
Mane ragina skiepytis vakcina, kuri nuo koronoviruso niekaip neapsaugo. Mane įkalbinėja skiepytis tie, kurie 30 metų man melavo, elgėsi kaip paskutinės padugnės su žmonėmis, kurie turėjo kitokią nuomonę apie bet kurį socialinę reikšmę turintį klausimą. Tie, kurie tyčiojosi 30 metų iš Lietuvos žmonių, dabar ragina skiepytis ir gieda, kad nesiskiepiję , neva, pažeidžia vakserių, valdžios liokajų teises ir antivakseriams reikia apriboti visas teises, vos ne iki uždarymo į konclagerius. Kuo labiau įsisiūbuoja “šviesiųjų ir labai išsilavinusių” žinomų heiterių-vakserių agresyvi retorika antivakserių adresu, tuo aktualiau kyla kovos su pandemija alternatyvos klausimas. Gal koronavirusą įveiksime greičiau, jeigu pakeisime nekaltai pradėtos konservatorių-liberalų partijos PIŠ Vyriausybę? Tokios nelaimės akivaizdoje labai tikėtina, kad priešlaikiniai rinkimai Lietuvoje būtų efektyviausia vakcina nuo konslibų savivalės bent.
Kovo 23 d. , antradienį, Seimas, prieš tai pagąsdinus apie Lietuvoje plintančias naujas koronaviruso atmainas, skubos tvarka priėmė Užkrečiamųjų ligų profilaktikos ir kontrolės įstatymo pataisas, kurios numato, kad kilus įtarimams dėl COVID–19 ligos arba įmonėje užfiksavus koronaviruso protrūkį, darbuotai turėtų būti privalomai testuojami, arba, esant galimybei, perkeliami dirbti nuotoliniu būdu, o nesant tokios galimybės, atleidžiami iš darbo.
Seimas šioms pataisoms pritarė 75 parlamentarams, daugiausiai konservatoriams, liberalams ir socdemams, balsavus už, 14 balsavo prieš, 28 susilaikė. Socdemai, kurie save visada pozicionavo kaip kairiąją partiją, darbo žmonių interesus atstovaujančią politinę jėgą, vis labiau panašėja į savo politinius oponentus konservatorius ir liberalus, kurie atvirai deklaruoja, jog atstovauja tik stambaus kapitalo interesus. Socdemai, patyrę triuškinantį pralaimėjimą rinkimuose į Seimą dėl savo posūkio į dešinę, vis labiau grimzta į politinės impotencijos liūną ir vis daugiau praranda savo ištikimiausių šalininkų pasitikėjimą.
„Daug čia buvo labai keistų spekuliacijų, kad kažkas prievarta kažką ketina testuoti, bet reikia suprasti vieną labai paprastą dalyką – jokiomis kitokiomis priemonėmis kaip tik aktyviu testavimu epidemijos kontrolės užtikrinti nepavyks“, – Seimo posėdyje kalbėjo premjerė.
Šioms įstatymo pataisoms aktyviausiai priešinosi Lietuvos valstiečių ir žaliųjų (LVŽS) frakcijos narys Dainius Kepenis, tvirtinęs, kad tokios pataisos prieštarauja Konstitucijai. Tuo tarpu kitas LVŽS narys Giedrius Surplys teigė nepalaikąs šio įstatymo, nes, pasak jo, daug svarbiau yra edukuoti apie testavimo svarbą.
Jis pabrėžė, kad pasisako už testavimą, bet nepalaiko šio konkretaus įstatymo, nes jis gali paskatinti nepasitikėjimą COVID–19 testais.
„Aš labai bijau, kad šitas įstatymas šaus Vyriausybei į kojas, nes, kad ir kaip būtų paradoksalu, jis padidins nepasitikėjimą testavimu“, – tvirtino „valstietis“.
Priėmus įstatymo pataisas, Vyriausybei suteikiama teisė papildomai nustatyti darbų ir veiklos sričių, kuriose leidžiama dirbti darbuotojams, pasitikrinusiems ir (ar) periodiškai besitikrinantiems, ar neserga užkrečiamąja liga, dėl kurios yra paskelbta valstybės lygio ekstremalioji situacija ir (ar) karantinas, sąrašą.
Premjerė Ingrida Šimonytė kalbėjo, jog privalomas testavimas nuo koronaviruso visų pirma būtų taikomas su kontaktinėmis veiklomis susijusiuose sektoriuose – medicinos, švietimo, maitinimo paslaugų sektoriuose.
Įstatymo pataisa numato, kad testuotis dėl COVID–19 būtų privaloma tais atvejais, kai darbuotojas užsikrėtė arba galimai užsikrėtė COVID–19 infekcija, tuomet, kai įmonėje užfiksuotas COVID–19 protrūkis arba kai įmonei būtų nustatytas privalomas periodinis profilaktinis testavimas. Numatoma, kad darbuotojus, kurie privalo pasitikrinti sveikatą, turėtų nustatyti Nacionalinis visuomenės sveikatos centras (NVSC), kuris apie privalomą tyrimą turėtų informuoti tiek darbuotoją, tiek ir darbdavį.
Taip pat numatoma, kad atsisakiusiam testuotis darbuotojui būtų suteikiama galimybė dirbti nuotoliniu būdu arba jis būtų perkeliamas į kitą darbą toje pačioje darbovietėje, kurį leidžiama dirbti pagal sveikatos būklę. Visgi, jei toks darbo pobūdis būtų neįmanomas, darbuotojas būtų nušalinamas nuo darbo.
Užkrečiamųjų ligų profilaktikos ir kontrolės įstatymo pataisa numato ir tai, kad darbuotojų papildomi sveikatos patikrinimai dėl užkrečiamosios ligos, dėl kurios yra paskelbta valstybės lygio ekstremalioji situacija ir (ar) karantinas, būtų finansuojami valstybės biudžeto lėšomis Vyriausybės nustatyta tvarka.
Pataisos rengėjai teigia, kad ji užtikrintų saugesnį atskirų darbų ir veiklos sričių atlaisvinimą ir organizavimą, sudarytų galimybę laiku nustatyti infekcijos atvejus, organizuoti sąlytį turėjusių asmenų izoliavimą ar kitas užkrečiamųjų ligų kontrolės priemones. Tokiu būdu siekiama sumažinti užkrečiamųjų ligų plitimo bei didelių ligos protrūkių, sąlygojančių darboviečių veiklos tęstinumo sutrikimus, riziką.
