Author

Jonas Kovalskis

Browsing

Kodėl Rusijoje opozicijoje yra tiek daug žydų? Antisemitai Izraelio televizijoje 2020-07-23 Du garsaus Izraelio YouTube kanalo ITON-TV televizijos laidų vedėjai diskutavo įdomia ir gana pavojinga (nežydams) tema: „Kodėl Rusijos opozicijoje yra tiek daug žydų?“. Diskusijos panašia tema visose kitose – lietuvių, rusų, latvių, lenkų, vokiečių ir kt – nacionaliniuose kanaluose būtų nedelsiant vietinių kacų-kuklianskių paskelbtos antisemitizmo pasireiškimu ir klyksmu “Gewalt!!” visose žydų valdomose medijose. Mano nuomone, paklausyti žydų, gyvenančių savo šalyje ir neturinčių jokių moralinių įsipareigojimų Rusijai, yra gana įdomu. Iš tiesų, pavyzdžiui, man yra nejauku net pagalvoti apie tai. Pirmiausia todėl, kad aš buvau išauklėtas internacionalistu ir niekada neskirsčiau žmonių pagal tautybę ar rasę. Antra, aš turiu gana daug draugų žydų , kuriuos myliu ir vertinu, ir nenorėčiau, kad jie kur nors išvyktų. Trečia, visi žino žydų – Rusijos patriotų (kas automatiškai paverčia juos kovotojais prieš liberalus) pavardes, o pats jų egzistavimas jei ir ne panaikina visos konspirologijos, tačiau stipriai keičia jos esmę. Tačiau Markas Kotliarskis, kuriam užduoda klausimus Aleksandras Waldmanas, kalba apie žydų dominavimą Rusijos opozicijoje be jokių Rusijos inteligentui būdingų kompleksų. Dėl suprantamų priežasčių – žydams galima. Štai ką jis pasakė (trumpai, tezėmis). • Priežastis, kodėl žydai aktyviai dalyvavo Spalio revoliucijoje, yra suprantama – jie norėjo…

Puteikio ir tautininkų susijungimas: kovos „prieš sistemą“ imitacija Šaltinis: https://kibirkstis.blogspot.com/2020/07/puteikio-ir-tautininku-susijungimas.html Viena šviežiausių Lietuvos opozicinės politikos naujienų – tai Naglio Puteikio perimtos Centro partijos ir Tautininkų sąjungos su Sakalu Gorodeckiu priešakyje, susijungimas; pastarieji, kaip nekeista, ketina dalyvauti šį rudenį artėjančiuose Seimo rinkimuose, kuriuose žada sudaryti antioligarchinę, antikarantininę ir visaip kitaip antisisteminę platformą. Tarp jų į rinkimus eina ir žurnalistė Rūta Janutienė. Neabejotina, kad ne vienas pilietis šią jėgą palaikys, nors pastarųjų šansai laimėti Seimo rinkimus, be abejo – ne patys didžiausi. Vis dėlto, Puteikis – turėdamas nemenkus finansinius resursus bei kontaktus „viršuje“, tikėtina, į pats į Seimą, kaip anksčiau, taip ir dabar – „pralįs“. Kitų kandidatų, žodžiu, potencialių deputatų, perspektyvos yra mažų mažiausiai abejotinos. Tačiau ne tame esmė. Iš tiesų, tų kovotojų „prieš sistemą“, „už tautą“ ir pan. mūsuose yra penkios galybės. Bet nei vieni iš jų, kad ir patekę į Seimą (kaip rodo, tarkime, N. Venckienės „Drąsos kelio“ pavyzdys), nieko nepakeičia. Daugų daugiausiai, jie bando kažką koreguoti, blizgindami sistemos paviršių arba, pasakykime tiesiai – suvesdami vienokias ar kitokias asmenines sąskaitas. Tokia gi ir yra smulkiaburžuazinio politikavimo prigimtis… Ar iš šio konteksto Puteikio partija kuo nors išsiskiria? Ne detalėmis, bet iš esmės. Faktiškai, ji nesiskiria niekuo. Ir tai suprasti nesunku, vien pažvelgus į…

