Tag

chuntos nusikaltimai

Browsing

Lietuvos P-rezidentas, Lietuvos Užsienio (JAV) nešvarių reikalų tvarkytojas Linas Linkevičius ir visa landsberginė chunta užėmė karikatūriškai, kaip jiems įprasta, poziciją – grėsmingai krato savo niekada nedirbusias rankas ir nusipenėjusiais nuo ilgalaikio parazitavimo snukiais bando išreikšti kilnų pasipiktinimą Baltarusijos “režimu”. Chunta grasina įvesti “baisias ir demokratiškas” sankcijas Baltarusijai dėl teisėtos A. Lukašenkos valdžios ryžtingos ir adekvačios reakcijos į JAV-NATO-ES tarptautinių nusikaltėlių gaujos bandymus įvykdyti šalyje valstybinį perversmą. JAV neokolonijinė imperija savo kolonijų Lenkijos, Ukrainos, Lietuvos marionetinių fašistinių režimų rankomis siekia užgrobti laisvą Baltarusiją ir paversti ją dar viena JAV demokratijos skurdo zona. Lietuvos chunta ir vėl, kaip ir visus paskutinius 30 metų, yra pasiruošusi dar kartą apiplėšti savo piliečius, vėl ruošiasi nubausti lietuvius apribodama ekonominius santykius su Baltarusija, nors Lietuvos ekonomika yra labai priklausoma nuo prekybos su kaimynine šalimi. Landsberginė chunta – konservatoriai, liberalai, socdemai, valstiečiai ir kiti jų klonai – savo ponui Iš Vašingtono ketina papjauti ir padėti ant geopolitinių rusofobinių žaidimų stalo paskutines Lietuvos ekonomikos šakas, atimti iš žmonių darbo vietas, iš biudžeto dešimtis milijonų pajamų. Pirmiausia nuo chuntos sankcijų „mirs“ didžiausias perkrovimo uostas Klaipėdoje. Katsatrofiškai nukentės nuo antiliaudinės klikos “sankcijų” ir kiti ekonomikos sektoriai, pirmiausiai Lietuvos geležinkeliai, kurių didžiąją dalį perveržimų sudarė Baltarusijos prekės, trašos.
minsk-udarom-po-krupnejsBaltarusijos prezidentas, teisėtas ir vienintelis, A.Lukašenko jau paskelbė, kad ketina perorientuoti Baltarusijos krovinių srautus į patikimus Rusijos jūrų uostus, pirmiausiai į Ust-Lugą ir taip nubausti Baltijos šalis už jų nusikalstamą veiklą Baltarusijoje, už kišimąsį į valstybės vidaus reikalus. Ir tai Baltarusijai nieko nekainuos. Priešingai, Baltarusijos prekybą su Vakarų Europą padarys stabilesne ir nepriklausomą nuo iš JAV valdomų Baltijos šalių, nesavarankiškų, antiliaudinių vietinių režimų nuotaikų.
O iš lietuvių tautos landsberginė klika atims dar vieną stambią pajamų dalį. Prekybos apyvarta tarp Baltarusijos ir Lietuvos pastaraisiais metais sparčiai augo. Lietuvos Statistikos departamento duomenimis, pernai baltarusiškų prekių importas į Lietuvą siekė 783 milijonus eurų. Baltarusijos eksportas išaugo iki beveik pusantro milijardo eurų.Praėjusiais metais Baltarusija Lietuvai pardavė daugiausia medieną, metalurgijos produktus, trąšas ir kurą.
Lietuva pardavė savo kaimynei Vakaruose gamintas prekes – transporto priemones, sudėtingus įrengimus, farmacijos produktus ir elektros prekes. Ir , Lietuvoje tai visiems žinoma paslaptis, naudodamasi Baltarusijos valdžios palankumu, Lietuva dažnai eksportuodavo per šalį prekes, kurioms Rusija taikė atsakomąsias sankcijas į JAV-NATO gaujos nusikalstamas sankcijas Rusijai.
Iš esmės Baltarusijos prekių tranzitas užtikrina uosto Klaipėdoje egzistavimą ir normalų funkcionavimą. Baltarusija nukreipus savo krovinius į Rusijos jūrų uostus, Lietuvos uostui beliks tik kartas nuo karto perkrauti JAV-NATO okupacinės kariuomenės tankus. O šioje eilėje pirma stovi Lenkijos rusofobinė klika, kuri dalintis su litvinais grobiu niekada nemėgo ir neketina dabar.


Maža to , Lietuvos antiliaudinis režimas ištrimitavo, kad Lietuvos chunta nepirks iš Baltarusijos Astravo atominės elektrinės pigią elektrą. Chunta, kad įtikti Vašingtonui, yra pasiruošusi nutraukti santykius pagal BRELL elektros žiedo sutartį, geriau pirks brangią elektrą iš “draugų” Švedijoje ir Lenkijoje, o ne iš šalia esančios Baltarusijos. Kad užtikrinti saugų Lietuvos elektros tinklų sistemos funkcionavimą, būtina nuolat laikyti įjungtais tuščiai veikiančius elektros pajėgumus, kurių nereikėjo naudojantis BRELL žiedo tiekiama elektra. Tai labai brangu, tačiau landsberginei chuntai kaina niekada nerūpėjo. Lietuvos “elitas” už savo nusikalstamų politinių sprendimų katastrofiškas Lietuvai pasekmes niekada dar per 30 paskutinių “nepriklausomybės” metų NEATSAKĖ. Už antiliaudinio režimo nusikaltimus visada mokėjo eiliniai lietuviai, paprasti mokesčių mokėtojai savo darbo vietomis, varganomis pajamomis per “elito” pakeltus mokesčius, būtiniausių prekių ir paslaugų kosmines kainas, sumažintais darbo užmokesčiu, pensijomis, socialinėmis garantijomis. “Elitas” tik susirinkdavo duoklę iš baudžiauninkų ir prabangiai parazituodavo tautos visuotinio skurdo, masinės emigracijos, totalinio nusivylimo, valdžios korupcijos, klano savivalės fone.
Ir nei viena rinkimams kruopščiai chuntos atrinktą partija, “nepriklausomas” judėjimas, kandidatas nepasmerkė Lietuvos antiliaudinio režimo už nusikalstamus veiksmus tiek Baltarusijos, tiek savo piliečių adresu. Visos partijukės, judėjimai, kandidatai sutartinai kartojo konservatorių-liberalų valdomos žiniasklaidos pakištus masinio smegenų plovimo štampus, smerkė ne savo valdžios antinacionalinę vidaus ir užsienio politiką, o Baltarusijos valdžios adekvačią reakciją į JAV-NATO samdinių bandymą įvykdyti maidaną šalyje.


“Elitas” priima valstybei nusikalstamai nuostolingus sprendimus, o už jų katastrofiškas pasekmes moka tauta, kuri “elito” sprendimų priėmimui jokios, absoliučiai jokios, įtakos neturi. Puikus liberalaus verslo modelio pavyzdys – pelnas, pajamos, medaliai, apdovanojimai sukčiams, o nuostoliai – sukčių aferų aukoms. Ir toks įprastas Lietuvoje, kad visuomenėje sukelia tik tų pačių sukčių užprogramuotą reakciją – “Pritariame!”. Kad tik Rusijai būtų blogiau.
Beliko sulaukti, kada “patriotiškas” “elitas” pareikalaus iš “laisvų” piliečių vardan demokratijos kaimyninėje šalyje sudeginti savo namus… Ir pritarti.

Kova už Lietuvos “elito” laisvę nuo atsakomybės reikalauja plebėjų aukų.

Autorius: Aleksandr Nosovič
Šaltinis: https://www.rubaltic.ru/article/politika-i-obshchestvo/08072020-prezident-litvy-nazval-imena-natsional-predateley/

Lietuvos p-rezidentas Gitanas Nausėda savo inauguracijos metinių išvakarėse nusprendė suvaidinti dialogą su tautinėmis mažumomis. Pokalbis su Lietuvos rusais buvo numatytas kaip tolerancijos ir plataus valstybės vadovo požiūrio pavyzdys, tačiau parodė, kokio urvinio lygio yra laukinė lietuviška politika , kokios neįmanoma įsivaizduoti normalioje europietiškoje šalyje.

„Daugelis nelietuvių yra puikūs policijos, priešgaisrinės gelbėjimo tarnybų, pasienio tarnybos darbuotojai – visos šios struktūros Lietuvoje yra gerbiamos, žmonės jomis pasitiki. Ir, deja, turime tikrų lietuvių, kurių pavardės tapo išdavystės ir kraujo praliejimo simboliu: Algirdas Paleckis, Antanas Sniečkus, Juozas Markulis … Daugelis lietuvių sovietmečiu buvo tarp kovotojų su banditizmu batalionų, skundikų, kolaborantų “, – papasakojo Gitanas Nausėda interviu lietuviškam laikraščiui rusų kalba „Obzor“.

Atsakyk, Nausėda, kieno kraują praliejo  Antanas Sniečkus ir Algirdas Paleckis ?

Tokiais žodžiais Lietuvos valstybės vadovas iliustravo savo tezę apie tai, kad tu gali ir nebūti titulinės nacijos atstovas, tačiau gali būti Lietuvos patriotu, bet tu gali būti etninis lietuvis ir tuo pačiu tautos išdavikas.

Vardiniame nacionalinių išdavikų sąraše Gitanas Nausėda pirmų įvardijo opozicinį politiką Algirdą Paleckį, kuriam yra kurpiama byla ir kurio Lietuvos teismas dar nepripažino kaltu.

Sudie, nekaltumo prezumpcija! 

Sudie, valdžių padalijimo ir nesikišimo į teismo darbą principai! 

Sudie, elementari moralė ir padorumas! 

Juk valstybės vadovas užsiima tiesioginiu spaudimu teismui, atviru šmeižtu, visai nesijaudindamas, kad bus pagautas už liežuvio.

Kokiu kraujo praliejimu Nausėda kaltina Paleckį?

Garsiajam Lietuvos disidentui nėra pareikšta jokių panašių kaltinimų. (panašu į tai, kad dabar jau bus?) .

Prokuratūra ir specialiosios tarnybos „siuva“ buvusiam Vilniaus vicemerui valstybės išdavystę. Pastaroji yra tame, kad žymus politikas rašė knygą apie 1991 m. sausio 13 d. įvykius, apklausinėjo žudynių prie Vilniaus televizijos bokšto liudininkus ir norėjo prisikasti iki tiesos, kas šaudė į minią priešais televizijos centrą: tarybiniai kareiviai ar judėjimo už Lietuvos nepriklausomybę provokatoriai?

Kaltinti už tai valstybės išdavyste – yra grynas barbarizmas, todėl kaltinamoji pusė bando patikslinti: ne šiaip sau knygą rašė, o pagal Kremliaus užsakymą; ne vien tik paprastai apklausinėjo liudininkus, bet su Rusijos specialiųjų tarnybų patarimu. Paleckio arešto momentu, kaltinimai skambėjo 1937 m. stalinistinių teismo procesų prieš „liaudies priešus“ stiliumi: jis ruošėsi pagrobti svarbiausius „Sausio 13-osios bylos“ Lietuvos teisėjus ir prokurorus; p-rezidentės Dalios Grybauskaitės kanceliarijoje įrengti „pasiklausymą“.

Šių įtarimų įrodymų bazė pasirodė tokia, kad teismas „teroristą“ Paleckį paleido į namų areštu, o paskui ir tą panaikino, leisdamas „ypač pavojingam nusikaltėliui“ laisvai judėti po Vilnių.

Tačiau Lietuvos p-rezidentas, lyg nieko nebūtų nutikę, kaltina Paleckį ne tik išdavystę, bet ir kažkokiu tik jam vienam žinomu kraujo praliejimu.

Įsivaizduokite, koks būtų efektas, jei Rusijos prezidentas Vladimiras Putinas opozicijos atstovą Aleksejų Navalną kaip niekur nieko pavadintu nacionaliniu išdaviką, tautos priešu ir kraugeriu. Tuo duotų viešą signalą tyrėjams  ir savo šalininkams: fas, ėskite jį ir suėskite !

Ta pati lietuva dėl to klyktu ant visos Europos. Ji juk laiko save modernia europietiška demokratine šalimi, turinčia teisę aiškinti kitiems  apie bendražmogiškas vertybes ir žmogaus teises. Lietuvos valdžia labai mėgsta paremti rusiškąją opoziciją kovoje su putiniškuoju „kruvinu režimu“.

Nors ji pati savo vidaus politikoje demonstruoja tokį urvinį laukinį lygį, kokio neįmanoma įsivaizduoti civilizuotoje europietiškoje  šalyje.

KuesBB5uFWWoKXw9Ue745kegmgyYup_ZZOvMAHBDUuR0Uc18TmTnqaPGDuHSc8Xm3ISI6Of3z--04nE-xlp4Ar9v7R6tPIW86UMUmhzy_vF_irNMKxXU6WJ8oF2y7WFTF47u4KpO

Nausėdos interviu kontekste rusakalbei auditorijai, prezidento žodžiai signalizuoja tautinėms mažumoms: pamirškite apie tyrimus, teismą, faktus ir įrodymus. Tiesiog laikykite priešais ir monstrais tuos, kurių  nekenčiame mes, ir jūs būsite laikomi lojaliais piliečiais.

Nausėda mano, kad, padalinęs Lietuvos piliečius į priešus ir lojalistus ne tautiniu, bet ideologiniu pagrindu, jis demonstruoja platų požiūrį ir liberalizmą. Lietuvos patriotai – reikia manyti, yra vlasovininkai-išdavikai, kurie slėpėsi kartu su „miško broliais“ nuo NKVD Lietuvos pelkėse. Lietuvos prezidentas jokiu būdu negali didvyriškų rusų ir baltarusių, kovojusių su Lietuvos partizanais, suvokti „raudonais partizanais“.

Todėl, kad jam Lietuvos išdavikai – tai etniniai lietuviai, kurie gynė, statė ir kūrė Lietuvos Tarybinę Socialistinę Respubliką.

Lengva dabartinio valstybės vadovo ranka priskiriami prie Lietuvos išdavikų 30 metų jai vadovavęs Antanas Sniečkus, kurio palikimu šiandien gyvena Baltijos respublika. Iš “Sniečkaus šinelio” iškilo visa lietuviška politinė klasė, daugumą potarybinės Lietuvos vadovaujančių postų užėmė tiesioginiai Sniečkaus mokiniai ir įpėdiniai – Komunistų partijos ir komjaunimo funkcionieriai. (Vien įspūdingos politinės kamasutros asas Linas Linkevičius ko vertas!! O kur dar Dalia Gкybauskaitė su savo spalvingomis transformacijomis…).

Bet pats Sniečkus – pagrindinis tarybinio periodo simbolis – yra įvardintas kaip išdavikas.

Lietuvos valdžia pripažįsta lojaliais ir savais tik tuos, kurie sutinka žaisti jos žaidimą ir priima jos vaizdelį apie pasaulį, kuriame išdavikai –  patriotai, o patriotai – išdavikai.

Šioje iškrypusioje kreivų veidrodžių karalystėje kolaborantai – yra tik tie lietuviai, kurie bendradarbiavo su tarybine valdžia. Lietuviams, kurie bendradarbiavo su naciais, pakabinamos atminimo lentos ir „balinama“ jų biografija.

Skundikai – tai tie, kurie parodė tarybinėms specialiosios tarnyboms karo nusikaltėlių irštvas. Tie, kurie skundė žydus Vokietijos okupacinei administracijai, norėdami gauti sau jų gyvenamąjį plotą, – nekaltos dviejų vienodai nusikalstamų totalitarinių režimų aukos.

Iš Gitano Nausėdos pasirodymo galima sužinoti dar daugiau visokių įdomybių. Pavyzdžiui, kad Lietuvoje vykdoma ne asimiliacija, o tautinių mažumų integracija. Matyt, dėl šios priežasties šalies rusų ir lenkų mokyklos sistemingai uždarinėjamos visus 30 „antros nepriklausomybės“  metų.

Pagrindinė tautinių mažumų problema švietimo sistemoje – yra nepakankamai aukštos kokybės lietuvių kalbos mokymas mokyklose nelietuviams. O ne nelygios pastarųjų galimybės stojant į universitetus, palyginti su lietuviais.

Lojalus Lietuvos pilietis ir patriotas – yra tas, kuris tiki šiuo absurdišku oficialiu melo vinegretu net nesusimąstydamas. Tas, kas ištikimas faktams ir logikai, ir netgi pradeda kapstytis iki tiesos, kaip Algirdas Paleckis – nacionalinis išdavikas.

Pateikdamas šitokį Lietuvos politikos matymą prezidentas Gitanas Nausėda apibendrino pirmuosius savo kadencijos metus.

Šiaulių apygardos teismas pirmadienį sušvelnino šnipinėjimu kaltinamam buvusiam politikui Algirdui Paleckiui skirtos kardomosios priemonės – intensyvios priežiūros – sąlygas.

