajovos valstijoje dabartinis JAV prezidentas gauna žymiai daugiau paramos nei jo konkurentas Baidenas. 47,2% balsų prieš 45,8%, kitose valstijose skirtumas yra ne toks reikšmingas.
Dabartinis JAV prezidentas Donaldas Trampas kol kas lenkia savo varžovą Džo Baideną svarbiausiose valstijose, kuriose vyksta pagrindinė kova dėl rinkėjų balsų.
Apie tai praneša portalas „Real Clear Politics“.
JAV prezidento rinkimų kampanijoje istoriškai viena pagrindinių valstijų yra Ohajo valstija. Ten D.Trampas surenka 47,4% balsų, o jo varžovas Džo Baidenas – 46%. Kita svarbi valstija yra Šiaurės Karolina. Ten už Trampą balsavo 47,8%, už Baideną – 47,2%. Džordžijos valstijoje skirtumas yra minimalus, tačiau D.Trampas vis dar pirmauja su 47,8% balsų, kai tuo metu Baidenas turi 47,6% balsų. Ajovoje veikiantis prezidentas turi žymiai daugiau rinkėjų palaikymo nei Baidenas – 47,2% balsų prieš 45,8%.
Šiandien JAV vyksta prezidento rinkimai. Dabartinis prezidentas, respublikonas Donaldas Trumpas bando kandidatuoti antrai kadencijai. Jo konkurentas iš demokratų partijos yra buvęs viceprezidentas Džo Baidenas.
Rinkimai JAV turi keletą svarbių ypatumų. Vienas iš jų yra tai, kad JAV piliečiai savo balsus atiduoda ne už prezidentą, jie renka rinkikų kolegiją kiekvienoje valstijoje, o šie jau balsuoja už kandidatą, kuriam pritaria dauguma valstijos rinkėjų. Tai yra, net jei kandidatas laimi valstijoje vos vienu balsu, visi valstijos rinkėjai atiduoda savo balsus už laimėjusį kandidatą.
Šių metų JAV prezidento rinkimų kampanija jau įėjo į istoriją, kaip viena nešvariausių viso pasaulio istorijoje. JAV masines infromacijos priemones kontroliuojantys sorosiniai klintonidai metė į kovą prieš D.Trampą pačius nešvariausius politinės kovos metodus, darė veikiančiam prezidentui neregėto masto spaudimą, organizavo riaušes visoje Amerikoje, platino dezinformaciją, klastotes apie D.Trampą – darė viską, kad užgrobti didžiausios teroristinės valstybės JAV valdžią. Kol kas nėra aiškaus šių nešvarių lenktynių lyderio. Be to, visi ženklai rodo, kad nė vienas iš kandidatų pralaimėjimo atveju neketina pripažinti rinkimų rezultatų. Todėl aktyviausi D.Trampo ir Džo Baideno šalininkai jau yra pasirengę politinę konfrontaciją tęsti masinėmis riaušėmis JAV miestų gatvėse.
Vakar JAV sostinėje Vašingtone parduotuvių ir salonų savininkai dengė savo įmonių langus ir duris lentomis, tikėdamiesi masinių riaušių jau balsavimo dienos vakare. Be to, rinkimų rezultatai greičiausiai bus užginčyti Kongrese ir Senate, tai yra, šio ginčo pabaigos galima tikėtis tik 2021 metų sausio mėnesį. Jei iki to laiko kam nors dar rūpės oficialių valdžios institucijų sprendimai.
O kol kas laimi D.Trampas.
Kas nelaimėtų Jungtinėse Agresorių Valstijose, pasauliui nuo to vis tiek bus tik blogiau. Jungtinių Agresorių Valstijų parazitavimas viso pasaulio apiplėšimo būdu nuo pasikeitimų Baltuosiuose niekaip nesikeičia – bet kuris JAV prezidentas tik vykdo nusikalstamus JAV elito neokolonijinės ekspansijos planus, nuosekliai ir kryptingai vykdo karines agresijas, tarptautinius nusikaltimus, karo nusikaltimus, nusikaltimus žmoniškumui.
