Apie Vakarų propagandos supuvusį bananą, kurio sočiai atsikando visi tarybiniai žmonės. Erikas Honekeris, Vokietijos Demokratinės Respublikos paskutinis vadovas. “Jūs turėjote darbą, jūs turėjote butus. Jūs turėjote geras mokyklas. Jūs turėjote stabilią valiutą ir garantuotą pensiją. Visą naktį jūs galėjote saugiai vaikščioti po Berlyno Alexanderplatz be jokios baimės. Ir turkų jūs neturėjote. Bet to jums buvo maža. Jūs norėjote daugiau. Jūs svajojote apie prabangius automobilius, nes „Wartburg“ jums buvo per mažai elegantiškas. Jūs norėjosi bananų, nes mūsų naminiai obuoliai jums nepatiko. Jūs norėjote savo piniginėje turėti vokiškas markes, nes VDR markės jums neturėjo vertės. Jūs svajojote apie žodžio laisvę, nors niekas VDR nedraudė jums kalbėti, nebent tik apie socializmą. Jūs veržėtės į Federatyvinę Vokietiją, ir jūs ten patekote. Apie viską, ką tada jums „pamiršo“ papasakoti Vakarų televizija, ir šiandien ji vis dar nepasakoja. Ir tais laikais Vakaruose buvo draudžiama atvirai kalbėti apie problemas, susijusias su užsieniečiais. Dvigubi standartai ir tais laikais karaliavo Vokietijoje. Buvo teisės vokiečiams, ir tai buvo įtvirtinta įstatymuose. Tačiau užsieniečiams galiojo kitokia teisė – ir būtent šiomis teisėmis manipuliavo politikai siekdami savo tikslų. Bet jūs džiūgavote, kai jums melavo. Vakarų propaganda buvo tas pats melas kaip ir mūsų, ji tiesiog atrodė gražiau. Perprasti mūsų propagandą buvo labai lengva,…
Jei pasaulio ekonomika, kurią kapitalizmo rykliai kiekvienais metais aptarinėja Davose ir Bilderbergo klube, nenukryps nuo dabartinio vystymosi liberalios globalizacijos kelio, galbūt dar mūsų karta gyvens superkapitalizme su super nelygybe. Žmonių pajamų dalis iš darbo bus lygi nuliui, o pajamų dalis, gaunama iš kapitalo, atvirkščiai, priartės prie 100%. Jokių socialinių garantijų nereikalaujantys robotai atliks visą darbą, o daugumai žmonių teks gyventi iš apgailėtinų pašalpų, kurias valdančios chuntos ketina vis labiau mažinti. Kas yra kapitalizmas, žmonija daugiau ar mažiau jau išsiaiškino. Vienas iš kapitalizmo apibrėžimų variantų – tai ekonomika, kurioje didžioji dalis pajamų gaunama iš kapitalo (dividendai iš akcinio kapitalo, išmokos pagal obligacijas, rentos, ir pan.), o ne pajamos iš darbo (darbo užmokestis). O kas tada yra superkapitalizmas? Tai yra ekonomika, kurioje kapitalas generuoja visas pajamas, o darbo jėga – beveik nieko, darbo praktiškai nereikia. Marksizmo klasikai savo darbuose tokios teorinės konstrukcijos nepasiekė: kaip visiems žinoma, V.I. Lenino imperializmą laikė aukščiausia kapitalizmo vystymosi stadija, o jo oponentas Kautskis tai vadino ultraimperializmu. Tuo tarpu ateityje, greičiausiai, mūsų laukia būtent superkapitalizmas, technologinė antiutopijoje, kurioje žmogaus išnaudojimas bus panaikintas ne dėl prispaustųjų, proletariato klasės pergalės prieš parazitus kapitalistus, išnaudotojus, bet tiesiog dėl to, kad pats darbas praras savo prasmę ir taps nereikalingas, kad už jį…
Daugiau nei pusė pasaulio gyventojų nustojo tikėti kapitalistinėmis vertybėmis ir Vakarų demokratijos efektyvumu. Tokius rezultatus parodė JAV ryšių su visuomene ir rinkodaros konsultacijų įmonė „Edelmano pasitikėjimo barometras” tyrimai. Ekspertai apklausė daugiau nei 34 tūkstančius 28 šalių gyventojų. 