Tag

kapitalo tironija

Browsing

Legendinis amerikiečių ekonomistas, politikas ir rašytojas, vienas iš „Amerikos stebuklo“ 80-aisiais metais kūrėjų, o šiuo metu vos ne vienintelis kovotojas prieš JAV isteblišmentą Polas Kreigas Robertsas (Paul Craig Roberts)  sukritikavo Rusijos ir Kinijos vyriausybių veiksmus, kaltindamas dėl pastarųjų ekonomikų impotencijos liberalų blokus.

Robertsas apibendrino tai, apie ką Rusijoje, Kinijoje ar bet kurioje Pabaltijo JAV kolonijoje žmonės kalba virtuvėse ir interneto pokalbių svetainėse. “Rusijos ir Kinijos vyriausybės yra priklausomos nuo Vašingtono, kadangi patikėjusios kapitalizmo pergale, jos skubotai perėmė  amerikietišką neoliberalios ekonomikos modelį, kuris tarnauja išimtinai tik JAV interesams”, – rašo Roberts‘as savo naujame straipsnyje ” Kinijos ir Rusijos savarankiškumo impotencija” (straipsnis originalo kalba čia: https://www.paulcraigroberts.org/2018/08/12/the-self-imposed-impotence-of-the-russian-and-chinese-governments ). Žymaus ekonomisto nuomone, Rusijos ir Kinijos vyriausybės elgiasi gana keistai. Savo rankose jos turi visas kortas sankcijų karui kariauti, tačiau susidaro įspūdis, kad jos supratimo neturi, kaip jomis žaisti. Rusija nesulauks jokios paramos Vakarų žiniasklaidos priemonėse, kurios kaitina rusofobiją, nuolat pabrėždamos, kad Rusijos vyriausybė nenori atimti iš savo piliečių Vakarų prekių, ko ir siekia savo sankcijomis Vašingtonas.

Antiliaudinių spalvotų revoliucijų mitologija

12 mitų apie kapitalizmą

Tęsiame ciklą analitinių straipsnių apie sąjūdžio ir visų kitų spalvotų revoliucijų, kurias visame pasaulyje vykdo Vakarų kolonizatoriai ir kurių tikslas yra vienas – plėšikauti kolonijose ir šio tarptautinio organizuoto nusikalstamumo prisiplėšto turto pagrindu manipuliuoti masine sąmone, neva, kapitalizmas, „laisvos“ rinkos ekonomika ir liberali demokratija yra ekonominės sėkmės ir socialinio teisingumo etalonas, vienintelis teisingas socialinės organizacijos modelis. JAV, ES, UK, NATO tarptautiniai nusikaltimai nėra sektinas pavyzdys, tai yra blogis, su kuriuo visas pasaulis privalo kovoti, jeigu nenori pakartoti „demokratizuotų“ Šiaurės Amerikos indėnų likimo.

Šiuo metu labai suaktyvėjo kompradorinių elitų ir valdžios kuruojamų internetinių trolių, apmokamų žurnalistų, įvairiausio lygio parsidavusių „ekspertų“, politologų būriai, kurie platina propagandinius prasimanymus apie TSRS, LTSR laikus, bandydami įteigti mintį, kaip buvo blogai prie socialistinės ekonomikos, tarybų valdžios,  ir kartu papasakoti naiviems skaitytojams, koks nuostabus yra Vakarų , pirmiausiai JAV, vykdomas tarptautinis ekonominis banditizmas, tarptautinis terorizmas.

Liberali demokratija – tai Vakarų melas, tarptautinis terorizmas, ekonominis banditizmas, kolonijinis trečiojo pasaulio šalių (tame tarpe ir Lietuvos) išnaudojimas, militaristinė ekspansija, tarptautinių JAV-ES transnacionalinių korporacijų savivalė, nusikaltimai žmoniškumui. Ir apie tai reikia kalbėti. Laikas nusiimti rožinius sąjūdžio mitologijos akinius, suvokti kapitalistinę realybę tokią, kokia ji yra iš tiesų.