Pasauliui būtų naudinga tik viena rinkimų pabaiga – pilietinis karas JAV, užbaigsiantis šitos neokolinijinės imperijos egzistavimą.
America, go … to Civil War 2020!
Jonas Kovalskis, 2020-11-03
Janki, namo!“ – Bolivijoje į valdžią sugrįžta Evo Moraleso pasekėjai
2020 m. lapkričio 1 d.
Tiems, kas nežino – Bolivija yra viena iš daugelio ispanakalbių Lotynų Amerikos, įsispraudusi tarp Peru su Čile vakaruose ir Brazilijos rytuose. Iš 11 mln. krašto gyventojų, absoliuti dauguma priklauso vietinių indėnų tautelėms. Būtent tokios kilmės ir yra dauguma paprastos liaudies sluoksnių, gyvenančių pagrinde valstietišką gyvenimą. Tuo tarpu buržuazinis elitas – daugiausiai baltųjų kolonizatorių palikuonys.
Ir nors šalis turtinga gamtiniais ištekliais (pavyzdžiui – variu, alavu, ličiu, sidabru, auksu ir kt.), iš pastarųjų eksploatavimo gi lobo tik kapitalistų saujelė ir jų šeimininkai šiaurėje (1980 m. šachtos pradėtos privatizuoti). Bolivijos darbininkai ir valstiečiai skurdo, vos sudurdami galą su galu. Be to, šalyje visą XX amžių vyravo neoficialus aperteidas – daugumą gyventojų sudarę indėnų palikuonys nebuvo pilnateisiais visuomenės nariais.
O praeitojo amžiaus gale, JAV paskelbus tariamąjį „karą prieš narkotikus“ (buvusį pretekstu intervencijai Lotynų Amerikos valstybių reikaluose), vietos valdžia ėmė dusinti kokos lapų auginimu besiverčiančius Bolivijos valstiečius – nors ši veikla ne tik jokio tiesioginio ryšio su narkobizniu neturėjo, bet, juo labiau, neretu atveju būdavo jei ne vieninteliu, tai pagrindiniu šeimos pragyvenimo šaltiniu.
Bolivija buvo visiškoje Pasaulio banko (PB) ir Tarptautinio valiutos fondo (TVF) (ir vieno, ir kito – JAV imperializmo ekonominės galios įrankių) valdžioje ir netgi tokie elementarūs infrastruktūros elementai, kaip kad vandentiekis, priklausė privatininkams.
Būtent šiame, faktiškai neokolonijinės 3-io pasaulio šalies kontekste, kaip politinis veikėjas iškilo Evo Moralesas: vargingų valstiečių sūnus, profsąjungų ir kokos augintojų judėjimų lyderis, išėjęs į politiką 1995 m., su 1998 m. susikūrusia „Judėjimo už socializmą“ (ispaniškai: Movimento al socialismo – MAS) vesdamas masinius protestus prieš tuometę dešiniųjų vyriausybę, atėjo į valdžią 2005 m., tapdamas pirmuoju indėnų kilmės prezidentu Bolivijos istorijoje.
Vos atėjęs į valdžią, Moralesas nutraukė šalies priklausomybę nuo PB, TVF ir JAV dolerio; pradėjo vykdyti nebe neoliberaliu „diržų veržimusi“, bet nacionalizacija, stambaus verslo apmokestinimu ir investavimu į gamybą ir liaudies poreikius (sveikatos apsaugą, švietimą ir t. t.) orientuotą ekonominę politiką.
Prasidėjo ekonominis kilimas: šiuo požiūriu stagnavusios Bolivijos BVP vienam gyventojui vos per 13 metų laikotarpį (t. y. nuo Moraleso atėjimo į valdžią 2005 m. iki 2018 m.) išaugo daugiau kaip 50%[1]. Tačiau toks augimas paprastai pasiekiamas lygia greta einant nelygybei ir skurdui, o čia buvo priešingai: skurdo rodiklis nuo 60% 2006 m. sumažėjo iki 35% 2017 m., o ypač didelio skurdo – nuo 38% iki 15% per tą patį laikotarpį.
