Tag

Maidanas JAV

Browsing
Suvestinė iš “Pragaro mūšio” dėl Baltųjų Rūmų Jungtinėse aferistų-agresorių valstijose.
Vakar protestuotojai (ar maištininkai?) įsiveržė į JAV tarptautinių nusikaltėlių būstinę Kapitolijų. Jeigu tai būtų įvykę kokioje nors Ukrainoje, Gruzijoje ar kitoje bet kurioje bananų armėnijoje ar kirgizijoje, šie žmonės būtų buvę pavadinti taikiais protestuotojais, o susirūpinusi Vakarų kolonizatorių “šviesioji ir civilizuota” bendruomenė nedelsiant būtų paraginusi “kruviną” vietinį režimą gerbti šių žmonių teises, nenaudoti jokio smurto prieš taikius demonstrantus ir pradėti su jais derybas dėl valdžios perdavimo tautai (tai yra tų pačių Vakarų piratų soroso marionetėms). Tačiau panašūs dalykai “demokratijos tvirtovėje ant saulės nušviestos kalvos”… Čia visai kas kita. Tai reikia suprasti.
Viso pasaulio JAV kolonijų marionetiniai režimai griežtai pasmerkė neramumus Vašingtone ir įsiveržusius į tarptautinių ir karo nusikaltėlių būstinę JAV Kongresą asmenis nedelsiant pavadino …. maištininkais?!… Kaip?!… Minske jie “taikūs demonstrantai”, o Vašingtone tokie patys žmonės “maištininkai”?..
Ne tik pavadino, bet ir paragino JAV nusikalstamą režimą imtis visų priemonių taikai ir stabilumui, įstatymo viršenybei atkurti. Kokios tai “demokratiškos” priemonės mes visi gerai žinome iš Sausio 16 d. 2009 metais Vilniuje įvykių chronologijos. JAV kongresmenai, soroso maitinami “žurnalistai” jau atvirai reikalauja nei daug nei mažai – protestuotojus tiesiog šaudyti, kalinti, sodinti į elektros kėdę. Tarptautinis karo nusikaltėlis, buvęs JAV prezidentas Barakas Obama apkaltino D.Trampą bandymu įvykdyti valstybinį perversmą JAV, visų valstybinių perversmų Žemėje tėvynėje. Ir taip, ant laužo jį, ragina Barakas, demokratiškai ir nedelsiant.
JTO Generalinis sekretorius Gutijerešas, kuris visai neseniai ragino A.Lukašenką taikiai perduoti valdžią Baltarusijoje JAV valdomai opozicijai, šiandien jau paragino atkurti konstitucinę tvarką JAV visomis priemonėmis. Į eilę su raginimais susidoroti su demonstrantais JAV atsistojo visa eilė “nepriklausomų ir laisvų” JAV kolonijų vadovų, jų tarpe kaip visada savo negarbingą pozą išreiškė ir LT p-rezidentas.
O Vašingtone prie Kapitolijaus jau nušauti 4 žmonės. Tačiau niekur nesimato užsienio valstybių ambasadorių su milžiniškais gėlių vainikais sakralinių protesto aukų žūties vietose. Pagal Džino Šarpo spalvotų revoliucijų (maidanų, sąjūdžių, tahrirų – reikiamą pabraukti) technologijas “demokratiškų” šalių atstovai tiesiog privalo išreikšti paramą už laisvę kovojančiai JAV tautai. O čia kas dabar? Režimo sarginiai šunys nušovė jau 4 civilius protestuotojus, o ambasadoriai nekaltų aukų ne tik neužjaučia, kaip jie tai daro paprastai kitose šalyse, bet … remia kruviną JAV režimą?!
Vašingtono policijos (režimo sarginių šunų?) vadovas taip pat informavo spaudą, kad sužeisti 28 žmonės, suimta 56 asmenys, kurie turėjo ginklus ir neturėjo jiems leidimų.
JAV Kongresas vis tik patvirtino miegančio marazmatiko Džo Baideno pergalę JAV prezidento 2020 metų rinkimuose. Tvirtinant rinkikų kolegijos balsų skaičiavimo rezultatus dabartinį JAV prezidentą D.Trampą spėjo išduoti ne vienas jo partijos narys respublikonas. Dabar perbėgėliai dievagojasi, kad JAV valstybės ir tautos interesai jiems yra aukščiausia vertybė, dėl kurios jie pasiruošę padaryti viską, bet šiuo metu tinkamiausia auka JAV demokratijai yra … Donaldas Trampas, kurį jie ir aukoja. Išdavystė – tai gebėjimas numatyti ateitį, sako jie.
O ateitis JAV gana miglota. Kaip ten bebūtų, tačiau D.Trampas iki pat Džo Baideno inauguracijos sausio 20 dieną yra JAV tikrasis vadovas, JAV ginkluotų pajėgų vyriausias vadas, žmogus, kuris vienu savo parašu gali įsakyti savo galvažudžiams užpulti ir sunaikinti bet kurią nepriklausomas nuo JAV diktato šalį – Jugoslaviją, Afganistaną, Iraką, Libiją.
Soroso kontroliuojamas Twiteris užblokavo D.Trampo pranešimus. Jokios cenzūros, tik privačios kontoros dvigubi standartai.