Kaip BNS pranešė teismo atstovas Vytautas Jončas, A. Paleckis įpareigotas nuo 17 iki 7 valandos būti savo gyvenamojoje vietoje Vilniuje ir neišvykti iš Vilniaus miesto ribų, išskyrus atvejus, susijusius su dalyvavimu teismo posėdžiuose.

Pakeisdamas A. Paleckiui Apeliacinio teismo balandžio 6 d. skirtos intensyvios priežiūros sąlygas, Šiaulių apygardos teismas atsižvelgė į tai, kad kaltinamajam apskritai buvo uždrausta apskritai išvykti iš namų, net nuvykti į gydymo įstaigą ar susitikti su savo advokatais. Teismas atsižvelgė , jog byloje nėra duomenų, kad jis būtų kaip nors pažeidęs kardomosios priemonės sąlygas. VSD agentai ir “nepriklausoma” Lietuvos prokuratūra, sugebėjusi sukurpti iš nieko šnipinėjimo bylą Algirdui Paleckiui, matyt, nusprendė nesivarginti ir įrodymų apie A.Paleckio įkalinimo namuose drakoniškų sąlygų pažeidimus neklastojo. Bylos baigtis, akivaizdu, jiems jau žinoma.

Taip pat teismas pabrėžė, kad A. Paleckiui yra skirtos ir dar dvi kardomosios priemonės – 50 tūkst. eurų užstatas bei asmens dokumentų paėmimas.

„Teismas sprendžia, jog yra pagrindas sušvelninti kaltinamajam A. Paleckiui paskirtos intensyvios priežiūros sąlygas, leidžiant jam tam tikru metu išeiti iš namų, bet neišvykstant iš Vilniaus miesto ribų“, – rašoma teismo nutartyje.

Šiame bylos posėdyje taip pat toliau bus tęsiama kaltinamųjų apklausa.

A. Paleckis kartu su verslininku Deimantu Bertausku kaltinamas šnipinėjimu kitos valstybės naudai, veikiant organizuotoje grupėje. Buvęs politikas savo kaltę neigia ir teigia atlikęs žurnalistinį tyrimą. D. Bertauskas savo kaltę pripažįsta.

Bylą nagrinėti Šiauliuose kovo pradžioje paskyrė Lietuvos apeliacinis teismas po to, kai nuo bylos nusišalino Vilniaus apygardos teismas.

Pasak Generalinės prokuratūros, nuo 2017 m. vasario iki 2018 m. spalio kaltinamieji, veikdami organizuotoje grupėje su Rusijos žvalgybos darbuotoju ir kitais Rusijos piliečiais, iš kurių vienas teismo yra pripažintas kaltu Sausio 13-osios byloje, Lietuvoje už piniginį bei kitokį atlygį galbūt rinko Rusijos žvalgybą dominančią informaciją.

Kaip kitoks atlygis nurodoma pagalba užmezgant kontaktus su Rusijos politinės partijos atstovais, siekiant vienos iš Lietuvos registruotų partijų finansavimo, taip pat pagalba užmezgant verslo kontaktus.

Kaltinamiesiems, kaip teigia prokuratūra, buvo suformuotos užduotys rinkti informaciją apie Sausio 13-osios bylą tyrusius pareigūnus ir teisėjus, taip pat informaciją apie kitas su Rusijos agresija prieš Lietuvą 1990–1991 m. susijusias bylas.

Be kita ko, kaltinamieji turėjo rasti Lietuvos institucijose dirbančių asmenų, kurie už neteisėtą piniginį atlygį Lietuvos teisėsaugos institucijoms pateiktų tikrovės neatitinkančią informaciją apie Sausio 13-osios byloje nuteisto Jurijaus Melio sveikatos būklę – buvo siekiama, kad tai turėtų įtakos jam skirto suėmimo pakeitimui į švelnesnę kardomąją priemonę ar kitaip palengvintų J. Melio kalinimą.

Pirmadienį Šiaulių apygardos teismas pradėjo iš esmės nagrinėti šnipinėjimu kaltinamo buvusio politiko Algirdo Paleckio bylą.

Generalinės Prokuratūros nuomone, A.Paleckis kartu su verslininku Deimantu Bertausku šnipinėjo kitos valstybės naudai, veikiant organizuotoje grupėje.

Šiaulių teismas , kaip ir kiti Lietuvos teismai, Algirdo Paleckio byloje nuo pat pradžių užėmė apkaltinamojo proceso pozicijas, tai yra tenkino visus prokuratūros prašymus ir atmetė beveik visus teisiamojo A. Paleckio gynybos prašymus net nebandydamas sukurti nors kiek nešališko bylos nagrinėjimo įspūdį.

Pirmajame bylos posėdyje teismas patenkino, kaip visada,  prokurorės prašymą kaltinamuosius apklausti neviešai.

„Prokurorė teikdama savo prašymą, nurodė motyvą, kad yra išskirtas ikiteisminis tyrimas kitiems asmenims, kurie yra susiję su byla ir apie kuriuos eis kalba. Todėl, kad nebūtų pakenkta šiam ikiteisminiam tyrimui, prokurorė prašė, kad kaltinamųjų apklausa būtų nevieša“, – BNS sakė teismo atstovas Vytautas Jončas.

Teismas šį prokurorės prašymą,žinoma, patenkino. Lietuvos Temidei žinomai melagingai kaltinamo A.Paleckio žmogaus teisės – teisė į nešališką objektyvų teisminį nagrinėjimą – nedomina, kai teisminei sistemai yra iškeltas uždavinys visomis priemonėmis palaikyti konservatorių režimui gyvybiškai būtiną priešų apsuptos tvirtovės Lietuvos, baimės prieš neegzistuojančią Rusijos agresiją atmosferą. Priešų apsupties įvaizdžio praradimas valdančiam režimui reikštų pabaigą ir pademonstruotų 30 metų vystytos rusofobinės propagandos melo visišką beprasmybę. Todėl teismas mūru stoja už režimą ir tegul dega visas pasaulis.

Pasak V. Jončo, A. Paleckis ir jo gynėjai su šiuo prokurorės prašymu nesutiko, o D. Bertauskas teismo prašė prokurorės prašymą patenkinti.

Šiame teismo posėdyje buvęs SLF lyderis prašė teismo sušvelninti jam skirto įkalinimo namuose sąlygas, kurias prokuratūra ir teismas kukliai vadina “kardomosios priemonės”.  A. Paleckis ,iš esmės, už naršymą internete buvo be teismo įkalintas vienutėje beveik dviem metams. Savaime suprantama, toks brutalus valstybės įvykdytas žmogaus teisių pažeidimas teisiamajam sukėlė itin sunkią depresiją, sukrėtė ir iššaukė rimtas sveikatos problemas, kurias įkalinimo namuose sąlygomis sunku išspręsti ir realizuoti piliečio konstitucinę teisę į  tinkamą medicinos pagalbą.

A. Paleckis buvo suimtas nuo 2018 metų spalio. Šių metų balandžio 6 dieną Lietuvos apeliacinis teismas panaikino jam skirtą neteisėtą kalinimą kalėjimą ir paskyrė jam įkalinimą namuose – skyrė intensyvią priežiūrą, draudimą išvykti iš namų, paėmė 50 tūkst. eurų užstatą (iš žmogaus, iš kurio ta pati “teisinga”  valstybė atėmė bet kokią galimybę dirbti apmokamą darbą jau beveik 15 metų) bei atėmė asmens dokumentus.

A. Paleckis, kaip ir bet kuris kitas padorus šalies pilietis, susidūręs su valstybės represinio aparato teroro absurdu, kad savo kaltės byloje nepripažįsta – jis buvo viešas asmuo, teisę rinkti informaciją iš viešų šaltinių (o prie užslaptintų šaltinių jis prieigos neturėjo) jam garantuoja LIetuvos Konstitucija, kuri, be kita ko, dar ir numato, kad asmuo, kuris elgiasi pagal įstatymus, teisėtai, negali būti apkaltintas baudžiamojo įstatymo pažeidimu.  Tačiau Lietuvos teismuose ir prokuratūroje dirba tikri teisės magijos meistrai – jiems iš oro padaryti baudžiamąją bylą ir sudaužyti žmogaus likimą yra vienos pypkės reikalas, kaip mėgo sakyti Holmsas.  Rezonansinės A.Paleckio, Neringos Venckienės, Rolando Pakso, Povilo Masilionio, Žilvino Razmino, Sausio 13 ir kitos bylos tiesiog tryško lietuviškos Temidės juodąja magija, tačiau  niekam nesukėlė  džiaugsmo ir visai nesustiprino žmonių pasitikėjimo valstybe. 

Pasak Generalinės prokuratūros, nuo 2017 metų vasario iki 2018 metų spalio kaltinamieji, veikdami organizuotoje grupėje su Rusijos žvalgybos darbuotoju ir kitais Rusijos piliečiais, vienas iš kurių teismo pripažintas kaltu Sausio 13-osios byloje, Lietuvoje už piniginį bei kitokį atlygį galbūt rinko Rusijos žvalgybą dominančią informaciją.

Kaip kitoks atlygis nurodoma pagalba užmezgant kontaktus su Rusijos politinės partijos (partijų Rusijoje tik oficialiai registruotų per pusę šimto) atstovais, siekiant vienos iš Lietuvos registruotų partijų finansavimo, taip pat – pagalba užmezgant verslo kontaktus. Kokios partijos Lietuvoje finansavimo? Socialistinį Liaudies Frontą VSD per savo infiltruotus kurmius sunaikino dar 2016 metais, o bet kurioms kairios krypties partijoms susiformuoti bet kokią galimybę užkerta VSD, teismai, valdančiosios proamerikietiškos marionetinės partijos ir fašistinės organizacijos.

Toliau Lietuvos prokuratūra pažeria juodosios magijos perlus. Kaltinamiesiems, teigia prokuratūra,  kažkas davė užduotį rinkti informaciją apie Sausio 13-osios bylą tyrusius pareigūnus ir teisėjus, taip pat informaciją apie kitas su Rusijos agresija prieš Lietuvą 1990-1991 metais susijusias bylas. Sausio 13 bylai nušviesti vietinė valatkodelfinė , konservatorių ir liberalų kontroliuojama žiniasklaida įjungė visus savo resursus, kasdien buvo trimituojama per visus kanalus apie Sausio 13 bylą, vyko masinis visuomenės smegenų plovimas, buvo itin aršiai dehumanizuojami teisiamieji šioje byloje ir heroizuojami dabartiniai valdantieji. Kaip buvo sakoma Sąjūdžio laikais, baisu buvo lygintuvą įsijungti – iš jo būtinai V.Landsbergis ką nors apie savo kampfą paporins. Ir tik A. Paleckiui Lietuvos prokuratūra uždraudė apie šią bylą klausytis radijo, žiūrėti TV, skaityti laikraščius ir naršyti internete?!… Ar ne stebuklai?

Politinio susidorojimo  su Algirdu Paleckiu byla tik dar kartą atskleidė Lietuvos politinės sistemos esmines, sistemines ydas, kurių jau neįmanoma pašalinti formalių korumpuotų rinkimų būdu.  

“Valstybė be teisingumo yra tik plėšikų gauja.” (Šv. Augustinas).

Lietuvos pilietis, susidūręs su valstybę atstovaujančiomis institucijomis – valstybės tarnautojais, teisėsaugos pareigūnais ar politikais, – visada patiria kartaus nusivylimo ir visiško bejėgiškumo prieš valdininkų nebaudžiamą savivalę, aroganciją, atvirą cinizmą jausmą.

Valstybė įžūliai ignoruoja piliečių konstitucines teises ir teisėtus interesus. Piliečiui labai sunku ir dažnai neįmanoma rasti teisingumą viešojo administravimo institucijose, teisėsaugos organuose ir ypač teismuose.  Visiems žinomi sukčiai, nusikaltėliai, nuolat piktnaudžiaujantys savo tarnybine padėtimi valstybės klerkai Lietuvoje stebėtinai lengvai išvengia baudžiamosios atsakomybės už savo veiksmus, o nuo  minėtų nusikaltėlių nukentėję žmonės, nusikaltimų aukos labai taip pat lengvai gali tapti kaltinamaisiais. Valdžia, nors formaliai ir yra padalinta į tris viena nuo kitos lyg ir nepriklausomas  šakas, kurios pagal apibrėžimą turėtų kontroliuoti ir subalansuoti viena kitą, kad kuo geriau apgintų eilinio piliečio, silpniausio visuoemenės nario teises ir teisėtus interesus,  realiame gyvenime šios neva atskirtos šakos tarpusavyje yra glaudžiai tarpusavyje persipynusios korupciniais ryšiais ir dažnai veikia vieningu frontu prieš bejėgį pilietį, jo interesus, ir gina ne piliečio interesus, kaip jas tai daryti įpareigoja Lietuvos Respublikos Konstitucija, tačiau uoliai saugo ir aršiai gina viena kitos neskaidrius interesus, korupcinius įtakos ryšius. Biurokratas valstybės tarnyboje, kruopščiai atrinktas valdančios partijos statytinis,  yra absoliučiai nepakaltinamas,  nepriklausomai nuo to, kiek jo veiksmai padaro žalos valstybei ir konkretiems žmonėms, maža to, jis už tai gauna labai solidų atlyginimą.

Eilinis pilietis, belsdamas su paskutine viltimi į teisingumo rūmų duris, yra žiauriai paniekinamas, pažeminamas, o jo gyvenimas neretai yra nepataisomai sudaužomas pasipūtusių, arogantiškų, patikėjusių savo nebaudžiamumu korumpuotų Temidės tarnų. Būtent teismų ir teisėsaugos organų veikėjų nusikalstamas piktnaudžiavimas tarnybine padėtimi daro didžiausią ir dažnai nepataisomą žalą valstybei, kurios pirmoji pareiga – vykdyti teisingumą – tampa nusikaltėlių viešpatavimo pagrindu, nebaudžiamumo garantija. Ir būtent tai tapo Lietuvos, šalia visų kitų liberalios kleptokratijos formų, viena iš pagrindinių grėsmių nacionaliniam saugumui, o ne nuvalkiotas susikompromitavusios Lietuvos valdžios aktyviai propaguojamas mitas apie „Rusijos agresiją“. „Jeigu nori sunaikinti valstybę, reikia tik dviejų dalykų – bausti nekaltus ir nebausti kaltųjų“, – sakė marksizmo klasikas F.Engelsas. Lietuvoje chuntos savivalė tapo realybe, santykiai su korumpuota teisėsauga tapo kraupiausiu naktiniu košmaru visiems padoriems žmonėms.

Teisminė bendruomenė, teisėjų korpusas tapo savų – giminių, švogerių, pažįstamų ir draugų, – labai uždara korporatyvine grupuote, kuri jau negali ir nenori savarankiškai apsivalyti nuo korupcijos. Dėl teisėjų klano uždarumo, korporatyvumo ir  korupcijos pasitikėjimo teismais visuomenėje praktiškai nėra.

Kaip priversti teismus tapti nepriklausomais nuo kleptokratijos ir tuo pačiu priversti juos jaustis tiesiogiai atsakingais visuomenei, tarnauti piliečiams? Kokie politiškai ir teisiškai korektiški mechanizmai, konstituciniai principai gali sukurti patikimą visuomenės kontrolės teismams sistemą ir kartu nepažeisti teisėjų nepriklausomybės principo?

Atėjo laikas ir jau būtina atsisakyti teisėjų imuniteto dėl baudžiamojo persekiojimo. Pasislėpę po savo teisine neliečiamybe teisėjai labai jau dažnai piktnaudžiauja savo tarnybine padėtimi, atvirai daro  tarnybinius nusikaltimus, įžūliai tyčiojasi iš vargšo eilinio piliečio teisės į teisingą ir nešališką teismą, ir tokiu būdu iš pagrindų griauna pasitikėjimą valstybe. Teisėjo piktnaudžiavimas tarnybine padėtimi daro valstybei tūkstančius kartų didesnę žalą, nei paprasto piliečio net ir nusikalstama veika .  Teisėjo įvykdytas ir nesulaukęs bausmės nusikaltimas tiesiog sprogdina valstybės pamatus, žudo teisingumą, ir turėtų būti prilygintas sunkiausiems valstybiniams nusikaltimams, priesaikos sulaužymui ir valstybės išdavimui. Būtina sukurti teisėjų kontrolės iš biudžeto finansuojamą mechanizmą, kurį vykdytų ne savi kolegos teisėjai, savotišką vidaus teismų imuniteto tarnybą, kuri galėtų vykdyti teisėjų veiklos operatyvinius patikrinimus, jų pajamų išlaidų revizijas. Visuomenėje, kurioje du trečdaliai gyvena žemiau arba ant skurdo ribos, teisėjai-milijonieriai atrodo įtartinai. Kartu tai padėtų teisėjams apsisaugoti nuo bet kokio spaudimo ir šantažo.