1940 metų liepos 14-15 dienomis Lietuvoje įvyko  rinkimai į Lietuvos Liaudies Seimą. Rinkimuose į Seimą dalyvavo 96 procentai turinčių balso teisę Lietuvos gyventojų, kiekvienas Lietuvos pilietis į rinkimus privalėjo ateiti  su piliečio pasu, kur buvo dedamas spaudas, patvirtinantis, kad minėtas Lietuvos pilietis išreiškė savo valia balsuodamas., Ne koks nors ten lipdukas “Aš balsavau” prie alaus butelio ar Maksimos skalbimo miltelių, kaip tai buvo 2004 metais, bet tikras spaudas Lietuvos piliečio pagrindiniame asmens dokumente.

Dar 1940 metų vasarą Lietuvoje buvo numatyta surengti visuotinius rinkimus į Lietuvos Liaudies Seimą. Rinkimai buvo rengiami ne todėl, kad Baltijos šalyse buvo, kaip dabar mėgsta trimituoti JAV 5 kolona, – visokie konservatorių, liberalų kontroliuojami ir JAV doleriais apmokami “mokslininkai”, žurnalistai, politologai ar šiaip JAV naudingi “patriotai”, – dislokuotas ribotas Tarybų Sąjungos Raudonosios armijos kontingentas. Tiesiog baigėsi 1936 metais nedemokratiškai išrinkto A.Smetonos rankiniu būdu valdomo buržuazinio Seimo kadencija.

Sergejus Kurginianas. Apie klasių kovą ir alternatyvas jai. Ar yra klasės? Taip, yra. Ar yra klasių kova? Ar gali klasių kova stumti pirmyn istoriją? Taip, gali. Bet – iki tol, kol yra istorija. Visi tie klasių momentai, nors ir nesudarydami viso visuomeninio gyvenimo, bet daug kuo priduodami jam toną, iš tikrųjų funkcionuoja tik tada, kai yra galingas kylantysis istorijos srautas. Marksas pradėjo 1848 metų revoliucijos epochoje, jo gyvenimo ir veiklos apogėjus – Paryžiaus komuna. Nei pas Marksą, nei pas Leniną nebuvo net šešėlio abejonės, kad jie gyvena kylančių galingų istorinių judėjimų epochoje. Kai tik istorinė temperatūra nukrinta, o kylantis progresyvus ar sudėtingas istorinis judėjimas pavirsta savo priešybe (o mes dabar ir gyvename regreso sąlygomis) – viskas, kas susiję su klasėmis, netenka savo fundamentalios reikšmės, kadangi anapus istorinio srauto klasės ir nėra klasėmis. Didelės socialinės grupės, turinčios interesus – tai dar ne klasės. Tam, kad pasiaukojančiai eitų į proletariatą, šviesdami jį nepaisant labai nevienareikšmių šviečiamųjų reakcijų, ir galiausiai kažko pasiekti, tie patys bolševikai privalėjo tikėti juo kaip mesiju, kaip istorinio proceso lyderiu, kaip jėga, kuri, užbaigusi istoriją, atvers naujojo žmogaus viršistorijos epochą[1]. Tada buvo aišku, kodėl iš esmės jis toks svarbus ir reikalingas. Ir tai tebuvo tik pakartojimas to, kas buvo…