Premjerė Ingrida Šimonytė svarstant šio įstatymo pataisas tvirtino, kad prievartinis, arba kaip ji švelniai pavadino, aktyvus testavimas yra vienintelė efektyvi priemonė, leidžianti suvaldyti viruso plitimą.
Toks “aktyvus testavimas” ir šios pataisos iš esmės darbuotojui reiškia priverstinai savanorišką alternatyvą – arba testuojaties, arba sušaudome. Tai yra, atleidžiame iš darbo, kas šiandienos nedarbo sąlygomis yra tolygu socialinei mirčiai.Prievarta, teroras ir melas yra patys mėgstamiausi dabartinės valdančiosios daugumos valdymo metodai.
Įstatymo pataisos įsigalios nuo kovo 26 d.
Konservatorės panelės Ingridos Šimonytės vyriausybė, liaudyje kandžiai ir taikliai vadinama PIŠ moteriausybe, nusprendė pagerinti savo jau tapusį karikatūrišku įvaizdį. PIŠ moteriausybė trečiadienį priėmė nutarimą – karantiną palengvinti . Tačiau tautai nereikėtų skubėti džiaugtis, nes konservatorių ir liberalų efektyvūs menedžeriai per paskutinius 30 metų išmoko tobulai daryti tik vieną dalyką – efektyviai iškraustyti ir palengvinti lietuvių kišenes. Ir po to dar menedžeriai reikalauja ilgai jiems dėkoti už tokį “palengvinimą”.
Karantino apribojimų palengvinimai įsigaliojo jau šeštadienį, kovo 6 dieną.
Sveikatos apsaugos ministerijos, vadovaujamos liūdnai pagarsėjusio konservatoriaus A.Dulkio, parengtame dokumente sakoma, kad siūloma sušvelninti apribojimus bendravimui, siūloma leisti bendrauti dviem šeimoms ar dviem namų ūkiams ir padidinti leistiną žmonių skaičių atvirose erdvėse. Gatvėje bus leidžiama susirinkti ne daugiau kaip 5 žmonių grupėms arba dviem namų ūkiams (šeimoms). Jie taip pat pasiūlė leisti gatvėje bendrauti dviem šeimoms, švenčiant šventes dviem šeimoms gatvėje. Be to leidžiama rengti sportinius-pramoginius renginius, dalyvaujant ne daugiau kaip 5 žmonėms arba dviems namų ūkiams. Taip pat leidžiama veikščioti pėsčiųjų takais, parkuose, lankytis muziejuose, galerijose ir kitose parodose po atviru dangumi, zoologijos soduose ir botanikos soduose ne daugiau kaip 5 žmonių grupėms arba dviem namų ūkiams.
Taip pat leidžiama rengti renginius, kurių dalyviai bus automobilyje (kiekviename automobilyje ne daugiau kaip 2 žmonės ar to paties namų ūkio nariai). Be to, leidžiama rengti vaikams užsiėmimus lauke – ne daugiau kaip 5 žmonėms ir užsiėmimus suaugusiems – ne daugiau kaip 5 žmonės. Vilniaus miesto tarybos administracijai leidžiama tęsti eksperimentą grąžinant vaikus į mokyklas, plečiant įstaigų skaičių. Šis projektas turi būti baigtas 2021 m. kovo 31 d. Visi šie karantino palengvinimai įsigaliojo kovo 6 d., šeštadienį. Nuo kovo 10 dienos Lietuvos vyriausybė leidžia vesti vairavimo pamokas. Nuo kovo 10 dienos įsigalios pakeitimai, reguliuojantys atvykstančių į Lietuvą asmenų atvykimo tvarką. Sveikatos apsaugos ministerijos dokumente sakoma, kad norint užkirsti kelią koronaviruso patekimui į Lietuvą iš užsienio, ypač naujam SARS-CoV-2 štamui, visi lankytojai turi pateikti neigiamą koronaviruso tyrimą, atliktą ne anksčiau kaip likus 72 valandoms iki atvykimo. Visi vežėjai privalo užtikrinti, kad tarp jų klientų nebūtų keleivių, neturinčių pažymos, kad atliko COVID-19 testą ir rezultatas buvo neigiamas. Šie reikalavimai netaikomi įgulos nariams, dirbantiems tarptautinių pervežimų maršrutuose, asmenims, keliaujantiems per Lietuvą tranzitu, persirgusiems arba paskiepytiems nuo koronaviruso bei asmenims iki 16 metų.
Tačiau, kaip jau minėjome, džiūgauti dar anksti. Konservatorės Vidaus reikalų ministrės Agnės Bilotaitės iniciatyva įkuriamas naujas policijos padalinys, kurio užduotis yra persekioti asmenis už kritiškus pasisakymus dabartinės valdžios adresu. Šis policijos padalinys socialiniuose tinkluose seks žmonių išsakomas mintis ir baus už neapykantos nusikaltimus. Tai bus kažkas panašaus į Dž.Orvelo romano “1984” aprašytą Tiesos ministeriją, kuri persekiojo piliečius už minties nusikaltimus. Piliečiams bus leidžiama sakyti tik tai, kas patinka valdančiai konservatorių ir liberalų klikai. O jiems šiuo metu patinka girdėti liaupses savo adresu ir odes ES, JAV, Didžiosios Britanijos neokolonijinės politikos, NATO militaristinės ekspansijos adresu. Be to dabartinė konservatorių ir liberalų PIŠ moteriausybė skatins europietiškų vertybių , ypatingai seksualinių mažumų, diskriminavimo (lyg jis būtų?!) propagandą, toleruos militaristinę “Rusai puolą!” isteriją, NATO karinių pasirengimų agresijai prieš Rusiją psichozę, atvirą rusofobiją bei etninę nesantaiką.
Pacifistus, kitaminčius, draugiškai nusiteikusius Rusijai asmenis, tradicinių šeimos ir tradicinių etninių vertybių puoselėtojus dabartinė konservatorių vyriausybė leidžia vadinti vatnikais, kremlinais, putinoidais, koloradais, homofobais. Jie apriori yra įtariamieji ir jų bet kokie, net nepriekaištinga literatūrine kalba išsakyti pasisakymai, išsakyti ginantis nuo konservatorių ir liberalų tulžingų užpuolimų, psichologinio “patriotų” teroro – yra draudžiami ir yra prilyginami neapykantos nusikaltimams. Didžiojo konservatorių Brolio policija tokius nusikaltimus seks virtualioje erdvėje, persekios Minties nusikaltėlius, griežtai juos baus. Tiesa yra tai, ką sako konservatorių/ liberalų partija.
