Author

Jonas Kovalskis

Browsing

1945 m. balandžio 30 d. Tarybinė armija po įnirtingų mūšių paėmė Reichstagą, kurį įnirtingai gynė rinktiniai vokiečių SS daliniai, iš kurių iki paskutinio atodūsio kovėsi Prancūzijos SS dalinys “Šarlemanj” (vok. 33. Waffen-Grenadier-Division der SS „Charlemagne“). Su Pergalės Vėliavos iškėlimu virš A.Hitlerio kanceliarijos Berlyno išvadavimo operacija buvo baigta, tačiau kiti hitlerininkų daliniai vis dar kovėsi su Tarybine armija. Ypatingai nuožmiai priešinosi jungtiniai Vakarų Europos nacistų armijų grupės “Centras” daliniai Čekijoje. Todėl tuoj pat po Berlyno išvadavimo operacijos pabaigos Tarybinės armijos daliniai 1945 m. gegužės 6 dieną pradėjo galingą puolimą Čekijos sostinės kryptimi ir 1945-05-09   išvadavo okupuotą jungtinės Vakarų Europos fašistų kariuomenės Čekiją ir jos sostinę Prahą.

Leidimo rusų kalba pratarmė 1941 metų birželio 22 d., nacistinei Vokietijai užpuolus Tarybų Sąjungą, Lietuvoje iš karto pradėjo veikti 1940 metų rudenį įkurtos ir glaudžiai susijusios su Vokietijos žvalgybos tarnybomis pogrindinės nacionalistinės organizacijos Lietuvos aktyvistų fronto ginkluotos formuotės. Lietuvos istoriografijoje šie įvykiai įvardinami kaip „Birželio sukilimas“. Lietuvos aktyvistų būriai arba, kaip jie šiandienos Lietuvoje vadinami, „tautiškieji partizanai“ vykdė diversijas tarybinės kariuomenės užnugaryje, puldinėjo smulkius Raudonosios Armijos dalinius ir valstybines įstaigas, masiškai susidorojo su komunistais, tarybų valdžiai palankiais lietuviais ir pirmiausia, su žydais. Bendradarbiavimas su naciais diskreditavo Lietuvos valstybės nepriklausomybės „atkūrimo“ idėją. Lietuvos aktyvistų fronto suformuotos vyriausybės, vadinamos „Lietuvos laikinąja vyriausybe“, nutarimu buvo įkurta pirmoji žydų koncentracijos stovykla, o „tautiškieji partizanai“ veiksmingai pasireiškė ainzac grupės „A“ „darbe“. Tą patį 1941 metų birželį, savaitę iki nacių įsiveržimo, tarybų valdžia atliko masinę „antitarybinio elemento“ deportaciją iš Lietuvos. Birželio 14 d. VSLK-VRLK organai „suėmė“ 17,5 tūkstančio žmonių. Maždaug 5 tūkstančius iš jų areštavo ir išvežė į GULAG’o lagerius, beveik 12,5 tūkstančio (įskaitant daug moterų ir vaikų) – ištrėmė į atokius TSRS rajonus. 1941 m. birželio 14 d. deportacija – pati masiškiausia tarybų valdžios represinė akcija ikikarinėje Lietuvoje; tarybinių saugumo organų dokumentuose masinės deportacijos priežastis buvo nurodyta – būtinumas kovoti prieš nacionalistinį pogrindį, orientuotą į Vokietiją, tuo pačiu prieš suvienytą Lietuvos aktyvistų frontą. Net kiek įmanoma glausčiau aprašytas „Birželio sukilimas“…

Naujoje autorinės programos „BesogonTV“ laidoje “Kas valdo valstybę?” žymus Tarybų Sąjungos ir Rusijos aktorius, režisierius Nikita Michalkovas siūlo pakalbėti apie tai, kaip gali pasikeisti pasaulis po koronaviruso pandemijos. Kodėl kyla tiek daug sąmokslo teorijų ir spekuliacijų dėl naujo pavojingo viruso? Kaip tai susiję su Billo Gateso labdaringa veikla ir ką visa tai turi bendro su Rusija? Kaip laikinos priverstinės švietimo naujovės gali drastiškai pakeisti žmogaus sąmonę? Kaip kuriamas naujas, paklusnus žmogus, kaip formatuojama masinė paklusnaus vergo sąmonė realios (ar tariamos) grėsmės fone? Rusija kol kas save pozicionavo kaip savarankiška valstybė, ryžtingai ir nuosekliai ginanti savo suverenitetą nuo JAV-NATO agresorių, nuo Vakarų kolonizatorių, atkakliai ir tvirtai kovojanti už savo laisvę, dėl savo teisės spręsti pačiai, kaip jai gyventi ir ką daryti, be JAV-ES-NATO tarptautinių nusikaltėlių diktato. Tačiau koronaviruso pandemijos metu Rusijoje iš labai aukštų pareigūnų skamba pareiškimai, kuriais siekiama pritarti JAV-NATO karo nusikaltėlių planams sumažinti planetos gyventojų populiaciją iki 1 milijardo totalinės žmonių vakcinacijos ir masinio žmonių išsilavinimo nuleidimo iki gyvulių lygio priemonėmis. Ši laida dėl nesuprantamų kol kas priežasčių buvo pašalinta iš centrinių Rusijos TV kanalų transliacijų tinklelio?!.. Ir tai yra labai nebūdinga Rusijai. Iki šiol totalinė liberali cenzūra ir demokratų diktatas buvo pastebimas tik Vakarų “demokratijų”, JAV-NATO kolonijų, tokių…

