Jonas Kovalskis
Publicistika

Buvęs Rados deputatas D.Žvanija: Valstybinį perversmą Maidaną Kijeve 2014 metais finansavo …. Lietuvos ambasada!!

By 3 Mins Read

Buvęs Rados deputatas pasakojo, kas finansavo protestus Maidane Buvęs Ukrainos Aukščiausiosios Rados deputatas iš Regionų partijos frakcijos Davidas Žvanija pareiškė, kad vienas iš išorinių finansavimo šaltinių protestams Nepriklausomybės aikštėje Kijeve 2013-2014 metais buvo Lietuvos ambasada. Iki 2014 metų gruodžio mėn. Lietuvos ambasadoriumi Ukrainoje buvo Petras Vaitiekūnas, prieš tai buvęs ambasadoriumi Baltarusijoje, kur nesėkmingai bandė, JAV CŽV nurodymu, įvykdyti valstybinį perversmą juokingu pavadinimu “džinsų revoliucija”. A.Lukašenka tuo metu atlaikė eilinį Vakarų bandymą įvykdyti perversmą, P.Vaitiekūnas buvo perkeltas ambasadoriumi Ukrainoje, kur užėmė postą iki pat JAV-ES surengto 2014 metų perversmo Maidano. Finalinėje perversmo stadijoje į Ukrainą Lietuvos ambasadoriumi buvo paskirtas Marius Janukonis, matyt, nusipelnęs didesnį perversmo organizatorių iš JAV-ES pasitikėjimą. Ir, panašu, M.Janukonis užjūrio šeimininkų pasitikėjimą pateisino su kaupu, todėl vadovauja Lietuvos ambasadai Ukrainoje iki pat šiol. https://news.rambler.ru/ukraine/44592646-eks-deputat-rady-rasskazal-kto-finansiroval-protesty-na-maydane/?updated Anksčiau D.Žvanija prisipažino, kad 2014 m. kartu su buvusiu Ukrainos užsienio reikalų ministru Pavelu Klimkinu perdavė 5 milijonų eurų kyšį Europos pareigūnui už Petro Porošenkos kandidatūros palaikymą prezidento rinkimuose. Jo teigimu, 2014 m. Ukrainoje proamerikietiška Kijevo chunta užgrobė valdžią pagal JAV-ES spectarnybų kabinetuose parengtą planą. D.Žvanija, buvęs aršus P.Porošenkos bendražygis, papasakojo apie kyšį, kurį jie davė Europos Sąjungos pareigūnui 2014 m. “Aš taip pat žinau, kaip buvo finansuojamas perversmas. Valdžios užgrobimas buvo finansuojamas keliais…

Skaityti toliau...
Aktualijos

Kibirkštis: Gitanas Nausėda: Lietuva ir JAV – „ypatingas ryšys“ ar vasalo reveransas feodalui?

By 5 Mins Read

Gitanas Nausėda: Lietuva ir JAV – „ypatingas ryšys“ ar vasalo reveransas feodalui? Šaltinis: https://kibirkstis.blogspot.com/2020/07/gitanas-nauseda-lietuva-ir-jav.html?fbclid=IwAR1IhJZYrU2dWINEJdjYR_ZyDZfSuF-r5pqjLU1U2e6YFp7Ol3Bkh2gBHIU Su oficialiomis iškilmėmis minėdamas 1940-ųjų liepos 23-iosios dienos, kada Jungtinės Valstijos pareiškė „nepripažįstančios“ ir laikančios „neteisėtu“ tuometės Lietuvos sprendimą dėl įsijungimo į Tarybų Sąjungos sudėtį, prezidentas Gitanas Nausėda ne tiktai visaip išpliekė taip vadinamą „sovietų okupaciją“, bet ir pareiškė, neva tarp Lietuvos ir Amerikos egzistuojąs kažkoks tai „ypatingas ryšys“… Įdomu, ką gi tai reiškia? Reiktų pradėti tuo, jog pati „ypatingojo ryšio“ sąvoka čia – importinė: įdomu pažymėti, jog savo tarpusavio santykius „ypatinguoju ryšiu“ (angl.: special relationship) vadina Didžioji Britanija ir JAV, žodžiu – dvi Vakarų anglosaksų imperialistinės valstybės… Iš tiesų, atidžiau pažvelgus, jų ryšys ganėtinai įdomus: kadaise JAV gi būta Britanijos kolonijos, bet, 1776 m. atsiskyrė ir paskelbė atskirą valstybę, kuri – kad ir sparčiai besivystydama ir stiprėdama – visą XIX amžių vienaip ar kitaip, bet gyvavo Britanijos imperijos šešėlyje. Tačiau XX amžiaus bėgyje, o tiksliau – po Pirmojo ir ypatingai po Antrojo pasaulinių karų – Jungtinės Valstijos jau neabejotinai perėmė lyderiaujančią poziciją iš Didžiosios Britanijos, kuri, vis dėlto, išliko vieningame interesų tandeme su JAV. Šiuo požiūriu ir turime „ypatingą ryšį“, tam tikra prasme, lyg ryšį tarp vištos ir kiaušinio – tarp dvejų imperijų, kurių viena pagimdė kitą, kad…