Teisėjų darbas turėtų būti maksimaliai atviras, skaidrus. Teisėjams turėtų būti numatyta žymiai griežtesnė atsakomybė už įstatymo pažeidimus, už teisėjo priesaikos sulaužymą ar nusižengimus teisėjo etikos reikalavimams. Teisėjo nekompetencija, įstatymų nežinojimas ar sąmoningas įstatymo dvasios pažeidimas turėtų būti prilygintas  tiesioginei teisėjo tyčiai ir kvalifikuojamas kaip nusikaltimas.

Neteisybė Lietuvoje, valdžios nesugebėjimas užtikrinti įstatymo viršenybę, asmenų lygybę prieš įstatymą, vykdyti pagaliau teisingumą jau tapo viena iš nacionalinės katastrofos priežasčių, sparčiausiai pasaulyje nykstančios tautos  nykimo katalizatoriumi. Neoliberalizmas yra svetimas Lietuvai ir kovojama su juo turi būti vieningai. „Kai teisingumą valstybėje vykdo nusikaltėliai, kiekvieno doro piliečio pareiga yra tapti teisėju“ (T. Džefersonas) – ir priešintis nusikaltėlių vykdomai savivalei.

Kiekvieną kartą, kai Lietuvos vardu yra paskelbiamas žinomai neteisingas, žinomai melagingas nuosprendis, įkalinamas yra ne atskiras pilietis, konkretus teisiamasis. Įkalinama yra visa Lietuva.

 

 

Prancūzijoje kilo skandalas dėl EŽTT teisėjų ryšių su tarptautinio aferistu ir nusikaltėliu George’u Sorosu

Prancūzijos leidykla „Valeurs actuelles“ paskelbė savo atlikto tyrimo dėl Europos žmogaus teisių teismo (EŽTT) santykių su JAV milijardieriaus George’o Soroso struktūromis rezultatus.

Взлом переписки Сороса: спонсирование Майдана, госпереворотов и войны с Россией

Paaiškėjo, kad laikotarpiu nuo 2009 iki 2019 m.m. net šimtas EŽTT teisėjų buvo susiję su Džordžo Soroso, žinomo aferisto ir mizantropo, valdomu nusikalstamu Atviros visuomenės fondu tiesiogiai arba per šiai struktūrai pavaldžius filialus.

Šią sensacingą informaciją pakomentavo Europos Parlamento deputatas Nicholas Bay, kuris paskelbtus duomenis pavadino „iš tiesų siaubingais“.
Jo nuomone, „filantropo“ Soroso parengta ilgalaikė strategija per tokius globalinius fondus užtikrino jam tokią įtaką, kurios galėtų pavydėti daugelis valstybių vadovų.

Kišeninė Džordžo Soroso kvaziteisinė kontora EŽTT

Prancūzijos “Nacionalinio fronto” partijos lyderė Marine Le Pen žengė dar toliau vertindama tokią situaciją. Savo „Twitter“ tinklalapyje ji paskelbė, kad Prancūzija turėtų nustoti vykdyti EŽTT priimtus sprendimus.
Ji paragino Prancūzijos prezidentą Emanuelį Macroną atkreipti dėmesį į susidariusią situaciją ir įpareigoti Prancūzijos Kasacinį teismą bei šalies Valstybės Tarybą nuo šiol nevykdyti EŽTT sprendimus.
„Laisva valstybė turi veikti prieš tokias nedemokratiškas manipuliacijas!“ – parašė Marine Le Pen.
Europos žmogaus teisių teismo sprendimai yra privalomai vykdytini valstybėse, kurių atžvilgiu jie priimti, kurių konstitucijose yra įtvirtintas tarptautinės teisės primatas virš nacionalinės teisės ir kurios yra pasirašiusios Europos Žmogaus Teisių Konvenciją.

Tarptautinio nusikaltėlio, klintonido ir demokrato Džordžo Soroso Atviros visuomenės korupciniai fondai veikia visose JAV kolonijose ir turi milžinišką įtaką marionetinių proamerikietiškų chuntų valdžios aparatuose. Lietuvoje taip pat veikia šio nusikaltėlio kuruojamos korupcinės struktūros. Lietuvos Laisvosios Rinkos instituto “ekspertai” greitai daro karjerą, tampa Seimo nariais, didžiųjų miestų merais, užima atsakingas pareigas vyriausybėje. Atviros Lietuvos fondo aferistai sėkmingai kopia karjeros laiptais, ir taip pat sėkmingai daro žalą Lietuvai, rengia visokias jaunimo zombinimo programas, užsiima nelegalios emigracijos skatinimu, įvairių iškrypimų propaganda, steigia įvairius rusofobinius Rytų studijų centrus, demokratinės minties, demokratinės visuomenės, žmogaus teisių stebėjimo ir panašius institutus, kurių veiklos turinys yra arši rusofobija bei nacionalinių interesų pardavinėjimas.

Vaizdo rezultatas pagal užklausą „egidijus kūris“
Europos Žmogaus Teisių teismo teisėju nuo Lietuvos 2013 metais tapo Soroso augintinis Egidijus Kūris po to, kai taip gražiai pasitarnavo JAV globalistams Lietuvos Prezidento Rolando Pakso neteisėto nušalinimo nuo valdžios farse.
Lietuvos landsberginė chunta, ištikima Džordžo Soroso nešvaraus verslo interesų gynėja ir nuolanki klintonidų tarnė, nuolat garsėja įvairiuose skandaluose-nusikaltimuose prieš Lietuvą, tačiau sorosinė agentūra Lietuvos žiniasklaidoje visus Soroso tarnų nusikaltimus arba nuslepia, arba pateikia kaip laimėjimą. Kad Soroso fondai grubiai kišasi į visų pasaulio valstybių vidaus reikalus, rinkimus, niokoja JAV kolonijų nacionalines ekonomikas – jau seniai visiems žinoma banali paslaptis. Tačiau turėdamas neribotą įtaką visose nacionalinės valdžios šakose tarptautinis aferistas ir nusikaltėlis Džordžas Sorosas toliau išlieka nepasiekiamas teisingumui – jo sustatytos marionetės visada atidirba iš boso gautus sidabrinius.

Maskvoje, eidamas 96 metus, mirė paskutinis Tarybų Sąjungos maršalas Dmitrijus Jazovas. Sunkią ir ilgą kovą su liga paskutinis darbo žmonių valstybės, proletariato imperijos karvedys pralaimėjo.

Maršalo laidotuvės vyks vasario 28 dieną federalinėse karinio memorialo kapinėse Mitiščiuose.

Tarybų Sąjungos maršalas Dmitrijus Jazovas

Dimitrijus Jazovas buvo paskutinis TSRS gynybos ministras ir paskutinis dar gyvas Tarybų Sąjungos maršalas, savo karinę epopėją pradėjęs dar Didžiojo Tėvynės karo metais.

1941 metai, D. Jazovui dar tik šešiolika metų, o jis jau Maskvos pėstininkų mokyklos kursantas

 

Už žygdarbius Didžiojo Tėvynės karo metais jis buvo apdovanotas Raudonosios žvaigždės ordinu. TSRS Gynybos ministerijai D.Jazovas vadovavo nuo 1987 m. gegužės iki 1991 m. rugpjūčio mėn. Tuo metu Tarybinė armija, sėkmingai įvykdžiusi visas karines užduotis, tačiau dėl tarybinės vadovybės, pirmiausiai M.Gorbačiovo ir tuometinio užsienio reikalų ministro E. Ševardnadzės, išdavystės priversta pasitraukti, buvo organizuotai išvesta iš Afganistano, kuris nedelsiant buvo okupuotas JAV-NATO karo nusikaltėlių gaujos ir kenčia Vakarų kryžiuočių karo nusikaltimus iki pat šios dienos.

TSRS Gynybos Ministras maršalas D. Jazovas priima Pergalės paradą Maskvoje

Nuo 1987 m. D.Jazovas buvo Tarybų Sąjungos Komunistų partijos (TSKP) Centro komiteto narys ir kandidatas į Centro komiteto politinio biuro narius, nuo 1990 m. – TSRS Prezidento tarybos narys, vėliau TSRS Saugumo tarybos narys.

1991 m. rugpjūčio mėn., matydamas nusikalstamus TSKP Generalinio sekretoriaus M. Gorbačiovo ir Rusijos federacijos vadovo B.Jelcino bandymus parduoti darbo žmonių valstybę Vakarų kolonizatoriams, pirmiausiai JAV ir Anglijos kapitalistams, būdamas patriotiško Valstybinio ekstremalių situacijų komiteto nariu, maršalas įsakė įvesti į Maskvą tankus ir kitą karinę techniką, kad apginti darbo žmonių valstybę nuo valstybinių perversmininkų (maidaunų, sąjūdiečių). Tačiau Vakarų imperialistų įvykdytas valstybinis perversmas nugalėjo, į valdžią buvo pastatyta proamerikietiška B.Jelcino chunta. D. Jazovas TSRS išdavikų buvo suimtas ir apkaltintas valstybės išdavyste. Įprastas CŽV spalvotos revoliucijos scenarijus tuometinėse Tarybų Sąjungos respublikose. Tėvynės išdavikai, įvairūs nacionalistai-nacių kolaborantai, pasislėpę po liberalų, demokratų kaukėmis ir demagogija, vadovaujami ir finansuojami JAV/JK specialiųjų tarnybų, įvykdo antiliaudinį, antivalstybinį nusikaltimą valstybės perversmą, užgrobia valdžią ir susidoroja su patriotais ciniškiausiu būdu – valstybės išdavikai paskelbia valstybės priešais šalies patriotus.
1994 m. vasario mėn. TSRS išdavikai maršalą išleido į laisvę pagal amnestiją. D. Jazovas niekada nesigailėjo dėl šio savo bandymo apginti TSRS darbo žmonių valstybę nuo JAV-NATO karo nusikaltėlių okupacijos ir jų parankinių liberalų chuntos išdavystės.

Pagal panašų scenarijų proamerikietiški režimai susidorojo visose buvusiose Tarybų Sąjungos respublikose. 2019 m. kovo 27 d. baudžiamojoje byloje dėl 1991 m. sausio 13 d. įvykių Vilniaus apygardos teismas nuteisė Dmitrijų Jazovą dešimties metų kalėjimui. Landsberginis teismas griežtai pagal tuometinius įstatymus veikusį TSRS Gynybos ministrą pripažino kaltu dėl … karo nusikaltimų ir nusikaltimų žmoniškumui, kas visiškai prieštarauja šių nusikaltimų apibrėžimui, duotam tarptautinės teisės normų. Valstybinį kaltinimą palaikęs prokuroras teismo reikalavo skirti D. Jazovui bausmę iki gyvos galvos.
Rusijos Generalinės Prokuratūros Tardymo komitetas iškėlė baudžiamąją bylą visiems šioje byloje dalyvavusiems Lietuvos teisėjams, prokurorams dėl žinomai nekaltų žmonių sausio 13 byloje nuteisimo. Kai kurie landsberginiai veikėjai tokį Rusijos prokuratūros sprendimą – iškelti baudžiamąją bylą Lietuvos teisėsaugininkams, nuteisusiems žinomai nekaltus TSRS pareigūnus Sausio 13 byloje – vadina juokingu, tačiau tai nėra juokinga – tai gali turėti ilgalaikes ir labai rimtas pasekmes ne tik kišeniniams landsberginės chuntos teisėjams, prokurorams, bet ir visai nieko dėtiems Lietuvos piliečiams, deja.

Bet kokiu atveju, paskutinis Tarybų Sąjungos maršalas Dmitrijus Jazovas teisingumo Lietuvoje jau nematys. Jis išėjo kaip ir dera kariui – aukštai iškelta galva, niekada nesulaužęs duotos priesaikos ir nenugalėtas.

Švedijos Aukščiausias teismas paliko galioti Stokholmo arbitražo bei Švedijos Svea Apeliacinio teismo sprendimus Lietuvos ir „Gazprom“ ginče dėl Rusijos dujų pirkimo sąlygų.

Švedijos Aukščiausiasis Teismas atmetė Lietuvos apeliacinį skundą ir paliko galioti Stokholmo arbitražo sprendimą dėl rusiškų dujų pirkimo sąlygų.

2019 m. Gruodžio 12 d. Švedijos Aukščiausiasis Teismas paliko nepakeistais Stokholmo arbitražo bei apeliacinio teismo sprendimus. Švedijos Aukščiausiojo Teismo sprendimas galutinis ir neskundžiamas. Lietuvos konservatorių ir ši avantiūra, kaip ir visos per paskutinius 30 metų, baigėsi nuostoliais, kuriuos turės apmokėti paprasti Lietuvos žmonės.

Primename, 2019 metų liepą Švedijos Svea apygardos apeliacinis teismas atmetė Lietuvos apeliacinį skundą dėl 2016 m. birželio 22 d. Stokholmo arbitražo sprendimo panaikinimo ginče tarp Lietuvos ir UAB„ Gazprom “ dėl Rusijos dujų pirkimo sąlygų kaip nepagrįstą, neatsižvelgė nei į vieną Lietuvos skunde išdėstytą argumentą ir nepatenkino nei vieno iš skunde pateiktų reikalavimų.
Apeliacinis teismas šioje byloje visa apimtimi patvirtino Stokholmo arbitražo sprendimą, kuriuo buvo atmesti visi dar Lietuvos konservatorių ir liberalų efektyvių menedžerių vyriausybės, prezidentei Daliai Grybauskaitei palaiminus, sukurpti iš piršto laužti reikalavimai dėl Rusijos dujų pirkimo sąlygų.
Visų pirma buvo atmestas reikalavimas susigrąžinti apie pusantro milijardo eurų iš „Gazprom“, sumokėtų už patiektas dujas, o dujų kaina, kuri buvo mokama už dujas, Rusijos bendrovės patiektas pagal dvišalį Lietuvos ir “Gazprom”o susitarimą laikotarpiu nuo 2006 m. iki 2015 m., buvo pripažinta teisinga ir atitinkanti rinkos kainas.
Lietuva pagal šį sprendimą yra įpareigojama atlyginti Rusijos bendrovei visas bylinėjimosi išlaidas.
Primename bylos atsiradimo peripetijas. 2012 m. spalio 3 d., D. Grybauskaitės ir A. Kubiliaus nurodymu, Lietuvos Respublikos Energetikos ministerija, tuo metu jai vadovavo žymus konservatorių “energetikas” Arvydas Sekmokas, pateikė Stokholmo prekybos rūmų arbitražui ieškinį Rusijos bendrovei „Gazprom“.

“Efektyvūs” konservatorių ir liberalų naktinių reformų ekonominių stebuklų magai pareiškė, kad Rusijos bendrovė pažeidė akcininkų sutartį su AB„Lietuvos dujos“ ir nustatė dujų tiekimo sutartimi nesąžiningas dujų kainas Lietuvai ir pareikalavo iš Gazprom’o kompensuoti penkis milijardus litų (tuo metu tai sudarė apie 1,4 mlrd. Eurų). Vertėtų visiems atsiversti didžiausių Lietuvos melo propagandos valatkodelfinės purvasklaidos ruporų archyvus ir dar kartą pasigėrėti, kokius ditirambus tuo metu giedojo Lietuvos presstitucijos frykai, kurie iki pat šiol nuodija Lietuvos žmonių masinę sąmonę. Nei vienas iš jų neatsakė jokiu būdu. Iki pat šiol, jau 30 metų, jie platina dezinformaciją ir … niekas jų nebaudžia?…


„Gazprom“’as, savaime suprantama, su tokiais iš piršto laužtais landsbergistų reikalavimais nesutiko, kadangi dujos buvo tiekiamos pagal tipinę ilgai ir patikimai veikusią tiekimo sutartį, o kaina joje buvo nustatoma pagal pasaulyje priimtus laisvos rinkos kriterijus. Maža to, Lietuvai Gazpromas taikė žymias nuolaidas. Tačiau proamerikeitiška landsberginė chunta yra apsėsta kvaziidėjos – kenkti Rusijai ir tokiu būdu tarnauti JAV, aukojant Lietuvos nacionalinius, ekonominius, socialinius ir visus kitus valstybės interesus. Todėl politiniai konjunktūriniai landsbergistų interesai visada dominuoja visuose proamerikietiško Lietuvos režimo sprendimuose, kurie dažnai laviruoja ant antivalstybinės veiklos ribos ir tiesiog seniai reikalauja konservatorių-liberalų partijų veiklos tyrimo ir įvertinimo baudžiamojo įstatymo prizmėje.
2016 m. birželio mėn. Stokholmo prekybos rūmų arbitražas atmetė Lietuvos ieškinį dėl piniginės kompensacijos kaip visiškai nepagrįstą. Tų pačių metų rudenį Lietuvos energetikos ministerija pateikė apeliacinį skundą aukštesnės intancijos teismui prašydama panaikinti minėtą Stokholmo arbitražo sprendimą.
2017 m. birželio mėn. Gazprom’as pateikė apeliacinei instancijai atsiliepimą į Lietuvos skundą. Lietuvos Energetikos ministerija, jau kontroliuojama R.Karbauskio valstiečių, spalio mėn. jau beviltiškoje teisminio ginčo stadijoje dar pateikė savo rašytinę nuomonę šiame ginče – tipo, ką privirė konservatoriai ir dešimt valstiečių nepajėgs išvežti.
Posėdis įvyko 2019 m. gegužės mėn. Lietuvos valatkodelfinėje presstitucijoje tyla apie šį konservatorių dar vieną ekonominį “stebuklą” – ne comme il faut.