1945 metų gegužės 1 d. virš sutriuškintos nacistinės Vokietijos simbolio Reichstago buvo iškelta fašizmo nugalėtojos Tarybų Sąjungos raudona Pergalės vėliava. Tik trečiasis Reichstago šturmas buvo sėkmingas. Mūšis pastate su atskirais fašistų būriais vyko iki vėlaus vakaro. Mūšio metu dalį pastato užėmė tarybiniai kariai, kurie įvairiose Reichstago vietose iškėlė keletą raudonų vėliavų (pulko, divizijos, o kartais rankų darbo improvizuotas). Tik tada tapo įmanoma pakelti raudoną vėliavą ant Reichstago stogo. Ant Reichstago stogo Pergalės vėliava, kurią įnirtingų mūšių metu nešė  1-ojo Baltarusijos fronto 3-osios Smogiamosios armijos 150-osios šaulių Idrico divizijos 79-ojo šaulių korpuso kariai, buvo iškelta 1945 m. balandžio 30 d. 22 val. Berlyno laiku arba gegužės 1 d. Maskvos laiku. Tai buvo ketvirtoji vėliava, kurią tarybiniams kariams pavyko iškelti ant sutriuškintos nacistinės Vokietijos simbolio Reichstago stogo. Pirmosios iškeltos trys vėliavos buvo numuštos fašistų, kurie naktį apšaudė iš toliašaudės artilerijos Reichstago stogą. Šio apšaudymo metu buvo sunaikintas stiklinis Reichstago stogo kupolas, liko tik karkasas. Tačiau priešo artilerijai nepavyko sunaikinti ant rytinio fasado stogo pritvirtintos vėliavos, kurią iškėlė tarybiniai kariai Berestas,  Jegorovas ir Kantarija Reichstagą šturmavusio bataliono vadas S. A. Neustrojevas, prisiminimuose aprašydamas pergalės vėliavos iškėlimą ant Reichstago stogo rašė, kad pulko vadas pulkininkas Zinčenko įsakė M. Egorovui ir M. Kantarijai nedelsiant eiti…

Su Gegužės 1-ąja – visų darbo žmonių solidarumo švente!

1889 metais Jungtinių Amerikos Valstijų  policija Čikagoje žiauriai susidorojo su taikia darbininkų demonstracija, kurios dalyviai, kapitalistų žiauriai išnaudojami darbininkai , reikalavo tik apriboti darbdavių godumą ir  įvesti 8 valandų darbo dieną. Šiam brutaliam kapitalistų išpuoliui prieš darbo klasę paminėti kasmet yra švenčiama Gegužės 1–oji – Tarptautinė darbininkų solidarumo diena. Šiandien liberalūs istorijos klastotojai su miela šypsena pasakoja, kad šis darbo žmonių krauju iškovotas laimėjimas  yra ne kas kita, o kapitalistinės liberalios demokratijos  humanizmo dar vienas pasiekimas. Ir tai yra dar vienas įžūlus  liberalių sukčių melas. 

Po Spalio socialistinės revoliucijos pergalės Rusijoje ir Tarybų Sąjungai tapus galinga darbo žmonių supervalstybe darbo žmonių teisės buvo įteisintos socialistiniais įstatymais, darbo žmonių teisės buvo ginamos visa tarybinės valstybės galia. Ir viso pasaulio kapitalistai buvo priversti gerbti darbo žmonių teises, apriboti kapitalo savivalę, o parazitinė buržujų klasė buvo priversta dalintis pelnu su pridėtinės vertės tikraisiais kūrėjais samdomais darbuotojais. Kadangi priešingu atveju, kaip parodė Tarybų Sąjungos pavyzdys, kapitalas gali prarasti viską.

Tarybų Sąjungoje, kitose socialistinėse valstybėse darbo žmonių teisės buvo įteisintos ir įstatymo griežtai saugomos valstybės mastu, tai buvo darbo žmonių valstybės vidaus oficiali politika, konstitucinė norma, draudžianti ir panaikinanti žmogaus išnaudojimą vardan pelno. Darbo žmonių teisės tarybinėje santvarkoje buvo besąlygiškai gerbiamos, privalomai vykdytinos visiems darbdaviams ir neleido riboti įstatymu įtvirtintų darbo žmonių teisių jokiu būdu.