Sveikas Hakslio “nuostabus naujas pasauli”, kuris kiekvieną kartą konservatorių rankose stebuklingai grįžta į Orvelo “1984”.
Lietuvos P-rezidentas, Lietuvos Užsienio (JAV) nešvarių reikalų tvarkytojas Linas Linkevičius ir visa landsberginė chunta užėmė karikatūriškai, kaip jiems įprasta, poziciją – grėsmingai krato savo niekada nedirbusias rankas ir nusipenėjusiais nuo ilgalaikio parazitavimo snukiais bando išreikšti kilnų pasipiktinimą Baltarusijos “režimu”. Chunta grasina įvesti “baisias ir demokratiškas” sankcijas Baltarusijai dėl teisėtos A. Lukašenkos valdžios ryžtingos ir adekvačios reakcijos į JAV-NATO-ES tarptautinių nusikaltėlių gaujos bandymus įvykdyti šalyje valstybinį perversmą. JAV neokolonijinė imperija savo kolonijų Lenkijos, Ukrainos, Lietuvos marionetinių fašistinių režimų rankomis siekia užgrobti laisvą Baltarusiją ir paversti ją dar viena JAV demokratijos skurdo zona. Lietuvos chunta ir vėl, kaip ir visus paskutinius 30 metų, yra pasiruošusi dar kartą apiplėšti savo piliečius, vėl ruošiasi nubausti lietuvius apribodama ekonominius santykius su Baltarusija, nors Lietuvos ekonomika yra labai priklausoma nuo prekybos su kaimynine šalimi. Landsberginė chunta – konservatoriai, liberalai, socdemai, valstiečiai ir kiti jų klonai – savo ponui Iš Vašingtono ketina papjauti ir padėti ant geopolitinių rusofobinių žaidimų stalo paskutines Lietuvos ekonomikos šakas, atimti iš žmonių darbo vietas, iš biudžeto dešimtis milijonų pajamų. Pirmiausia nuo chuntos sankcijų „mirs“ didžiausias perkrovimo uostas Klaipėdoje. Katsatrofiškai nukentės nuo antiliaudinės klikos “sankcijų” ir kiti ekonomikos sektoriai, pirmiausiai Lietuvos geležinkeliai, kurių didžiąją dalį perveržimų sudarė Baltarusijos prekės, trašos.
Baltarusijos prezidentas, teisėtas ir vienintelis, A.Lukašenko jau paskelbė, kad ketina perorientuoti Baltarusijos krovinių srautus į patikimus Rusijos jūrų uostus, pirmiausiai į Ust-Lugą ir taip nubausti Baltijos šalis už jų nusikalstamą veiklą Baltarusijoje, už kišimąsį į valstybės vidaus reikalus. Ir tai Baltarusijai nieko nekainuos. Priešingai, Baltarusijos prekybą su Vakarų Europą padarys stabilesne ir nepriklausomą nuo iš JAV valdomų Baltijos šalių, nesavarankiškų, antiliaudinių vietinių režimų nuotaikų.
O iš lietuvių tautos landsberginė klika atims dar vieną stambią pajamų dalį. Prekybos apyvarta tarp Baltarusijos ir Lietuvos pastaraisiais metais sparčiai augo. Lietuvos Statistikos departamento duomenimis, pernai baltarusiškų prekių importas į Lietuvą siekė 783 milijonus eurų. Baltarusijos eksportas išaugo iki beveik pusantro milijardo eurų.Praėjusiais metais Baltarusija Lietuvai pardavė daugiausia medieną, metalurgijos produktus, trąšas ir kurą.
Lietuva pardavė savo kaimynei Vakaruose gamintas prekes – transporto priemones, sudėtingus įrengimus, farmacijos produktus ir elektros prekes. Ir , Lietuvoje tai visiems žinoma paslaptis, naudodamasi Baltarusijos valdžios palankumu, Lietuva dažnai eksportuodavo per šalį prekes, kurioms Rusija taikė atsakomąsias sankcijas į JAV-NATO gaujos nusikalstamas sankcijas Rusijai.
Iš esmės Baltarusijos prekių tranzitas užtikrina uosto Klaipėdoje egzistavimą ir normalų funkcionavimą. Baltarusija nukreipus savo krovinius į Rusijos jūrų uostus, Lietuvos uostui beliks tik kartas nuo karto perkrauti JAV-NATO okupacinės kariuomenės tankus. O šioje eilėje pirma stovi Lenkijos rusofobinė klika, kuri dalintis su litvinais grobiu niekada nemėgo ir neketina dabar.
Maža to , Lietuvos antiliaudinis režimas ištrimitavo, kad Lietuvos chunta nepirks iš Baltarusijos Astravo atominės elektrinės pigią elektrą. Chunta, kad įtikti Vašingtonui, yra pasiruošusi nutraukti santykius pagal BRELL elektros žiedo sutartį, geriau pirks brangią elektrą iš “draugų” Švedijoje ir Lenkijoje, o ne iš šalia esančios Baltarusijos. Kad užtikrinti saugų Lietuvos elektros tinklų sistemos funkcionavimą, būtina nuolat laikyti įjungtais tuščiai veikiančius elektros pajėgumus, kurių nereikėjo naudojantis BRELL žiedo tiekiama elektra. Tai labai brangu, tačiau landsberginei chuntai kaina niekada nerūpėjo. Lietuvos “elitas” už savo nusikalstamų politinių sprendimų katastrofiškas Lietuvai pasekmes niekada dar per 30 paskutinių “nepriklausomybės” metų NEATSAKĖ. Už antiliaudinio režimo nusikaltimus visada mokėjo eiliniai lietuviai, paprasti mokesčių mokėtojai savo darbo vietomis, varganomis pajamomis per “elito” pakeltus mokesčius, būtiniausių prekių ir paslaugų kosmines kainas, sumažintais darbo užmokesčiu, pensijomis, socialinėmis garantijomis. “Elitas” tik susirinkdavo duoklę iš baudžiauninkų ir prabangiai parazituodavo tautos visuotinio skurdo, masinės emigracijos, totalinio nusivylimo, valdžios korupcijos, klano savivalės fone.
Ir nei viena rinkimams kruopščiai chuntos atrinktą partija, “nepriklausomas” judėjimas, kandidatas nepasmerkė Lietuvos antiliaudinio režimo už nusikalstamus veiksmus tiek Baltarusijos, tiek savo piliečių adresu. Visos partijukės, judėjimai, kandidatai sutartinai kartojo konservatorių-liberalų valdomos žiniasklaidos pakištus masinio smegenų plovimo štampus, smerkė ne savo valdžios antinacionalinę vidaus ir užsienio politiką, o Baltarusijos valdžios adekvačią reakciją į JAV-NATO samdinių bandymą įvykdyti maidaną šalyje.