Dž. Orwellas, 1984. Citatos Jeigu esate mažumoje – ir net vienaskaitoje – tai dar nereiškia, kad esate beprotis. Yra tiesa ir yra netiesa, ir jei tu laikaisi tiesos, net ir prieštaraudamas visam pasauliui, tu nesi beprotis. Žmonijos palikimą išsaugai ne priversdamas išklausyti save, o išlikdamas sveiko proto. Karas yra taika, laisvė yra vergija, nežinojimas yra jėga. Valdžia nėra priemonė; ji yra tikslas. Diktatūra yra įtvirtinama ne tam, kad apsaugoti revoliuciją; revoliucija įvykdoma tam, kad būtų sukurta diktatūra. Represijų tikslas yra represijos. Kankinimo tikslas yra kankinimas. Valdžios tikslas yra valdžia. Jei jums reikia ateities vizija, įsivaizduokite batą, trypiantį žmogaus veidą – amžinai. Ir atminkite, tai – amžinai. Veidas trypimui visada atsiras. Visuomet atsiras eretikas, visuomenės priešas, kad jis būtų nugalėtas ir žeminamas vėl ir vėl. Hierarchinė visuomenė laikosi tik ant skurdo ir neišmanymo. Kokios nuomonės dominuoja masėse ir kokios ne – nesvarbu. Joms gali būti suteikta intelektualinė laisvė, nes jos neturi intelekto. Masės niekada nesukyla pačios ir niekada nesukyla tik dėl to, kad yra išnaudojamos. Juk tol, kol jos neturi duomenų palyginimui, jos net nesuvokia esančios išnaudojamos. Yra tik keturios priežastys, dėl kurių valdančioji grupė gali prarasti valdžią. Arba valdžia atimama išorinių varžovų, arba valdymas yra toks neefektyvus, kad masės ima…

Pasaulinę dolerio hegemoniją bus bandoma gelbėti skaitmeniniais pinigais 2020-07-08 Prieš grynus pinigus jau seniai vyksta kryptinga kova. Šiai kovai vadovauja stambiausi bankininkai, kurie gerai supranta pasaulio vystymosi tendencijas. Šias tendencijas  prieš pusantro šimtmečio apibrėžė Karlas Marxas, pavadinęs jas pelno normos mažinimo dėsniu. Laikas parodė, kad dėsnis , atrastas Markso, veikia. Dominuojančių pasaulio centrinių bankų pinigų spausdinimo mašinos, kilus virusinės ekonomikos krizei, spausdina pinigus  pašėlusiais tempais. FRS, ECB, Anglijos bankas, Japonijos bankas ir keli kiti pagrindiniai centriniai bankai per penkis mėnesius nuo metų pradžios išleido į apyvartą 5 trilijonus dolerių. Pagrindinių Vakarų centrinių bankų bazinės palūkanų normos nuo 2008 m. buvo artimos nuliui, o Švedijos, Danijos, Japonijos centrinių bankų palūkanų normos – žemiau nulio. Žemos bazinės palūkanų normos turėjo įtakos komercinių bankų operacijų palūkanų normoms. Palūkanos už bankuose laikomus indėlius kai kur jau yra mažesnės už nulį. Iki šiol Rusija to nepajuto, mes buvome kaip tam tikri rezervatai, turintys labai aukštą Rusijos banko bazinę normą. Tik neseniai palūkanų norma pradėjo sparčiai mažėti, o tai akimirksniu paveikė Rusijos komercinių bankų operacijų palūkanų normas. Ekspertai sako, kad atsižvelgiant į infliaciją, realiosios pajamos iš banko indėlių šiais metais gali tapti neigiamomis. Vakaruose po pasaulinės 2008–2009 m. finansų krizės  lėtėja lėšų nutekėjimas iš bankų indėlių…

