Datos
1967-10-09 planetos Blogio ir Melo imperijos Jungtinių Amerikos Valstijų karo nusikaltėliai, CŽV agentai nužudė darbo žmonių kovos prieš liberalių kapitalistų  priespaudą vieną iš simbolių Ernestą Če Gevarą.
Che Guevara – Žmogus revoliucija
Žmogus revoliucija, pranokęs net patį Fidelį Kastro, ir šiandien jis be galo populiarus, mylimas socialistų ir antiglobalistų. Jo atvaizdas nepraranda populiarumo ir dabartiniaias laikais. Šis žmogus kovojo už tiesą, darbo žmonių išvadavimą iš kapitalistinės vergovės, visuotinės lygybės, darbo žmonių demokratijos idealus, socialinio teisingumo valstybę. Jis siekė to, kas atrodė neįmanoma. Atrodo, kad šiam žmogui buvo lemta tapti tuo idealiu revoliucijos vadu, kurio dvasia rusena iki šiol.
Tai Che Guevara.

Che Guevara
Gimė 1928 gegužės 14 d. –  buvo nužudytas JAV tarptautinių nusikaltėlių CŽV skerdikų 1967 spalio 9 dieną.
Ernesto Rafaelis Guevara de la Serna žinomas kaip Che Guevara (Che Guevara), gimė 1928 m. gegužės 14 dieną . La Igernoje. Argentinoje. Jis gyveno pasiturinčioje daugiavaikėje 5 vaikų šeimoje, kurioje buvo vyriausias.
1948 m. įstojo į Buenos Aires universitetą, studijavo mediciną.
1953 m. baigė šį universitetą.
1952 m. susižavėjo socialistinėmis idėjomis, aistringai rėmė darbo žmonių revoliucijos, išsivadavimo iš kapitalistinės vergovės idėjas. Keliaudamas motociklu  po Lotynų Amerikos šalis  Če Guevara turėjo puikią galimybę pamatyti jo gimtinės ir kaimyninių šalių gyventojų masinį skurdą, socialinę atskirtį, turtinę nelygybę . Šių kelionių metu Guevara nukeliavo apie 12 tūkstančių kilometrų ir savo akymis pamatė darbo žmonių išnaudojimą už duonos kąsnį, apatinių socialinių sluoksnių neviltį parazituojančių buržujų, JAV marionečių valdomoje Lotynų Amerikoje. Visa tai jis įtaigiai ir emocingai aprašė savo „Motociklininko dienoraštyje“ .

Toje kelione jis įgijo patirties, kuria vėliau pasinaudojo savo partizaniniame kare prieš išnaudotojus. Tais laikais motociklas
nuolat gesdavo ir Guevarai tekdavo galvoti, kaip išgyventi. Nenuostabu, kad jam neretai tekdavo nakvoti po atviru dangumi.
Po kelionės Che Guevarą iškėlė mintį, kad visos Lotynų Amerikos šalys yra vienas darinys ir jame neturi būti sienų. Turbūt dėl šių minčių šiandieniniame pasaulyje ši spalvinga ir ryški yra tokia populiari tarp socialistų, anarchistų, antiglobalistų ir kitų kairiųjų judėjimų šalininkų.
Galiausiai Che Guevera apsistojo Gvatemaloje, kur tuometinis prezidentas Jacobo Arbenz Guzman bandė šalyje vykdyti reformas, išvaduoti šalį iš JAV kolonizatorių pražūtingos įtakos . Tačiau 1954 metais Jungtinių Amerikos valstijų tarptautiniai nusikaltėlių vyriausybės nurodymu JAV teroristinė organizacija CŽV surengė šalyje valstybinį perversmą ir nušalino nuo valdžios teisėtą šalies vyriausybę. Valstybiniai perversmai (maidanai, sąjūdžiai, spalvotos revoliucijos, arabų pavasariai visada buvo JAV imperialistams įprastas būdas nušalinti nuo valdžios patriotines, teisėtas vyriausybes ir į jų vietą paprastai būdavo atvedamos marionetinės proamerikietiškos chuntos. JAV globalistai savo “galiniame kieme” Lotynų Amerikoje perversmus vykdė visada ir šias neokolonijinės JAV ekspansijos  technologijas taiko visame pasaulyje – buvusiose TSRS respublikose, Pabaltijyje, Ukrainoje, Irake, Libijoje, Sirijoje ir visur, kur yra “nacionaliniai JAV interesai”, o jie yra – visas pasaulis.  JAV Blogio imperija maitinasi rydama savo kolonijas ir tokiu būdu – savo kolonijų gyvybės sąskaita – išgyvena ir klęsti.

Savo akimis išvydęs JAV imperializmo pražūtingos įtakos katastrofiškas pasekmes Lotynų Amerikos šalyse ir suvokęs JAV imperializmo sėjamo blogio visame pasaulyje pasekmes Če Guevara tapo nesutaikomu kapitalizmo priešu, aktyviu kovotoju prieš kapitalistinius išnaudotojus. Po šios kelionės Guevara galutinai įsitikino, kad visas liberalios pseudodemokratijos ir kapitalizmo sukurto blogio problemas galima įveikti tik socialistinė santvarka, darbo žmonių reali demokratija.