“Elitas” priima valstybei nusikalstamai nuostolingus sprendimus, o už jų katastrofiškas pasekmes moka tauta, kuri “elito” sprendimų priėmimui jokios, absoliučiai jokios, įtakos neturi. Puikus liberalaus verslo modelio pavyzdys – pelnas, pajamos, medaliai, apdovanojimai sukčiams, o nuostoliai – sukčių aferų aukoms. Ir toks įprastas Lietuvoje, kad visuomenėje sukelia tik tų pačių sukčių užprogramuotą reakciją – “Pritariame!”. Kad tik Rusijai būtų blogiau.
Beliko sulaukti, kada “patriotiškas” “elitas” pareikalaus iš “laisvų” piliečių vardan demokratijos kaimyninėje šalyje sudeginti savo namus… Ir pritarti.
Kova už Lietuvos “elito” laisvę nuo atsakomybės reikalauja plebėjų aukų.
Autorius: Aleksandr Nosovič
Šaltinis: https://www.rubaltic.ru/article/politika-i-obshchestvo/08072020-prezident-litvy-nazval-imena-natsional-predateley/
Lietuvos p-rezidentas Gitanas Nausėda savo inauguracijos metinių išvakarėse nusprendė suvaidinti dialogą su tautinėmis mažumomis. Pokalbis su Lietuvos rusais buvo numatytas kaip tolerancijos ir plataus valstybės vadovo požiūrio pavyzdys, tačiau parodė, kokio urvinio lygio yra laukinė lietuviška politika , kokios neįmanoma įsivaizduoti normalioje europietiškoje šalyje.
„Daugelis nelietuvių yra puikūs policijos, priešgaisrinės gelbėjimo tarnybų, pasienio tarnybos darbuotojai – visos šios struktūros Lietuvoje yra gerbiamos, žmonės jomis pasitiki. Ir, deja, turime tikrų lietuvių, kurių pavardės tapo išdavystės ir kraujo praliejimo simboliu: Algirdas Paleckis, Antanas Sniečkus, Juozas Markulis … Daugelis lietuvių sovietmečiu buvo tarp kovotojų su banditizmu batalionų, skundikų, kolaborantų “, – papasakojo Gitanas Nausėda interviu lietuviškam laikraščiui rusų kalba „Obzor“.
Tokiais žodžiais Lietuvos valstybės vadovas iliustravo savo tezę apie tai, kad tu gali ir nebūti titulinės nacijos atstovas, tačiau gali būti Lietuvos patriotu, bet tu gali būti etninis lietuvis ir tuo pačiu tautos išdavikas.
Vardiniame nacionalinių išdavikų sąraše Gitanas Nausėda pirmų įvardijo opozicinį politiką Algirdą Paleckį, kuriam yra kurpiama byla ir kurio Lietuvos teismas dar nepripažino kaltu.
Sudie, nekaltumo prezumpcija!
Sudie, valdžių padalijimo ir nesikišimo į teismo darbą principai!
Sudie, elementari moralė ir padorumas!
Juk valstybės vadovas užsiima tiesioginiu spaudimu teismui, atviru šmeižtu, visai nesijaudindamas, kad bus pagautas už liežuvio.
Kokiu kraujo praliejimu Nausėda kaltina Paleckį?
Garsiajam Lietuvos disidentui nėra pareikšta jokių panašių kaltinimų. (panašu į tai, kad dabar jau bus?) .
Prokuratūra ir specialiosios tarnybos „siuva“ buvusiam Vilniaus vicemerui valstybės išdavystę. Pastaroji yra tame, kad žymus politikas rašė knygą apie 1991 m. sausio 13 d. įvykius, apklausinėjo žudynių prie Vilniaus televizijos bokšto liudininkus ir norėjo prisikasti iki tiesos, kas šaudė į minią priešais televizijos centrą: tarybiniai kareiviai ar judėjimo už Lietuvos nepriklausomybę provokatoriai?
Kaltinti už tai valstybės išdavyste – yra grynas barbarizmas, todėl kaltinamoji pusė bando patikslinti: ne šiaip sau knygą rašė, o pagal Kremliaus užsakymą; ne vien tik paprastai apklausinėjo liudininkus, bet su Rusijos specialiųjų tarnybų patarimu. Paleckio arešto momentu, kaltinimai skambėjo 1937 m. stalinistinių teismo procesų prieš „liaudies priešus“ stiliumi: jis ruošėsi pagrobti svarbiausius „Sausio 13-osios bylos“ Lietuvos teisėjus ir prokurorus; p-rezidentės Dalios Grybauskaitės kanceliarijoje įrengti „pasiklausymą“.
Šių įtarimų įrodymų bazė pasirodė tokia, kad teismas „teroristą“ Paleckį paleido į namų areštu, o paskui ir tą panaikino, leisdamas „ypač pavojingam nusikaltėliui“ laisvai judėti po Vilnių.
Tačiau Lietuvos p-rezidentas, lyg nieko nebūtų nutikę, kaltina Paleckį ne tik išdavystę, bet ir kažkokiu tik jam vienam žinomu kraujo praliejimu.
Įsivaizduokite, koks būtų efektas, jei Rusijos prezidentas Vladimiras Putinas opozicijos atstovą Aleksejų Navalną kaip niekur nieko pavadintu nacionaliniu išdaviką, tautos priešu ir kraugeriu. Tuo duotų viešą signalą tyrėjams ir savo šalininkams: fas, ėskite jį ir suėskite !
Ta pati lietuva dėl to klyktu ant visos Europos. Ji juk laiko save modernia europietiška demokratine šalimi, turinčia teisę aiškinti kitiems apie bendražmogiškas vertybes ir žmogaus teises. Lietuvos valdžia labai mėgsta paremti rusiškąją opoziciją kovoje su putiniškuoju „kruvinu režimu“.
Nors ji pati savo vidaus politikoje demonstruoja tokį urvinį laukinį lygį, kokio neįmanoma įsivaizduoti civilizuotoje europietiškoje šalyje.
Nausėdos interviu kontekste rusakalbei auditorijai, prezidento žodžiai signalizuoja tautinėms mažumoms: pamirškite apie tyrimus, teismą, faktus ir įrodymus. Tiesiog laikykite priešais ir monstrais tuos, kurių nekenčiame mes, ir jūs būsite laikomi lojaliais piliečiais.