Skaityti toliau...
Aktualijos

Istorinė data. 1940 metų liepos 14-15 d. įvyko lietuvių tautos referendumas dėl tarybų valdžios Lietuvoje sukūrimo

By 13 Mins Read

1940 metų liepos 14-15 dienomis Lietuvoje įvyko  rinkimai į Lietuvos Liaudies Seimą. Rinkimuose į Seimą dalyvavo 96 procentai turinčių balso teisę Lietuvos gyventojų, kiekvienas Lietuvos pilietis į rinkimus privalėjo ateiti  su piliečio pasu, kur buvo dedamas spaudas, patvirtinantis, kad minėtas Lietuvos pilietis išreiškė savo valia balsuodamas., Ne koks nors ten lipdukas “Aš balsavau” prie alaus butelio ar Maksimos skalbimo miltelių, kaip tai buvo 2004 metais, bet tikras spaudas Lietuvos piliečio pagrindiniame asmens dokumente.

Dar 1940 metų vasarą Lietuvoje buvo numatyta surengti visuotinius rinkimus į Lietuvos Liaudies Seimą. Rinkimai buvo rengiami ne todėl, kad Baltijos šalyse buvo, kaip dabar mėgsta trimituoti JAV 5 kolona, – visokie konservatorių, liberalų kontroliuojami ir JAV doleriais apmokami “mokslininkai”, žurnalistai, politologai ar šiaip JAV naudingi “patriotai”, – dislokuotas ribotas Tarybų Sąjungos Raudonosios armijos kontingentas. Tiesiog baigėsi 1936 metais nedemokratiškai išrinkto A.Smetonos rankiniu būdu valdomo buržuazinio Seimo kadencija.

Skaityti toliau...
Aktualijos

Valentinas Katasonovas: JAV rengiama grandiozinė pinigų konfiskavimo reforma

By 7 Mins Read

Pasaulinę dolerio hegemoniją bus bandoma gelbėti skaitmeniniais pinigais 2020-07-08 Prieš grynus pinigus jau seniai vyksta kryptinga kova. Šiai kovai vadovauja stambiausi bankininkai, kurie gerai supranta pasaulio vystymosi tendencijas. Šias tendencijas  prieš pusantro šimtmečio apibrėžė Karlas Marxas, pavadinęs jas pelno normos mažinimo dėsniu. Laikas parodė, kad dėsnis , atrastas Markso, veikia. Dominuojančių pasaulio centrinių bankų pinigų spausdinimo mašinos, kilus virusinės ekonomikos krizei, spausdina pinigus  pašėlusiais tempais. FRS, ECB, Anglijos bankas, Japonijos bankas ir keli kiti pagrindiniai centriniai bankai per penkis mėnesius nuo metų pradžios išleido į apyvartą 5 trilijonus dolerių. Pagrindinių Vakarų centrinių bankų bazinės palūkanų normos nuo 2008 m. buvo artimos nuliui, o Švedijos, Danijos, Japonijos centrinių bankų palūkanų normos – žemiau nulio. Žemos bazinės palūkanų normos turėjo įtakos komercinių bankų operacijų palūkanų normoms. Palūkanos už bankuose laikomus indėlius kai kur jau yra mažesnės už nulį. Iki šiol Rusija to nepajuto, mes buvome kaip tam tikri rezervatai, turintys labai aukštą Rusijos banko bazinę normą. Tik neseniai palūkanų norma pradėjo sparčiai mažėti, o tai akimirksniu paveikė Rusijos komercinių bankų operacijų palūkanų normas. Ekspertai sako, kad atsižvelgiant į infliaciją, realiosios pajamos iš banko indėlių šiais metais gali tapti neigiamomis. Vakaruose po pasaulinės 2008–2009 m. finansų krizės  lėtėja lėšų nutekėjimas iš bankų indėlių…

Skaityti toliau...