56% jų sutiko su teiginiu, kad kapitalizmas dabartinėje formoje daro žmonėms ir pasauliui daugiau žalos nei naudos. Didžiausias pesimistų procentas buvo Tailande (75 proc.) Ir Indijoje (74 proc.). Pažymėtina, kad šią poziciją palaikė ir Europos šalių gyventojai, kurių nusivylimas grobuonišku liberaliu kapitalizmu atrodė taip: Prancūzijoje kapitalizmu nusivylė 69 proc. gyventojų, Italijoje -61 proc., Ispanijoje – 60 proc., Nyderlanduose – 59 proc., Airijoje – 57 proc., Vokietijoje – 55 proc. ir Jungtinėje Kolonizatorių karalystėje – 53 proc. Rusijoje vakarų kapitalizmo keliamo pavojaus bijo 55% respondentų. Tyrimo autoriai pabrėžia, kad įvairaus amžiaus ir skirtingų socialinių grupių atstovai į kapitalizmą žiūri vienodai pesimistiškai, nepriklausomai nuo pajamų ir lyties, tai yra, laikinai sėkmingai parazituojantys visuomenės sąskaita buržujai, “išsilavinę, sėkmingi, gražučiai” liberastai, tapinoidai penktu tašku taip pat jaučia, kad greitai taps maistu “laisvosios” rinkos grobuonių maitinimosi grandinėje. Taip pat sumažėjo pasitikėjimas pagrindiniais socialiniais institutais: 57% respondentų nurodė, kad valdžia tarnauja „nedaugelio“ landsberginių klano veikėjų interesams. Ekspertai įsitikinę, kad tokius tyrimo rezultatus didėjanti nelygybė visuomenėje ir bendras nepasitikėjimo…
Irako parlamento priimto įstatymo projekto pagrindinės nuostatos. 1. Įpareigoti Irako vyriausybę atšaukti prašymą dėl Tarptautinės koalicijos pagalbos kovai su Irako ir Levanto islamo valstybės teroristais, įskaitant karinių operacijų Irake nutraukimą. 2. Įpareigoti Irako vyriausybę nutraukti visų užsienio šalių karinių pajėgų buvimą Irako žemėje ir uždrausti užsienio šalių pajėgoms naudoti kariniams veiksmams Irako sausumos teritoriją, teritorinius vandenis ir oro erdvę bet kokiu tikslu. 3. Įpareigoti Irako Užsienio reikalų ministerija pateikti oficialų skundą Jungtinėms Tautoms prieš JAV dėl Irako suvereniteto pažeidimo. 4. Įpareigoti Irako vyriausybę atlikti tyrimą dėl JAV įvykdytų oro atakų ir pranešti apie rezultatus. 5. Sprendimas įsigalioja nuo priėmimo momento Šis Irako parlamento sprendimas dėl JAV okupacinės kariuomenės išvedimo iš šalies turi keletą itin svarbių karinių ir politinių pasekmių abiem pusėms: Jungtinėms Amerikos Valstijoms bus labai apsunkintas okupacinių karinių JAV-NATO bazių aprūpinimas Sirijoje, dėl ko JAV kafro nusikaltėliams teks vesti derybas su Turkija, kuri prisimena JAV bandymą įvykdyti valstybinį karinį perversmą šalyje 2016 metais ir kuri jau seniai konfliktuoja su JAV dėl pastarosios nuolatinio kurdų, Turkijos priešininkų rėmimo Sirijoje ir Irake. Galų gale JAV karo nusikaltėliams karo nusikaltimus daryti Sirijoje gali tekti skristi iš “visada nekalto” Izraelio. Irako padėtis taip pat nėra labai gera ir yra gana sudėtinga. Puikiai prisimename,…
Čilėje jau kuris laikas vyksta gatvių mūšiai. Neramumai Čilėje, matomai, nėra finansuojami “demokratiškų” JAV ir NATO specialiųjų tarnybų, spalvotų revoliucijų, perversmų, maidanų, sąjūdžių technologai iš JAV, Didžiosios Britanijos ten nesimato, todėl, savaime suprantama, “laisvoji” parsiduodanti Vakarų melo propagandos mašina įvykių Čilėje nereklamuoja. Čia gi ne Honkongas ir net ne Ukraina.Čilė jau realizuotas JAV neokolonijinės ekspansijos neoliberalizmo projektas, todėl pagal žanro taisykles turėtų būti ekonominės gerovės ir socialinės ramybės oazė. Tačiau … Čilėje, kaip ir visur kitur, bet kurioje proamerikietiškoje kolonijoje, kur savo kruvinas letenas įkėlė Vakarų kolonizatoriai, kapitalistai, šalis buvo nusiaubta, jos resursai išpumpuoti į Vakarų ekonominių kilerių bankus, o tautai liko skurdas, skolos, neviltis. Kaip ir Lietuvoje, kuri nuėjo standartinį kelią nuo nacionalistinės spalvotos revoliucijos iki JAV kolonijos, valdomos antiliaudinio proamerikietiškos chuntos režimo.