Jau beveik 30 metų mums yra sekamos pasakos, neva kapitalizmas nors ir nėra ideali, tačiau yra pati geriausia iš visų įmanomų socialinių ekonominių sistemų, kuri išlaisvina žmogų ir suteikia kiekvienam vienodas beribes galimybes pasireikšti ir pasiekti sėkmės gyvenime. Dar daugiau, mums nuolat sakoma, kad nuo 2008 metų visame pasaulyje nuolat gilėjanti ekonominė krizė, nėra pačios kapitalistinės sistemos neišsprendžiama problema. Ji vyksta, sako mums, todėl, kadangi šiuo metu mes dar nesukūrėme kapitalizmo, o turime kol kas kažkokį jo pusfabrikatį. Mums reikia, sako visokie bankų ekspertai nausėdos, truputį pasistengti, sukurti tikrą “gryną” kapitalizmą ir visos mūsų ekonominės katastrofos baigsis savaime. Tačiau taip galvoja ne visi. Pavyzdžiui, Guillerme Alves Coelho – ekonomistas iš Portugalijos, iš šalies, kuri patyrė visus šiuolaikinio kapitalizmo “malonumus”, mano visiškai kitaip. Jis yra įsitikinęs, kad kapitalizmas kaip sistema yra neefektyvi ir jau seniai išsisėmė, o po Senąjį pasaulį „vaikšto šmėkla“, panaši į “arabų pavasarį”. Taigi, susipažinkime detaliau su portugalų ekonomisto požiūriu, kurį jis išdėstė savo  straipsnyje “12 mitų apie kapitalizmą”.

Yra gerai žinomas posakis – kiekviena tauta turi tokią vyriausybę, kokios ji nusipelno. Šis teiginys nėra visiškai teisingas. Melo totalinė propaganda yra viena iš svarbiausių kapitalizmo gyvavimo sąlygų. Kapitalizme žmonės yra sąmoningai klaidinami agresyvios propagandos, kurios pagalba suformuojamas mąstymo būdas, o tada žmonėmis tampa lengva manipuliuoti. Melas ir manipuliacijos masine sąmone yra šiuolaikinis masinio naikinimo ir tautų priespaudos ginklas. Toks ginklas, kuris yra kur kas veiksmingesnis nei tradicinės karo priemonės. Daugeliu atvejų jie papildo vienas kitą – Rytų ir Vidurio Europos šalys pasidavė be mūšio, pardavė savo laisvę, nacionalinius suverenitetus it Šiaurės Amerikos indėnai už anglosaksų stiklinius blizgučius, pateko Vakarų kolonijinėn priklausomybėn tik melo, vietinių sąjūdiečių ir Vakarų „balsų“, dėka, o pavyzdžiui, Jugoslavijoje, Irake, Libijoje, Sirijoje, Ukrainoje ir kitur Vakarų melas nepasiekė savo tikslų, todėl Vakarai nusimetė demokratų kaukes ir įvykdė agresijas, atvirus tarptautinius nusikaltimus prieš šias šalis. Abu metodai naudojami siekiant pergalės rinkimuose bananų respublikose  ir naikinant nepaklusnias nacionalines patriotiškas vyriausybes, rašo Guillerme Alves Coelho. Yra daugybė būdų, kurių pagalba viešoji nuomonė buvo apdorota iki tokio lygio, kai iš esmės nusikalstama kapitalizmo ideologija buvo pateikta ir įtvirtinta kaip nesvarstoma, nekvescionuojama, vienintelė įmanoma dogma. Tai buvo padaryta žinomai melagingų teiginių sistemos agresyvaus diegimo būdu, nuolat be perstojo įkyriai kartojant milijonus kartų ištisoms žmonių kartoms melagingus teiginius apie kapitalizmą, kol melas daugeliui ėmė atrodyti tiesa. Melagingų teiginių apie kapitalizmą sistema buvo sukurta siekiant parodyti kapitalizmą kaip patikimą sistemą, siekiant laimėti masių palaikymą ir pasitikėjimą. Šių mitų sklaidą vykdė ir skatino žiniasklaida, švietimo įstaigos, šeimos tradicijos, religija, bažnytinės komunikacijos ir pan. Štai labiausiai paplitę iš šių mitų.

