Author

Jonas Kovalskis

Browsing

Aleksejų Navalną suimtas Maskvoje oro uoste tik jam išlipus iš lėktuvo. Jam gresia bausmės perkvalifikavimas dėl sukčiavimo, byla dėl veterano įžeidimo ir – svarbiausia – nuosprendis byloje dėl valstybės išdavimo. Kai Rusija pakeitė savo Konstituciją, panaikino jankių britų įrašytas kolonijines nuostatas dėl jankių-britų korumpuotų teismų, tarptautinių organizacijų sprendimų galiojimo Rusijoje, panaikino Vakarų kolonizatorių pseudoteisės normų primatą virš Rusijos nacionalinių įstatymų, tai Rusijai negalioja korumpuoto, Soroso valdomo Europos Žmogaus “teisių” teismo ir panašių “teismų” sprendimai ir tuo labiau Vakarų kryžiuočių “susirūpinimai” dėl žmogaus teisių pažeidimų. Vakarų niekšų ir tarptautinių nusikaltėlių taikytos nusikalstamos sankcijos Rusijai jokio poveikio nedaro, todėl A.Navalnui ir visai kitai JAV 5-ai kolonai Rusijoje nusimato niūrūs laikai – už Tėvynės išdavystę teks stoti prieš rūstų ir nesukalbamą Rusijos teismą ir atidirbinėti iki paskutinio cento iš JAV ir Didžiosios Britanijos gautus Judo sidabrinius. Iš kitos pusės, akivaizdu, kad JAV ir Mažoji britanija iš agentų išspaudžia viską ir juos utilizuoja. Bijau, kad NaValnas dar Vokietijoje gavo dozę britiško “Novičioko”, arba šaunūs jankių CŽV galvažudžiai jam surengs parodomąją likvidaciją, kaip jankiai tai jau padarė Nemcovui ir daugeliui kitų savo agentų Rusijoje. Dabar šio “Kremliaus kritiko” gyvybė neverta nei sudilusio skatiko, mauras savo darbą padarė, galima jį jau ir utilizuoti. Toks scenarijus labiausiai…

30-ties metų senumo įvykius Lietuvoje išskirtiniame interviu spaudos klubui IZBORSK.MD komentuoja nusipelnius Rusijos Federacijos žurnalistė, “Rusijos auksinės plunksnos” prizo laureatė GALINA SAPOŽNIKOVA. Jos knyga „Išdavystės kaina“ išleista Rusijoje, Lietuvoje, Italijoje ir JAV. – Galina Michailovna, kas iš tikrųjų įvyko tada, prieš 30 metų, 1991 metų sausio 13 dieną Vilniuje? – Pirmoji spalvota revoliucija Tarybų Sąjungos erdvėje, kuriai tarybiniai žmonės dėl savo tuometinio naivumo ir nepatyrimo buvo visiškai nepasiruošę. Na, iš tiesų gi, kad viskas buvo nauja: Baltijos grandinės, juostos, vainikai, giesmių giedojimai ir gėlės prie kariškių kojų. Visa tai dvelkė kažkokiu beprotišku ir iki šiol nepatirtu romantikos aromatu – lygiai iki to momento, kai pasirodė „sakralinės aukos“. Faktą, kad tai buvo ne kartą išbandytas scenarijus, mes supratome vėliau, kai pastebėjome siužetų pasikartojimus – Serbijoje, Ukrainoje, Kirgizijoje, Gruzijoje, Baltarusijoje. Faktams kaupiantis visuomenė išmoko numatyti veiksmų seką ir atskirti scenarijų, parašytų konkrečiai šaliai, variantus. Bet tada, 1991 m. sausio mėn., viskas vyko griežtai laikantis instrukcijų. Tai atleistina: TSRS šis filmas buvo žiūrimas pirmą kartą. – Kas buvo šios provokacijos organizatorius? – Man asmeniškai atsakymas aiškus – Vytautas Lansbergis ir jo gauja. Aš paskirstyčiau vaidmenis taip: scenarijus buvo sugalvotas prieš kelerius metus iki 1991 metų Jungtinėse Amerikos Valstijose, pasiūlytas Lansbergiui, įgyvendintas vadovaujant…