Jau dabar klintonidų-sorosistų stovykloje girdisi isteriški klyksmai teisti JAV prezidentą D.Trampą, kuris išdrįso pasauliui atskleisti ir parodyti tikrąjį JAV liberalios demokratijos veidą – rinkimų klastotojų, perversmų organizatorių, karo nusikaltėlių, tarptautinių aferistų, kolonizatorių ir siaubingų niekšų veidą. D.Trampas, kuris ir pats yra to paties miško, JAV nusikaltėlių džiunglių paukštis, puikiai pažįsta savo gaujos sėbrus. Ir žino – JAV tarptautinė mafija neatleidžia savo nariams nusižengimo omertos įstatymui. Už šį nusižengimą klanui D.Trampui yra galima tik viena bausmė – mirtis. Visas savo teisines galimybes persverti rezultatą JAV prezidento rinkimuose D.Trampas, panašu, jau išsėmė. JAV teisingumo sistema, kaip ir JAV žiniasklaida, pasirodė yra tokia pat korumpuota, kaip ir visa politinė sistema JAV. Viską JAV valdo šešėliniai klintonidų-sorosistų klanai, kurių bosų niekas nerenka, kurie nėra atskaitingi niekam ir valdo šalį pagal nerašytus ir niekur neskelbtus įstatymus – Gelmės vyriausybės įstatymus.

Todėl D.Trampui turėtų būti aišku – pralaimėjimo atveju Džono Kenedžio likimas jam būtų palyginti lengva išeitis. Ką dar gali jis padaryti? Įvesti nepaprastąją padėtį ir taip laimėti sau laiko rasti neginčijamus ir nenuneigiamus demokratų partijos nusikaltimų įrodymus? Bet tokiu atveju Gelmės vyriausybė išmes į gatves savo kontroliuojamų BLM, Metoo, Antifos, anarchistų, pseudokairiųjų judėjimų smogikų divizijas ir apie įstatymo viršenybę, žmogaus teises ir demokratijos vertybes jau niekas neprisimins.
Bet kokiu atveju, pasaulis jau pamatė, kad JAV liberali demokratija yra nuostabi tik Holivudo filmuose. Nuėmus spalvingas dekoracijas ir nutildžius beprasmiškai tuščių kalbų apie laisvę garsą, pasimatė, kad JAV demokratija yra tik mažytės nusikalstamos saujelės parazitų milijardierių diktatūros forma, primesta, deja, visam pasauliui. Ir dabar ši “demokratija” nukrito iki savo permanentinio urvinio kapitalizmo lygio, iš kurio pakilti galima tik per socialinę revoliuciją. Ar pakaks dabar matomų nesutaikomų prieštaravimų kiekybinių pokyčių sumos pereiti į naują demokratijos kokybę – klausimas lieka atviras.