Na, o tarptautinėje arenoje – vietoje to, kad būtų eiliniu jankių satrapu, Evo Moralesas suartėjo su pažangiaisiais Lotynų Amerikos lyderiais: tada dar F. Kastro vadovauta socialistine Kuba bei su H. Čavezo Venesuela, kartu vystydamas abipusiai naudingą ekonominį bendradarbiavimą su Rusijos Federacija ir Kinijos Liaudies Respublika.
![]() |
E. Moralesas su F. Kastro ir H. Čavezu |
Ir tai, aišku, nepatiko nei „Dėdei Semui“ (kuriam Moraleso atėjimas į valdžią gi reiškė kolonijos netekimą…), nei – juo labiau – vietiniams, atseit, kairiųjų vyriausybės „nuskriaustiems“, vietiniams parazitams: „viduriniaja klase“ save vadinantiems krašto žemvaldžiams, kapitalistams ir visokiausiems miesčionims. Ir tikriausiai nekeista, kad, šių piliečių požiūriu, Moraleso būta ne teisėto Bolivijos prezidento ar, juo labiau, liaudies lyderio, bet neva „diktatoriaus“…
Ir beveik lygiai prieš metus, 2019 m. lapkritį – po to, kai, surinkęs per 47% balsų (ir tuo būdu pralenkęs antrą vietą užėmusį savo priešininką) buvo perrinktas Bolivijos prezidentu ketvirtai kadencijai, Evo Moralesas tiek vietinės dešiniųjų opozicijos, tiek Jungtinių Valstijų ir jų įtakoje esančių organizacijų (pavyzdžiui, vadinamosios „Amerikos valstybių organizacijos“) buvo apkaltintas tariamu rinkimų klastojimu. Tai sekė dešiniųjų demonstracijos gatvėse ir atitinkamai nusiteikusių karininkų įvykdytas bei CŽV kuruotas karinis valstybės perversmas su tikslu perimti Bolivijos ličio bei kitų šachtų valdymą.
Į valdžią atėję dešinieji su marionetine „prezidente“ Žanina Anjez Čavez priešakyje, netruko imtis veiksmų – Evo Moraleso šalininkai pradėti ne šiaip persekioti, bet terorizuoti ir tiesiog žudyti. Ypatingas žiaurumas kreiptas prieš valstiečius indėnus. Tuo tarpu ekonominiame fronte suskubta grįžti prie iki 2005 m. galiojusių neoliberalinių tradicijų. O Evo Moralesas buvo priverstas pasitraukti į užsienį: iš pradžių į Meksiką, o paskui į Argentiną.
Nenuostabu, kad šis fašistinis valstybės perversmas buvo pasveikintas ir JAV, ir ES, ir šiaip neva „laisvojo pasaulio“ kaip tariamas „demokratijos“ laimėjimas…
Tačiau nei Moralesas, nei jo pasekėjai, rankų nenuleido: politinė kova tęsėsi visus 2020 metus, rengtos demonstracijos, streikai, gatvėse statytos barikados. Pati liaudis suprato, kad tiktai Moraleso sugrįžimas į valdžią galįs sustabdyti dešiniųjų pradėtą Bolivijos užgrobimą.
Ir tai jie galėjo padaryti taikiu būdu – per 2020 m. spalį numatytus rinkimus, kuriais tikėtasi, atseit, demokratiškai įtvirtinti Moraleso nuvertimą. Bet masinis liaudies pasipriešinimas, galingas spaudimas „iš apačios“ 2019 m. gale valdžią uzurpavusioms jėgoms neleido šio siekio įgyvendinti – ir šių, 2020 m. spalio 18 d. įvykusiuose rinkimuose Judėjimas už socializmą su savo kandidatu į prezidentus, buvusiu Moraleso ūkio ir finansų ministru, Luisu Arse (Moralesas, perversmininkų paskelbtas už įstatymo ribų ir būdamas politinėje emigracijoje, pats dalyvauti negalėjo – bet ir buvo, ir liko ne tik oficialiu, bet faktiniu Judėjimo už socializmą lyderiu, kuruodamas pastarojo veiksmus iš Argentinos), laimėjo, surinkdamas 55,10% visų balsų (iš viso balsavo 88,42% rinkėjų), taigi – dar labiau triuškinančiu rezultatu, kaip 2019 m.