Datos 1928 metų birželio 14 d. gimė Ernesto Če Gevarą – Žmogus revoliucija, savo populiarumu pranokęs net patį Kubos lyderį comandante Fidelį Kastro. Net šiandien, praėjus pusei amžiaus , kai Če Gevarą nužudė JAV karo nusikaltėliai, jis yra neįtikėtinai populiarus visame pasaulyje, garbinamas kairiųjų, socialistų ir antiglobalistų. Jo atvaizdas yra vienas madingiausių brendų net ir dabartiniaias laikais. Šis žmogus kovojo už tiesą, kovėsi už darbo žmonių išvadavimą iš kapitalistinės vergovės, už visuotinės lygybės, darbo žmonių demokratijos idealus, socialinio teisingumo valstybę. Jis siekė to, kas atrodė neįmanoma. Atrodo, kad šiam žmogui buvo lemta tapti tuo idealiu revoliucijos vadu, kurio dvasia rusena iki šiol. Tai Che Guevara. Gimė 1928 m. birželio 14 d. – (buvo nužudytas JAV tarptautinių nusikaltėlių CŽV skerdikų 1967 spalio 9 dieną La Igera Bolivijoje) Ernesto Rafaelis Guevara de la Serna, žinomas kaip Che Guevara (Che Guevara), gimė 1928 m. birželio 14 dieną Rosarija. Argentinoje. Jis gyveno pasiturinčioje daugiavaikėje 5 vaikų šeimoje, kurioje buvo vyriausias. 1948 m. įstojo į Buenos Aires universitetą, studijavo mediciną. 1953 m. baigė šį universitetą. 1952 m. susižavėjo socialistinėmis idėjomis, aistringai rėmė darbo žmonių revoliucijos, išsivadavimo iš kapitalistinės vergovės idėjas. Keliaudamas motociklu po Lotynų Amerikos šalis Če Guevara turėjo puikią galimybę pamatyti jo gimtinės ir kaimyninių…
Gintautas Kniukšta 6 val. Ne, prezidente, jūs Lietuvos miškų neparduosite. Penktadienį, jau pasibaigus darbo dienai, šalies prezidentas Gitanas Nausėda pranešė, kad pasirašytas prezidento dekretas dėl veto Miškų įstatymo pataisų, pagal kurias nuo 2020 m. sausio vienas ar susiję asmenys negalės turėti daugiau nei 1.500 ha miško paskirties žemės. Prezidentas visam pasauliui pasiuntė žinią: atvažiuokite, pirkite Lietuvos miškus. Ir paskubėkite, nes skandinavų „Ikea grupės“ valdomi miškai vien per vienerius metus padidėjo 50 procentų ir dabar jau užima tiek, kiek ir visa Kauno miesto teritorija… O gal ir daugiau. Naujajam šalies prezidentui vetuojant įstatymą nesudrebėjo ranka net žinant tą faktą, kad Vyriausybei metų pradžioje nutarus plėsti Pabradės poligoną, kariškių plotai atsirėmė į privačias valdas – „Ikea grupei“ priklausančius miškus. Tai reiškia, kad už miško paėmimą visuomenės poreikiams „Ikea gupei“ mokėsime mes visi, mokesčių mokėtojai. Priklausantis miškas gali būti perimtas savininkams sumokant rinkos kainą. Sakysite, absurdiška situacija, taip būti negali, bet Prezidentas pabrėžia, kad naujoji Miškų įstatymo pataisa neužtikrintų sąžiningos konkurencijos laisvės… Na, žinoma, kur ten, mums, bėdžiams, su skandinavų pinigais lygintis, bet kodėl prezidentūra nepasidomėjo, kodėl tie Skandinavijos šalių piliečiai nepuola pirkti Vokietijos miškų, o kiša ranką tik į Lietuvos arba Rumunijos girias ir nacionalinius parkus? Didžiuliai miškų plotai koncentruojami grupės asmenų…