1990 metų spalvota revoliucija pavadinimu “sąjūdis” turėjo tik vieną tikslą – nacionalistai, kurių vienintelis turinys buvo neapykanta tarybų valdžiai, Tarybų Sąjungai, socializmui bei urvinė rusofobija, garsiai rėkdami apie “laisvą” Lietuvą ir meilę Tėvynei tyliai pavertė Lietuvą JAV kolonija, NATO poligonu, pardavė savo Tėvynę, nacionalinius interesus ir gavo savo Judo sidabrinius. Perfrazuojant žinomą Iljičiaus frazę galima drąsiai sakyti: “Tai, apie ką kalbėjo 1990 metais komunistai – kad Lietuvoje vyksta buržuazinė kontrrevoliucija, kurios tikslas yra atkurti antiliaudinį fašistinį režimą, aptarnaujantį Vakarų tarptautinio kapitalo, JAV kolonizatorių interesus, – ĮVYKO.” Beliko laukti , kol žmonės pagaliau supras landsberginio režimo antliaudinio režimo esmę ir pakils į kovą dėl išsivadavimo iš kapitalizmo, imperializmo, Vakarų kolonijinės priklausomybės jungo…

Skamba kaip TSRS agitacinės propagandos skyriaus buvusio vedėjo Lino Linkevičiaus pasisakymas LTSR laikais? Bet šis politinės gimnastikos asas jau gieda visiškai priešingas giesmes. Tačiau rūsti Lietuvos realybė – valdančio režimo nusikaltimai, totalinis Lietuvos piliečių skurdas, masinė emigracija, depopuliacija, deindustrializacija, politinė korupcija, teroras, represijos – vis labiau ir labiau braunasi net į Lietuvos sisteminės melo propagandos ruporų, tokių , kaip “Lietuvos žinios” pirmus puslapius. Miela žiūrėti, kaip buržuazinė “ekspertė” visais įmanomais būdais bando paslėpti Lietuvos nusikalstamo režimo, landsberginės chuntos nusikaltimus, nieko nekalba apie kapitalizmo sisteminė krizę, nusikalstamą Vakarų kapitalo ir vietinių liokajų nusikaltimus, tačiau nenoromis, žodinės ekvilibristikos sraute yra priversta pripažinti – Lietuva šiuo metu po 30 metų sąjūdiečių siautėjimo tapo humanitarinės katastrofos zona, Lietuvos landsberginė chunta stumia šalį į prarają.

Tiesa apie Vilniaus televizijos bokšto šturmą 1991 metų sausio 13 dieną gali sugriauti visą nepriklausomos Lietuvos idėjinį pamatą. Dabartinė Lietuvos valdžia kariauja aršų informacinį karą prieš savo piliečius, kad tik visuomenė nesuabejotų oficialiąja Sąjūdžio, Sausio 13 d. įvykių versija, kurią nuolat į viešą erdvę ir masinę sąmonę stumia “nusipelnę gyventi geriau” landsbergistai. Visomis chuntai prieinamomis priemonėmis – nuo valatkodelfinės melo propagandos iki politizuotų teisminių farsų – siekiama sukelti patriotinės isterijos bangas, dėl visų tragiškų įvykių suversti kaltę tarybiniams kariškiams, kurie, esą, brutaliai sušaudė nepriklausomybės šalininkus.
Apie tai, kur nesueina „sausio 13-osios bylos“ galai, kokios juodos skylės ir baltos dėmės “nepriklausomybės” byloje verčia abejoti landsberginės chuntos propagandos mitais., analitiniam portalui RuBaltic.Ru papasakojo buvęs Lietuvos Aukščiausiosios Tarybos deputatas, antrasis LKP CK (TSKP platformoje) sekretorius Vladislavas Švedas:

— Praeitame interviu Jūs papasakojote apie tai, kaip buvo einama link kruvinų įvykių prie Vilniaus televizijos bokšto. O kas gi atsitiko Vilniuje 1991 metų sausio 13-ąją?