Klausimas lieka atviras. Konservatoriai nenorėjo, kad pakenkti Rusijai ir patarnauti savo šeimininkams iš Vašingtono, pirkti iš Gazprom’o dujas Lietuvai žymiai mažesne nei rinkos kaina – jie užsimanė, kad Gazprom’as jiems dar ir primokėtų už Rusijos tiekiamas dujas. Dabar teks pirkti dujas žymiai brangiau ir dar apmokėti landsbergistų padarytus nuostolius. Kiek dar tai tęsis? Telekomas, Mažeikių nafta, TEO, Visagino atominė, jūrų laivynas, žemės ūkis, pramonė, Snoro ir Ūkio bankai…
Kiek dar lietuvių tauta ketina mokėti už konservatorių-liberalų bajorų lėbavimus valstybės sąskaita?…

Lietuvoje ne mokytoja iš Klaipėdos, papasakojusi tiesą apie tarybinę ir dabartinę Lietuvos tikrovę, kelia grėsmę Lietuvos saugumui. Ne Algirdas Paleckis, be teismo kalinamas belangėje jau pusantrų metų, yra pavojus Lietuvai. Sugriauti valstybę nereikia išorės priešų – Lietuvoje tam užtenka savų “patriotų” konservatorių, liberalų, kurie aptarnauja JAV interesus savo tautiečių gyvybinių interesų sąskaita.

Šaltinis: https://lt.rubaltic.ru/politics/26012018-landsbergis-sausio-13j-siek-kraujo-kuris-jam-leist-tapti-tautos-didvyriu/?fbclid=IwAR0r4QUrvvT_BiE71URf1qv1U4_-sSpc4nzgkoA_1QAtMfoxxb72quz1PzU

Kruvinieji 1991 metų sausio 13-osios įvykiai prie Vilniaus televizijos bokšto tapo vienu iš valstybės sukūrimo mitų. Dabartinė Lietuvos valdžia atidžiai seka, kad visuomenė neabejotų, jog kalti tik tarybiniai kariškiai, kurie esą nužudė nepriklausomybės šalininkus. Tačiau tų įvykių liudininkų parodymai atskleidžia tikrąjį jų vaizdą ir įrodo, jog prieš 26 metus sukurta ir iki šiol akylai saugojama versija yra melas. Apie tai, kas ir kodėl suplanavo kruviną sausio 13-osios akciją, analitiniam portalui RuBaltic.Ru papasakojo buvęs Lietuvos Aukščiausiosios Tarybos deputatas ir antrasis LKP CK (TSKP platformoje) sekretorius Vladislavas Švedas:

— 1990 metų kovo 11-osios naktį Lietuvos TSR Aukščiausioji Taryba, kuriai vadovavo Vytautas Landsbergis, paskelbė Lietuvos nepriklausomybę, tačiau daugiau kaip metus jos nepripažino pasaulio bendrija. Bet ir po tragiškų sausio 13-osios įvykių pasaulio lyderiai tylėjo. Ką visa tai reiškė?

— Nepriklausomybės paskelbimas — gana reikšmingas aktas, bet jis tik visiškos valstybės nepriklausomybės preliudija. Siekdama būti išties nepriklausoma, valstybė privalo: kontroliuoti visą savo teritoriją, sienas, turėti nuosavą, pasaulio pripažintą valiutą, karines pajėgas, sugebančias apginti nepriklausomybę, atstovavimą tarptautinėse organizacijose ir t.t. Antai Katalonija paskelbė nepriklausomybę, kaip ir Lietuva 1990 metais. Ir ką? Pareiškimas, jog atkuriama nepriklausomybė, respublikoje nebuvo paremtas realia situacija.

Algirdas Paleckis, archyvinė nuotrauka

Paleckio advokatas išaiškino, kodėl politikas lieka sulaikytas

“Šnipinėjimo skandalas” Lietuvoje (23)

Išskirtiniame Sputnik Lietuva straipsnyje gynėjas teigė, kad politiniuose reikaluose niekuomet nebūna objektyvumo

VILNIUS, rugpjūčio 7 — Sputnik. Buvusio Socialistinio liaudies fronto lyderio Algirdo Paleckio advokatas Algis Petrulis paaiškino, kodėl Lietuvos apeliacinis teismas atmetė prašymą sušvelninti kardomąją priemonę. Apie tai jis kalbėjo išskirtiniame interviu Sputnik Lietuva.

Algirdas Paleckis, archyvinė nuotrauka
© SPUTNIK / РАМИЛЬ СИТДИКОВ

Gynėjas taip pat pasidalino informacija apie kalinio sveikatos būklę.

“Sveikata blogėja. Jo ūgis 188 cm, o dabar jis sveria 60 kilogramų. Jau net ne gydytojas gali pastebėti, kad sveikata pablogėjo. Jis sėdi vienutėje ir išeina tik vienai valandai, kur nemato nei saulės, nieko, tik trijų-keturių metrų kambarys. Draudžiama susitikti su žmona, sprendimas jau priimtas, ir su tėvais … [Įkalinimas] pratęstas iki metų”, — teigė Petrulis.

Pasak advokato, kaliniui buvo suteikta medicininė pagalba praėjus dešimčiai dienų po kreipimosi. Tokį ilgą laukimą lemia ilgos eilės.

Kaip pats Paleckis pasakojo Petruliui, gydytojai skyrė jam antrą valandą pasivaikščiojimo, taip pat išrašė vitaminų bei atliko tyrimus.

Gynėjas teigė, kad teismas atsisakė sušvelninti kaliniui paskirtą prevencinę priemonę, paaiškindamas tuo, kad Paleckis gali pabėgti iš šalies.

“Čia nesprendžiama, ar jis kaltas, ar ne, o tik dėl kardomosios priemonės. <…> Jis vaikystėje gyveno Maskvoje, būdamas šešerių ar septynerių metų. Ir antra priežastis yra tai, kad jis moka daug kalbų. Kaip sakė teismas, jis yra poliglotas … Ir teismas pasakė, kad dėl šios aplinkybės jis gali greitai integruotis į kitą visuomenę, ir tai neleidžia teismui jį paleisti”, — sakė advokatas.

Petrulis pabrėžė, kad Paleckio byla yra uždara, todėl informacija apie jį viešai neskleidžiama.

“Politinėse bylose nebūna objektyvumo. Jei nuspręsta, kad jis turi sėdėti, jis sėdės, ir viskas. <…> Jis negali savęs apšmeižti. Jis tiesiog turi išlikti tokiomis sąlygomis, kokios yra. Jei būtų buvę kokių kaltinimų, jis būtų atsakęs į juos, bet jų nėra. Nėra į ką atsakinėti. Manau, kad tai nėra kaltinimai, tai — projektas”, — teigė gynėjas.

Opozicijos politikas Paleckis nuo praėjusio rudens laikomas kalėjime dėl įtarimų “šnipinėjimu Rusijos naudai”.

Praėjusių metų gruodį Lietuvos žvalgybos pajėgos paskelbė, kad atskleidė “šnipų tinkle”, kuris tariamai rinko informaciją “Rusijos Federacijos naudai”. Jie pranešė, kad įtariami suimtas Paleckis ir šeši jo bendrininkai.

Balandžio pabaigoje Lietuvos generalinė prokuratūra pakomentavo žiniasklaidoje pasklidusią informaciją apie įtariamojo “dingimą”. Prokuratūros atstovai patvirtino, kad opozicijos politikas vis dar yra sulaikytas, o tyrimo interesai detalės negali būti atskleistos.

Liepą Kauno apylinkės teismas pratęsė Paleckio suėmimą 3 mėnesiams, po to gynyba pateikė ieškinė kardomosios priemonės sušvelninimui. Tačiau Lietuvos apeliacinis teismas atmetė advokato prašymą.

Rusijos užsienio reikalų ministerijos atstovė Marija Zacharova, reaguodama į Paleckio atvejį, pabrėžė, kad Lietuva demonstruoja visišką demokratinių vertybių, kurias ji gyrė stodama į Europos Sąjungą ir NATO, atsisakymą ir galbūt net jų atmetimą.

Temos:
“Šnipinėjimo skandalas” Lietuvoje (23)

Dar šia tema

Paleckis ir kitų asmenų grupė kaltinami šnipinėjimu Rusijos naudai
Prokuratūra patvirtino, kad Paleckis tebėra suėmimo vykdymo įstaigoje
Paleckis vadina Grybauskaitę “pagrindine fašiste Lietuvoje”
Paleckis atskleidė, kaip Lietuvos valdžia susidoroja su nepageidaujamais žmonėmis
Tegai:
Algirdas Paleckis
P.S.Reikia, kad visi pasakytų ir nuolat kartotų, kol tai liausis – “Landsberginei chuntai – NE!”, “Landsberginę chuntą – į tautos Tribunolą!” . Šioje byloje ne A.Paleckiu susidoroja JAV 5 kolona, landsberginė chunta – šioje byloje fašistinis režimas susidoroja su pamatiniais demokratinės visuomenės principais, naikina pilietinės visuomenės pamatus, šioje byloje chunta susidoroja su kiekvienu Lietuvos piliečiu. Net ištikimiausias landsberginės chuntos šuva, fanatiškas JAV, Didžiosios Britanijos kolonijinės sistemos vergas, Vakarų kolonizatorių ištikimiausias “patriotas” lengvai taps korumpuotos antiliaudinės klikos sarginių šunų – parsidavusių žurnaliūgų ir sisteminių teisėjų, prokurorų, policininkų, saugumo šnipų – auka bet kuriuo momentu. Tai tik laiko klausimas. Tylinčius ir nuolankius landsberginė chunta ryja tyliai. A.Paleckis – tai matoma figūra, sakralinė landsberginės chuntos auka, kurios parodomajam sunaikinimui Vakarų inkvizitoriai bando suteikti ritualinės socialinės žmogžudystės formą. Vakarų kolonizatorių vykdomas parodomasis A.Paleckio represavimo farsas – tai lyg viduramžių eretikų deginimo laužas miesto aikštėje, lydimas išsigimusių, žmogišką pavidalų praradusių chuntos apmokamų valatkodelfinių minios lojimo. Šitie “žiniasklaidos” veikėjai – ykspeerrrdai, anal’itikai, presstitutai ir panašūs (pypt!) – tikisi, kad jų niekšybė gyvuos amžinai, kad jie nebaudžiamai galės vykdyti nusikaltimus prieš visuomenę iki laiko pabaigos. Niekas nesitęs amžinai. Anksčiau ar vėliau režimo šunys privalės stoti prieš Tribunolą ir atsakyti už visus savo įvykdytus nusikaltimus. LAISVĘ ALGIRDUI PALECKIUI! LANDSBERGINĘ CHUNTĄ – Į TAUTOS TRIBUNOLĄ!
Dalinamės visi ir visuose įmanomose vietose. Landsberginė chunta ne A.Paleckį represuoja – JI ATĖJO ŽUDYTI TAVĘS. TAI TIK LAIKO KLAUSIMAS – ŠIANDIEN NIEKAS LIETUVOJE NĖRA SAUGUS NUO CHUNTOS SARGINIŲ ŠUNŲ TERORO!

Landsberginės chuntos valdomoje Lietuvoje, tūkstančius kaimų ištiko liūdnas europinės kolonizacijos likimas.

Jau šviesios atminties ilgametis kaimo vadovas Juozas Saročka matė, kaip kaimas augo, klestėjo prie tarybų valdžios, o dabar sensta, nes jaunimas skrenda svetur laimės ieškoti.

Vienas seniausių Natkiškių gyventojų Juozapas Saročka „Šilokarčemos“ korespondentui prisiminė tuos laikus, kai šiame kaime buvo tik 15 namų. Pasirodo, įdomių dalykų atsitinka Pagėgių krašte – prabėgus pusei amžiaus, Natkiškiai pasidarė kaip miestelis, o miesto statusą turinti Panemunė tapo mažiausiu miestu Lietuvoje…

Natkiškių seniūnė Vilyta Sirtautienė pasidžiaugė, kad 82-ąjį gimtadienį neseniai šventęs J. Saročka šiame kaime paliko didelį indėlį. Per 27-erius jo vadovavimo Natkiškių tarybiniam ūkiui metus išaugo nauja gyvenvietė su asfaltuotomis gatvėmis, daugelyje namų yra miestietiški patogumai.

J. Saročkos gyvenimas Natkiškiuose prasidėjo 1961 metais. Jaunas vyras, baigęs tuometį Šiaulių žemės ūkio technikumą, gavo siuntimą į Pagėgių rajoną. Pradėjo dirbti Lauksargių tarybinio ūkio Oplankių skyriaus valdytoju. Darbą atlikdavo puikiai, todėl netrukus buvo paaukštintas pareigose – perkėlimo tvarka nuo 1961-ųjų gruodžio 15-osios paskirtas Natkiškių tarybinio ūkio vyriausiuoju agronomu. Po ketverių metų tapo šio ūkio direktoriumi.

J. Saročka tebeprisimena, kad kai atvyko į Natkiškius, šiame kaime buvo vos penkiolika namų, ir tik trys iš jų – naujesni. Bet užtat aplinkiniuose kaimuose buvo daugybė sodybų, kurių šiandien nebėra – jų vietoje plyti tik dirbami laukai bei pievos. J. Saročkos vadovavimo tarybiniam ūkiui metais pradėta kelti žmones iš vienkiemių, statyti Natkiškiuose individualius ir daugiabučius namus. Ūkio statybininkų brigadoje tuo laiku dirbo net 60 vyrų.

„Man atvykus į Natkiškius, čia buvo tik ūkio kontora, mokykla, parduotuvė, valgykla, paštas, medicinos punktas, apylinkės vykdomasis komitetas, lentpjūvė, ūkio mechaninės dirbtuvės senoje daržinėje, evangelikų bažnyčia ir klebonija“, – vardijo buvęs ūkio vadovas.

Jis pasakojo, kad tuomet visoje Lietuvoje jau buvo prasidėjęs vienkiemių griovimo vajus. Melioratoriai griovė sodybas, pastatų griuvenas tiesiog užkasdami giliai žemėje, valdžia tuos pastatus įkainodavo. Ūkio statybininkų brigada pastatydavo naują namą gyvenvietėje, o kiek dar trūkdavo pinigų prie priskaičiuotos buvusios sodybos vertės, naujakurių šeima turėdavo atsiskaityti išsimokėtinai per keliolika metų.

Natkiškiuose taip pat pastatyta didžiulė nauja mokykla. Mat 1961-1962 mokslo metais buvo 170 mokinių, todėl labai reikėjo naujo pastato su erdviomis klasėmis. Dabar 1-10 klasėse besimoko tik 72 vaikai. Pastatytas ir dviejų aukštų vaikų lopšelis-darželis. Tais laikais darželyje buvo keturios grupės – jas lankė daugiau nei šimtas vaikų. Dabar darželio nebėra, nes didžioji dalis jaunų žmonių išvažiavo į miestus arba emigravo geresnės laimės ieškoti į kitas šalis. Mokyklos patalpose priešmokyklinio ugdymo grupę lanko tik septyni vaikai.

Šiandien statistika įdomi – Natkiškių kaime gyvena apie 500, o Panemunės mieste – apie 200 žmonių.

J. Saročka pasakojo, kad jo vadovavimo ūkiui laikais ir bedarbių nebūdavo, priešingai – visada trūkdavo darbo rankų. Vyrai dirbdavo statybininkais, mechanizatoriais. Tik jauni žmonės vengdavo darbo fermose, nes reikėdavo anksti keltis, o ir kvapai ten ne patys maloniausi…

Buvo ir gerų dalykų – Druskininkų „Eglės“ sanatorijoje ūkis turėjo išsipirkęs dviejų vietų kambarį. Profsąjunga skirstydavo nemokamus kelialapius. Natkiškiuose netgi kaip kokiame mieste veikė „Lelijos“ siuvimo fabriko cechas, kuriame dirbo apie 20 siuvėjų.

„Žmonės augino vaikus, leido juos į mokslus ir taip gyveno. Pašalpų niekam nereikėdavo mokėti“, – prisiminė J. Saročka. O paklaustas, ar nesijaučia gimęs per anksti, atsakė: „Nepasirinksi nei savo gimimo, nei mirties laiko. Kaip likimo skirta ir Dievo duota, taip viskas ir įvyksta“.

