Gruodžio 6 d.,
Kas yra inteligentai
Senovės Romoje armija buvo pagrindinė valstybės jėga. Šioje armijoje tarnavo visi Romos piliečiai. Jei jūs netarnaujate ar nedirbate Romos armijos labui, tai jūs nesate Romos pilietis ir ne romėnas atitinkamai. Štai tokia buvo visa Romos valstybės sistema.
Romos armija savo ruožtu susidarė iš legionų, legionai iš kohortų, kohortos iš centurijų, centurijos iš manipulų. Iš čia ir kilo sąvoka “manipuliuoti. “Legioną sudarė 5 kohortos, kohortą sudarė 10 centurijų, centuriją sudarė 10 manipulų, vienoje manipuloje buvo 10 legionierių.
Pagal tai galima apskaičiuoti viename legione tarnavusių žmonių skaičių – tai 5000 karių. Legiono viduje kariai buvo suskirstyti į naujokus, apmokytus, patyrusius, veteranus ir elitą.
Naujokai paprastai sudarė pirmąją kohortą, antroje kohortoje kovėsi kariai jau dalyvavę mūšyje, trečioje kohortoje kovėsi kariai, kurie buvo dalyvavę keliuose mūšiuose, ketvirtąją kohortą sudarė kovotojai, praėję ištisas kampanijas. Ir, pagaliau, penktoji kohorta buvo vadinama „nenugalimąja kohorta“ arba „paskutinis tūkstantis“.
Šią kohortą sudarė labiausiai patyrę kariai, kariai, už kurių pečių buvo ne tik keletas kampanijų, bet ir ištisi karai, ir ši kohorta stodavo į mūšį paskutiniu, lemiamu momentu ir būtent ši kohorta nulemdavo mūšio baigtį.
Ši kohorta niekada nesitraukdavo be įsakymo – ji nugalėdavo priešą arba žūdavo mūšyje! Štai kodėl ji buvo vadinama „nenugalima“, nes jos negalima buvo nugalėti. Ją galima buvo tik sunaikinti.
Ir tik sunaikinęs paskutinę legiono kohortą priešas sunaikindavo visą legioną, kadangi šie kariai buvo legiono branduolys, būtent šie kariai buvo legiono simbolio erelio saugotojai. Tai štai senovės Romoje inteligentais buvo vadinami paskutinės legiono kohortos kariai.
Kodėl šie kariai buvo vadinami inteligentais, t.y. „suprantantys“?
Tai labai paprasta. Šiems žmonėms nereikėjo nieko aiškinti, jie patys viską žinojo ir suprato, ką ir kada reikia daryti. Jiems nereikėjo aiškinti, kaip išsirikiuoti vėžliu; jiems nereikėjo aiškinti, kada pakelti skydą, o kada ne; jiems nereikėjo aiškinti, kaip persirikiuoti, iškleisti rikiuotę ir kaip ją uždaryti; jiems nereikėjo aiškinti, kokiais kalavijais reikai kautis, kada reikia kautis trumpuoju kalaviju gladijumi, o kada pasinaudoti ietimi pilumu.
Šie kariai patys viską žinojo, viską suprato, todėl ir buvo vadinami supratingais, tai yra inteligentais.
Ir būtent šie kariai buvo ta triuškinanti Romos galia. Iš šių karių buvo formuojama pretorių gvardija ir Senato kohortos. Būti inteligentu, tai yra paskutinės kohortos kariu, garbe laikė patricijai, senatoriai, tribūnai, cenzoriai, pretoriai ir kt.
Būti paskutinės kohortos kariu reiškė būti aukščiausios klasės karių, profesionalu, tai reiškė būti vertu kautis petys į petį šalia geriausių Romos žmonių, tai reiškia pačiam būti tarp geriausių Romos žmonių atstovų.
Inteligentija – tai Romos imperijos stuburas.
Inteligentija buvo Romos visuomenės pagrindas.
Inteligentija buvo tie žmonės, ant kurių stovėjo Roma. (C)
Iš rusų kalbos vertė Jonas Kovalskis
