“Jeigu kalbėtume apie Ukrainos ginkluotųjų pajėgų puolimą, savaitgalį 900 mylių fronte buvo įvykdytos trys didelės atakos. Didžiausias ataka buvo Zaporožėje. Ukrainiečiams šios atakos tapo katastrofa, jie neteko beveik 4000 žuvusių ir sužeistų karių, 54 tankų, 210 pėstininkų kovos mašinų, 134 sunkvežimių, kelis reaktyvinius naikintuvus du malūnsparnius. Palyginimui, rusai neteko 71 žuvusio kario ir 210 sužeistų. Ir, žinoma, jų gynyba nebuvo pažeista. Tai, kaip jiems sekėsi dirbti šį savaitgalį, patvirtina tai, ką sakėme nuo pat pradžių, Rusijos gynyba yra giliai integruota ir bet koks bandymas ją pralaužti, pulti ją kaktomuša sukels baisių nuostolių. Taigi kyla klausimas: ar tai buvo bandomieji išpuoliai ir generalinis puolimas tik priešakyje, bet kaip tai atrodys?
– Pulkininke, ar Ukraina byra prieš mūsų akis?
– Taip, visiškai teisingai. Kovinė dvasia krito į požemį. Karinė vadovybė tai supranta, jie yra neviltyje. Klausimas net ne kas atsitiks, kai jų puolimas žlugs, o kas liks Ukrainoje po to. O jei rusai poereis į puolimą, kaip aš galvoju, jie be jokių kliūčių pravažiuos per visą teritoriją į rytus nuo Dniepro, galiausiai pereis upę tiltu ties Zaporože ir daugelyje kitų vietų ir eis į pietus iki Odesos.