— Situaciją įkaitino sąmoningas Vytauto Landsbergio pritarimas kelis kartus pakelti maisto produktų kainas, kuris buvo perduotas premjerei Kazimirai Prunskienei. Priešais Aukščiausiąją Tarybą buvo parduotuvė „Talinas“, iš jos išėję žmonės piktinosi kainų pakėlimu, organizavo nedidelį mitingą. Nepasitenkinimas ritosi per Vilnių kaip gaisras. Sausio 8-osios rytą Kuro aparatūros gamyklos Sąjūdžio grupė pradėjo mitingą prieš kainų pakėlimą.

Arba 5 paaiškinimai, kodėl Suomijoje nėra ir negali būti masinės korupcijos, kuri įgavo konservatorių, liberalų, socdemų, nacistų, nacionalistų, fašistų ir kitos JAV 5 kolonos užgrobtoje Lietuvoje nacionalinės katastrofos mąstą. Suomiai neturi liguisto šimašiškai-landsberginio polinkio į prabangą. Prabanga – tai viduramžiais atsiradęs ir 21 amžiuje suklęstėjęs JAV kolonijose Vakarų degeneratų pasilinksminimo būdas. Kakoti į auksinį unitazą gali tik degeneratai. 2. Suomiai žino, kad masiuliškai-landsbergietiškai praturtinti save ir savo šeimos narius kitų savo tautiečių sąskaita – yra neapykanta savo tautai. Taip elgiasi tik išgamos.3. Suomiai aiškiai supranta, kad taip vadinamas liberalus „verslas“ vagiant valstybės biudžeto (tai yra, tautos) pinigus – yra neapykanta savo vaikams ir anūkams, kuriems teks mokytis mokyklose, gydytis ligoninėse, kurių pinigus išvogė proamerikietiški „patriotai“. Neapkęsti savo vaikų ir anūkų gali tik išgamos. 4. Suomiai tiki, kad konservatoriškai liberalus vagis – visada bailys ir niekšas. Jis nuolat bijo, gyvena bijodamas būti demaskuotas ir teisingai nubaustas . Toks žmogus, kiek jis dešrelių A.Tapino piknike „Laisvė – tai vergija JAV“ nesurytų, niekada nebus laisvas. Toks žmogus yra tautos atstumtasis. 5. Suomiai yra įsitikinę, kad įtaisyti savo bukus anūkėlius, vaikus seime ar kur kitur prie lovio – reiškia labai jiems kenkti. Jeigu žmogus nesugeba nieko padaryti pats arba bent teisėtai perimti palikimą įgydamas…

Vėl pakilo į mūšį megztų berečių-kibernetinio saugumo pajėgų choras, biblinis klyksmas. Šį kartą iš JAV diriguojamos “patriotų” kolonos isteriško įniršio taikiniu tapo Klaipėdos miesto tarybos narys Viačeslavas Titovas, kuris – o siaube!! – išdrįso pasikėsinti į konservatorių, liberalų chuntos mitologijos pamatus, minėtų dešiniųjų nacistinės ideologijos dievaičio Adolfo Ramanausko-Vanago paveikslo šventumą, neliečiamumą, pažeidė konservatorių savanaudiškų pamaldų objekto sakralinę tylą.