Nausėda mano, kad, padalinęs Lietuvos piliečius į priešus ir lojalistus ne tautiniu, bet ideologiniu pagrindu, jis demonstruoja platų požiūrį ir liberalizmą. Lietuvos patriotai – reikia manyti, yra vlasovininkai-išdavikai, kurie slėpėsi kartu su „miško broliais“ nuo NKVD Lietuvos pelkėse. Lietuvos prezidentas jokiu būdu negali didvyriškų rusų ir baltarusių, kovojusių su Lietuvos partizanais, suvokti „raudonais partizanais“.
Todėl, kad jam Lietuvos išdavikai – tai etniniai lietuviai, kurie gynė, statė ir kūrė Lietuvos Tarybinę Socialistinę Respubliką.
Lengva dabartinio valstybės vadovo ranka priskiriami prie Lietuvos išdavikų 30 metų jai vadovavęs Antanas Sniečkus, kurio palikimu šiandien gyvena Baltijos respublika. Iš “Sniečkaus šinelio” iškilo visa lietuviška politinė klasė, daugumą potarybinės Lietuvos vadovaujančių postų užėmė tiesioginiai Sniečkaus mokiniai ir įpėdiniai – Komunistų partijos ir komjaunimo funkcionieriai. (Vien įspūdingos politinės kamasutros asas Linas Linkevičius ko vertas!! O kur dar Dalia Gкybauskaitė su savo spalvingomis transformacijomis…).
Bet pats Sniečkus – pagrindinis tarybinio periodo simbolis – yra įvardintas kaip išdavikas.
Lietuvos valdžia pripažįsta lojaliais ir savais tik tuos, kurie sutinka žaisti jos žaidimą ir priima jos vaizdelį apie pasaulį, kuriame išdavikai – patriotai, o patriotai – išdavikai.
Šioje iškrypusioje kreivų veidrodžių karalystėje kolaborantai – yra tik tie lietuviai, kurie bendradarbiavo su tarybine valdžia. Lietuviams, kurie bendradarbiavo su naciais, pakabinamos atminimo lentos ir „balinama“ jų biografija.
Skundikai – tai tie, kurie parodė tarybinėms specialiosios tarnyboms karo nusikaltėlių irštvas. Tie, kurie skundė žydus Vokietijos okupacinei administracijai, norėdami gauti sau jų gyvenamąjį plotą, – nekaltos dviejų vienodai nusikalstamų totalitarinių režimų aukos.
Iš Gitano Nausėdos pasirodymo galima sužinoti dar daugiau visokių įdomybių. Pavyzdžiui, kad Lietuvoje vykdoma ne asimiliacija, o tautinių mažumų integracija. Matyt, dėl šios priežasties šalies rusų ir lenkų mokyklos sistemingai uždarinėjamos visus 30 „antros nepriklausomybės“ metų.
Pagrindinė tautinių mažumų problema švietimo sistemoje – yra nepakankamai aukštos kokybės lietuvių kalbos mokymas mokyklose nelietuviams. O ne nelygios pastarųjų galimybės stojant į universitetus, palyginti su lietuviais.
Lojalus Lietuvos pilietis ir patriotas – yra tas, kuris tiki šiuo absurdišku oficialiu melo vinegretu net nesusimąstydamas. Tas, kas ištikimas faktams ir logikai, ir netgi pradeda kapstytis iki tiesos, kaip Algirdas Paleckis – nacionalinis išdavikas.
Pateikdamas šitokį Lietuvos politikos matymą prezidentas Gitanas Nausėda apibendrino pirmuosius savo kadencijos metus.
Šiaulių apygardos teismas pirmadienį sušvelnino šnipinėjimu kaltinamam buvusiam politikui Algirdui Paleckiui skirtos kardomosios priemonės – intensyvios priežiūros – sąlygas.
Kaip BNS pranešė teismo atstovas Vytautas Jončas, A. Paleckis įpareigotas nuo 17 iki 7 valandos būti savo gyvenamojoje vietoje Vilniuje ir neišvykti iš Vilniaus miesto ribų, išskyrus atvejus, susijusius su dalyvavimu teismo posėdžiuose.
Pakeisdamas A. Paleckiui Apeliacinio teismo balandžio 6 d. skirtos intensyvios priežiūros sąlygas, Šiaulių apygardos teismas atsižvelgė į tai, kad kaltinamajam apskritai buvo uždrausta apskritai išvykti iš namų, net nuvykti į gydymo įstaigą ar susitikti su savo advokatais. Teismas atsižvelgė , jog byloje nėra duomenų, kad jis būtų kaip nors pažeidęs kardomosios priemonės sąlygas. VSD agentai ir “nepriklausoma” Lietuvos prokuratūra, sugebėjusi sukurpti iš nieko šnipinėjimo bylą Algirdui Paleckiui, matyt, nusprendė nesivarginti ir įrodymų apie A.Paleckio įkalinimo namuose drakoniškų sąlygų pažeidimus neklastojo. Bylos baigtis, akivaizdu, jiems jau žinoma.
Taip pat teismas pabrėžė, kad A. Paleckiui yra skirtos ir dar dvi kardomosios priemonės – 50 tūkst. eurų užstatas bei asmens dokumentų paėmimas.
„Teismas sprendžia, jog yra pagrindas sušvelninti kaltinamajam A. Paleckiui paskirtos intensyvios priežiūros sąlygas, leidžiant jam tam tikru metu išeiti iš namų, bet neišvykstant iš Vilniaus miesto ribų“, – rašoma teismo nutartyje.
A. Paleckis kartu su verslininku Deimantu Bertausku kaltinamas šnipinėjimu kitos valstybės naudai, veikiant organizuotoje grupėje. Buvęs politikas savo kaltę neigia ir teigia atlikęs žurnalistinį tyrimą. D. Bertauskas savo kaltę pripažįsta.
Bylą nagrinėti Šiauliuose kovo pradžioje paskyrė Lietuvos apeliacinis teismas po to, kai nuo bylos nusišalino Vilniaus apygardos teismas.
Pasak Generalinės prokuratūros, nuo 2017 m. vasario iki 2018 m. spalio kaltinamieji, veikdami organizuotoje grupėje su Rusijos žvalgybos darbuotoju ir kitais Rusijos piliečiais, iš kurių vienas teismo yra pripažintas kaltu Sausio 13-osios byloje, Lietuvoje už piniginį bei kitokį atlygį galbūt rinko Rusijos žvalgybą dominančią informaciją.