![]() |
L. Arse (dešinėje) su E. Moralesu |
Taigi, 2019 m. JAV imperialistų remtas ir vietinių kolaborantų vykdytas valstybės perversmas labai realiai gali nueiti niekais: Luis Arse inauguracija numatoma lapkričio 8 d., o iš karto po jos – lapkričio 9 d. – į Boliviją grįžta Moralesas. Ir šiuo atveju turime puikų pavyzdį, kad jei liaudis vieningai kovoja už savo bendrus reikalus – ji gali ne tiktai kovoti, bet ir nugalėti.
Kas toliau?
Vis dėlto, ir čia lieka atvirų klausimų. Beje – ne pačių maloniausių. Pavyzdžiui, naujai išrinktasis Bolivijos prezidentas pabrėžė, kad Evo Moralesas naujojoje vyriausybėje nedalyvaus. Ši aplinkybė iš tiesų keista: gi Moralesas yra Judėjimo už socializmą – partijos, kuriai priklauso ir patsai Arse – lyderis; ir būtent Moralesas buvo faktiniu Bolivijos nacionalinio išsivadavimo iš neokolonializmo lyderiu. Ką ir bekalbėti apie tai, kad 2020 m. spalio rinkimuose prie balsadėžių suėję piliečiai savo balsais patvirtino Moraleso legitimumą.
![]() |
Darbo jaunimas už E. Moralesą |
Yra visokių spėjimų bei spekuliacijų, viena kurių – kad Luisas Arse, tai antras Leninas Moreno (dabartinis Ekvadoro lyderis), kuris, prisidengdamas „kairiąja“ frazeologija, paėmė valdžią, išduodamas tiek savo bendražygius, tiek savo deklaruotąsias idėjas, ir pereidamas į JAV imperijos pusę (gi būtent L. Moreno priėmė sprendimą perduoti „teisėsaugos“ institucijoms Ekvadoro ambasadoje Londone besislėpusį žurnalistą Džulianą Asandžą).
Dar per anksti sakyti, kaip ten yra iš tikrųjų. Bet jau dabar vertėtų pastebėti, kad Bolivijos atvejis labai aiškiai parodo socialdemokratinės politikos – nors ir pačios tikriausios, nors ir pačios geranoriškiausios, ribotumą: prisiminkime, koks buvo Čilėje į valdžią atėjusio socialisto, Salvadoro Aljendės likimas 1973 m. Ir tai, ką apie valstybę, apie proletariato diktatūrą mokino marksizmo klasikai. Žodžiu, apie tai, kad žaidimas abstrakčia „demokratija“ ir apsiribojimas reformomis, ne tiktai socializmo nesukuria, bet palieka plačiai pravertas duris ne šiaip antisocialistiniams ar antikomunistiniams, bet ir stačiai fašistiniams, antidemokratiniams perversmams.
Visa tai vertėtų atsiminti ir apmąstyti. Na, o Bolivijai, jos liaudžiai, jos pažangiosioms, patriotinėms jėgoms ir jų lyderiui Evo Moralesui – iš širdies palinkėti sėkmės ateinančiuose darbuose ir kovose.
Kibirkštis
[1] Bolivia’s Economic Transformation: Macroeconomic Policies, Institutional Changes, and Results, 2019, p. 4.