Aleksandras Rodžersas: Apie pasaulį be Susiskaldžiusių Amerikos Valstijų 2020-10-07 Aš ketinau parašyti straipsnį tema „Ateities pasaulis, kuriame nebus Amerikos dominavimo“, bet tada perskaičiau straipsnį „Bloomberg“, kuriame amerikiečiai dėsto savo beprotišką ateities viziją. Pats savaime jų straipsnis yra atvirai kvailas ir nuobodus, kupinas prieštaravimų, tokių kaip „Rusija nėra didinga valstybė, bet tramdyti NATO ir JAV“ arba „Liberalioji demokratija pergyvena krizę, tačiau Putinas kelia grėsmę mūsų nuostabiai idealiai demokratijai“. Tačiau ji vis tiek paskatino mane išdėstyti savo mintis teksto forma. Turi gi būti ir iš amerikiečių nors kokia nauda. Daugelis mūsų (ir ne tik mūsų) politologų bijo net akimirkai įsivaizduoti pasaulį be Amerikos dominavimo. O tai daryti ne tik reikia, bet ir būtina (ypač atsižvelgiant į paskutinius įvykius). Taigi mintyse atlikime eksperimentą. Įsivaizduokime, kad Jungtinėse (tuo metu jau nebe) Amerikos valstijose prasidėjo mažo/vidutinio intensyvumo karinis konfliktas, buitinėje kalboje vadinamas pilietiniu karu. Pirmas momentas. JAV karinės bazės ir kontingentai kitose šalyse (užsienyje). Kažkas gaus įsakymą grįžti namo, kažkas ne. Kažkas paklus įsakymui, kažkas ne. Be centrinės vadovybės ir finansavimo kai kurie iš šių kontingentų (ypač esantys karštuose taškuose) tampa “go rogue”, t.y. jie virsta samdinių gaujomis. Jei Tomas Clancy savo knygose  tokius scenarijus leido, tai kuo mes blogesni? Žinoma, amerikiečių pėstininkai be aviacijos…

“Laiškas apie teisingumą ir atviras diskusijas” – pavėluotas senųjų liberalų praregėjimas Frensis Fukujama, Salmanas Rushdi, Noamas Chomsky, Džoan Rowling, prie jų prisitrynęs Garis Kasparovas ir dar 150 Vakarų liberalių intelektualų parašė kolektyvinį laišką prieš buldozerinį liberalų nacizmą, įsisiautėjusį po BLM ir LGBT vėliavomis. Stulbinantis praregėjimas  aplankė nemažą Vakarų inteligentijos dalį – bent jau senąją jos formaciją! Jie staiga pajuto, kad juos su dideliu malonumu kramto milžiniškas drakonas, kurį jie patys daugelį metų augino, puoselėjo, treniravo. Dabar žvėris tapo nekontroliuojamas ir pradėjo ryti savo šeimininkus, o šiems viskas, kas liko, yra tik dusliai rėkti iš jo nasrų: “Padėkite!” O padėti nėra kam! Drakonas prarijo visus, jūs paskutiniai dar išlikę gyvi! Ir jam labai norisi ėsti! Sunku pervertinti kolektyvinio laiško, kurį pasirašė pusantro šimto garsių angloamerikiečių intelektualų (su nežymiais užsieniečių intarpais), simptominę svarbą – tarp mūsų skaitytojui žinomų vardų yra tokios žvaigždės kaip Frensis Fukujama, Salmanas Rushdy, Noamas Chomsky, Džoan Rowling, taip pat prie jų prisitrynęs šachmatininkas rusofobas Garis Kasparovas (juodos figūros šachmatų lentoje šiandien taip pat jau rasizmas). Kam yra adresuotas šis kolektyvinis „sielos šauksmas“, pasirodęs įtakingo amerikiečių leidinio „Harper’s Magazine“ (antrasis seniausias JAV žurnalas), tinklapyje? Trumpai tariant, jis apie liberalų fašizmą. Taip! Taip, brangūs draugai, būtent apie jį! Fukujama ir…

