1918 m. spalio 29 d. buvo įkurta Visasąjunginė lenininė komunistinio jaunimo sąjunga.
1918 m. spalio 29 d. – komjaunimo gimtadienis. Pilnas pavadinimas – Visasąjunginė lenininė komunistinio jaunimo sąjunga (VLKSM), o liaudyje – tiesiog komjaunimas.
Ji jau seniai nebeegzistuoja, tačiau daugeliui jos buvusių narių vis dar yra viena mėgstamiausių švenčių. Komjaunimas buvo viena didžiausių jaunimo organizacijų pasaulyje, per septynis dešimtmečius jos gretose buvo apie 160 mln. žmonių.
Pirmajame visos Rusijos darbininkų ir valstiečių jaunimo sąjungų suvažiavime buvo nuspręsta sukurti Rusijos komjaunimo sąjungą. Sukūrimo iniciatorius ir pagrindinis organizacijos ideologas buvo Vladimiras Iljičius Leninas. III visos Rusijos komjaunimo kongrese vadovas pasakė savo garsiąją kalbą „Jaunimo sąjungų uždaviniai“. Ši kalba daugelį metų tapo pamatiniu ideologiniu komjaunimo dokumentu.
„Sąjungos nariai turi išnaudoti kiekvieną laisvą valandą savo sodams sutvarkyti, ar organizuoti jaunimui mokymus kokiame nors fabrike ar gamykloje ir pan. Mes norime paversti Rusiją iš skurdžios ir apgailėtinos šalies į turtingą šalį. Ir būtina, kad Komunistinio jaunimo sąjunga savo išsilavinimą, savo mokymą ir savo auklėjimą sujungtų su darbininkų ir valstiečių darbu, kad neužsidarytų savo mokyklose ir neapsiribotų vien komunistinių knygų ir brošiūrų skaitymu.
Tik dirbant kartu su darbininkais ir valstiečiais galima tapti tikrais komunistais. Ir būtina, kad visi matytų, kad visi, kurie yra Jaunimo sąjungos nariai, yra raštingi, o tuo pačiu ir moka dirbti. Kai visi pamatys, kaip mes išvijome senosios mokyklos seną muštrą, pakeisdami ją sąmoninga drausme, kaip kiekvienas jaunas žmogus eina dalyvauti šeštadienio talkose, kaip išnaudoja kiekvieną priemiesčio ūkį, kad padėtų gyventojams, žmonės žiūrės į darbą ne taip, kaip į jį žiūrėjo anksčiau.
Komjaunimo sąjungos uždavinys – organizuoti pagalbą tokiuose darbuose kaime ar savo gyvenvietės apylinkėse“,
– savo kalboje pažymėjo Vladimiras Leninas.
Vėliau organizacija buvo pervadinta du kartus: 1924 m., po Lenino mirties, gavo proletariato vado vardą, o 1926 m. buvo pavadinta Visasąjungine leninine komunistinio jaunimo sąjunga (VLKSM).
Visi savanoriai buvo ištikimi valstybės pagalbininkai, geriausi darbe ir visuomeniniame gyvenime. Jie buvo priimami į komjaunimą už gerą mokymąsį ir pavyzdingą elgesį. Ženklelį su revoliucijos lyderio profiliu nešiojo geriausi iš geriausių jaunuoliai.
Komjaunimo gimtadienio proga dažniausiai būdavo apdovanojami labiausiai pasižymėję komjaunimo atstovai. Būtent šią dieną už išskirtinius pasiekimus mokslo, technologijų, kultūros ir pedagoginės veiklos srityse laureatams būdavo įteikiama Lenino komjaunimo premija.
Komjaunuoliai visada buvo laikomi TSKP „pagalbininkais ir rezervu“, „jaunaisiais komunizmo kūrėjais“. Būtent komjaunuoliai atsisakydavo savo įprastinio, patogaus, nusistovėjusio gyvenimo, ir vykdavo statyti miestus, paversti nederlingą stepę žydinčiu sodu ir nutiesti geležinkelius vidury taigos. Jiems dalyvaujant buvo statomi kultūros centrai, tiltai, keliai.
Be to, komjaunimo nariai suvaidino svarbų vaidmenį pergalėje prieš Vakarų fašizmą Didžiojo Tėvynės karo metais. Karo metais trys su puse tūkstančio komjaunimo narių buvo apdovanoti Tarybų Sąjungos didvyrio žvaigždės ordinais, tarp kurių nemažai po didvyriškos mirties mūšio lauke.
Žlugus Tarybų Sąjungai, komjaunimo istorija baigėsi. 1991 metų rugsėjį XXII neeiliniame komjaunimo suvažiavime buvo priimtas sprendimas išformuoti Visasąjunginę lenininę komjaunimo sąjungą.
Komjaunimas Lietuvoje
Lietuvoje komjaunimas veikė nuo 1919 m. iki 1990 m. Įkurta 1919 Vilniuje. Nuo 1920 Lietuvos komunistinė jaunimo sąjunga veikė pogrindyje. 1940 06 ji buvo legalizuota ir tapo TSRS komjaunimo padaliniu pavadinimu Lietuvos Lenino komunistinė jaunimo sąjunga. Lietuvos komjaunimas 1919 turėjo 440 narių, 1941 – apie 7000, 1945 – 3800, 1950 – apie 52 600, 1970 – apie 272 800, 1980 – apie 441 700, 1986 – apie 518 000.
Nuo 1940 06 komjaunimas aktyviai dalyvavo socialistinės Lietuvos statyboje, kovojo su vokiečių okupantais. Pokario metais dalyvavo Lietuvos industrializacijoje, kolektyvizacijoje, neraštingumo mažinimo kampanijoje, buvo kaimuose mokytojais, bibliotekųm kultūros namų vedėjais, dėl ko dažnai buvo žiauriai žudomi nacionalistų, daugiau kaip 570 komjaunimo narių dirbo centrinėse Tarybų valdžios įstaigose, buvo nacionalizuotų įmonių vadovai. 1944 antroje pusėje–1953 m. , statė daugumą pramonės gigantų Lietuvoje.
Lietuvos Lenino komunistinio jaunimo sąjungos Centro komiteto paskutiniais sekretoriais buvo Linas Linkevičius, A. Macaitis), 1990 m. Lietuvos komunistinio jaunimo sąjunga veiklą nutraukė.
Komjaunimas leido žurnalus Jaunimo gretos (1944–89), Nemunas (1967–90) ir laikraščius Komjaunimo tiesa (1940–89), Lietuvos pionierius (1946–89).