Nuo Lenkijos iki Gruzijos – Rusija naujųjų barbarų taikiklyje
Ta devintoji planetos beprotybės banga, kurią atnešė šie metai, bus atsimenama ilgą laiką – bet, blogiausia, ji bus prisiminta ne kaip kulminacija, bet kaip pradžia. Toliau bus tik blogiau. 2020-ieji bus prisimenami žodžiais „Tada visa tai ir prasidėjo …“.
Na, nedramatizuokime: neprasidėjo – perėjo į lemiamą etapą, pasireiškė visa savo galia, sugriovė visas iliuzijas. Tačiau nuo to geriau nėra.

Pažvelkite į Rusiją supančias šalis – į mūsų kaimynus perimetre: praktiškai visur arba chaosas jau siaučia, arba tiesiog įsiliepsnoja. Jis jau siaučia Kalnų Karabache, beveik tris mėnesius dega Baltarusijoje, iki šiol dega Donbase. Suliepsnojo Kirgizijoje – ir taip, kad vyriausybė pasikeitė per kelias valandas. Dabar savo eilės laukia ir kitos šalys.
Pirmoji iš jų yra Gruzija. Ten ką tik įvyko parlamento rinkimai. Valdančioji partija „Gruzijos svajonė“ surinko maždaug pusę visų rinkėjų balsų, tačiau šis rezultatas kategoriškai netiko jų pagrindiniams oponentams – Jungtinio nacionalinio judėjimo – Jungtinės opozicijos blokui, kurie gavo per pusę mažiau balsų. Beveik dvigubai mažiau gautų balsų atotrūkis jų visiškai nesutrikdė – opozicijos šalininkai yra pasirengę išeiti į gatves ginti savo, kaip jie tvirtina, pergalės rinkimuose: „Opozicijos lyderiai, susirinkę į mažoritarinio kandidato Nikos Melia būstinę, paragino piliečius susirinkti sekmadienį, 16:00 val. pagrindiniame sostinės Rustaveli prospekte. „Tai nebuvo rinkimai, tai buvo karas! Ir mes nepralaimėjome šio karo! ” – sakė Melia žurnalistams, skelbdamas bendrą opozicijos lyderių sprendimą “. Buvęs JNJ vadovas Michailas Saakašvilis taip pat visus pakvietė išeiti į gatves.
Kaip linksmieji gruzinai sprendžia valdymo problemas šalyje, visi žino iš naujausios istorijos, kurioje buvo ir pilietinis karas, ir spalvota revoliucija. Dabar, sprendžiant iš retorikos, jie nori vėl pradėti karą.
Ar žinote, kas čia įdomiausia? Tipiškos spalvotos revoliucijos modelis per pastaruosius dešimtmečius rimtai mutavo į blogąją pusę. Jei anksčiau „maidanas“ susirinkdavo esant ginčytiniems rinkimų rezultatams (prisiminkite apytiksliai vienodą balsų skaičių už Juščenką ir Janukovičių), kaip paskutinis argumentas dėl svyruojančių svarstyklių, tai dabar tokia sąlyga yra laikoma perteklineir nereikalinga pradėti “maidaną”. Mus remia dvigubai mažiau rinkėjų nei priešininkus? Nusispjaut, mes vis tiek skelbiame pergalę! Tris kartus mažiau? Nesąmonė, mes vis tiek laimėjome, nes mes esame tie „97 procentai“ – ryškus to pavyzdys yra zmagarų pareiškimai, stulbinantys savo įžūlumu. Žodžiu, spalvotos revoliucijos technologija nustojo būti įrankiu ginčytinoms problemoms spręsti ir tapo ultimatyvia kuoka, kuri triuškina visas kliūtis. Tas, kieno rankose kuoka, yra teisus, o procentus mes sau nupiešime bet kokius, kai nuversime teisėtą valdžią. Kirgizija, kur opozicija surinko vos vos 15 proc. balsų, tačiau nesikuklindama atsisakė pripažinti savo pralaimėjimą – pavyzdinis atvejis.