Kaip kitoks atlygis nurodoma pagalba užmezgant kontaktus su Rusijos politinės partijos atstovais, siekiant vienos iš Lietuvos registruotų partijų finansavimo, taip pat pagalba užmezgant verslo kontaktus.
Be kita ko, kaltinamieji turėjo rasti Lietuvos institucijose dirbančių asmenų, kurie už neteisėtą piniginį atlygį Lietuvos teisėsaugos institucijoms pateiktų tikrovės neatitinkančią informaciją apie Sausio 13-osios byloje nuteisto Jurijaus Melio sveikatos būklę – buvo siekiama, kad tai turėtų įtakos jam skirto suėmimo pakeitimui į švelnesnę kardomąją priemonę ar kitaip palengvintų J. Melio kalinimą.
Pirmadienį Šiaulių apygardos teismas pradėjo iš esmės nagrinėti šnipinėjimu kaltinamo buvusio politiko Algirdo Paleckio bylą.
Generalinės Prokuratūros nuomone, A.Paleckis kartu su verslininku Deimantu Bertausku šnipinėjo kitos valstybės naudai, veikiant organizuotoje grupėje.
Šiaulių teismas , kaip ir kiti Lietuvos teismai, Algirdo Paleckio byloje nuo pat pradžių užėmė apkaltinamojo proceso pozicijas, tai yra tenkino visus prokuratūros prašymus ir atmetė beveik visus teisiamojo A. Paleckio gynybos prašymus net nebandydamas sukurti nors kiek nešališko bylos nagrinėjimo įspūdį.
Pirmajame bylos posėdyje teismas patenkino, kaip visada, prokurorės prašymą kaltinamuosius apklausti neviešai.
„Prokurorė teikdama savo prašymą, nurodė motyvą, kad yra išskirtas ikiteisminis tyrimas kitiems asmenims, kurie yra susiję su byla ir apie kuriuos eis kalba. Todėl, kad nebūtų pakenkta šiam ikiteisminiam tyrimui, prokurorė prašė, kad kaltinamųjų apklausa būtų nevieša“, – BNS sakė teismo atstovas Vytautas Jončas.
Teismas šį prokurorės prašymą,žinoma, patenkino. Lietuvos Temidei žinomai melagingai kaltinamo A.Paleckio žmogaus teisės – teisė į nešališką objektyvų teisminį nagrinėjimą – nedomina, kai teisminei sistemai yra iškeltas uždavinys visomis priemonėmis palaikyti konservatorių režimui gyvybiškai būtiną priešų apsuptos tvirtovės Lietuvos, baimės prieš neegzistuojančią Rusijos agresiją atmosferą. Priešų apsupties įvaizdžio praradimas valdančiam režimui reikštų pabaigą ir pademonstruotų 30 metų vystytos rusofobinės propagandos melo visišką beprasmybę. Todėl teismas mūru stoja už režimą ir tegul dega visas pasaulis.
Šiame teismo posėdyje buvęs SLF lyderis prašė teismo sušvelninti jam skirto įkalinimo namuose sąlygas, kurias prokuratūra ir teismas kukliai vadina “kardomosios priemonės”. A. Paleckis ,iš esmės, už naršymą internete buvo be teismo įkalintas vienutėje beveik dviem metams. Savaime suprantama, toks brutalus valstybės įvykdytas žmogaus teisių pažeidimas teisiamajam sukėlė itin sunkią depresiją, sukrėtė ir iššaukė rimtas sveikatos problemas, kurias įkalinimo namuose sąlygomis sunku išspręsti ir realizuoti piliečio konstitucinę teisę į tinkamą medicinos pagalbą.
A. Paleckis buvo suimtas nuo 2018 metų spalio. Šių metų balandžio 6 dieną Lietuvos apeliacinis teismas panaikino jam skirtą neteisėtą kalinimą kalėjimą ir paskyrė jam įkalinimą namuose – skyrė intensyvią priežiūrą, draudimą išvykti iš namų, paėmė 50 tūkst. eurų užstatą (iš žmogaus, iš kurio ta pati “teisinga” valstybė atėmė bet kokią galimybę dirbti apmokamą darbą jau beveik 15 metų) bei atėmė asmens dokumentus.
A. Paleckis, kaip ir bet kuris kitas padorus šalies pilietis, susidūręs su valstybės represinio aparato teroro absurdu, kad savo kaltės byloje nepripažįsta – jis buvo viešas asmuo, teisę rinkti informaciją iš viešų šaltinių (o prie užslaptintų šaltinių jis prieigos neturėjo) jam garantuoja LIetuvos Konstitucija, kuri, be kita ko, dar ir numato, kad asmuo, kuris elgiasi pagal įstatymus, teisėtai, negali būti apkaltintas baudžiamojo įstatymo pažeidimu. Tačiau Lietuvos teismuose ir prokuratūroje dirba tikri teisės magijos meistrai – jiems iš oro padaryti baudžiamąją bylą ir sudaužyti žmogaus likimą yra vienos pypkės reikalas, kaip mėgo sakyti Holmsas. Rezonansinės A.Paleckio, Neringos Venckienės, Rolando Pakso, Povilo Masilionio, Žilvino Razmino, Sausio 13 ir kitos bylos tiesiog tryško lietuviškos Temidės juodąja magija, tačiau niekam nesukėlė džiaugsmo ir visai nesustiprino žmonių pasitikėjimo valstybe.
Pasak Generalinės prokuratūros, nuo 2017 metų vasario iki 2018 metų spalio kaltinamieji, veikdami organizuotoje grupėje su Rusijos žvalgybos darbuotoju ir kitais Rusijos piliečiais, vienas iš kurių teismo pripažintas kaltu Sausio 13-osios byloje, Lietuvoje už piniginį bei kitokį atlygį galbūt rinko Rusijos žvalgybą dominančią informaciją.
Kaip kitoks atlygis nurodoma pagalba užmezgant kontaktus su Rusijos politinės partijos (partijų Rusijoje tik oficialiai registruotų per pusę šimto) atstovais, siekiant vienos iš Lietuvos registruotų partijų finansavimo, taip pat – pagalba užmezgant verslo kontaktus. Kokios partijos Lietuvoje finansavimo? Socialistinį Liaudies Frontą VSD per savo infiltruotus kurmius sunaikino dar 2016 metais, o bet kurioms kairios krypties partijoms susiformuoti bet kokią galimybę užkerta VSD, teismai, valdančiosios proamerikietiškos marionetinės partijos ir fašistinės organizacijos.