Sudie, Amerika, ir labas vėl

Rostislavas Iščenko

2020-06-02

 

Šaltinis: https://ukraina.ru/opinion/20200602/1027866673.html

 

Protestai JAV apėmė tris kartus didesnę teritoriją nei ta, kurioje vyko kautynės per vienintelį (iki šiol) pilietinį karą valstijose. Su Nepriklausomybės karo (iš kurio gimė JAV ir kuris taip pat prasidėjo kaip civilinis karas Didžiosios Britanijos kolonijoje) epocha, net negalima lyginti.

Nepaisant to, jei ne kai kurie nežymūs niuansai, galima būtų sakyti, kad JAV nieko ypatingo nevyksta. Anksčiau taip pat buvo ne vienerios marginalų riaušės. Apiplėšimai ir padegimai – įprastas reiškinys net ir eilinio black out’o metu (elektros energijos tiekimo sutrikimai kelioms valandoms). Nacionalinė gvardija tik Naujajame Orleane po uragano „Katrina“ (ne itin išskirtinis atmosferinis reiškinys) net dvi savaites atstatinėjo viešąją tvarką. Net armija, kurią Trampas kol kas tik pažadėjo panaudoti riaušių malšinimui, jau ne kartą buvo įvedama į JAV miestus.

Mastas, žinoma, šį kartą didesnis, nei anksčiau. Bet tai nėra esmė. Daugelis stebėtojų jau pavadino dabartines riaušes „Maidanu Amerikoje“ ir intensyviai ieško panašumų su įvykiais Ukrainoje, Gruzijoje, Egipte ir visur kitur, kur amerikiečiai buvo surengę spalvotus perversmus. Deja, kai kuriuos panašumus (ir gana rimtus) galima atrasti bet kuriuose dviejuose atsitiktinai pasirinktuose  perversmuose. Net ir tuose, iš kurių vienas gali būti tikra revoliucija, o antrasis – net ne spalvota, o tiesiog banalus rūmų sąmokslas.

Tikras spalvoto perversmo bandymas JAV įvyko 2016 m. gruodžio – 2017 m. sausio mėnesį. Jį netgi suspėjo jau pavadinti „rausvųjų vaginų revoliucija“ (pagal „taikių protestuotojų” atpažinimo ženklą). Bet tada protestai subliuško tą pačią akimirką, kai išrinktasis JAV prezidentas Trampas pažadėjo  numalšinti kylantį perversmą jėga ir pagrasino pasodinti organizatorius į kalėjimą. Tuo metu JAV valstybė vis dar funkcionavo (iš inercijos) laikydamasi konstitucijos ir įstatymų, o sąmokslininkai neišdrįso stoti į atvirą konfrontaciją.

Dabar padėtis JAV yra žymiai sudėtingesnė ir įdomesnė. Esmė yra tame, kad Amerikoje vienu metu vyksta du spalvoti perversmai. Ne „Maidanas“ ar „anti-Maidanas“, o, jei norite, būtent du „Maidanai“.

Kad būtų aiškiau. „Maidanas“ yra bandymas antikonstituciniu, tačiau nesmurtiniu (labai lengvai peraugančiu į smurtinį) būdu pakeisti  valdžią. Šioje koordinačių sistemoje „anti-Maidanas“ yra spontaniškas (geriausiu atveju, bet dažniau yra organizuotas) tam tikros visuomenės dalies  raginimas gerbti konstituciją.

JAV mes šiuo metu matome dviejų Amerikos elito grupuočių konfrontaciją. Abi jau peržengė konstitucijos leidžiamus  rėmus ir bando įbauginti viena kitą prievartos scenarijumi. Tuo pačiu metu šalis sparčiai juda link pilietinio karo, apie kurio artumą pastaruosius ketverius metus kalbėjo amerikiečių politikai ir ekspertai.