Tikrai, taip būna ne tik žmonių, bet ir kaimų bei miestų gyvenimuose. Natkiškių gimimo data – 1709-ieji, kai tuomet sudarytame Tilžės apskrities ūkininkų sąraše buvo išvardyta 18 natkiškiečių. Ateina laikas gimti, augti, dirbti, neprašyta atsėlina ir mirties diena.

Praėjusį sekmadienį Natkiškiuose vyko tradicinė, dar Juozo Saročkos pastangų dėka gimusi, kaimo žmonių šventė. Liberalių demokratų tuščių, beprasmiškų kalbų sraute vargu bau ar buvo prisimintas šis tiek daug kaimui nuveikęs doras, sąžiningas žmogus – Juozas Saročka…

Šaltinis: https://www.silokarcema.lt/naujiena/7329_natkiskiai-klestejo-kol-atsidare-vartai-i-europa–.html?fbclid=IwAR3gYcnA52TRmNQrlHWzo4BmTHnutqn86uAVG_06KxaIm2fPZZGu7MeZN6w

 
 

Sausio 13 įvykiai Vilniuje vėliau ir Rygoje,Oranžinė Revoliucija,Maidanas,Arabų Pavasaris,Rožių Revoliucija ir galybė kitų yra organizuojama Sorošo ir jai artimų finansininkų grupuočių su tikslu perimti šalių ekonomikas ir perimti politinio ir kultūrinio establišmento kontrolę kartu su teismais,prokuratūra ir spec tarnybomis,o jei planas pavyksta ir su kariuomene.

Griuvus Sovietų Sąjungai nebebuvo pinigų ir amerikiečiai perėmė Rytų Europą į savo įtakos zoną.Lietuvos politinio elito suformavimas Sorošui kainavo 40 milijonų dolerių.Vėliau buvo susitarta propagandinius kanalus įskaitant ir LRT finansuoti pačių mokesčių mokėtojų sąskaita,VSD moka pinigus kovai su Rusijos įtaka sukurtai Jorkšyrų Elfų grupuotei už sėdėjimą feisbuke,Delfi,Lryto portaluose ir liberalizmą šlovinančių komentarų rašymą.

Tai globalus procesas,labai gerai kordinuotas mažai apmokamas ir labai greitai atsiperkantis.Taip buvę komunistai ir jų vaikai žurnalistai patapo aršiais amerikiečių sąjungininkais.Kur kas įdomesni globalistų judesiai vyko šiaurės Afrikoje,kur milijonai konservatyvaus islamo ir diktatūros įbauginų jaunuolių išėjo į gatves.

 

2010–12 arabų šalis apėmusi demonstracijų, ginkluotų susirėmimų ir perversmų banga. 2010 12 arabiškoje Šiaurės Afrikos šalyje Tunise prasidėję masiniai protestai prieš vietinį režimą davė pradžią 2011 pirmoje pusėje nuvilnijusiai pilietinių maištų bangai pusėje tuzino arabų šalių. Savo prigimtimi Arabų pavasaris buvo panašus daugelyje šalių – į gatves protestuoti prieš diktatoriškus nacionalinius režimus, skurdą, korupciją, nepotizmą ir klientelizmą, reikalauti pilietinių teisių bei laisvių 2011 01–03 išėjo šimtatūkstantinės beginklių piliečių minios, pagrindinių miestų aikštėse įkūrusios protestuotojų palapinių miestelius.

Varomoji protestuotojų jėga buvo išsilavinęs, neretai progresyvus ir prodemokratiškas miestų jaunimas, esamõs sociopolitinės ir socioekonominės sąrangos savo šalyse sąlygomis nematantis socialinio mobilumo perspektyvų. Pirminėje savo fazėje, ypač žlugus keliems ilgamečiams autokratiniams režimams, Arabų pavasaris pasaulyje buvo sukėlęs arabų šalių demokratizacijos viltis, kurios, kaip parodė tolesni procesai, daugeliu atvejų buvo nepamatuotos.

Prasidėjusio beveik identiškai Arabų pavasario tolesnė eiga ir jo padariniai skirtingose arabų šalyse buvo nevienodi. Tunise protestai jau 2011 01 baigėsi prezidento Z. el A. Ben Ali
viešu atsistatydinimu ir pabėgimu iš šalies. Egipto prezidentas M. H. Mubarakas 2011 02 buvo priverstas atsistatydinti. Bahreine su protestuotojais 2011 03 susidorota padedant šalies režimo pasikviestoms Saudo Arabijos ginkluotosioms pajėgoms. Libiją valdęs M. al Kaddafi maištininkų buvo nužudytas po kelis mėnesius trukusios režimo šalininkų ir maištininkų, NATO pajėgų remiamų iš oro, kovos.

Jemeno prezidentas A. A. A. Salihas posto atsisakė tik 2011 11, bet ne dėl protestuotojų spaudimo, o tik sunkiai sužeistas per pasikėsinimą. Sirijoje protestai 2011 rudenį virto ginkluotu sukilimu prieš B. al Assado režimą, 2012 jis peraugo į beveik visą šalį apėmusį Sirijos pilietinį karą.

Keliose kitose arabų šalyse (Maroke, Jordanijoje, Alžyre) protestai buvo ne tokie gausūs ar ilgalaikiai ir nesąlygojo esminės režimo ar vidaus politikos kaitos ir lėmė tik kosmetinius šalies konstitucijos bei vyriausybės sudėties pakeitimus.Arabijos pusiasalio monarchijose, išskyrus Bahreiną, nebuvo jokių ženklesnių protesto akcijų ar neramumų.

Visose arabų šalyse (Tunise, Egipte, Libijoje, Jemene), kuriose žlugo ilgamečiai autokratiniai režimai, tarptautinių stebėtojų vertinimu, 2011–12 įvyko laisvi ir demokratiški rinkimai, kurie atvėrė kelią į valdžią konservatyvioms religinėms politinėms jėgoms, atstovaujamoms islamo revaivalistų. Tačiau daugumoje šių šalių valdžios pasikeitimas atnešė ne stabilumą, bet dar daugiau politinės įtampos, kuri Libijoje ir Jemene netrukus lėmė pilietinius karus bei faktinį valstybių žlugimą.

Libijoje per dvejus atskirus rinkimus buvo išrinkti du vienas kito legitimumą neigiantys parlamentai, nors nė vienas jų realios valdžios neturėjo, nes padėtį kontroliavo viena kitai priešiškos regioninės ginkluotos draugovės. Jemene didelę dalį teritorijos su sostine Sana 2014 09 perėmė šiaurinių genčių maištininkai, žinomi hučių pavadinimu, o išrinktasis prezidentas pasitraukė į Saudo Arabiją, kurios oro pajėgos nuo 2015 03 pradėjo hučių valdomų teritorijų sistemingą bombardavimo iš oro ir blokados kampaniją (2017 pabaigoje tebesitęsė).

Egipte 2013 07 įvykdytas karinis perversmas, iš valdžios pašalintas demokratiškai išrinktas prezidentas, o karinis režimas uždraudė valdžioje buvusią politinę jėgą – Musulmonų broliją
– ir ėmėsi politinių represijų, taip sugrąžindamas šalį į padėtį, buvusią iki Arabų pavasario. Vieninteliame Tunise demokratizacijos procesas nenutrūko – po 2014 pabaigoje įvykusių rinkimų valdžia perduota taikiai.

Atsižvelgiant į ginkluotos kovos intensyvumą, destrukcijos mastą bei aukų skaičių, galima teigti, kad skaudžiausi Arabų pavasario padariniai buvo Sirijai: per pilietinį karą iki 2017 pabaigos žuvo 350–450 tūkst. žmonių, 5,5 mln. pabėgo iš šalies. Be šimtų ginkluotų maištininkų draugovių, vienu ar kitu metu kontroliavusių skirtingas šalies dalis, pavojingiausia režimo išlikimui buvo Islamo valstybė ,kuri 2014 06 pabaigoje paskelbė rytinėje Sirijos dalyje ir Vakarų Irake įkurianti naują kalifato valdymo formos valstybę.

Teritorinės Islamo valstybės pretenzijos Sirijos teritorijoje tarptautinės koalicijos buvo sužlugdytos tik 2017 pabaigoje, bet pilietinis karas tuo nesibaigė, nes kelias teritorijas vis dar tebekontroliavo režimui priešiškos ginkluotos draugovės, kurias sunaikinti ar bent išstumti iš kontroliuojamų teritorijų tapo svarbiausiu režimo uždaviniu.

Egipto musolmonų brolija kažkuo panaši į Vytauto Landzbergio grupuotę nuolat prisidengiančią vėliava ir patriotiškumu.Po visais šitais procesais stovi viena pagrindinė figūra tai milijardierius Džordžas Sorošas.Jo vadovaujamas prožydiškas Atviros Lietuvos Fondas jau kartą buvo išvytas ir šitam procesui vadovavo dabar be teismo kalinamas Algirdas Paleckis.

Iš tiesų, Sorosas išvyko iš Lietuvos 2009-aisias — iškart po to, kai Lietuvos prezidente pirmą kartą, remiantis konservatorių rekomendacija, buvo išrinkta Dalia Grybauskaitė, o masiniai neramumai prie Seimo sienų buvo nuslopinti policijos.

“Mauras padarė savo darbą, mauras gali eiti.” Demokratija Lietuvoje tais metais įtvirtinta kartą ir visiems laikams, metodiniai nurodymai tolesniam demokratiniam valdymui perduoti į patikimas rankas. Viskas Lietuvoje dabar yra kontroliuojama, ir galima nukreipti dėmesį į kitas postsovietines šalis, kurias valdo tironai ir diktatoriai.

Dešimtmetį Lietuva ilsėjosi ir klestėjo ant demokratijos laurų lietuviškų “Soroso paukštelių” pastangomis ir nuosekliu vadovavimu iš rūmų Daukanto aikštėje. Šalies ekonomika augo pašėlusiu tempu ant Europos Sąjungos fondų mielių; vietoj fabrikų ir gamyklų kaip grybai po lietaus dygo priekybos centrai. Vėliau Lietuvoje įvestas euras.

Visus šiuos privalumus Lietuvos “Soros doktrinos” pasekėjai turėjo pademonstruoti savo buvusiems “komunalinio buto” kaimynams — “TSRS”. Mat, žiūrėkite, kaip reikia gyventi ir klestėti. Lietuvos prezidentė Dalia Grybauskaitė net pirmoji iš pasaulio lyderių į savo teritoriją priėmė “paskutinį diktatorių Europoje” — Baltarusijos valstybės vadovą Aleksandrą Lukašenko. Pažadėjo, tikriausiai, pasidalinti metodiniais nurodymais “nuo Sorošo”.

Tačiau paskubomis įvykdyti revoliuciją “iš viršaus” Minske nepavyko, ir pagreitinta demokratijos statybos pamoka baltarusių žemėje susisuko. Statymą padarė kruopščiai auginamiems sodinukams, kurie vėliau bus pasodinti į Baltarusijos dirvožemį. Kalba eina apie jauną tikrų kovotojų gentį, tręšiamą ir laistomą Europos humanitarinio universiteto šiltnamyje — George Soroso vardo Atviros Lietuvos Fondo vaiką.

Tada Soroso mokiniai iš Lietuvos ėmėsi ukrainiečių. Šia kryptimi pažanga padaryta didesnė. Lietuviai su Ukrainos opozicijos lyderiais pasidalino praktine režimo nuvertimo patirtimi, kurią mūsų tautiečiai įgijo 1991 metų sausį. Ukrainiečiai pasirodė esą gabūs mokiniai. “Euromaidano” scenarijus tiksliai nukopijuotas iš įvykių prie Vilniaus televizijos bokšto.

Bet grįškime prie “netikėto” Soroso grįžimo į Lietuvą. Miesčionis paklaus: “O kam? Juk Lietuvoje ir taip stipri demokratija, žodžio laisvė ir tolerancija. Net gėjų paradai vyksta reguliariai!” Taip ir yra. Tačiau miesčionis, dažniausiai, nežvelgia kelerius metus į priekį. Jam šiandien svarbiau sudurti galą su galu, išmaitinti ir aprengti vaikus bei pagyvenusius tėvus, sumokėti už komunalines paslaugas, įtikti viršininkui, ked neišvytų iš darbo. O svarbiausia — būti budriam, kad socialiniuose tinkluose neleptelėtų to, už ką Lietuvoje galima gauti amžiną žymę “prorusiškas agentas —

Sorošistai Lietuvoje pradėjo nuo intelektualų pvz kaip Kuolys.Vos prieš du metus po 8 metų pertraukos skandalingai pagarsėjusio verslo magnato, finansų rinkų spekulianto, milijardieriaus Džordžo Sorošo (George Soros) valdomas vadinamasis Atviros Lietuvos Fondas (ALF) vėl atnaujino savo veiklą Lietuvoje.

„ALF suvienyti intelektualai sekė aktualijas, jautriai stebėjo Lietuvos valstybei bei visuomenei kylančias vidaus bei išorės grėsmes ir 2015 metų pabaigoje nusprendė imtis iniciatyvos. Šiais metais sausio 19 dieną iniciatyvinės grupės susirinkime išrinkta ALF valdyba, patvirtinta veiklos strategija

ALF valdybos pirmininke išrinkta sociologė, religijotyrininkė VDU docentė Milda Ališauskienė, buvusiai ilgametei ALF valdybos pirmininkei Irenai Veisaitei suteiktas šio fondo garbės narės vardas.

Kiti nariai – LRT Radijo žurnalistė Audra Čepkauskaitė, „EIKA“ vadovas Domas Dargis, sociologas, kriminologas, VU profesorius dr. Aleksandras Dobryninas, „IQ“ vyriausiasis redaktorius ir leidėjas Ovidijus Lukošius, filosofas, VU docentas dr. Nerijus Milerius, politologė, Generolo Jono Žemaičio Lietuvos karo akademijos profesorė dr. Jūratė Novagrockienė, kultūros istorikas, VU docentas dr. Aurimas Švedas ir teisininkas, Mykolo Romerio universiteto profesorius dr. Justinas Žilinskas.

Atsikūrusio fondo vadovybė paskelbė, kad rems viešosios politikos analizės centro – Vilniaus politikos analizės instituto – steigimą ir veiklą. Taip pat ketinama skirti daug išteklių Lietuvos visuomenės „proeuropietiškoms nuostatoms stiprinti“ bei „kurti atvirą visuomenę, puoselėti dialogo kultūrą, būti traukos ir saviraiškos centru jauniems Lietuvos intelektualams bei visuomenės veikėjams“.

Sorošo fondo veikla Lietuvoje atnaujinama tuo metu kai JAV ir Rytų ir Vidurio Europos valstybėse po JAV prezidento Donaldo Trampo išrinkimo imta kritiškai vertinti Sorošo finansuojamų nevyriausybinių organizacijų veiklą. Po to, kai naujasis JAV prezidentas D. Trampas nutraukė JAV administracijos palaikymą kai kurioms globalistinėms ir genderistinėms ankščiau Vašingtono remtoms Sorošo organizacijoms priešiškumas Sorošo fondo veiklai kilo Vengrijoje.

Čia premjero Viktoro Orbano rėmėjai „užsienio jėgų remiamas“ nevyriausybines organizacijas apkaltino siekiais užtvindyti Europą pabėgėliais bei transformuoti krikščionybę į kairiųjų pažiūrų multikultūrinį globalizmą.Makedonijos premjeras Nikola Gruevskis taip pat paskelbė, kad būtina atlikti visuomenės „desorosizaciją“. Sausio mėnesį jis pradėjo judėjimą, kuris vadinasi „Stop operacijai Sorosas“.

Lenkijos valdančios partijos lyderis Jaroslavas Kačinskis (Jaroslaw Kaczynski) pareiškė, kad Dž. Sorošo valdomi fondai „siekia visuomenės be tapatybės“ ir parėmė pastangas apriboti jų veiklą.

Rumunijos valdžia pareiškė, kad Dž. Sorošas „finansavo blogį“ ir iškėlė sau tikslą jį nugalėti. Panašūs judėjimai kilo Serbijoje, Slovakijoje ir Bulgarijoje.Pernai nutekinti Dž. Sorošo valdomo Atviros visuomenės fondo dokumentai visam pasauliui atskleidė, kaip pasitelkus šimtus milijonų JAV dolerių kairiųjų iniciatyvų paramai buvo kišamasi į valstybių vidaus politiką visame pasaulyje.

Nutekintieji dokumentai astskleidė daugiamilijoninę Sorošo paramą naujajai Europos Sąjungos (ES) pabėgėlių politikai, siekiant Europą užgriuvusią imigracijos krizę paversti „naująja norma“ ir „pastovia būsena“.