1.6. LIETUVIŠKAS SINDROMAS Nuo autorių. Apie 1991 metų sausio mėnesio įvykius Lietuvoje jau  parašyti tomai. Buvo atlikti oficialūs ir neoficialūs tyrimai. Buvo sukurti  pilnametražiniai dokumentiniai filmai. Mokslininkai, politikai ir, matyt, teisininkai dar ne kartą grįš prie šios temos. Mūsų straipsnis buvo vienas iš pirmųjų, parašytas nedelsiant po įvykių. Pati straipsnio atsiradimo istorija buvo taip pat neįprasta … … Sausio 14 d., po tragedijos prie televizijos bokšto Vilniuje, mus pakvietė TSKP (Tarybų Sąjungos Komunistų partija – vert. pastaba) Maskvos miesto komiteto pirmasis sekretorius J.A.Prokofjevas ir paprašė nuvykti į Lietuvą tikslu atlikti nepriklausomą tyrimą to, kas ten įvyko. Pokalbio metu supratome, kad tiesos nežino niekas, situacijos taip pat niekas nekontroliuoja… … Atvykome į Vilnių, kai aplink parlamentą dar degė laužai, respublikoje buvo paskelbtas gedulas, tvyrojo bendra šoko atmosfera ir … lūkesčiai kažkokių naujų įvykių . Viską, ką sužinojome, pamatėme ir supratome, mes pateikėme trumpoje analitinėje ataskaitoje, skirtoje J.A. Prokofjevui. Jos esmė trumpai buvo tokia: įvykiai Vilniuje buvo suplanuota provokacija, kurios tikslas buvo diskredituoti Tarybinę armiją ir LKP (Lietuvos Komunistų partija – vert. pastaba) ir tokiu būdu paspartinti Lietuvos išstojimo iš TSRS procesą. Reikšmingą vaidmenį šioje provokacijoje atliko tiek TSRS, tiek užsienio valstybių specialiosios tarnybos. Sausio 25 d. TSKP Maskvos miesto komitete įvyko…

Kol vytukas bliauna apie savo, mieliausio ir drasiausio išmintingiausio, kovas už Lietuvos laisvę bei savo, žinioma, epines pergales prieš Raudonąją imperija, paprasti, dar nepabėgę iš šio “rojaus”, lietuviai, uždaryti savo namjuose, žiūri per langą ir klausia savęs – ką jis čia kliedi?!! Tai – košmaras!! Tai – sąjūdis. Tokie buvo JAV spectarnybų tikslai visoje TSRS? Atvesti į valdžią niekšus ir jų bei idiotų rankomis kolonizuoti šalį, išnaikinti čiabuvius?!. Sąjūdis jokios laisvės, nepriklausomybės, demokratijos, gerovės visiems nesiekė. Sąjūdis tiesiog žmonių, tautos tarybinę valdžią privatizavo ir įvedė savo žiaurią melo bei neapykantos cenzūrą, liberalų tironiją, demokratų diktatūrą, nacistinį proamerikietišką režimą. Sąjūdis savo tikslus pasiekė. Sąjūdžio beprotybės pasiektus rezultatus puikiai iliustruoja citata iš F.Dostojevskio romano, pasaulinės literatūros šedevro “Nusikaltimas ir bausmė”: * „Jam sergančiam vaidenosi, tartum visam pasauliui lemta būti auka kažin kokios baisios, negirdėtos ir neregėtos maro ligos, einančios į Europą iš Azijos gelmių. Visi turėjo pražūti, išskyrus kai kuriuos išrinktuosius, labai nedaugelį. Atsirado kažkokių naujų trichinų, mikroskopiškų gyvūnėlių, kurie skverbėsi į žmonių kūnus. Bet ir šios būtybės buvo dvasios, apdovanotos protu ir valia. Žmonės, juos įsileidę į save, tučtuojau pasiusdavo ir netekdavo proto. Bet niekad, niekada žmonės nelaikė savęs tokiais išmintingais ir neklystančiais kaip šitie užkrėstieji. Niekada nelaikė labiau nesugriaunamais savo…