Visą šį laiką amerikiečių globalistai, kurių politinė bazė yra Demokratų partija (beje, dalis respublikonų partijos esteblišmento juos taip pat palaiko), atvirai niekino konstituciją ir įstatymus. Jie bandė organizuoti anti-Tramp Maidaną  po 2016 m. prezidento rinkimų. Jie surengė beprasmiškus ir destruktyvius išpuolį prieš paminklus Konfederacijai (taip atgaivindami seniai pamirštą Pilietinio karo ideologiją). Jie tuščioje vietoje ir remdamiesi suklastotais kaltinimais inicijavo apkaltos procedūrą, kuri vėliau smogė bumerangu jiems patiems. Jų fone net ekscentriškasis Trampas atrodė kaip konstitucinio teisėtumo garantas.

Tačiau nuo 2020 m. balandžio mėn. JAV skaudžiai sukrėtusią  sisteminę krizę labai pagilino dar ir „koronakrizė“. Nedarbas ėmė augti sniego lavinos greičiu (bedarbių skaičius jau pasiekė 45–46 milijonus ir nesiruošia sustoti, iki birželio vidurio gali įveikti 50 milijonų ribą). BVP kritimo prognozės atnaujinamos kiekvieną savaitę ir jau viršija 15% per metus (ir tai dar ne vakaras). Be to, beveik du milijonai (du milijonai bus tikrai) užsikrėtusių koronavirusu ir daugiau nei šimtas tūkstančių (daugiau nei ketvirtadalis mirusių nuo COVID-19 pasaulyje) mirusių nuo pandemijos. Visa tai pačios aršiausios prezidento rinkimų kampanijos, po kurios pralaimėjusioji pusė gali užimti vietas ne šiaip opozicijoje, o kalėjime, fone.

Trampas laimėjo pirmąjį šios kovos raundą. Jo konkurentas Baidenas ir visi demokratai patys išaiškėjo kaip per daug įklimpę į korupcijos schemas – informacija, kurią jie patys pateikė per nesėkmingos apkaltos procedūras, smogė jiems patiems. Amerikos administracijos ir sveikatos apsaugos sistemos nesėkme kovoje su koronaviruso epidemija sėkmingai pasinaudojo Trampas, pažadėdama patekti 20 trilijonų dolerių ieškinį Pekinui. Dėl to iki gegužės pradžios dabartinis JAV prezidentas buvo 3-4% populiaresnis už savo konkurentą visuomenės apklausose. Bet iki rinkimų dar buvo toli. Pandemija pamažu mažėjo. Kinija su malonumu įsitraukė į abipusių kaltinimų karą, o demokratų valdoma žiniasklaida džiaugsmingai platino paprastiems amerikiečiams Pekino poziciją, kuri išsamiai ir populiariai aiškino, kad Trampas „pats kvailys“. Sisteminė krizė nebūtų pasibaigusi net tuo atveju, jeigu visi mirę nuo koronaviruso staiga būtų prisikėlę, o visi susirgę juo būtų pasveikę. Ekonomika griuvo, nedarbas toliau augo, o milijardų dolerių injekcijos nedavė net laikino atokvėpio, o tik blogino situaciją.

Esant tokioms sąlygoms Trampo reitingas pradėjo stagnuoti, vis labiau ryškėjo jo reitingo kritimo tendencija. Dabartinis JAV prezidentas, gerai žinodamas savo rinkėjus, suprato, kad norint išlaikyti (ir net padidinti) reitingą jam reikalinga mobilizacinė strategija. Anksčiau Amerikos prezidentai tokiais atvejais organizuodavo nedidelį karą užsienyje. Tačiau šiuo metu JAV išgyveno per ne lyg didelį išteklių trūkumą. Trampas  buvo priverstas net drastiškai sumažinti JAV karinį dalyvavimą Sirijoje, Afganistane bei Irake,  ir buvo priverstas paskelbti, kad JAV dar labiau sumažina savo karinį ir politinį aktyvumą užsienyje. Amerika negalėjo sau leisti dar vieno rinkimų karo. Teko galvoti apie tai, kaip oriai, neprarandant veido išeiti iš jau esamų konfliktų, o ne apie tai, kaip kurstyti naujus.