Autorius: Aleksandr Nosovič Šaltinis: https://www.rubaltic.ru/article/politika-i-obshchestvo/08072020-prezident-litvy-nazval-imena-natsional-predateley/ Lietuvos p-rezidentas Gitanas Nausėda savo inauguracijos metinių išvakarėse nusprendė suvaidinti dialogą su tautinėmis mažumomis. Pokalbis su Lietuvos rusais buvo numatytas kaip tolerancijos ir plataus valstybės vadovo požiūrio pavyzdys, tačiau parodė, kokio urvinio lygio yra laukinė lietuviška politika , kokios neįmanoma įsivaizduoti normalioje europietiškoje šalyje. „Daugelis nelietuvių yra puikūs policijos, priešgaisrinės gelbėjimo tarnybų, pasienio tarnybos darbuotojai – visos šios struktūros Lietuvoje yra gerbiamos, žmonės jomis pasitiki. Ir, deja, turime tikrų lietuvių, kurių pavardės tapo išdavystės ir kraujo praliejimo simboliu: Algirdas Paleckis, Antanas Sniečkus, Juozas Markulis … Daugelis lietuvių sovietmečiu buvo tarp kovotojų su banditizmu batalionų, skundikų, kolaborantų “, – papasakojo Gitanas Nausėda interviu lietuviškam laikraščiui rusų kalba „Obzor“. Tokiais žodžiais Lietuvos valstybės vadovas iliustravo savo tezę apie tai, kad tu gali ir nebūti titulinės nacijos atstovas, tačiau gali būti Lietuvos patriotu, bet tu gali būti etninis lietuvis ir tuo pačiu tautos išdavikas. Vardiniame nacionalinių išdavikų sąraše Gitanas Nausėda pirmų įvardijo opozicinį politiką Algirdą Paleckį, kuriam yra kurpiama byla ir kurio Lietuvos teismas dar nepripažino kaltu. Sudie, nekaltumo prezumpcija!  Sudie, valdžių padalijimo ir nesikišimo į teismo darbą principai!  Sudie, elementari moralė ir padorumas!  Juk valstybės vadovas užsiima tiesioginiu spaudimu teismui, atviru šmeižtu, visai nesijaudindamas, kad bus pagautas už liežuvio.…

“Beprotybė yra tikslus to paties veiksmo nuolatinis kartojimas. Kartas nuo karto. Tikintis pokyčių. Tai ir yra beprotybė. Tada aš pradėjau tai matyti visur , kur tik pažvelgsi, šie idiotai daro vieną ir tą patį ir galvoja, dabar viskas pasikeis …” (Vaas Montenegro(c) Rinkimai… Ir vėl… Jau 30 metų… Konservai su liberalais iš tarybinės lietuvių kartos pavogto turto sau pilis pasistatė, prie lovio snukius nušėrė ne tik sau, bet ir visai savo staiga praturtėjusiai nevykėlių giminei. Visi kartoja ir  žino: jie – vagys, turėtų sėdėti ne Seime, o šalia, Lukiškėse iki gyvos galvos be teisės į malonę su visos giminės turto konfiskavimu. Bet juos nuolat lietuviai renka … į Seimą. Socdemai – tie patys konservatoriai, tik vadinasi kitaip (c) V.Uspaskichas. Darbiečiai – tie patys liberalai, tik konkurencinėje kovoje pralaimėjo labiau degradavusiems zuokiniams-šimašiniams-masiuliniams. Labai tikisi atsigriebti ir pavogti iš sėkmingesnių vagių liberalų, kaip sakė Iljičius – apiplėšk plėšiką sorosinį. Įvairiausius konservatorių-liberalų klonus – nacionalistus, nacistus, fašistus, tautininkus, lietuvininkus ir pan. – nesunku atpažinti pagal jų landsberginę dainelę – “Rusija puola!, sąjūdis,Laisvė, Nepriklausomybė, Europa!Amerika! NATO! Vergija JAV kolonijos statuse yra laisvė! O klausimas “Kieno Krymas?” tiesiog nurauna tokiam JAV patriotui stogą. Šią iki koktumo įkyrėjusią prašvinkusią Sąjūdžio beprotybės laikų dainelę, net toje pačioje…