Prokuratūrai perduoti įrodymai, kad per sausio 13 d. įvykius buvo duotas įsakymas stumti žmones po sovietų tankais ? Prokuratūrai perduoti įrodymai, kad per sausio 13 d. įvykius buvo duotas įsakymas stumti žmones po sovietų tankais ? Petras Cvirka Advokatas Arvydas Balčius perdavė generalinei prokuratūrai dar 1991 m. tuomečių VRM vadovų slaptus rašytinius įsakymus stumti žmones po atakuojančių sovietų tankų vikšrais. Neįtikėtina,  tačiau  tokie įsakymai buvo, kaip ir buvo slapti įsakymai šaudyti į sovietų kareivius, kad šie atsakytų ginklu, ir tokiu būdu paverstų minią taikių žmonių kruvina koše. A.Balčius įsitikinęs, kad tokiais įsakymais ir buvo siekiama išprovokuoti kruviną konfliktą, kad paskui būtų galima sakyti, kokie kruvini yra sovietų agresoriai. Iš esmės taip ir įvyko, kaip planavo V.Landsbergis – sovietų karinis dalinys puolė TV bokštą su tankais, buvo daug šaudoma, sovietai teigė, kad tai buvo ne koviniai šaudmenys, tačiau po mūšio jau tai niekas nesiaiškino, tačiau šios agresijos rezultatas – būrys žuvusių ir sužeistų žmonių ir vienas nukautas sovietų spec. būrio leitenantas. A.Balčius tuo metu dirbo VRM ir buvo slaptų pranešimų šifruotojas. Jo kolegos vėliau pasidalino įspūdžiais ir dokumentais, kad prieš sausio 13 d. įvykius buvo kviečiami į Aukščiausiąją tarybą, kur neva V.Landsbergis davė aiškius nurodymus šaudyti ir provokuoti kruvinus konfliktus. Ar…

26 Sausio 2018 Autorius: Vera Aleksandrova Kruvinieji 1991 metų sausio 13-osios įvykiai prie Vilniaus televizijos bokšto tapo vienu iš valstybės sukūrimo mitų. Dabartinė Lietuvos valdžia atidžiai seka, kad visuomenė neabejotų, jog kalti tik tarybiniai kariškiai, kurie esą nužudė nepriklausomybės šalininkus. Tačiau tų įvykių liudininkų parodymai atskleidžia tikrąjį jų vaizdą ir įrodo, jog prieš 26 metus sukurta ir iki šiol akylai saugojama versija yra melas. Apie tai, kas ir kodėl suplanavo kruviną sausio 13-osios akciją, analitiniam portalui RuBaltic.Ru papasakojo buvęs Lietuvos Aukščiausiosios Tarybos deputatas ir antrasis LKP CK (TSKP platformoje) sekretorius Vladislavas Švedas: — 1990 metų kovo 11-osios naktį Lietuvos TSR Aukščiausioji Taryba, kuriai vadovavo Vytautas Landsbergis, paskelbė Lietuvos nepriklausomybę, tačiau daugiau kaip metus jos nepripažino pasaulio bendrija. Bet ir po tragiškų sausio 13-osios įvykių pasaulio lyderiai tylėjo. Ką visa tai reiškė? — Nepriklausomybės paskelbimas — gana reikšmingas aktas, bet jis tik visiškos valstybės nepriklausomybės preliudija. Siekdama būti išties nepriklausoma, valstybė privalo: kontroliuoti visą savo teritoriją, sienas, turėti nuosavą, pasaulio pripažintą valiutą, karines pajėgas, sugebančias apginti nepriklausomybę, atstovavimą tarptautinėse organizacijose ir t.t. Antai Katalonija paskelbė nepriklausomybę, kaip ir Lietuva 1990 metais. Ir ką? Pareiškimas, jog atkuriama nepriklausomybė, respublikoje nebuvo paremtas realia situacija. Vladislavas Švedas (iš kairės) / Nuotr.: specnaz.ru Be to,…