Jie taip pat parodė, kad Sorošas darė spaudimą JAV prezidento Barako Obamos administracijai siekdamas padidinti į JAV kasmet priimamų pabėgėlių skaičių nuo 70 iki 100 tūkstančių. Be to paaiškėjo, kad milijardierius nurodinėjo tuometinei JAV Valstybės sekretorei Hilari Klinton (Hillary Clinton), kaip elgtis užsienio politikoje, siekė pakeisti abortus draudžiančių šalių įstatymus, užčiaupti islamo kritikus bei kišėsi į Europos šalių rinkimus.

Man įtarimą kelia ir Gitano Nausėdos pasakymas,kad intelektualai ir vėl bus suburiami į Prezidentūrą kaip Gitano protežė Valdo Adamkaus laikais.

Klasikinis pavyzdys.

Kita vertus Gitanas skrido į Lenkiją susitikti su Kačinskio žmonėmis,o jie kaip ir vengrų Orbano,Italų Salvini žmonės labai kritiški Sorošo atžvilgiu.Gitanas turės rinktis.Andrius Kubilius jį spaus mat jo sūnus yra Google Baltijos šalyse vadovas,o tai jau prieiga prie visų informacijos srautų.Big Data yra big deal !

Dokumentai parodė Sorošo požiūrį į Europos imigracijos krizę. Sorošas siekė politikams įteigti, kad pabėgėlių krizę reikėtų priimti kaip „naująją normą“ ir atsisakyti požiūrio, jog į ją reikia kaip nors reaguoti, bandant sustabdyti milžiniškus migracijos srautus.

Paaiškėjo, kad Sorošo grupes Europoje teikė paramą politikams, pasisakantiems už atvirų sienų politiką, taip pat finansiškai rėmė žurnalistus, palankiai atsiliepiančius apie imigraciją į Europą. Pavyzdžiui, Sorošo remiamos grupės agitavo prieš partijos „Teisė ir teisingumas“ išrinkimą Lenkijoje, o pats Sorošas siūlė nepaisyti referendume Britanijoje išreikštos britų valios palikti Europos Sąjungą.

Sorošas siekia įgyvendinti globalistinę viziją, o islamizaciją mato kaip pasaulinės transformacijos, kurią nori pasiekti, šalutinį efektą: „Jis yra globalistas, kuris tiki, kad sunaikinus tautas bus sunaikintas nacionalizmas ir įsigalės pasaulinė taika, tarp žmonių ištrindama visas sienas ir skirtumus.

Globalizacija ir islamizacija iš tiesų yra dvi tos pačios monetos pusės – islamizacijos pagalba Vakarų šalys praranda savo identitetą kaip nepriklausomi, krikščioniški vienetai ir tampa labiau linkusios į globalizaciją, siekiančią atimti iš jų suverenitetą ir veiksmų laisvę.

Be globalizacijos ideologijos, islamas prarastų vieną iš mirtiniausių savo ginklų pasaulinėje arenoje. Globalizacijos ideologija, skatinama tokių žmonių kaip Sorošas, užkerta kelią veiksmams, kurie Vakarams leistų apsiginti nuo islamo pavojaus.

Sorošas beveik 650 tūkst. JAV dolerių parėmė organizacija Black Lives Matter atsakingą už JAV juodaodžių keliamus išpuolius ir riaušes prieš šalies policininkus bei agresyvų elgiasį prieš vietos baltaodžius.

Paviešinti slapti dokumentai atskleidė ir Dž. Sorošo planą kovojant už „moterų teises“ pakeisti įstatymus visose negimusią gyvybę saugančiose pasaulio šalyse, ypač didelį dėmesį skiriant konservatyviajai Airijai. O pasinaudojus šia šalimi kaip pavyzdžiu siekti abortus legalizuojančių įstatymų priėmimo „kitose katalikų dominuojamose šalyse.Sorošo užduotis stropiausiai vykdydavo a.a filosofas Leonidas Donskis.

Džordžas Sorosas gimė Vengrijos žydo Šorošo šeimoje 1930 m. Budapešte. Išgyveno II-ojo pasaulinio karo holokaustą ir į Vakarus pasitraukė artėjant kitai grėsmei – Tarybų Sąjungai. Jo motina turėjo šilko parduotuvę, o tėvas buvo teisininkas.Su padirbtais dokumentais 1947 m. Dž. Sorosas išvyksta į Jungtines Karalystes. Pradeda dirbti padavėju ir geležinkelio portje.

Dėdės remiamas jis studijuoja Londono Ekonomikos Mokykloje ir ją baigia 1952 m. Tuo metu jis stažuojasi viename Londono bankų. 1956m. emigruoja į JAV ir įsikuria Niujorke.
Iki 1973 m. dirba investicinėse kompanijose „F.M. Mayer“, „Wertheim & Co“, „Arnhold & S. Bleichroeder“.
1973 m. nusprendžia įsteigti kompaniją „Soros Fund Management“.

Visą aštuntą dešimtmetį kompanija veikia kaip alternatyvaus investavimo fondas (hedge fund). Vėliau fondas performuojamas į žymųjį „Quantum Fund“. Fonde jis dirbo drauge su kitu žymiu investuotoju Džimu Rodžersu.Finansų pasaulyje Džordžo Soroso asmenybė vertinama kontroversiškai. Vieniems jis žymus investuotojas ir filantropas, kitiems – grubus spekuliantas sužlugdęs ne vienos valstybės valiutas ir iš to susikrovęs turtus.

Dešimtajame dešimtmetyje, po Berlyno sienos griuvimo, Europa susidūrė su naujais ekonominiais ir finansiniais iššūkiais. Reikėjo apjungti Europą.Paradui vadovavo Vokietija, Prancūzija ir Jungtinė Karalystė. Buvo priimtas politinis sprendimas dėl bendros valiutos. Šalys, norinčios prisijungti prie bendros valiutos sistemos, privalo laikytis Valiutų Kursų Mechanizmo ERM II.

Tuo metu Sorosas fondą valdė drauge su kitu žymiu investuotoju Stenliu Drukenmileriu (Stanley Druckenmiller). 1992 m. jie pastebėjo, kad svaro sterlingų ir Vokietijos markės kursas naujos valiutos ECU atžvilgiu palaikomas dirbtinai.

Anglijos centrinis bankas (BoE) pastoviai rinkoje atliko intervencijas svarų sterlingui palaikyti. Dž.Sorosas išsiaiškino kada centriniam bankui pasibaigs resursai svarui palaikyti.Tai reiškia, kad rinkoje svaras nebus palaikomas ir galima jį drąsiai pardavinėti. Taip ir buvo. Dž.Soroso fondas panaudojo visas įmanomas lėšas ir Forexe pardavė svarus.

Vienais šaltiniais teigiama, kad fondas svarų pardavė už 10 mlrd. dolerių. Kitais šaltiniais sakoma, kad užteko ir 1,5 mlrd. dolerių. Bet per naktį fondas uždirbo virš milijardo dolerių bendrojo (iki mokestinio ir neatskaičius komisinių) pelno. Tai padarė Džordžą Sorosą legenda. O pats Sorosas po šios nakties vadinamas Žmogumi Sužlugdžiusiu Anglijos Banką.

Dar viena toks pats šansas Dž.Sorosui pasitaikė tame pačiame dešimtmetyje. Tuo metu sparčiai kilo Pietų Korėjos, Malaizijos, Tailando ir Singapūro ekonomikos (Azijos Tigrai).Nenuostabu, kad pūtėsi burbulai ir jie sprogo „Azijos krizės“ pavadinimu 1997 m. Tailando centrinis bankas jau nesugebėjo palaikyti Tailando bato kurso JAV dolerio atžvilgiu.Situaciją aštrino spekuliantų išpuoliai prieš batą. Čia daug prisidėjo ir Dž.Soroso fondai.
Lietuvoje Dž.Soroso filantropinė veikla žinoma kaip „Atviros Lietuvos fondas“. Tokią veiklą jis pradėjo dar aštuntame praeito amžiaus dešimtmetyje.

Finansiškai rėmė studentų judėjimą, nukreiptą prieš apartheidą Pietų Afrikos respublikoje. Jo fondai buvo beveik visose buvusios Sovietų Sąjungos ir Varšuvos pakto respublikose. Tokia, kokia yra dabar Lietuva, įvyko ne be Dž.Soroso pinigų pagalbos.

Savo teoriniuose pasvarstymuose Dž.Sorosas vystė refleksyvumo (reflexivity) teoriją. Nelogiškas ir chaotiškas rinkos dalyvių elgesys ir supratimas, kaip šis elgesys keičia turto kainas rinkoje (reflexivity) ir sudarė jo investavimo strategijos pagrindą.Iš principo refleksyvumo teorija prieštarauja akademiniam įsivaizdavimui apie kapitalo rinkas.Dabar Dž.Sorosas teigia pasitraukęs iš aktyvios investicinės veiklos. Tačiau nuolat laiko ranką pridėjęs prie pasaulio finansinio pulso.

Man kaip pusę savo amželio gyvenančiam Didžiojoje Britanijoje yra labiau įdomesnė Sorošo veikla BREXIT istorijoje.Savarankiška Didžiosios Britanijos politika netinka Sorošo planams. Juo labiau kad niekas šiandien negalėtų paneigti, kad jis tą patį darė ir referendumo metu, mokėjo pinigus tiems, kurie agitavo už pasilikimą ES.Algis Avizienis galėtų pratęsti su Vitalijus Balkus savo laidoje temą kaip Sorošas išdūrė Britanijos centrinį banką.

Jeigu mes laikysimės nuomonės, kad ES anksčiau ar vėliau įsivels į konfliktą su Jungtinėmis Valstijomis, su Kinija, su Rusija, nes tai yra pagrindiniai pasaulio žaidėjai, tai Didžioji Britanija, pasitraukdama iš ES, pasilieka sau labai daug veiksmų laisvės. Į procesą reikia žiūrėti šio jau dabar vykstančio geopolitinio konflikto kontekste.

Kas žino, galbūt Dž.Sorošui labai norisi, kad Anglija kartu visais taip pat būtų šio konflikto dalyvė.Prisiminkime ir faktą, kad jis savo spekuliacijomis kažkada labai nuskriaudė britus, devalvuodamas svarą.

Jums kils klausimas kodėl Sorošas, taip grubiai kišdamasis į svetimos valstybės reikalus, visiškai nesibaimina tapti atviru Didžiosios Britanijos priešu iš čia išplaukia ir atsakymas.

Dž.Sorošas tikrai neveikia kaip vienas nepriklausomas individas. Aš niekada nepatikėsiu, kad vienam žmogui būtų leista atvirai veikti prieš dabartinį JAV prezidentą. Juk jis apmoka įvairias protestų akcijas prieš Donaldą Trampą. Todėl manyti, kad vienas žmogus gali dešimtmečiais šokdinti Angliją ar net Ameriką, būtų juokinga. Pagaliau, jis finansuoja ir ekonominių migrantų perkėlimą į Europą.

Jis yra tik mums matomas veidas, pastatytas tų jėgų, kurios turi tam tikrų planų viso pasaulio atžvilgiu. O kokie tie planai?.. Kuo toliau, tuo labiau peršasi mintis, kad visi dabar vykstantys procesai iš esmės tarnauja baltųjų Vakarų civilizacijos naikinimui. Nes visi tie procesai visiškai neliečia kitų rasių – tik baltuosius.

Visas šitas marazmas, kuris vyksta tarp „auksinio milijardo“, neliečia nei juodųjų rasės, nei geltonųjų, nei arabų pasaulio.Jie kaip gyveno su savo vertybėmis, taip ir gyvena. O štai Vakarų civilizacijos vertybės keičiamos iš esmės. Todėl man ateina į galvą dvi, akcentuoju, fantastinės mintys.

Viena mintis yra tokia: baltieji yra vienintėliai, kurie gali mobilizuotis ir atimti pinigus iš tų, kurie šiandien valdo pasaulį. Nes tik baltieji vaikšto su plakatais „Okupuok Wall Street’ą“, pagaliau, jų ir technologinės bei organizacinės galimybės yra kitokios. O keli šimtai šeimų, valdančių pasaulį, šiandien yra saugiai susitvarkę: pinigai yra jų rankose, beveik visa spauda taip pat jų rankos.Kam jiems reikia, kad kažkas gadintų gyvenimą.

Globalistų tikslas yra sumaišyti kultūras, sukryžminti rases ir tautas, palikti pilką vartotojų masę, neatsimenančią savų istorinių šaknų, kultūrinių skirtumų. Tie, kurie šiandien pasaulį kontroliuoja, puikiai supranta, jog tik baltieji kėsinasi į tokią tvarką.Technologinis progresas, kurį pastarąjį šimtmetį taip pat nešė tik baltieji, – robotizacija, kompiuterizacija ir automatizacija kelia sunkiai išsprendžiamus klausimus.Net japonai supirkinėjo baltųjų patentus po karo ir ant jų pastatė savo ekonomiką. Todėl tvirtinu, kad visas technologinis progresas yra išimtinai baltųjų nuopelnas. Bet šiame progrese lieka neaišku, kur dėti nereikalingas darbo rankas.

Kai žiūrėsite filmuką aukščiau suvokite,kad Sąjūdžio laikais prieš 29 metus Lietuvos ekonomika buvo tarp skurdžiausių pasaulyje ir prilygo Malavių,Mozambikų lygiui.

Lietuva buvo tokia pat kaip dabar Venesuela.Sprogdinimai,banditizmas,žmonių grobimai.Skirtumas nuo afrikos tik tas,jog Lietuvoje gyveno baltieji žmonės ir ji arti vakarų europos.

Sorošas su kitais investuotojais nupirko visą postkomunistinę konjunktūrą,žiniasklaida,menininkus,elitą,pavežiojo juos po konferencijas,o dabar už tai sumokat jūs mokesčių mokėtojai.Už visokias Šakalienės konferencijas po Afriką,bereikšmius vizitus sumokate jūs.Matote, kas darosi Londone dėl „Brexit“, kas vyksta Prancūzijoje, matote, kas darosi Lietuvoje dėl Ramūno Karbauskio vykdomos teisingos politikos.

Sisteminės jėgos daro viską, kad D.Trampo, „Brexit“ ir „valstiečių“ fenomenai nesikartotų. Donaldo šalininkų negirdėti jau vien dėl to, kad 90 procentų JAV žiniasklaidos kontroliuoja šešios grupuotės ir tik viena iš jų priklauso praktikuojančiam krikščioniui. Jos ir platina antitrampinę propagandą, kuri tiražuojama ne tik Amerikoje (Čikaga politines apžvalgas ir komentarus perspausdina iš Niujorko), bet ir Europoje, ir Lietuvoje.

Lietuvos universitetų studentai reaguoja į D.Trampą kaip į didžiausią nusikaltėlį. Jie irgi tarptautinės propagandos paveikti. Sisteminiai veikėjai ir kultūriniai marksistai nenori, kad D.Trampui pasisektų, ir daro viską, kad jam nesisektų.

Dar prieš prezidento inauguraciją aštuoniolikos didmiesčių burmistrai viešai pareiškė, kad nevykdys jo nurodymų per emigracinę tarnybą išduoti nelegalių nusikaltėlių pavardes. Tad ir šitie žmonės įgyja teisę į valstybinį būstą, „Obamacare“ sveikatos draudimą ir panašiai.

Europa Sorošo dėka remia dykinėjančius migrantus ir baudžia savo darbuotojus.Jachtų savininkai, kai pabosta uoste arba kai jiems pritrūksta kasdienai apyvartinių lėšų, išplaukia į jūrą tarp Maltos ir Libijos, susirenka iš nepatvarių valčių pabėgėlius, atsiveža juos į Maltą ir iš jos valdžios už šią paslaugą gauna 500 eurų kompensaciją. Valdžia tikisi juos atgauti iš Briuselio, bet jokios garantijos nėra. Štai jums legalus biznis.

Amerikonas vis tiek bijo ruso.

Trampas gali sakyt, kad nebijo, bet gynybos ministras James Mattis suprato, kad Rusija nebus lengvas priešas. Kibernetinio puolimo potencialą ji jau demonstravo įsibraudama į milijonus JAV valstybės tarnautojų kompiuterių, asmeninių ir tarnybinių, tarp jų ir į demokratų partijos failus, iš kurių paaiškėjo, kaip Hillary Clinton šalininkai mulkino ir neutralizavo Bernie Sanders šalininkus.Donaldas iki šiol manė, kad Amerika yra visagalė, bet, deja, ji nėra visagalė, yra dar ir Rusija, ir Kinija, ir Iranas, ir dar visos arabų tautos.

Visa Sorošo proklintoninė sisteminė žiniasklaida Lietuvoje gyvuos iki tol,kol nebus pakeista visa LRT vadovybė.O pabaigai pasakysiu.