Visuomeninis judėjimas Socialistų partija http://socialistupartija.blogspot.com/p/blog-page_27.html Gegužės 1-osios profesinė sąjunga – G1PS ir Lietuvos profesinių sąjungų konfederacija kviečia paminėti tarptautinę dirbančiųjų žmonių solidarumo dieną Vilniuje Kol išrinktieji galvoja apie keliones į kosmosą, likusieji galvoja kaip išgyventi čia. Visame pasaulyje Gegužės 1-ąją minime tarptautinę dirbančių žmonių solidarumo dieną. Šią dieną žmonės vieningai pareiškia, kad darbuotojų teisės – mūsų gyvenimai, negali būti aukojami vardan pelno. Kviečiame visus dirbančius žmones, profesines sąjungas ir kitas už socialinį teisingumą kovojančias organizacijas paminėti gegužės 1-ają jungiantis prie eitynių Vilniuje, kartu pareiškiant, kad: REIKALAUJAME ORIŲ ATLYGINIMŲ VISIEMS ŽMONĖMS. Nepaisant technologinių inovacijų, ekonominio pakilimo naudą jaučia tik kruopelė išrinktųjų. Lietuvoje net ketvirtadalis darbuotojų gauna minimalią algą. Ši alga – tai “skurdo atlyginimas”, patenkinantis tik minimaliausius išgyvenimo poreikius, bet kuriantis milijoninius pelnus darbdaviams. Valstybė turi nustoti pataikauti verslui, vardan ekonominio augimo aukoti socialinę apsaugą ir viešąjį sektorių. Prioritetai turi keistis ir dėmesys turi būti sutelktas į drabuotojų darbo ir gyvenimo sąlygų pakėlimą. REIKALAUJAME NEMOKAMOS SVEIKATOS PRIEŽIŪROS, MOKSLO IR KITŲ VIEŠŲJŲ PASLAUGŲ. Lygios žmogaus teisės nelygioje visuomenėje tampa butaforinėmis teisėmis, kuriomis pasinaudoti gali tik pasiturintys žmonės. Eilę metų siaurinama socialinė apsauga, nepakankamas viešojo sektoriaus finansavimas prieštarauja siekiui užtikrinti visuomenę, kurioje kiekvienas žmogus turėtų lygias teises. Žmogaus teisės negali būti atsietos nuo…
2019-04-11 JAV karo ir tarptautinių nusikaltėlių reikalavimu Didžiosios Britanijos tarptautiniai nusikaltėliai suėmė Ekvadoro ambasadoje ilgus metus besislapsčiusį Džulijaną Asanžą. Ekvadoras, kaip ir visos JAV kolonijos, pasidavė JAV nusikaltėlių šantažui ir išdavė prieglobsčio prašiusį garsųjį Australijos pilietį, informacinių technologijų specialistą, žinomos visame pasaulyje hakerių grupės Wikileaks įkurėją, kurio dėka pasaulis sužinojo apie JAV ir Didžiosios Britanijos skerdikų įvykdytus karo nusikaltimus ir nusikaltimus žmoniškumui Jugoslavijoje, Afganistane, Irake, Libijoje ir visame pasaulyje. Pasaulis iš Dž.Asanžo paskelbtų griežtai įslaptintų Pentagono, CŽV, MI6, Mosado dokumentų sužinojo, kaip JAV, NATO karo nusikaltėlių gauja be jokio pagrindo, grubiai pažeisdamos esmines tarptautinės teisės normas, JTO Statutą, Tautų Chartiją, Visuotinę Žmogaus teisių deklaraciją, diplomatinius santykius reglamentuojančius tarptautinius susitarimus, užpuldavo suverenias, laisvas nuo Vakarų kolonizatorių diktato valstybes, JTO pilnateises nares, pačių užpuolikų suklastotų niekaip nepagrįstų kaltinimų pagrindu, bombarduodavo nepriklausomas valstybes, jas griaudavo, plėšdavo, naikindavo, užgrobdavo JAV-NATO agresijų aukų resursus, žudė, kankino tų šalių piliečius slaptuose CŽV kalėjimuose, įvykdė šiurpiausius nusikaltimus žmoniškumui. Dž. Asanžas