Trumpas rado išeitį smarkiai eskaluodamas vidaus politinę įtampą. Pretekstu dėl prastai organizuotos kovos su koronavirusu tose valstijose, kuriose gubernatoriais buvo demokratų atstovai, Trampas paragino savo šalininkus išeiti prie vietinių Kapitolijų į „taikias demonstracijas“ su ginklais rankose. Tiesą sakant, jis panaudojo klasikinę maidanų technologiją prieš demokratus. Jeigu jie pabandys išvaikyti manifestacijas, visai galimi atsitiktiniai ekscesai. Žmonės atėjo apsiginklavę – kažkas netyčia nuspaudžia gaiduką, ir prasideda susišaudymas, ir ten ir iki lavonų netoli, po kurių demokratai gali būti apkaltinti brutaliu antikonstituciniu amerikiečių tautos žmonių teisių ir laisvių suvaržymu. Jei manifestacijų niekas jėga  nevaikytų, Trampui nepaklusnių valstijų įstatymų leidžiamoji ir vykdomoji valdžia dirbtų stipriai įtakojama jo šalininkų, o demokratų rinkėjai bus pasipiktinę savo išrinktųjų politine impotencija.

Demokratai neilgai galvojo dėl atsakomojo žingsnio. Jau pats pirmas juodaodžio amerikiečio mirties nuo baltųjų policininkų rankų (o JAV policija žudo baltuosius, juoduosius ir visus kitus nuolat) atvejis, buvo demokratų panaudotas sukelti protestų bangą visoje šalyje. Jie masiniams protestams pabandė suteikti rasinę konotaciją, o vandalizmo, apiplėšimų ir padegimų amerikiečių marginalai ir patys puikiai moka. Palyginus su „taikiais protestantuotojais“ iš JAV, 2014 metų pavyzdžio pučistai iš Ukrainos yra tiesiog filosofijos akademikai.

Dabar Trampas randasi cugsvango situacijoje. Jeigu jis pabandys protestus numalšinti jėga, visi sakys, kad remia rasistus ir pritaria policininkų smurtavimui. Spalvotų rinkėjų, kurie sudaro protestuotojų daugumą, didžioji dalis balsuoja už demokratus. Jei valdžia leis riaušininkams siautėti per ilgai, Trampu nusivils vidutinis baltasis amerikietis, o tai yra Trampo elektorato pagrindas.

Tačiau Trumpas nepasidavė. Jis įsakė gubernatoriams mobilizuoti nacionalinę gvardiją, tai yra, atsakomybę už protestų slopinimą jėga perkėlė gubernatoriams demokratams (ir respublikonams taip pat, tačiau riaušininkai nėra jų rinkėjai). Tuo pat metu prezidentas pažadėjo tuo atveju, jei gubernatoriai nepajėgs susitvarkyti, panaudoti armiją protestams numalšinti ir pagrasino, kad kariuomenė į riaušininkus šaudys tikrais šoviniais.

Tokiu būdu, abi susiskaldžiusio Amerikos elito dalys kreipiasi į savo rinkėjus, prašydamos jų aktyvios paramos palaikyti, ir taip eskaluoja minios aktyvumą gatvėse bei smurtą. Tiek trampistai, tiek globalistai bando sukurti savo oponentams silpnų, nekompetentingų politikų, nesugebančių rasti išeitį iš krizės ir pažeidžiančių pagrindines konstitucines amerikiečių teises, įvaizdį. Save gi jie reprezentuoja kaip „kietus vyrukus“ iš vesternų, pasirengusius nedelsiant ištraukti koltą, kad būtų apgintos taikių civilių gyventojų teisės ir laisvės.

Ir tai labai rimta. Susipriešinimas JAV nuėjo per toli. Dabartinės riaušės, gal būt, ir nurims – iki rinkimų dar yra per daug laiko, todėl gali būti organizuojamos naujos. Tačiau taip pat įmanoma, kad demokratai stengsis išlaikyti įtampą gatvėse kuo ilgiau, kad parodytų Trampo silpnumą arba priverstų jį panaudoti ginklus prieš maištininkus. Kad ir kaip ten būtų, tačiau abi susiskaldžiusio Amerikos elito pusės jau parodė viena kitai, kad yra pasiryžusios imtis bet kokių priemonių ir kausis iki galo, net jei tam reikėtų pakviesti savo šalininkus ginkluotam sukilimui.