Būtų gerai,kad Valionis pasiknistų savo archyvuose ir ištrauktų kasetinius įrašus iš pokalbių su Saudargu ,kas vyko 1991 Sausio 13 įvykiais Lietuvoje kai savi šaudė į savus,kai kas 5 minutes Palangos oro uoste leidosi lėktuvai su amerikiečių karo instruktoriais buvo rengiamasi pilietiniam karui Lietuvoje.

Vytautas Landzbergis reikalavo kraujo.Kraujo buvo,bet ne tiek kiek norėta.Kažką Sikorskis buvęs Lenkijos URM žino.

Ne šiaip sau Gitanas Nausėda pirmajį vizitą Lenkijon darė.Gal nusprendė kartu su Lenkais ir Vengrais vyt Sorošo grupuotę lauk iš Lietuvos ?

Sausio 13 įvykiai Vilniuje vėliau ir Rygoje,Oranžinė Revoliucija,Maidanas,Arabų Pavasaris,Rožių Revoliucija ir galybė kitų yra organizuojama Sorošo ir jai artimų finansininkų grupuočių su tikslu perimti šalių ekonomikas ir perimti politinio ir kultūrinio establišmento kontrolę kartu su teismais,prokuratūra ir spec tarnybomis,o jei planas pavyksta ir su kariuomene.Griuvus Sovietų Sąjungai nebebuvo pinigų ir amerikiečiai perėmė Rytų Europą į savo įtakos zoną.Lietuvos politinio elito suformavimas Sorošui kainavo 40 milijonų dolerių.Vėliau buvo susitarta propagandinius kanalus įskaitant ir LRT finansuoti pačių mokesčių mokėtojų sąskaita,VSD moka pinigus kovai su Rusijos įtaka sukurtai Jorkšyrų Elfų grupuotei už sėdėjimą feisbuke,Delfi,Lryto portaluose ir liberalizmą šlovinančių komentarų rašymą.Tai globalus procesas,labai gerai kordinuotas mažai apmokamas ir labai greitai atsiperkantis.Taip buvę komunistai ir jų vaikai žurnalistai patapo aršiais amerikiečių sąjungininkais.Kur kas įdomesni globalistų judesiai vyko šiaurės Afrikoje,kur milijonai konservatyvaus islamo ir diktatūros įbauginų jaunuolių išėjo į gatves.2010–12 arabų šalis apėmusi demonstracijų, ginkluotų susirėmimų ir perversmų banga. 2010 12 arabiškoje Šiaurės Afrikos šalyje Tunise prasidėję masiniai protestai prieš vietinį režimą davė pradžią 2011 pirmoje pusėje nuvilnijusiai pilietinių maištų bangai pusėje tuzino arabų šalių. Savo prigimtimi Arabų pavasaris buvo panašus daugelyje šalių – į gatves protestuoti prieš diktatoriškus nacionalinius režimus, skurdą, korupciją, nepotizmą ir klientelizmą, reikalauti pilietinių teisių bei laisvių 2011 01–03 išėjo šimtatūkstantinės beginklių piliečių minios, pagrindinių miestų aikštėse įkūrusios protestuotojų palapinių miestelius.Varomoji protestuotojų jėga buvo išsilavinęs, neretai progresyvus ir prodemokratiškas miestų jaunimas, esamõs sociopolitinės ir socioekonominės sąrangos savo šalyse sąlygomis nematantis socialinio mobilumo perspektyvų. Pirminėje savo fazėje, ypač žlugus keliems ilgamečiams autokratiniams režimams, Arabų pavasaris pasaulyje buvo sukėlęs arabų šalių demokratizacijos viltis, kurios, kaip parodė tolesni procesai, daugeliu atvejų buvo nepamatuotos.Prasidėjusio beveik identiškai Arabų pavasario tolesnė eiga ir jo padariniai skirtingose arabų šalyse buvo nevienodi. Tunise protestai jau 2011 01 baigėsi prezidento Z. el A. Ben Ali viešu atsistatydinimu ir pabėgimu iš šalies. Egipto prezidentas M. H. Mubarakas 2011 02 buvo priverstas atsistatydinti. Bahreine su protestuotojais 2011 03 susidorota padedant šalies režimo pasikviestoms Saudo Arabijos ginkluotosioms pajėgoms. Libiją valdęs M. al Kaddafi maištininkų buvo nužudytas po kelis mėnesius trukusios režimo šalininkų ir maištininkų, NATO pajėgų remiamų iš oro, kovos. Jemeno prezidentas A. A. A. Salihas posto atsisakė tik 2011 11, bet ne dėl protestuotojų spaudimo, o tik sunkiai sužeistas per pasikėsinimą. Sirijoje protestai 2011 rudenį virto ginkluotu sukilimu prieš B. al Assado režimą, 2012 jis peraugo į beveik visą šalį apėmusį Sirijos pilietinį karą.Keliose kitose arabų šalyse (Maroke, Jordanijoje, Alžyre) protestai buvo ne tokie gausūs ar ilgalaikiai ir nesąlygojo esminės režimo ar vidaus politikos kaitos ir lėmė tik kosmetinius šalies konstitucijos bei vyriausybės sudėties pakeitimus.Arabijos pusiasalio monarchijose, išskyrus Bahreiną, nebuvo jokių ženklesnių protesto akcijų ar neramumų.Visose arabų šalyse (Tunise, Egipte, Libijoje, Jemene), kuriose žlugo ilgamečiai autokratiniai režimai, tarptautinių stebėtojų vertinimu, 2011–12 įvyko laisvi ir demokratiški rinkimai, kurie atvėrė kelią į valdžią konservatyvioms religinėms politinėms jėgoms, atstovaujamoms islamo revaivalistų. Tačiau daugumoje šių šalių valdžios pasikeitimas atnešė ne stabilumą, bet dar daugiau politinės įtampos, kuri Libijoje ir Jemene netrukus lėmė pilietinius karus bei faktinį valstybių žlugimą. Libijoje per dvejus atskirus rinkimus buvo išrinkti du vienas kito legitimumą neigiantys parlamentai, nors nė vienas jų realios valdžios neturėjo, nes padėtį kontroliavo viena kitai priešiškos regioninės ginkluotos draugovės. Jemene didelę dalį teritorijos su sostine Sana 2014 09 perėmė šiaurinių genčių maištininkai, žinomi hučių pavadinimu, o išrinktasis prezidentas pasitraukė į Saudo Arabiją, kurios oro pajėgos nuo 2015 03 pradėjo hučių valdomų teritorijų sistemingą bombardavimo iš oro ir blokados kampaniją (2017 pabaigoje tebesitęsė). Egipte 2013 07 įvykdytas karinis perversmas, iš valdžios pašalintas demokratiškai išrinktas prezidentas, o karinis režimas uždraudė valdžioje buvusią politinę jėgą – Musulmonų broliją – ir ėmėsi politinių represijų, taip sugrąžindamas šalį į padėtį, buvusią iki Arabų pavasario. Vieninteliame Tunise demokratizacijos procesas nenutrūko – po 2014 pabaigoje įvykusių rinkimų valdžia perduota taikiai.Atsižvelgiant į ginkluotos kovos intensyvumą, destrukcijos mastą bei aukų skaičių, galima teigti, kad skaudžiausi Arabų pavasario padariniai buvo Sirijai: per pilietinį karą iki 2017 pabaigos žuvo 350–450 tūkst. žmonių, 5,5 mln. pabėgo iš šalies. Be šimtų ginkluotų maištininkų draugovių, vienu ar kitu metu kontroliavusių skirtingas šalies dalis, pavojingiausia režimo išlikimui buvo Islamo valstybė ,kuri 2014 06 pabaigoje paskelbė rytinėje Sirijos dalyje ir Vakarų Irake įkurianti naują kalifato valdymo formos valstybę. Teritorinės Islamo valstybės pretenzijos Sirijos teritorijoje tarptautinės koalicijos buvo sužlugdytos tik 2017 pabaigoje, bet pilietinis karas tuo nesibaigė, nes kelias teritorijas vis dar tebekontroliavo režimui priešiškos ginkluotos draugovės, kurias sunaikinti ar bent išstumti iš kontroliuojamų teritorijų tapo svarbiausiu režimo uždaviniu.Egipto musolmonų brolija kažkuo panaši į Vytauto Landzbergio grupuotę nuolat prisidengiančią vėliava ir patriotiškumu.Po visais šitais procesais stovi viena pagrindinė figūra tai milijardierius Džordžas Sorošas.Jo vadovaujamas prožydiškas Atviros Lietuvos Fondas jau kartą buvo išvytas ir šitam procesui vadovavo dabar be teismo kalinamas Algirdas Paleckis.Iš tiesų, Sorosas išvyko iš Lietuvos 2009-aisias — iškart po to, kai Lietuvos prezidente pirmą kartą, remiantis konservatorių rekomendacija, buvo išrinkta Dalia Grybauskaitė, o masiniai neramumai prie Seimo sienų buvo nuslopinti policijos."Mauras padarė savo darbą, mauras gali eiti." Demokratija Lietuvoje tais metais įtvirtinta kartą ir visiems laikams, metodiniai nurodymai tolesniam demokratiniam valdymui perduoti į patikimas rankas. Viskas Lietuvoje dabar yra kontroliuojama, ir galima nukreipti dėmesį į kitas postsovietines šalis, kurias valdo tironai ir diktatoriai.Dešimtmetį Lietuva ilsėjosi ir klestėjo ant demokratijos laurų lietuviškų "Soroso paukštelių" pastangomis ir nuosekliu vadovavimu iš rūmų Daukanto aikštėje. Šalies ekonomika augo pašėlusiu tempu ant Europos Sąjungos fondų mielių; vietoj fabrikų ir gamyklų kaip grybai po lietaus dygo priekybos centrai. Vėliau Lietuvoje įvestas euras.Visus šiuos privalumus Lietuvos "Soros doktrinos" pasekėjai turėjo pademonstruoti savo buvusiems "komunalinio buto" kaimynams — "TSRS". Mat, žiūrėkite, kaip reikia gyventi ir klestėti. Lietuvos prezidentė Dalia Grybauskaitė net pirmoji iš pasaulio lyderių į savo teritoriją priėmė "paskutinį diktatorių Europoje" — Baltarusijos valstybės vadovą Aleksandrą Lukašenko. Pažadėjo, tikriausiai, pasidalinti metodiniais nurodymais "nuo Sorošo".Tačiau paskubomis įvykdyti revoliuciją "iš viršaus" Minske nepavyko, ir pagreitinta demokratijos statybos pamoka baltarusių žemėje susisuko. Statymą padarė kruopščiai auginamiems sodinukams, kurie vėliau bus pasodinti į Baltarusijos dirvožemį. Kalba eina apie jauną tikrų kovotojų gentį, tręšiamą ir laistomą Europos humanitarinio universiteto šiltnamyje — George Soroso vardo Atviros Lietuvos Fondo vaiką. Tada Soroso mokiniai iš Lietuvos ėmėsi ukrainiečių. Šia kryptimi pažanga padaryta didesnė. Lietuviai su Ukrainos opozicijos lyderiais pasidalino praktine režimo nuvertimo patirtimi, kurią mūsų tautiečiai įgijo 1991 metų sausį. Ukrainiečiai pasirodė esą gabūs mokiniai. "Euromaidano" scenarijus tiksliai nukopijuotas iš įvykių prie Vilniaus televizijos bokšto.Bet grįškime prie "netikėto" Soroso grįžimo į Lietuvą. Miesčionis paklaus: "O kam? Juk Lietuvoje ir taip stipri demokratija, žodžio laisvė ir tolerancija. Net gėjų paradai vyksta reguliariai!" Taip ir yra. Tačiau miesčionis, dažniausiai, nežvelgia kelerius metus į priekį. Jam šiandien svarbiau sudurti galą su galu, išmaitinti ir aprengti vaikus bei pagyvenusius tėvus, sumokėti už komunalines paslaugas, įtikti viršininkui, ked neišvytų iš darbo. O svarbiausia — būti budriam, kad socialiniuose tinkluose neleptelėtų to, už ką Lietuvoje galima gauti amžiną žymę "prorusiškas agentas —Sorošistai Lietuvoje pradėjo nuo intelektualų pvz kaip Kuolys.Vos prieš du metus po 8 metų pertraukos skandalingai pagarsėjusio verslo magnato, finansų rinkų spekulianto, milijardieriaus Džordžo Sorošo (George Soros) valdomas vadinamasis Atviros Lietuvos Fondas (ALF) vėl atnaujino savo veiklą Lietuvoje. „ALF suvienyti intelektualai sekė aktualijas, jautriai stebėjo Lietuvos valstybei bei visuomenei kylančias vidaus bei išorės grėsmes ir 2015 metų pabaigoje nusprendė imtis iniciatyvos. Šiais metais sausio 19 dieną iniciatyvinės grupės susirinkime išrinkta ALF valdyba, patvirtinta veiklos strategijaALF valdybos pirmininke išrinkta sociologė, religijotyrininkė VDU docentė Milda Ališauskienė, buvusiai ilgametei ALF valdybos pirmininkei Irenai Veisaitei suteiktas šio fondo garbės narės vardas.Kiti nariai – LRT Radijo žurnalistė Audra Čepkauskaitė, „EIKA“ vadovas Domas Dargis, sociologas, kriminologas, VU profesorius dr. Aleksandras Dobryninas, „IQ“ vyriausiasis redaktorius ir leidėjas Ovidijus Lukošius, filosofas, VU docentas dr. Nerijus Milerius, politologė, Generolo Jono Žemaičio Lietuvos karo akademijos profesorė dr. Jūratė Novagrockienė, kultūros istorikas, VU docentas dr. Aurimas Švedas ir teisininkas, Mykolo Romerio universiteto profesorius dr. Justinas Žilinskas.Atsikūrusio fondo vadovybė paskelbė, kad rems viešosios politikos analizės centro – Vilniaus politikos analizės instituto – steigimą ir veiklą. Taip pat ketinama skirti daug išteklių Lietuvos visuomenės „proeuropietiškoms nuostatoms stiprinti“ bei „kurti atvirą visuomenę, puoselėti dialogo kultūrą, būti traukos ir saviraiškos centru jauniems Lietuvos intelektualams bei visuomenės veikėjams“.Sorošo fondo veikla Lietuvoje atnaujinama tuo metu kai JAV ir Rytų ir Vidurio Europos valstybėse po JAV prezidento Donaldo Trampo išrinkimo imta kritiškai vertinti Sorošo finansuojamų nevyriausybinių organizacijų veiklą. Po to, kai naujasis JAV prezidentas D. Trampas nutraukė JAV administracijos palaikymą kai kurioms globalistinėms ir genderistinėms ankščiau Vašingtono remtoms Sorošo organizacijoms priešiškumas Sorošo fondo veiklai kilo Vengrijoje. Čia premjero Viktoro Orbano rėmėjai „užsienio jėgų remiamas“ nevyriausybines organizacijas apkaltino siekiais užtvindyti Europą pabėgėliais bei transformuoti krikščionybę į kairiųjų pažiūrų multikultūrinį globalizmą.Makedonijos premjeras Nikola Gruevskis taip pat paskelbė, kad būtina atlikti visuomenės „desorosizaciją“. Sausio mėnesį jis pradėjo judėjimą, kuris vadinasi „Stop operacijai Sorosas“.Lenkijos valdančios partijos lyderis Jaroslavas Kačinskis (Jaroslaw Kaczynski) pareiškė, kad Dž. Sorošo valdomi fondai „siekia visuomenės be tapatybės“ ir parėmė pastangas apriboti jų veiklą.Rumunijos valdžia pareiškė, kad Dž. Sorošas „finansavo blogį“ ir iškėlė sau tikslą jį nugalėti. Panašūs judėjimai kilo Serbijoje, Slovakijoje ir Bulgarijoje.Pernai nutekinti Dž. Sorošo valdomo Atviros visuomenės fondo dokumentai visam pasauliui atskleidė, kaip pasitelkus šimtus milijonų JAV dolerių kairiųjų iniciatyvų paramai buvo kišamasi į valstybių vidaus politiką visame pasaulyje. Nutekintieji dokumentai astskleidė daugiamilijoninę Sorošo paramą naujajai Europos Sąjungos (ES) pabėgėlių politikai, siekiant Europą užgriuvusią imigracijos krizę paversti „naująja norma“ ir „pastovia būsena“. Jie taip pat parodė, kad Sorošas darė spaudimą JAV prezidento Barako Obamos administracijai siekdamas padidinti į JAV kasmet priimamų pabėgėlių skaičių nuo 70 iki 100 tūkstančių. Be to paaiškėjo, kad milijardierius nurodinėjo tuometinei JAV Valstybės sekretorei Hilari Klinton (Hillary Clinton), kaip elgtis užsienio politikoje, siekė pakeisti abortus draudžiančių šalių įstatymus, užčiaupti islamo kritikus bei kišėsi į Europos šalių rinkimus.Man