Toliau Lietuvos prokuratūra pažeria juodosios magijos perlus. Kaltinamiesiems, teigia prokuratūra, kažkas davė užduotį rinkti informaciją apie Sausio 13-osios bylą tyrusius pareigūnus ir teisėjus, taip pat informaciją apie kitas su Rusijos agresija prieš Lietuvą 1990-1991 metais susijusias bylas. Sausio 13 bylai nušviesti vietinė valatkodelfinė , konservatorių ir liberalų kontroliuojama žiniasklaida įjungė visus savo resursus, kasdien buvo trimituojama per visus kanalus apie Sausio 13 bylą, vyko masinis visuomenės smegenų plovimas, buvo itin aršiai dehumanizuojami teisiamieji šioje byloje ir heroizuojami dabartiniai valdantieji. Kaip buvo sakoma Sąjūdžio laikais, baisu buvo lygintuvą įsijungti – iš jo būtinai V.Landsbergis ką nors apie savo kampfą paporins. Ir tik A. Paleckiui Lietuvos prokuratūra uždraudė apie šią bylą klausytis radijo, žiūrėti TV, skaityti laikraščius ir naršyti internete?!… Ar ne stebuklai?
Politinio susidorojimo su Algirdu Paleckiu byla tik dar kartą atskleidė Lietuvos politinės sistemos esmines, sistemines ydas, kurių jau neįmanoma pašalinti formalių korumpuotų rinkimų būdu.
“Valstybė be teisingumo yra tik plėšikų gauja.” (Šv. Augustinas).
Lietuvos pilietis, susidūręs su valstybę atstovaujančiomis institucijomis – valstybės tarnautojais, teisėsaugos pareigūnais ar politikais, – visada patiria kartaus nusivylimo ir visiško bejėgiškumo prieš valdininkų nebaudžiamą savivalę, aroganciją, atvirą cinizmą jausmą.
Valstybė įžūliai ignoruoja piliečių konstitucines teises ir teisėtus interesus. Piliečiui labai sunku ir dažnai neįmanoma rasti teisingumą viešojo administravimo institucijose, teisėsaugos organuose ir ypač teismuose. Visiems žinomi sukčiai, nusikaltėliai, nuolat piktnaudžiaujantys savo tarnybine padėtimi valstybės klerkai Lietuvoje stebėtinai lengvai išvengia baudžiamosios atsakomybės už savo veiksmus, o nuo minėtų nusikaltėlių nukentėję žmonės, nusikaltimų aukos labai taip pat lengvai gali tapti kaltinamaisiais. Valdžia, nors formaliai ir yra padalinta į tris viena nuo kitos lyg ir nepriklausomas šakas, kurios pagal apibrėžimą turėtų kontroliuoti ir subalansuoti viena kitą, kad kuo geriau apgintų eilinio piliečio, silpniausio visuoemenės nario teises ir teisėtus interesus, realiame gyvenime šios neva atskirtos šakos tarpusavyje yra glaudžiai tarpusavyje persipynusios korupciniais ryšiais ir dažnai veikia vieningu frontu prieš bejėgį pilietį, jo interesus, ir gina ne piliečio interesus, kaip jas tai daryti įpareigoja Lietuvos Respublikos Konstitucija, tačiau uoliai saugo ir aršiai gina viena kitos neskaidrius interesus, korupcinius įtakos ryšius. Biurokratas valstybės tarnyboje, kruopščiai atrinktas valdančios partijos statytinis, yra absoliučiai nepakaltinamas, nepriklausomai nuo to, kiek jo veiksmai padaro žalos valstybei ir konkretiems žmonėms, maža to, jis už tai gauna labai solidų atlyginimą.
Eilinis pilietis, belsdamas su paskutine viltimi į teisingumo rūmų duris, yra žiauriai paniekinamas, pažeminamas, o jo gyvenimas neretai yra nepataisomai sudaužomas pasipūtusių, arogantiškų, patikėjusių savo nebaudžiamumu korumpuotų Temidės tarnų. Būtent teismų ir teisėsaugos organų veikėjų nusikalstamas piktnaudžiavimas tarnybine padėtimi daro didžiausią ir dažnai nepataisomą žalą valstybei, kurios pirmoji pareiga – vykdyti teisingumą – tampa nusikaltėlių viešpatavimo pagrindu, nebaudžiamumo garantija. Ir būtent tai tapo Lietuvos, šalia visų kitų liberalios kleptokratijos formų, viena iš pagrindinių grėsmių nacionaliniam saugumui, o ne nuvalkiotas susikompromitavusios Lietuvos valdžios aktyviai propaguojamas mitas apie „Rusijos agresiją“. „Jeigu nori sunaikinti valstybę, reikia tik dviejų dalykų – bausti nekaltus ir nebausti kaltųjų“, – sakė marksizmo klasikas F.Engelsas. Lietuvoje chuntos savivalė tapo realybe, santykiai su korumpuota teisėsauga tapo kraupiausiu naktiniu košmaru visiems padoriems žmonėms.
Teisminė bendruomenė, teisėjų korpusas tapo savų – giminių, švogerių, pažįstamų ir draugų, – labai uždara korporatyvine grupuote, kuri jau negali ir nenori savarankiškai apsivalyti nuo korupcijos. Dėl teisėjų klano uždarumo, korporatyvumo ir korupcijos pasitikėjimo teismais visuomenėje praktiškai nėra.
Kaip priversti teismus tapti nepriklausomais nuo kleptokratijos ir tuo pačiu priversti juos jaustis tiesiogiai atsakingais visuomenei, tarnauti piliečiams? Kokie politiškai ir teisiškai korektiški mechanizmai, konstituciniai principai gali sukurti patikimą visuomenės kontrolės teismams sistemą ir kartu nepažeisti teisėjų nepriklausomybės principo?
Atėjo laikas ir jau būtina atsisakyti teisėjų imuniteto dėl baudžiamojo persekiojimo. Pasislėpę po savo teisine neliečiamybe teisėjai labai jau dažnai piktnaudžiauja savo tarnybine padėtimi, atvirai daro tarnybinius nusikaltimus, įžūliai tyčiojasi iš vargšo eilinio piliečio teisės į teisingą ir nešališką teismą, ir tokiu būdu iš pagrindų griauna pasitikėjimą valstybe. Teisėjo piktnaudžiavimas tarnybine padėtimi daro valstybei tūkstančius kartų didesnę žalą, nei paprasto piliečio net ir nusikalstama veika . Teisėjo įvykdytas ir nesulaukęs bausmės nusikaltimas tiesiog sprogdina valstybės pamatus, žudo teisingumą, ir turėtų būti prilygintas sunkiausiems valstybiniams nusikaltimams, priesaikos sulaužymui ir valstybės išdavimui. Būtina sukurti teisėjų kontrolės iš biudžeto finansuojamą mechanizmą, kurį vykdytų ne savi kolegos teisėjai, savotišką vidaus teismų imuniteto tarnybą, kuri galėtų vykdyti teisėjų veiklos operatyvinius patikrinimus, jų pajamų išlaidų revizijas. Visuomenėje, kurioje du trečdaliai gyvena žemiau arba ant skurdo ribos, teisėjai-milijonieriai atrodo įtartinai. Kartu tai padėtų teisėjams apsisaugoti nuo bet kokio spaudimo ir šantažo.