Kuo daugiau informacijos iš JAV gaunama, tuo vaizdas darosi įdomesnis. Kol D.Trampo šalininkai taikiai mitingavo prieš Kapitolijaus pastatą, grupė neaiškių personažų, tarp kurių buvo atpažinti keletas BLM ir Antifa veikėjų, išdaužė kelis langus pastato galinio fasado dalyje ir netrukdomai (Au! Security superagentai!? Kur jūs?..) pateko į vidų. Atkreipkime dėmesį – jokių ginklų įsiveržėliai neturi. Grėsmės „pastato užgrobimas“ pretekstu Kongreso posėdis nutraukiamas būtent toje vietoje, kai respublikonai protestavo dėl vienos iš ginčijamų valstijų – Arizonos – rinkikų sąrašo priėmimo. Labai patogus momentas demokratams, kurie nėra tikri, ar sugebės prastumti jiems reikalingą sprendimą. “Pastato užpuolimo “ metu policija nužudė vieną moterį. Kodėl, kam to reikėjo – nesuprantama. Yra vaizdo įrašas, kuriame matyti, kad ji tiesiog stovėjo minioje, nieko nepuolė, nieko nemušė – ją tiesiog nužudė. Ir, beje, respublikonų būstinės pastate buvo rasta tikra bomba (laimei, ji buvo neutralizuota išminuotojų). Tada „teroristams“ ir „sukilėliams“ (kaip juos vieningai paskelbė visa demokratinė žiniasklaida) suteikiamas pusvalandis laiko krėsti išdaigas, valkatauti po Kapitolijų, pasidaryti linksmas nuotraukas-selfius iš asmeninio Nensi Pelosi kabineto ir iš Kongresų posėdžių salės. Rimtai?!. Keletas neginkluotų kvailelių, kurie nieko nedarė, išskyrus nuotraukas Kongreso pirmininko kėdėje, buvo paskelbti Visatos Blogiu, teroristais ir „grėsme demokratijai“. Ir visa žiniasklaida, visi žurnalistai, taip pat didžiulis būrys valdininkų ir kongresmenų…

Suvestinė iš “Pragaro mūšio” dėl Baltųjų Rūmų Jungtinėse aferistų-agresorių valstijose. Vakar protestuotojai (ar maištininkai?) įsiveržė į JAV tarptautinių nusikaltėlių būstinę Kapitolijų. Jeigu tai būtų įvykę kokioje nors Ukrainoje, Gruzijoje ar kitoje bet kurioje bananų armėnijoje ar kirgizijoje, šie žmonės būtų buvę pavadinti taikiais protestuotojais, o susirūpinusi Vakarų kolonizatorių “šviesioji ir civilizuota” bendruomenė nedelsiant būtų paraginusi “kruviną” vietinį režimą gerbti šių žmonių teises, nenaudoti jokio smurto prieš taikius demonstrantus ir pradėti su jais derybas dėl valdžios perdavimo tautai (tai yra tų pačių Vakarų piratų soroso marionetėms). Tačiau panašūs dalykai “demokratijos tvirtovėje ant saulės nušviestos kalvos”… Čia visai kas kita. Tai reikia suprasti. Viso pasaulio JAV kolonijų marionetiniai režimai griežtai pasmerkė neramumus Vašingtone ir įsiveržusius į tarptautinių ir karo nusikaltėlių būstinę JAV Kongresą asmenis nedelsiant pavadino …. maištininkais?!… Kaip?!… Minske jie “taikūs demonstrantai”, o Vašingtone tokie patys žmonės “maištininkai”?.. Ne tik pavadino, bet ir paragino JAV nusikalstamą režimą imtis visų priemonių taikai ir stabilumui, įstatymo viršenybei atkurti. Kokios tai “demokratiškos” priemonės mes visi gerai žinome iš Sausio 16 d. 2009 metais Vilniuje įvykių chronologijos. JAV kongresmenai, soroso maitinami “žurnalistai” jau atvirai reikalauja nei daug nei mažai – protestuotojus tiesiog šaudyti, kalinti, sodinti į elektros kėdę. Tarptautinis karo nusikaltėlis, buvęs JAV prezidentas Barakas…