įtarimą kelia ir Gitano Nausėdos pasakymas,kad intelektualai ir vėl bus suburiami į Prezidentūrą kaip Gitano protežė Valdo Adamkaus laikais.Klasikinis pavyzdys.Kita vertus Gitanas skrido į Lenkiją susitikti su Kačinskio žmonėmis,o jie kaip ir vengrų Orbano,Italų Salvini žmonės labai kritiški Sorošo atžvilgiu.Gitanas turės rinktis.Andrius Kubilius jį spaus mat jo sūnus yra Google Baltijos šalyse vadovas,o tai jau prieiga prie visų informacijos srautų.Big Data yra big deal !Dokumentai parodė Sorošo požiūrį į Europos imigracijos krizę. Sorošas siekė politikams įteigti, kad pabėgėlių krizę reikėtų priimti kaip „naująją normą“ ir atsisakyti požiūrio, jog į ją reikia kaip nors reaguoti, bandant sustabdyti milžiniškus migracijos srautus. Paaiškėjo, kad Sorošo grupes Europoje teikė paramą politikams, pasisakantiems už atvirų sienų politiką, taip pat finansiškai rėmė žurnalistus, palankiai atsiliepiančius apie imigraciją į Europą. Pavyzdžiui, Sorošo remiamos grupės agitavo prieš partijos „Teisė ir teisingumas“ išrinkimą Lenkijoje, o pats Sorošas siūlė nepaisyti referendume Britanijoje išreikštos britų valios palikti Europos Sąjungą. Sorošas siekia įgyvendinti globalistinę viziją, o islamizaciją mato kaip pasaulinės transformacijos, kurią nori pasiekti, šalutinį efektą: „Jis yra globalistas, kuris tiki, kad sunaikinus tautas bus sunaikintas nacionalizmas ir įsigalės pasaulinė taika, tarp žmonių ištrindama visas sienas ir skirtumus. Globalizacija ir islamizacija iš tiesų yra dvi tos pačios monetos pusės – islamizacijos pagalba Vakarų šalys praranda savo identitetą kaip nepriklausomi, krikščioniški vienetai ir tampa labiau linkusios į globalizaciją, siekiančią atimti iš jų suverenitetą ir veiksmų laisvę. Be globalizacijos ideologijos, islamas prarastų vieną iš mirtiniausių savo ginklų pasaulinėje arenoje. Globalizacijos ideologija, skatinama tokių žmonių kaip Sorošas, užkerta kelią veiksmams, kurie Vakarams leistų apsiginti nuo islamo pavojaus.Sorošas beveik 650 tūkst. JAV dolerių parėmė organizacija Black Lives Matter atsakingą už JAV juodaodžių keliamus išpuolius ir riaušes prieš šalies policininkus bei agresyvų elgiasį prieš vietos baltaodžius.Paviešinti slapti dokumentai atskleidė ir Dž. Sorošo planą kovojant už „moterų teises“ pakeisti įstatymus visose negimusią gyvybę saugančiose pasaulio šalyse, ypač didelį dėmesį skiriant konservatyviajai Airijai. O pasinaudojus šia šalimi kaip pavyzdžiu siekti abortus legalizuojančių įstatymų priėmimo „kitose katalikų dominuojamose šalyse.Sorošo užduotis stropiausiai vykdydavo a.a filosofas Leonidas Donskis.Džordžas Sorosas gimė Vengrijos žydo Šorošo šeimoje 1930 m. Budapešte. Išgyveno II-ojo pasaulinio karo holokaustą ir į Vakarus pasitraukė artėjant kitai grėsmei – Tarybų Sąjungai. Jo motina turėjo šilko parduotuvę, o tėvas buvo teisininkas.Su padirbtais dokumentais 1947 m. Dž. Sorosas išvyksta į Jungtines Karalystes. Pradeda dirbti padavėju ir geležinkelio portje. Dėdės remiamas jis studijuoja Londono Ekonomikos Mokykloje ir ją baigia 1952 m. Tuo metu jis stažuojasi viename Londono bankų. 1956m. emigruoja į JAV ir įsikuria Niujorke.Iki 1973 m. dirba investicinėse kompanijose „F.M. Mayer“, „Wertheim & Co“, „Arnhold & S. Bleichroeder“.1973 m. nusprendžia įsteigti kompaniją „Soros Fund Management“. Visą aštuntą dešimtmetį kompanija veikia kaip alternatyvaus investavimo fondas (hedge fund). Vėliau fondas performuojamas į žymųjį „Quantum Fund“. Fonde jis dirbo drauge su kitu žymiu investuotoju Džimu Rodžersu.Finansų pasaulyje Džordžo Soroso asmenybė vertinama kontroversiškai. Vieniems jis žymus investuotojas ir filantropas, kitiems – grubus spekuliantas sužlugdęs ne vienos valstybės valiutas ir iš to susikrovęs turtus.Dešimtajame dešimtmetyje, po Berlyno sienos griuvimo, Europa susidūrė su naujais ekonominiais ir finansiniais iššūkiais. Reikėjo apjungti Europą.Paradui vadovavo Vokietija, Prancūzija ir Jungtinė Karalystė. Buvo priimtas politinis sprendimas dėl bendros valiutos. Šalys, norinčios prisijungti prie bendros valiutos sistemos, privalo laikytis Valiutų Kursų Mechanizmo ERM II.Tuo metu Sorosas fondą valdė drauge su kitu žymiu investuotoju Stenliu Drukenmileriu (Stanley Druckenmiller). 1992 m. jie pastebėjo, kad svaro sterlingų ir Vokietijos markės kursas naujos valiutos ECU atžvilgiu palaikomas dirbtinai.Anglijos centrinis bankas (BoE) pastoviai rinkoje atliko intervencijas svarų sterlingui palaikyti. Dž.Sorosas išsiaiškino kada centriniam bankui pasibaigs resursai svarui palaikyti.Tai reiškia, kad rinkoje svaras nebus palaikomas ir galima jį drąsiai pardavinėti. Taip ir buvo. Dž.Soroso fondas panaudojo visas įmanomas lėšas ir Forexe pardavė svarus.Vienais šaltiniais teigiama, kad fondas svarų pardavė už 10 mlrd. dolerių. Kitais šaltiniais sakoma, kad užteko ir 1,5 mlrd. dolerių. Bet per naktį fondas uždirbo virš milijardo dolerių bendrojo (iki mokestinio ir neatskaičius komisinių) pelno. Tai padarė Džordžą Sorosą legenda. O pats Sorosas po šios nakties vadinamas Žmogumi Sužlugdžiusiu Anglijos Banką.Dar viena toks pats šansas Dž.Sorosui pasitaikė tame pačiame dešimtmetyje. Tuo metu sparčiai kilo Pietų Korėjos, Malaizijos, Tailando ir Singapūro ekonomikos (Azijos Tigrai).Nenuostabu, kad pūtėsi burbulai ir jie sprogo „Azijos krizės“ pavadinimu 1997 m. Tailando centrinis bankas jau nesugebėjo palaikyti Tailando bato kurso JAV dolerio atžvilgiu.Situaciją aštrino spekuliantų išpuoliai prieš batą. Čia daug prisidėjo ir Dž.Soroso fondai.Lietuvoje Dž.Soroso filantropinė veikla žinoma kaip „Atviros Lietuvos fondas“. Tokią veiklą jis pradėjo dar aštuntame praeito amžiaus dešimtmetyje.Finansiškai rėmė studentų judėjimą, nukreiptą prieš apartheidą Pietų Afrikos respublikoje. Jo fondai buvo beveik visose buvusios Sovietų Sąjungos ir Varšuvos pakto respublikose. Tokia, kokia yra dabar Lietuva, įvyko ne be Dž.Soroso pinigų pagalbos.Savo teoriniuose pasvarstymuose Dž.Sorosas vystė refleksyvumo (reflexivity) teoriją. Nelogiškas ir chaotiškas rinkos dalyvių elgesys ir supratimas, kaip šis elgesys keičia turto kainas rinkoje (reflexivity) ir sudarė jo investavimo strategijos pagrindą.Iš principo refleksyvumo teorija prieštarauja akademiniam įsivaizdavimui apie kapitalo rinkas.Dabar Dž.Sorosas teigia pasitraukęs iš aktyvios investicinės veiklos. Tačiau nuolat laiko ranką pridėjęs prie pasaulio finansinio pulso. Man kaip pusę savo amželio gyvenančiam Didžiojoje Britanijoje yra labiau įdomesnė Sorošo veikla BREXIT istorijoje.Savarankiška Didžiosios Britanijos politika netinka Sorošo planams. Juo labiau kad niekas šiandien negalėtų paneigti, kad jis tą patį darė ir referendumo metu, mokėjo pinigus tiems, kurie agitavo už pasilikimą ES.Algis Avizienis galėtų pratęsti su Vitalijus Balkus savo laidoje temą kaip Sorošas išdūrė Britanijos centrinį banką.Jeigu mes laikysimės nuomonės, kad ES anksčiau ar vėliau įsivels į konfliktą su Jungtinėmis Valstijomis, su Kinija, su Rusija, nes tai yra pagrindiniai pasaulio žaidėjai, tai Didžioji Britanija, pasitraukdama iš ES, pasilieka sau labai daug veiksmų laisvės. Į procesą reikia žiūrėti šio jau dabar vykstančio geopolitinio konflikto kontekste. Kas žino, galbūt Dž.Sorošui labai norisi, kad Anglija kartu visais taip pat būtų šio konflikto dalyvė.Prisiminkime ir faktą, kad jis savo spekuliacijomis kažkada labai nuskriaudė britus, devalvuodamas svarą.Jums kils klausimas kodėl Sorošas, taip grubiai kišdamasis į svetimos valstybės reikalus, visiškai nesibaimina tapti atviru Didžiosios Britanijos priešu iš čia išplaukia ir atsakymas.Dž.Sorošas tikrai neveikia kaip vienas nepriklausomas individas. Aš niekada nepatikėsiu, kad vienam žmogui būtų leista atvirai veikti prieš dabartinį JAV prezidentą. Juk jis apmoka įvairias protestų akcijas prieš Donaldą Trampą. Todėl manyti, kad vienas žmogus gali dešimtmečiais šokdinti Angliją ar net Ameriką, būtų juokinga. Pagaliau, jis finansuoja ir ekonominių migrantų perkėlimą į Europą.Jis yra tik mums matomas veidas, pastatytas tų jėgų, kurios turi tam tikrų planų viso pasaulio atžvilgiu. O kokie tie planai?.. Kuo toliau, tuo labiau peršasi mintis, kad visi dabar vykstantys procesai iš esmės tarnauja baltųjų Vakarų civilizacijos naikinimui. Nes visi tie procesai visiškai neliečia kitų rasių – tik baltuosius. Visas šitas marazmas, kuris vyksta tarp „auksinio milijardo“, neliečia nei juodųjų rasės, nei geltonųjų, nei arabų pasaulio.Jie kaip gyveno su savo vertybėmis, taip ir gyvena. O štai Vakarų civilizacijos vertybės keičiamos iš esmės. Todėl man ateina į galvą dvi, akcentuoju, fantastinės mintys. Viena mintis yra tokia: baltieji yra vienintėliai, kurie gali mobilizuotis ir atimti pinigus iš tų, kurie šiandien valdo pasaulį. Nes tik baltieji vaikšto su plakatais „Okupuok Wall Street’ą“, pagaliau, jų ir technologinės bei organizacinės galimybės yra kitokios. O keli šimtai šeimų, valdančių pasaulį, šiandien yra saugiai susitvarkę: pinigai yra jų rankose, beveik visa spauda taip pat jų rankos.Kam jiems reikia, kad kažkas gadintų gyvenimą.Globalistų tikslas yra sumaišyti kultūras, sukryžminti rases ir tautas, palikti pilką vartotojų masę, neatsimenančią savų istorinių šaknų, kultūrinių skirtumų. Tie, kurie šiandien pasaulį kontroliuoja, puikiai supranta, jog tik baltieji kėsinasi į tokią tvarką.Technologinis progresas, kurį pastarąjį šimtmetį taip pat nešė tik baltieji, – robotizacija, kompiuterizacija ir automatizacija kelia sunkiai išsprendžiamus klausimus.Net japonai supirkinėjo baltųjų patentus po karo ir ant jų pastatė savo ekonomiką. Todėl tvirtinu, kad visas technologinis progresas yra išimtinai baltųjų nuopelnas. Bet šiame progrese lieka neaišku, kur dėti nereikalingas darbo rankas.Kai žiūrėsite filmuką aukščiau suvokite,kad Sąjūdžio laikais prieš 29 metus Lietuvos ekonomika buvo tarp skurdžiausių pasaulyje ir prilygo Malavių,Mozambikų lygiui.Lietuva buvo tokia pat kaip dabar Venesuela.Sprogdinimai,banditizmas,žmonių grobimai.Skirtumas nuo afrikos tik tas,jog Lietuvoje gyveno baltieji žmonės ir ji arti vakarų europos.Sorošas su kitais investuotojais nupirko visą postkomunistinę konjunktūrą,žiniasklaida,menininkus,elitą,pavežiojo juos po konferencijas,o dabar už tai sumokat jūs mokesčių mokėtojai.Už visokias Šakalienės konferencijas po Afriką,bereikšmius vizitus sumokate jūs.Matote, kas darosi Londone dėl „Brexit“, kas vyksta Prancūzijoje, matote, kas darosi Lietuvoje dėl Ramūno Karbauskio vykdomos teisingos politikos.Sisteminės jėgos daro viską, kad D.Trampo, „Brexit“ ir „valstiečių“ fenomenai nesikartotų. Donaldo šalininkų negirdėti jau vien dėl to, kad 90 procentų JAV žiniasklaidos kontroliuoja šešios grupuotės ir tik viena iš jų priklauso praktikuojančiam krikščioniui. Jos ir platina antitrampinę propagandą, kuri tiražuojama ne tik Amerikoje (Čikaga politines apžvalgas ir komentarus perspausdina iš Niujorko), bet ir Europoje, ir Lietuvoje.Lietuvos universitetų studentai reaguoja į D.Trampą kaip į didžiausią nusikaltėlį. Jie irgi tarptautinės propagandos paveikti. Sisteminiai veikėjai ir kultūriniai marksistai nenori, kad D.Trampui pasisektų, ir daro viską, kad jam nesisektų. Dar prieš prezidento inauguraciją aštuoniolikos didmiesčių burmistrai viešai pareiškė, kad nevykdys jo nurodymų per emigracinę tarnybą išduoti nelegalių nusikaltėlių pavardes. Tad ir šitie žmonės įgyja teisę į valstybinį būstą, „Obamacare“ sveikatos draudimą ir panašiai.Europa Sorošo dėka remia dykinėjančius migrantus ir baudžia savo darbuotojus.Jachtų savininkai, kai pabosta uoste arba kai jiems pritrūksta kasdienai apyvartinių lėšų, išplaukia į jūrą tarp Maltos ir Libijos, susirenka iš nepatvarių valčių pabėgėlius, atsiveža juos į Maltą ir iš jos valdžios už šią paslaugą gauna 500 eurų kompensaciją. Valdžia tikisi juos atgauti iš Briuselio, bet jokios garantijos nėra. Štai jums legalus biznis.Amerikonas vis tiek bijo ruso. Trampas gali sakyt, kad nebijo, bet gynybos ministras James Mattis suprato, kad Rusija nebus lengvas priešas. Kibernetinio puolimo potencialą ji jau demonstravo įsibraudama į milijonus JAV valstybės tarnautojų kompiuterių, asmeninių ir tarnybinių, tarp jų ir į demokratų partijos failus, iš kurių paaiškėjo, kaip Hillary Clinton šalininkai mulkino ir neutralizavo Bernie Sanders šalininkus.Donaldas iki šiol manė, kad Amerika yra visagalė, bet, deja, ji nėra visagalė, yra dar ir Rusija, ir Kinija, ir Iranas, ir dar visos arabų tautos.Visa Sorošo proklintoninė sisteminė žiniasklaida Lietuvoje gyvuos iki tol,kol nebus pakeista visa LRT vadovybė.O pabaigai pasakysiu.Būtų gerai,kad Valionis pasiknistų savo archyvuose ir ištrauktų kasetinius įrašus iš pokalbių su Saudargu ,kas vyko 1991 Sausio 13 įvykiais Lietuvoje kai savi šaudė į savus,kai kas 5 minutes Palangos oro uoste leidosi lėktuvai su amerikiečių karo instruktoriais buvo rengiamasi pilietiniam karui Lietuvoje.Vytautas Landzbergis reikalavo kraujo.Kraujo buvo,bet ne tiek kiek norėta.Kažką Sikorskis buvęs Lenkijos URM žino.Ne šiaip sau Gitanas Nausėda pirmajį vizitą Lenkijon darė.Gal nusprendė kartu su Lenkais ir Vengrais vyt Sorošo grupuotę lauk iš Lietuvos ?

Опубликовано Simonas Zagurskas Пятница, 19 июля 2019 г.