Konservatorių, liberalų ir kitų JAV naudingų “patriotų” isterija suprantama ir dėsninga. Kad pasisavinti  pusę amžiaus lietuvių liaudies  tarybų valdžios metais kurtą turtą  visi JAV spalvotų revoliucijų aktyvistai pirmiausiai perrašo istoriją. Iš šio atimto iš tautos turto spalvotų revoliucijų, maidanų, tahrirų, arabų pavasarių, sąjūdžių aktyvistai, paprastai mikroskopiškai maža tautos dalis, sumoka duoklę savo šeimininkams iš JAV – parduoda suverenitetą, tautos laisvę, šalies teritoriją ir piliečius JAV kolonizatoriams.  Valstybinio perversmo būdu užgrobęs valdžią kompradorinis elitas Už nacionalinių interesų išdavystę gauna savo dešimtinę, judo sidabrinius, kurie užtikrina jiems prabangų gyvenimą, parazitavimą tautos sąskaita, galimybę nebaudžiamai plėšikauti savo istorinėje tėvynėje. Konfucijus sakė, kai žodžiai praranda prasmętautos praranda laisvę. Dž. Orvelas savo socialinėje antiutopijoje “1984”, aprašydamas liberalios demokratijos visuomenės sąmonės kolonizavimo būdus pažymėjo, kad tokie mieli savi “demokratai”, “liberalai”, “patriotai” pirma pavagia žodžius, paskui jie pavagia žodžių prasmę, o paskui pavagia žmonių laisvę. Tokie “patriotai”    nusikaltėlius paskelbia didvyriais, nusikaltimus pasipriešinimu, o tautos priešus paskelbia tautos gelbėtojais – “Karas yra taika. Vergija yra laisvė. Nežinojimas yra jėga”.

Robotovaldinė sistema: kaip mes gyvensime superkapitalizme.

Jei ekonomika ir toliau vystysis tuo pačiu būdu, tai visai įmanoma, ateityje mūsų laukia superkapitalizmas su supernelygybe.

Pajamų iš darbinės veiklos dalis sparčiai mažės iki nulio, o pajamų, gaunamų iš kapitalo, dalis, priešingai, priartės iki 100%. Visus darbus darys robotai, todėl dauguma žmonių teks būti bedarbiais ir gyventi iš pašalpų.

Kas yra kapitalizmas, žmonija daugiau ar mažiau jau išsiaiškino. Vienas iš jo variantų – tai ekonomika, kurioje didžioji pajamų dalis yra gaunama iš kapitalo (dividendai iš akcijinio kapitalo, išmokos pagal obligacijas, pajamos iš rentos ir t.t.), o ne pajamos iš darbo (darbo užmokestis). Tai kas gi yra superkapitalizmas? Tai ekonomika, kurioje kapitalas generuoja visas pajamas, o darbas – beveik neduoda jokių pajamų, darbas apskritai yra praktiškai beveik nereikalingas.

Vorenas Bafetas, vienas iš daugybės JAV milijardierių, kurie susikrovė sau kapitalą išnaudodami viso pasaulio ir ypač trečiojo pasaulio šalių beteisių darbo žmonių darbą, ne taip seniai su pasitenkinimu pareiškė: „Klasių kova vyksta nuolat, ir šioje kovoje laimi mano klasė“. Senas vagis, aferistas, eksploatatorius netyčia, apimtas didybės manijos, užmiršo liberalaus melo taisyklę meluoti nuolat, prasitarė ir demaskavo seną tiesą, kurią visais įmanomais būdais siekia nuslėpti liberalios „demokratijos“- mažumos diktatūros visos korumpuotos valdžios šakos – parsidavę įstatymų leidėjai, vykdomosios valdžios biurokratai, korumpuoti teisėjai ir teisėsaugininkai, ir, žinoma, išsigimę melo propagandos taip vadinamos žiniasklaidos veikėjai: klasių kova, kaip ją apibrėžė K.Marksas, V. Leninas, J.Stalinas dabartiniame pasaulyje nemirė ir egzistuoja, klasių kova yra realybė, klasių kova tarp darbo ir kapitalo yra nesutaikoma ir ji, kapitalizmui vis labiau išsigimstant ir neišvengiamai mirštant, tik stiprės.