1943 m. sausio 4 d. JAV žurnalas „Time“ pavadino Josifą Staliną 1942 metų Žmogumi. JAV žurnalistika – tai komercija, produktų pardavimas, jokios teisingos informacijos, jokios tiesos, tik kuo didesnis pelnas bet kokia kaina. O didžiausią pelną visada duodavo nusikalstamas, neteisėtas verslas. Nusikalstamas verslas visais laikais buvo artimas bet kuriam JAV, Vakarų verslininkui-nusikaltėliui – kryžiaus karai, konkista, vergų prekyba, prekyba narkotikais ir ginklais, karinės intervencijos, karo nusikaltimai, nusikaltimai žmoniškumui – visa tai yra JAV, Didžiosios Britanijos, Vakarų Europos šalių istorija, kultūra, vakarų civilizacijos vertybės ir sėkmės, gerovės pagrindas. Tad žurnalistika Vakaruose, o po 1990 metų spalvotų revoliucijų-sąjūdžių ir Lietuvoje bei visoje posttarybinėje erdvėje, yra tik dar viena nusikalstamo verslo forma – tik verslas ir nieko daugiau. Tokiu būdu, savaitraštis „Time“ skelbia savo žymiausių pasaulio žmonių reitingą nuo 1927 m. Žurnalas savo (?) nuožiūra atrenka „Metų žmogų“ atsižvelgdamas į tai, kokią įtaką asmuo turėjo pasaulio visuomenei, ir visiškai neatsižvelgia į tai, buvo ši įtaka pozityvi ar negatyvi. Pirmasis žurnalo viršelį nominacijoje „Metų žmogus“ dar 1927 m. papuošė savo atvaizdu garsus amerikiečių lakūnas Charlesas Lindbergas, tikrai neeilinės drasos ir biografijos žmogus. Šios garbės jis nusipelnė už tai, kad pirmą kartą aviacijos istorijoje vienas perskrido Atlanto vandenyną. Būtent šiuo numeriu žurnalas pradėjo rašyti savotišką…

DŽORDŽAS SOROSAS: „AMERIKOS PRANAŠUMO MUILO BURBULAS. KUR TURĖTŲ BŪTI NUKREIPTA AMERIKOS GALYBĖ“ Vietoje įžangos 2004 metais George’as Sorosas išleido savo dar vieną knygą „Amerikos pranašumo muilo burbulas. Kur turėtų būti nukreipta Amerikos galybė“ („The Bubble of American Supremacy. Correcting the misuse of American power” “). Knygos tikslas buvo – tiesiai šviesiai išreikštas ir apibrėžtas – užkirsti kelią prezidento Bušo perrinkimui, sic!, o pagrindinė mintis buvo tai, kad JAV valdantiesiems sluoksniams reikia atmesti pačią „Bušo doktriną“ ir priimti “kur kas protingesnę Amerikos vaidmens pasaulyje viziją”. Pusė knygos buvo skirta dabartinio prezidento vykdomai politikai, kuri yra „pražūtinga globalizacijai“, demaskuoti, kita pusė – „įmanomiems pasvarstymams“ tema „Kaip mes galime sutvarkyti planetą“ (ir kas tam trukdo). Šiandien, praėjus 16 metų po knygos išleidimo, George’o Soroso (kaip „globalizacijos darbų vykdytojo“) padėtis pasaulyje žymiai pablogėjo, o jis pats su dar didesne energija (ir įniršiu?) kovoja prieš Trampo perrinkimo JAV prezidentu galimybe . Toliau pateiktoje knygos ištraukoje pateikiamas tam tikras suvokimas, „demokratinių globalizatorių be sienų“ procesai, kylančios tendencijos ir planai, kurie naujajame amžiuje sudavė stiprų (esminį) smūgį George’o W. Busho politikai ir smogė padarydami nepataisomą žalą D. Trampo politikai. Ir taip, žymiausias 20-21 amžių aferistas, tarptautinis nusikaltėlis, daugelyje pasaulio šalių paskelbtas persona non grata, JAV neoliberalaus fašizmo…