Ir kas gaunasi? Ir gaunasi, kad tai niekada nesibaigs. Pagal pradinį sumanymą, kad „ įjungti maidaną“ buvo reikalinga bent tam tikra proporcinė konkurentų lygybė, o ne 90–10 situacija, kai 10 procentų pasiskelbia tauta ir už visus imasi spręsti šalies likimą. Dabar „kiekybinis cenzas“ yra panaikintas ir bet kuri ekstremistų grupė gali pradėti maištą prisidengdama šūkiu „visa šalis yra su mumis“.
Moldova. Lapkričio 1 dieną ten vyksta prezidento rinkimai. Kaip įprasta, opozicija, kurią palaiko dvigubai mažiau rinkėjų nei prorusišką Igorį Dodoną, jau ruošiasi „atkurti teisingumą“. Vėlgi, Moldovos maidanizmas jau sukaupė įspūdingą patirtį. Ramu ten nebus.
Pažiūrėkime į kitą Rusijos kaimynę – Lenkiją (taip taip, nepamirškite, kas ribojasi su Kaliningrado sritimi). Ten pagal šią schemą dabar vyksta tipiškas Maidanas, kuris, kaip pretekstu pasinaudojus reikalavimu panaikinti abortų draudimą, pradėjo visuotinį chaosą: „Deja vu. Tituškos, Kaczynskis slepiasi, jo rezidenciją bando užimti šturmu, kariuomenė išvedama į gatves neva užtikrinti karantino sąlygas, aktyvistai vadinami „fašistais“, o jie dainuoja italų partizanų dainą „Bella, ciao“ (pamenate, kaip Janukovičiui ukrobanderlogai dainavo „Vitia, ciao“) ir rusų grupės Tatų dainą „ Jie mūsų nepasivys”. Tai jau ne protestas dėl abortų, tai jau revoliucija. Bet ją rengia tik dalis visuomenės. Lenkija yra labai susiskaldžiusi “, – mums pasakojo Lenkijoje gyvenanti žurnalistė Galina Malchevskaja”. Šimtas tūkstančių protestuoja, o visa 40 milijonų gyventojų turinti šalis yra protestuotojų veiksmų įkaitė.
Bet ar gali būti kitaip šalyje, kur tai pripažįsta normaliu dalyku aukščiausio lygio vadovai, kurie pritaria ir žavisi tokiais metodais … kol jie nepersikelia į jų pačių namus?
Jei yra susikaldžiusi šalis ir yra visuotinai priimtinas pritarimas „visiškos laisvės troškimui“, tai dėl kokios priežasties vyksta „agresijos, barbarizmo, vandalizmo aktai“, tai jau nebėra svarbu. Jie tiesiog privalo vykti!
Bet mes kažkaip pamirštame, kad turime kitą kaimyną – nors ir tolimą, bet labai įtakingą. Amerika, kuri yra tik už poros dešimčių kilometrų nuo mūsų Aliaskoje. O kas ten prasidės po lapkričio 3 dienos – visas pasaulis nesiima prognozuoti, jie tik sutaria, kad tai bus kažkas baisaus.
Štai ką padarė į pasaulį išleistas spalvotų revoliucijų ir opozicijos savivalės džinas. Yra daug šalių, tačiau scenarijus visur vienas ir tas pats, ir reakcija jau vyksta savaiminė, net be jokių išorinių įkvėpėjų – ir tai yra blogiausia. „Idėja užvaldė mases“ visa šių žodžių prasme. Ir dabar šios masės sukurs amžiną smurto ir chaoso ciklą vis daugiau valstybių.
Ateina naujieji „tamsūs laikai“ – naujųjų barbarų, galinčių tik griauti ir naikinti, laikai. Ir Trečiosios Romos lemtis yra – nepakartoti dviejų ankstesnių Romos imperijų likimų.
Grigorijus Ignatovas, 2020-11-02
Šaltinis: https://jpgazeta.ru/ot-polshi-do-gruzii-rossiya-pod-priczelom-novyh-varvarov/
Iš rusų kalbos vertė Jonas Kovalskis, 2020-11-02