Jei per pastaruosius ketverius metus amerikiečių ekspertai tik kalbėjo, kad įtampa šalyje yra didesnė, nei ji buvo Pilietinio karo išvakarėse, šiandien galime teigti, kad antrasis  pilietinis karas JAV jau yra prasidėjęs. Kol kas jis dar neišėjo už vietinių susirėmimų ribų , o jo aukos skaičiuojamos vienetais. Jį vis dar galima greitai sustabdyti ir apsimesti, kad įvyko nedidelis nesusipratimas. Tačiau konfliktuojančios šalys  trauktis neturi kur. Trumpo bandymai 2017 metais konsoliduoti JAV abiem šalims priimtino abipusio kompromiso pagrindu buvo nesėkmingi. Nuo tada įtampa tik auga, o konfliktuojančios šalys vis labiau tolsta nuo taikaus konflikto sprendimo. Net jei dabartinis konfliktas yra klaidingas startas, kitas neprivers savęs laukti ilgai. Ir jis bus žiauresnis ir vystysis daug greičiau nei dabartinis, kuris jau auga miško gaisro greičiu.

Rimtas pilietinis konfliktas JAV peržengė tikėtino stadiją ir įžengė į tikrąją. Pakartosiu, labai tikėtina, kad konfliktas gali baigtis mažu krauju, tačiau viena iš kariaujančių elito grupių po jo finalo turės būti visiškai nugalėta ir besąlygiškai kapituliavusi. Net jei formaliai valdžios klausimas oficialiai bus išspręstas tradicine rinkimų forma, iš tikrųjų dabar jau visiems yra akivaizdu, kad rinkimų proceso rezultatai turės būti paremti (arba gali būti ginčijami) realia jėga. De facto valdžios  Jungtinėse Valstijose klausimo sprendimas peržengė konstitucijos ribas, o tai reiškia, kad Amerikos valstybė nustojo egzistavusi tokia forma, kokia mes ją žinojome pastaruosius šimtą metų.

Tai nereiškia, kad JAV  nustos egzistuoti apskritai. Priešingai, jei pilietinis konfliktas bus gana trumpalaikis ir nesuskaldys jėgos struktūrų, tada, nežiūrint į tai, kuri Amerikos elito grupė laimės, įvyks priverstinė visuomenės konsolidacija aplink nugalėtoją. Savo ruožtu toks konsolidavimas leis Jungtinėms Valstijoms vykdyti labiau apgalvotą ir tikslingesnę užsienio politiką.

Šiandien pirmą kartą Amerikos istorijoje JAV per trejus su puse metų nėra vieningos užsienio politikos. Trampo komanda beveik visais klausimais nesutaria su savo Valstybės departamentu ir iki šiol nesugebėjo atlikti valymą nei Valstybės departamente, nei pagrindinėse ambasadose ir teisėsaugos institucijose. Tai lėmė rimtą JAV įtakos susilpnėjimą pasaulio arenoje.

Taigi, jei pilietinis konfliktas neperžengs protingų ribų, o pralaimėtojas bus nustatytas ne vėliau kaip rudenį (lapkričio mėn. vyksiančiose prezidento rinkimuose), tada pagal dabartinio susidūrimo rezultatus JAV turėtų per trumpą laiką sustiprinti savo  pozicijas tarptautinėje arenoje. Net jei konfliktas peržengs protingas ribas, tikėtis greito JAV dezintegravimo būtų nepagrįsta – armija ir federalinė biurokratija yra pakankamai stiprios ir negali būti padalintos tarp valstijų. Tačiau Jungtinės Amerikos Valstijų, kurias mes iki šiol pažinojome, jau nebėra, ir mums dar teks sužinoti, kokia bus naujoji Amerika.