Eidamas 80-uosius gyvenimo metus mirė garsus italų žurnalistas, publicistas, antifašistas, komunistas, buvęs Europos parlamento deputatas ir visuomenės veikėjas Džuljeto Kjeza. Šią liūdną žinią perdavė jo žmona Fiammetta Kukurniya šiandien, balandžio 26 d.   Ji pranešė, kad naktį Kjezą ištiko širdies smūgis, tačiau atvykusiems gydytojams jo išgelbėti nepavyko.   Žurnalisto draugas, labdaros asociacijos „Padėkite mums išgelbėti vaikus“ prezidentas Ennio Bordato sakė, kad Kjezai buvo atlikta operacija, po kurios kilo pooperacinės komplikacijos. Jis taip pat neatmetė galimybės, kad publicisto mirtis gali būti susijusi su koronavirusu.   80–90 dešimtmetyje italų žurnalistas dirbo Maskvoje laikraščių „L’Unita“ ir „La Stampa“ korespondentu. Vėliau jis rašė straipsnius ir komentarus įvairiems leidiniams. Dž. Kjeza buvo daugelio knygų, tame tarpe ir apie TSRS bei Rusiją, autorius, parašė daugybę straipsnių, smerkiančių JAV-NATO karo nusikaltėlių gaujos agresijas visame pasaulyje, demaskavo globalaus fašizmo atgimimą liberalizmo pavidalu, viešino fašizmo heroizavimo politiką marionetinių chuntų valdomose Pabaltijo respublikose, Lenkijoje, Ukrainoje ir kitose JAV kolonijose. Lietuvos , Latvijos, Estijos chuntos dėl žurnalisto profesinės veiklos uždraudė Dž. Kjezai atvykti į šias šalis.   Kjeza griežtai smerkė NATO agresiją prieš Jugoslaviją ir Jugoslavijos prezidento Slobodano Miloševičiaus nužudymą Hagos tarptautinių nusikaltėlių pseudoteismo kalėjime. Taip pat Kjeza aktyviai dalyvavo išlaisvinant Rusijos žurnalistus iš Ukrainos fašistų-banderlogų nelaisvės 2014 m. Kai JAV…

1870 m. balandžio 22 d.  gimė Vladimiras Iljičius Leninas (Uljanovas) (1870-04-22 – 1924-01-21) – proletarinės revoliucijos, darbo žmonių valstybės teoretikas ir praktikas, valstybės veikėjas, žymiausias 20-ojo amžiaus politikas, Visos Rusijos komunistų (bolševikų) partijos ir pirmosios žmonijos istorijoje darbo žmonių valstybės, Tarybų Socialistinių Respublikų Sąjungos (TSRS), įkūrėjas. Vladimiras Iljičius Leninas (Uljanovas) gimė 1870 m. balandžio 22 d. carinės Rusijos Simbirsko mieste (dabar Uljanovskas). Be Volodios šeimoje augo dar penki vaikai. Mokėsi Simbirsko gimnazijoje. 1887 m. gegužės mėn. jo vyresnysis brolis Aleksandras buvo nubaustas mirties bausme už dalyvavimą sąmoksle, kurio tikslas buvo fiziškai sunaikinti Rusijos carą Aleksandrą III. Po trumpo studijų Kazanės universitete laikotarpio Volodia buvo pašalintas iš universiteto dėl dalyvavimo studentų judėjime, Kazanės universitete veikusiame pogrindyje marksistų ratelio veikloje. 1893 m. Sankt Peterburge V.Uljanovas užsiima publicistika, studijuoja socialdemokratijos istoriją, teoriją ir praktiką, nagrinėja politinės ekonomikos klausimus. 1895 m. išvyko į užsienį. Grįžęs iš Vakarų Europos įsteigė partiją pavadinimu “Kovos už darbo klasės išlaisvinimą sąjunga“. Caro slaptosios tarnybos (ochrankės) buvo suimtas ir išsiųstas į tremtį Jenisejaus gubernijoje. Tremtyje Vladimiras Iljičius susituokė su Nadežda Konstantinovna Krupskaja. Būdamas tremtyje parašė daugelį savo politinių ir publicistinių darbų,  kurių pagrindinės temos buvo materialistinė filosofija, socialistinės revoliucijos teorija ir praktika,   socializmo ir komunizmo idėjų realizavimas praktikoje, socializmo…