atskleidė JAV, Didžiosios Britanijos žiniasklaidos kosminį parsidavėliškumo lygį, parodė, kaip NATO šalių žiniasklaida nėra jokia žiniasklaida, o tik aptarnauja nusikalstamų Vakarų fašistinių režimų nusikalstamus interesus, Vakarų bankų ir globalinių korporacijų nusikalstamo verslo interesus. Dž. Asanžo grupės nuolat skelbiami dokumentai atskleidė ir parodė visam pasauliui Vakarų “demokratinių vertybių” nusikalstamą, nežmonišką turinį, demaskavo JAV-Didžiosios Britanijos specialiųjų tarnybų ir nusikalstamų administracijų įvykdytas globalines klastotes rezonansinėse bylose – Libija neturi jokio ryšio su Lokerbio tragedija, tai MI6/CŽV nusikaltimas, Tarybų Sąjungoje ir Jugoslavijoje tarpnacionaliniai konfliktai buvo dirbtinai sukelti JAV/NATO nusikalstamų valstybinių struktūrų, intervencijos į Afganistaną, Iraką, Libiją, Siriją, spalvotos revoliucijos, sąjūdžiai, NATO agresijos, karai, žudynės, genocidas, išpuoliai prieš Rusiją, WADA’os klastotės, A.Litvinenkos, B. Berezovskio, S.Skrypalių nunuodijimas, Čečėnijos karai, Gruzijos agresija prieš Osetiją 2008-08-08 , Ukrainos maidanas, maištai Venesueloje ir daugybė kitų – yra JAV, Didžiosios Britanijos ir jų kolonijų, bananų respublikų įvykdytos tarptautinės provokacijos, šių šalių nusikaltimai prieš žmoniją, taiką ir saugumą Žemėje.
Išnaudojimo norma Lietuvoje 2017 metais – 180 proc. (!!!) (pagal Lietuvos Vyriausybės pateiktus duomenis) Šaltinis: http://kova.news/2019/03/25/isnaudojimo-norma-lietuvoje-2017-metais-180-proc/?fbclid=IwAR2qf3nlqgo5UWrqECkUnQaMNAikj2jdbp1xPivBh2Cj0vJqZXDBO3ph808 Straipsniu mėginama paprasčiau paaiškinti, kokie aitvarai suneša Lietuvos turtuolių dešimtukams ar šimtukams pinigus. Skaitmenų pateikta daugokai, tačiau jie tereiškia eurus ir darbo valandas. Tiems, kurie nemėgsta skaičių ir net paprasčiausių kapitalistinės politekonomikos formulių, siūloma paskaityti „Turniai lietuviai – ka yra“ * Darbo žmonių išnaudojimą galima išreikšti procentais ir paprastai apskaičiuoti. Pakanka tiksliai žinoti, kiek valandų darbininkas dirba, kad „atsipirktų“ jam išmokamas atlyginimas – tai yra būtinasis darbas. Ir žinoti, kiek valandų darbininkas dirba, kad sukurtų pridėtinę vertę darbdaviui – tai yra pridedamasis darbas. Jų santykis ir yra išnaudojimo norma K. Darbo eigoje atskirti juos vieną nuo kito nėra jokio reikalo. Pagal tvarkingas įmonės ataskaitas pasirinkus fiksuotą laikotarpį – dieną, savaitę, mėnesį ar metus – galima suskaičiuoti, kiek valandų tenka dirbti savo atlyginimui ir kiek darbo valandų tenka „kitiems reikalams“. „Kiti reikalai“ – tai pinigai amortizaciniams atskaitymams, atsiskaitymui su tiekėjais, darbui reikalingų priemonių pirkimui, kreditų gražinimui ir, žinoma, pelnas. Šioje vietoje būtina „įsikalti“ į galvą, kad visus tam reikalingus pinigus uždirba darbininkas per savo darbo valandas. Taip pat būtina atsižvelgti, kad šiuolaikinė ekonomika yra globali. Tai reiškia, kad Nigerijos šachtininkų ar Bangladešo siuvėjų sukurto pelno (pridėtinės vertės) trupiniai…