 

Rostislavas Iščenko

2020-06-02

 

Skaitykite daugiau: https://ukraina.ru/opinion/20200602/1027866673.html

 

Iš rusų kalbos vertė Jonas Kovalskis, 2020-06-04

Vertėjo pastaba: Pristatau labai įdomų autorių Aleksandrą Rodžersą, kuris, mano nuomone, labai giliai supranta spalvotų revoliucijų technologijas, aiškiai ir konkrečiai dėsto įvykių JAV ir ne tik esmę. Nuo 2016 metų, kai D.Trampas netikėtai sorosinei gaujai laimėjo JAV prezidento rinkimus, buvo aišku, kad klintonidų klanas darys viską, kad atgauti prarastą valdžią JAV kolonijinėje imperijoje. Visus tuos metus vyko nusikalstamas JAV tarptautinių nusikaltėlių deep state karas prieš JAV prezidentą, nors jis, mano nuomone, darė viską, ką būtų dariusi Kruvinoji Hilary, jeigu būtų laimėjusi.D.Trampas pasauliui padarė ne mažiau, o gal ir daugiau žalos, nei bet kuris kitas JAV prezidentas, kaip įprasta JAV, tarptautinis ir karo nusikaltėlis. Tačiau sorosiniams klintonidams to buvo maža, todėl, nepavykus nuversti konkurentą teisėtomis priemonėmis – apkaltomis, begaliniais tyrimais, skandalais, masinėmis sorosinių melo propagandos priemonių dezinformacinėmis atakomis, holivudinių aktoriukų išpuoliais – sorosiniai ėmėsi jiems įprastų nusikalstamų spalvotų revoliucijų, maidanų, sąjūdžių technologijų,sėkmingai išbandytų Ukrainoje, Gruzijoje, Lietuvoje ir visur pasaulyje. Sorosinis klintonidų klanas ėmė žaisti “va bank” ir bando įvykdyti valstybinį perversmą pasaulio teroristinėje valstybėje Nr.1 JAV. Lietuvoje tai puikiai matosi valatkodelfinėje landsberginėje melo žiniasklaidoje, kur stebimas JAV klintonidų 5 kolonos padidėjęs aktyvumas. Stebime. Viskas, kad blogai JAV, yra gerai visam pasauliui.”

Aleksandras Rodžersas: Variantai už Trampą – ar jis turi šansų
2020-06-03

Šaltinis: https://jpgazeta.ru/aleksandr-rodzhers-varianty-za-trampa-est-li-shans/

Trampui būtina suprasti – demokratams gyvas jis nereikalingas jokiu atveju. Jie visais būdais sieks jo fizinio sunaikinimo. Lygiai taip pat kaip nužudė kažkokius Kadafį, Huseiną ar Miloševičių.

Pabandykime kelioms minutėms įsivaizduoti save (neduok Dieve) Donaldo Fiodorovičiaus Trampo vietoje.

Problemų kompleksas, su kuriuo susidūrė paskutinis Jungtinių (jau ne visai) valstijų prezidentas, yra pritrenkiantis.

1. Pralaimėtas prekybinis karas su Kinija. Kinija vėl pažemino juanio kursą, sukurdama savo prekybai pranašumus, ir atsisako pirkti amerikietiškas prekes pagal ankstesnius susitarimus.

2. Amerikiečių armija ir privačios karinės kompanijos vis dar yra dislokuotos Irake ir Afganistane. Iš to Amerikos valstybė neturi jokio pelno ir (arba) pranašumų, o išlaidos ir nuostoliai yra dideli.

3. Milžiniška valstybės skola. Maža to, kuo mažiau užsienio valstybių nori pirkti JAV iždo vertybinius popierius, tuo didesne tampa ši problema.

4. Didžiulis užsienio prekybos disbalansas. JAV parduoda žymiai mažiau nei perka, todėl vysto ne savo, o kitų šalių ekonomikas.

5. Didžiulis valstybės biudžeto deficitas. Šiais metais jis, įskaitant taip pat lėšas, skirtas kovai su koronavirusu ir jo pasekmėmis Amerikos ekonomikai, sudarys daugiau nei 3,6 trilijono USD, tai yra daugiau nei 20% JAV BVP. Blogiau yra tik Ukrainoje (ir net neilgam – šeimininkai netrukus juos pasivys).