Gvatemaloje jis išpopuliarėjo ir netgi gavo pravardę „Če“. Pravardė jam prilipo dėl žodžio „Če“, kuris reiškia draugužis.
Galiausiai jam teko išvykti iš Bolivijos, kadangi nepavyko įtikinti prezidento priešintis JAV imperializmo invazijai ir vietinių proamerikietiškų buržuazinių kompradorinių elitų diktatūrai jėga.

Kita šalimi, kurioje jis bandė įgyvendinti savo socialinio teisingumo darbo žmonių valstybės idėjas buvo Meksika, kur jis susipažino su Lotynų Amerikos komunistinio judėjimo siela ir legenda Fideliu Kastro.

Če Guevara ir Fidelis Kastro

Tuo metu Fidelis Kastro buvo pasitraukęs iš Kubos į Meksiką ir ten įkūrė revoliucinį „Liepos 26 –osios judėjimą“. Norėdamas išgyventi Če Guevara vertėsi knygų pardavinėjimu, buvo fotografu, dirbo gydytoju.
Abu artimi savo sielomis ir pažiūromis revoliucionieriai buvo sukilėliai, įsteigė karinę stovyklą, kurioje ruošė ginkluotai kovai už darbo žmonių išlaisvinimą savo bendražygius .
F.Kastro armijoje Guevara buvo vienas geriausių karių, pelnęs didelį autoritetą tarp kovotojų už darbo žmonių išsivadavimą iš kapitalo priespaudos. Jis buvo drasus, atkaklus, ryžtingas, apdairus ir labai disciplinuotas, todėl labai greitai užėmė vieną iš aukščiausių pareigų sukilėlių armijoje.
1956 m. visa Kubos laisvės kovotojų armija atplaukė į Kubą ir susirėmė su marionetinės proamerikietiškos vyriausybės armija. Sukilėliai tada patyrė sunkų pralaimėjimą mūšyje su keliskart didesnėmis, JAV karo nusikaltėlių išdresiruotais Batistos režimo  karinių pajėgų daliniais. Žūtbūtiniame mūšyje žuvo daugybė laisvės kovotojų,  gyvi liko viso labo tik 11 kovotojų. Che Guevara su kovotojų likučiais pasitraukė į Siera Maestros kalnus ir tęsė partizaninį karą. Gydytojo žinios, sukaupta kovinė patirtis padėjo  sukilėliams kalnuose įsitvirtinti ir tęsti pasipriešinimą kartu su Fideliu Kastro.
1958 m. įvyko lemiamas mūšis Santa Klaroje su generolo Batistos armija. Guevaros armija laimėjo, Batistos režimo likučiai spruko į JAV ir valdžią Kuboje 1959 sausio pradžioje paėmė Kubos liaudies remiamas Fidelio Kastro Liepos 26 -osios judėjimas.

Revoliucionierius
Fidelis Kastro suteikė Che Guevarai Kubos pilietybę.
Guevara išsiskyrė su savo puertorikiete žmona ir vedė vieną iš savo Kubos revoliucijos bendražygių .
Fidelis visiškai pasitikėjo savo bičiuliu ir kovų draugu, skyrė jį į visus svarbiausius postus revoliucinėje Kubos vyriausybėje, Če dirbo Kubos banko vadovu,  šalies pramonės ministru.
Įvykdžius socialistinę revoliuciją Che Guevara parašė vadovėlį savo pasekėjams „Partizaninis karas“, kurį iškart puolė studijuoti JAV specialiosios tarnybos, teroristinė šnipų organizacija CŽV, kurios puoselėjo planus nužudyti Fidelį Kastro, įvykdyti perversmą Kuboje ir toliau, kaip ir anksčiau, Kubą padaryti JAV bordeliu, lošimų namais, sala-Las Vegasu.

Ernesto Če Gevara, pirmasis kosmonautas Žemėje, Tarybų Sąjungos pilietis, komunistas Jurijus Gagarinas ir socialistinės Kubos lyderis Fidelis Kastro. Havana, 1961 metai.

1964 m. Che kartu su Kubos delegacija atvyko į Niujorką, kur Jungtinių Tautų Organizacijos Generalinėje Asamblėjoje pasakė puikią kalbą, smerkiančią JAV tarptautinius nusikaltimus davė interviu CBS televizijai ir asmeniškai buvo susitikęs su Jungtinių Amerikos valstijų senatoriumi Eugene McCarthy, kanadiečiu radikalu Michelle Duclos. Tuo metu JAV formaliai gerbė JTO Tautų chartijoje, JTO Statute ir tarptautinėje teisėje įtvirtintas teises ir nedarė kliūčių atvykti į šalį JTO delegatams, kitų šalių diplomatams.
Tų pačių metų gruodžio 2 dieną Če atskrido į Paryžių, iš kur išvyko į  kruizinę kelionę laivu. Apsilankė Kinijoje, Arabų Emyratuose, Egipte, Alžyre, Ganoje ir t.t. Atvyko taip pat ir  į Šiaurės Korėją,   1953 metais atrėmusiai JAV karo nusikaltėlių karinę agresiją, kurios metu JAV imperialistai išžudė apie 4 mln korėjiečių. Š. Korėjoje Če skaitė paskaitas apie darbo žmonių revoliuciją Kuboje. Į Kubą grįžo 1965 m. kovo 14 dieną.