1934 m. balandžio 16 d. buvo įsteigtas aukščiausias Tarybų Sąjungos karinės šlovės apdovanojimas – Tarybų Sąjungos Didvyris 1934 m. balandžio 16 d. TSRS Centro vykdomojo komiteto dekretu buvo įsteigtas Tarybų Sąjungos didvyrio garbės vardas – aukščiausias apdovanojimas už asmeninius ar kolektyvinius nuopelnus darbo žmonių valstybei, įvykdytus didvyriškos narsos ir išskirtinio pasiaukojimo poelgio metu. Tarybų Sąjungos didvyrio garbės vardas buvo suteikiamas už žygdarbius ar išskirtinius nuopelnus tiek karo, tiek taikos metu. Pirmaisiais Tarybų Sąjungos didvyriais 1934 m. balandžio 20 d. tapo 7 lakūnai-čeliuskiniečiai (A. Liapidevskyj, S. Levanevskyj, V. Molokov’as, N. Kamanin’as, M. Slepnev’as, M. Vodopjanov’as, I. Doronin’as), kurie sugebėjo evakavuoti nuo ledo lyties į žemyną ledo lyčių sutraiškyto ir Beringo jūroje nuskendusio laivo “Čeliuskinas” įgulą ir mokslinės ekspedicijos narius. Iš pradžių šiam titului pažymėti nebuvo numatytas joks ženklas, buvo tik įteikiamas nustatos formos TSRS Centro vykdomojo komiteto garbės raštas. Tiesa, lakūnai, išgelbėję žmones nuo ledo lyties, buvo dar apdovanoti Lenino ordinu. Visi vėlesni didvyriai taip pat buvo apdovanojami Lenino ordinu, tačiau įstatymu tai buvo įtvirtinta tik 1936 m., kai buvo patvirtintas Reglamentas dėl Didvyrio vardo. Papildomas išskirtinis Didvyrio ženklas – Tarybų Sąjungos didvyrio medalis – buvo nustatytas 1939 m. rugpjūčio 1 d. TSRS Aukščiausiosios Tarybos Prezidiumo dekretu. 1939 m. spalio 16…

Buvęs CŽV ir NSA agentas Edvardas Snoudenas teigia, kad „laikinos“ griežtos priemonės, kurių ėmėsi daugelio šalių vyriausybės koronaviruso plitimui apriboti pretekstu, pasiliks ir taps nuolatinėmis. Viena iš tokių priemonių buvo, pavyzdžiui, JAV vyriausybės pasiūlytas piliečių judėjimo nuolatinis sekimas siekiant stebėti koronaviruso plitimą (analogišką įstatymo projektą Seimui pateikė konservatorių, liberalų, socdemų deputatai balandžio 9 dieną dėl LR Elektroninių ryšio priemonių įstatymo Nr.IX-2135 68 str. pakeitimo). Tačiau laikinas pilietinių laisvių apribojimas gali lengvai virsti ilgalaikiu, perspėja Snoudenas. Labai greitai liberalių totalitarinių valstybių specialiosios tarnybos ras pritaikymą naujoms technologijoms. Pasibaigus krizei, vyriausybės turės puikią galimybę priimti naujus įstatymus, pagal kuriuos laikinosios ekstremaliai situacijai suvaldyti priimtos skubios priemonės tams nuolatinėmis, ir JAV kolonijų fašistiniai režimai neabejotinai galės panaudoti jas naudoti prieš disidentus ir kitaminčius. „Koronavirusas yra rimta problema. Tačiau ši problema laikina ir praeis. Žmonija arba išras vakciną arba įgys kolektyvinį imunitetą. Praeis maždaug treji metai, ir problema išnyks. Tačiau dabar priimamų sprendimų pasekmės liks amžiams. Ir aš manau, kad tai yra esminis dalykas, turėsiantis įtakos laisvos visuomenės perspektyvoms. Virusas daro žalą, tačiau žmogaus teisių sunaikinimas yra labai rimta klaida. Tai bus permanentinis reiškinys, kurio mes negalėsime pasukti atgal. Visi prisimename revoliucijas, laisvės kovotojų judėjimus – pasipriešinimas turėjo augti šimtus metų, kol nugalėjo. Ir…

Gyvulių ūkio naujienos Seimo nariai konservatoriai-liberalai staiga pamatė, kad Lietuvos sveikatos apsaugos sistema, kurią “optimizavo” (išvogė ir privatizavo) konservatoriai-liberalai, nepajėgia kovoti su koronaviruso epidemija. Seimo nariai konservatoriai-liberalai stoja į ryžtingą kovą su konservatorių-liberalų korupcijos palikimu pirkdami iš komunistinės Kinijos veido kaukes ir dirbtinio plaučių ventiliavimo aparatus už pinigus, kuriuos išvogė kovotojai su korupcija konservatoriai-liberalai. Darbo į(pa)sisavinant Lietuvos mokesčių mokėtojų pinigus nekaltai pradėti Lietuvos konservatoriai-liberalai turės iki šimtmečio pabaigos, panašu, …