Teisėjų darbas turėtų būti maksimaliai atviras, skaidrus. Teisėjams turėtų būti numatyta žymiai griežtesnė atsakomybė už įstatymo pažeidimus, už teisėjo priesaikos sulaužymą ar nusižengimus teisėjo etikos reikalavimams. Teisėjo nekompetencija, įstatymų nežinojimas ar sąmoningas įstatymo dvasios pažeidimas turėtų būti prilygintas tiesioginei teisėjo tyčiai ir kvalifikuojamas kaip nusikaltimas.
Neteisybė Lietuvoje, valdžios nesugebėjimas užtikrinti įstatymo viršenybę, asmenų lygybę prieš įstatymą, vykdyti pagaliau teisingumą jau tapo viena iš nacionalinės katastrofos priežasčių, sparčiausiai pasaulyje nykstančios tautos nykimo katalizatoriumi. Neoliberalizmas yra svetimas Lietuvai ir kovojama su juo turi būti vieningai. „Kai teisingumą valstybėje vykdo nusikaltėliai, kiekvieno doro piliečio pareiga yra tapti teisėju“ (T. Džefersonas) – ir priešintis nusikaltėlių vykdomai savivalei.
Kiekvieną kartą, kai Lietuvos vardu yra paskelbiamas žinomai neteisingas, žinomai melagingas nuosprendis, įkalinamas yra ne atskiras pilietis, konkretus teisiamasis. Įkalinama yra visa Lietuva.
Prancūzijoje kilo skandalas dėl EŽTT teisėjų ryšių su tarptautinio aferistu ir nusikaltėliu George’u Sorosu
Prancūzijos leidykla „Valeurs actuelles“ paskelbė savo atlikto tyrimo dėl Europos žmogaus teisių teismo (EŽTT) santykių su JAV milijardieriaus George’o Soroso struktūromis rezultatus.
Paaiškėjo, kad laikotarpiu nuo 2009 iki 2019 m.m. net šimtas EŽTT teisėjų buvo susiję su Džordžo Soroso, žinomo aferisto ir mizantropo, valdomu nusikalstamu Atviros visuomenės fondu tiesiogiai arba per šiai struktūrai pavaldžius filialus.
Šią sensacingą informaciją pakomentavo Europos Parlamento deputatas Nicholas Bay, kuris paskelbtus duomenis pavadino „iš tiesų siaubingais“.
Jo nuomone, „filantropo“ Soroso parengta ilgalaikė strategija per tokius globalinius fondus užtikrino jam tokią įtaką, kurios galėtų pavydėti daugelis valstybių vadovų.

Prancūzijos “Nacionalinio fronto” partijos lyderė Marine Le Pen žengė dar toliau vertindama tokią situaciją. Savo „Twitter“ tinklalapyje ji paskelbė, kad Prancūzija turėtų nustoti vykdyti EŽTT priimtus sprendimus.
Ji paragino Prancūzijos prezidentą Emanuelį Macroną atkreipti dėmesį į susidariusią situaciją ir įpareigoti Prancūzijos Kasacinį teismą bei šalies Valstybės Tarybą nuo šiol nevykdyti EŽTT sprendimus.
„Laisva valstybė turi veikti prieš tokias nedemokratiškas manipuliacijas!“ – parašė Marine Le Pen.
Europos žmogaus teisių teismo sprendimai yra privalomai vykdytini valstybėse, kurių atžvilgiu jie priimti, kurių konstitucijose yra įtvirtintas tarptautinės teisės primatas virš nacionalinės teisės ir kurios yra pasirašiusios Europos Žmogaus Teisių Konvenciją.
Tarptautinio nusikaltėlio, klintonido ir demokrato Džordžo Soroso Atviros visuomenės korupciniai fondai veikia visose JAV kolonijose ir turi milžinišką įtaką marionetinių proamerikietiškų chuntų valdžios aparatuose. Lietuvoje taip pat veikia šio nusikaltėlio kuruojamos korupcinės struktūros. Lietuvos Laisvosios Rinkos instituto “ekspertai” greitai daro karjerą, tampa Seimo nariais, didžiųjų miestų merais, užima atsakingas pareigas vyriausybėje. Atviros Lietuvos fondo aferistai sėkmingai kopia karjeros laiptais, ir taip pat sėkmingai daro žalą Lietuvai, rengia visokias jaunimo zombinimo programas, užsiima nelegalios emigracijos skatinimu, įvairių iškrypimų propaganda, steigia įvairius rusofobinius Rytų studijų centrus, demokratinės minties, demokratinės visuomenės, žmogaus teisių stebėjimo ir panašius institutus, kurių veiklos turinys yra arši rusofobija bei nacionalinių interesų pardavinėjimas.
Europos Žmogaus Teisių teismo teisėju nuo Lietuvos 2013 metais tapo Soroso augintinis Egidijus Kūris po to, kai taip gražiai pasitarnavo JAV globalistams Lietuvos Prezidento Rolando Pakso neteisėto nušalinimo nuo valdžios farse.
Lietuvos landsberginė chunta, ištikima Džordžo Soroso nešvaraus verslo interesų gynėja ir nuolanki klintonidų tarnė, nuolat garsėja įvairiuose skandaluose-nusikaltimuose prieš Lietuvą, tačiau sorosinė agentūra Lietuvos žiniasklaidoje visus Soroso tarnų nusikaltimus arba nuslepia, arba pateikia kaip laimėjimą. Kad Soroso fondai grubiai kišasi į visų pasaulio valstybių vidaus reikalus, rinkimus, niokoja JAV kolonijų nacionalines ekonomikas – jau seniai visiems žinoma banali paslaptis. Tačiau turėdamas neribotą įtaką visose nacionalinės valdžios šakose tarptautinis aferistas ir nusikaltėlis Džordžas Sorosas toliau išlieka nepasiekiamas teisingumui – jo sustatytos marionetės visada atidirba iš boso gautus sidabrinius.