1965 m. Guevara palieka Kubą ir persikelia į Kongo demokratinę Respubliką, o vėliau vėl atvyksta į Boliviją. Šiose šalyse jam nepavyko pakartoti Kubos revoliucijos sėkmės. Manoma, kad pagrindinė išsiskyrimo su Castro priežastimi buvo ideologiniai skirtumai. Castro glaudžiai bendradarbiavo su N.Chruščiovo vadovaujama Tarybų Sąjunga, o Che, manoma, jautė didesnį palankumą Mao Czeduno kinietiškajam komunizmui.
Atvykęs į Kongą Che Guevaros 100 karių būrys  po 8 mėnesių trukusių pasiaukojančios mūšių buvo sutriuškintas CŽV vadovaujamų keliskart didesnių proamerikietiško režimo pajėgų. Bet Che nepasidavė. Kita jo revoliucinės kovos šalimi tapo Bolivija, kurioje jo jau laukė CŽV galvažudžių surengta pasala. Dar prieš patekdamas į CŽV pasalą Guevarą bandė užmegzti ryšius su Bolivijos, TSRS komunistais, užsitikrinti  Kubos aktyvesnę paramą, tačiau nesėkmingai. Tiesa, dalis Bolivijos komunistų prisijungė prie Guevaros armijos. Vyko arši kova su Bolivijos chuntos armija. Dabar žinoma, kad Bolivijos armiją, kaip ir visus nusikalstamus režimus bei teroristinius judėjimus Žemėje, rengė, finansavo JAV karo nusikaltėliai.

Ernesto Če Guevara, valanda iki sušaudymo. Kairėje žudikas, CŽV agentas Feliksas Rodrigesas. 1967-10-09 , Bolivija, La Igera.

1967 m. spalio 8 dieną Bolivijos džiunglėse CŽV tarptautiniai nusikaltėliai surengė pasalą , kurios metu Che Guevara buvo suimtas, visą parą kankinamas, JAV samdiniai pasidalino pasaulio garsenybės asmeninius daiktus – pinigus, laikrodį, net pypkę. Kitą dieną JAV banditai revoliucijos kankinį sušaudė, be teismo, skubiai. Sušaudymui vadovavo СŽV agentas Feliksas Rodrigesas, kuris surengė loteriją – kuriam  iš CŽV žudikų teks garbė nužudyti darbo žmonių revoliucijos legendą Če Guevarą. Prieš sušaudymą Če Guevara pažvelgė į akis savo tiesioginiam žudikui Bolivijos chuntos armijos seržantui Mario Teranui ir pasakė: “Šauk, bailį. Tu nužudysi tik žmogų”.   Žudikas-sadistas  į Če iššovė net 9 kartus – 5 kulkos pataikė į kojas, po vieną dešinį petį, ranką, krūtinę, gerklę. Du paskutiniai šūviai buvo mirtini.

Če po nužudymo, La Igera, 1967-10-09, Bolivija

Siekdami įrodyti revoliucionieriaus mirtį, CŽV agentai nukirto Če rankas,   jo kūną JAV karo nusikaltėliai demonstravo kelias dienas viešai Centrinėje Bolivijoje, Viljagrandėje. Kaip jie tai paprastai darė su M.Kadafiu Libijoje, Sadamu Irake ir visur kitur, kur įvykdė karines agresijas ar valstybinius perversmus. JAV-CŽV išsigimėliai neturi garbės, sąžinės, orumo, jų firminis braižas yra tyčiotis iš visų savo nusikaltimų aukų, visų, kas negali apsiginti.  Žmonės nuo nužudyto Če galvos kirposi plaukus, kuriuos dabartiniais laikais gana brangiai pardavinėja. Visai neseniai neblogai uždirbo buvęs CŽV agentas Feliksas Rodrigesas, šios nusikalstamos egzekucijos dalyvis ir vykdytojas, pardavęs Komandante Če bloknotą, nuotraukas iš egzekucijos.

Nors Če Guevara buvo klastingai ir žiauriai nužudytas, tačiau nenugalimo, karšto revoliucijos kario, pasiaukojančiai kovojusio iki paskutinio atodūsio už darbo žmonių išsivadavimą iš kapitalo priespaudos idėjos vis dar yra gyvos. Net ir šiais laikais jo knygos ir idėjos yra labai populiarios, o liberalizmo godumo ir niekšybės ideologijai, globalizmui save demaskavus ir  patyrus absoliutų fiaską, Če socialinio teisingumo valstybės sukūrimo idėjos sulaukia vis daugiau populiarumo tarp nusivylusių ir apgautų žmonių parazitų buržujų valdomose JAV-UK kolonijose.
“Revoliucijų, per kurias nešaudoma, nebūna” (Ernesto Rafaelis Guevara de la Serna)