6. Trampo stipriai pervertinta migrantų iš Lotynų Amerikos problema. Iš tikrųjų JAV ekonomikai migrantai labai reikalingi, kadangi 75% sezoninių vaisių ir daržovių šalyje surenka migrantai (dažniausiai nelegalūs). O vietiniai JAV gyventojai už tokius pinigus dirbti tokiomis sąlygomis nenori (kol kas badas į duris jiems nesibeldžia).

7. Opiatų epidemija. Kai kuriose valstijose iki 60% suaugusiųjų gyventojų yra narkomanai. Be to, dauguma narkomanų yra legalūs, perka opiatus pagal vaistinėse nekontroliuojamai išrašomus receptus.

Bet šios visos problemos palyginti yra senos, kurių didžiąją dalį Trampas paveldėjo iš Obamos ir kitų prieš jį buvusių prezidentų.

Prie viso šito prisideda naujos problemos.

8. Koronaviruso pandemija. Virusas stipriausiai smogė JAV, kuri pasirodė esanti viena iš labiausiai nepasirengusių epidemijai pasaulio šalių (nors savo taip mėgstamuose sudarinėti reitinguose jie patys sau nupiešė idealų įvaizdį).

Šiai dienai JAV užsikrėtė 1,901,783 žmonės. Ir mirė 109,142 žmonės. (Beveik trečdalis visų mirusių nuo COVID-19 pasaulyje).

9. BVP kritimas. Pirmąjį šių metų ketvirtį pagal paskutinius duomenis jis sudarė 5%, antrame ketvirtyje prognozuojamas dar didesnis.

10. Nedarbas. Per dešimt savaičių JAV prarado darbą daugiau ne 40 milijonų žmonių, o tai yra daugiau nei ketvirtadalis visų šalies darbingų gyventojų.

Kitų, kurie dar turi darbą, pajamos sumažėjo vidutiniškai 11 proc. (palyginimui, Rusijoje per patį Vakarų sankcijų įkarštį gyventojų pajamos sumažėjo tik 0,2 proc., tačiau aimanų buvo tiek, tarsi būtų atėmę viską).

11. “Jie nužudė juodaodį, jie nužudė”. Visi supranta, kad tai tik pretekstas? JAV policininkai nužudo vidutiniškai nuo 500 iki 1000 beginklių piliečiųper metus. Prie Obamos juodaodžiai buvo žudomi taip pat, faktas, kad JAV turėti juodaodį prezidentą šiuo požiūriu nieko nepakeitė. Ir ne faktas, kad kitos policijos smurto aukos buvo žudomos ne taip žiauriai.

12. Miestų merai ir valstijų gubernatoriai, kurie demonstratyviai atsisako vykdyti prezidento įsakymus, pataikauja ir atvirai remia „protestuotojus“. (Pamenate, kaip paksogeito metu landsberginės chuntos veikėjai atvirai tyčiojosi iš tautos išrinkto prezidento? Dabar tie patys veikėjai, etatiniai sorosiniai klintonidai, taip pat aktyviai “kūrena” prieš Trampą, karbauskinius ir šiek tiek prieš G.Nausėdą – vertėjo pastaba).

Ir taip rezultate turime – „taikius protestus“, sklandžiai peraugančius į „maidaną-sąjūdį“ ir akivaizdų bandymą įvykdyti valstybinį perversmą. Tame tarpe su planais padalinti Jungtines (vis mažiau ir mažiau) Amerikos valstijas į keletą dalių.

Trampui būtina suprasti – demokratams gyvas jis nereikalingas jokiu atveju. Jie visais būdais sieks jo fizinio sunaikinimo. Lygiai taip pat kaip nužudė kažkokius Kadafį, Huseiną ar Miloševičių.

Arba jis pradės atleidinėti ir siųsti į kalėjimą frondininkus merus ir gubernatorius, o taip pat imsis aktyvių poveikio priemonių prieš Soroso ir Klintono klaną – arba jis bus sunaikintas, o Kruvinoji Hillary dar kartą žvengs tiesioginiame eteryje.

Aleksandras Rogersas

Iš rusų kalbos vertė Jonas Kovalskis, 2020-06-04