Simonas Zagurskas yra su Simonas Kroydonas.
Sovietų Sąjunga Lietuvą iš atsilikusio agrarinio krašto padarė vieną stipriausių TSSRS valstybių.
Apsižvalgykite aplink sodiečiai.Viską ką aplinkui matote visi daugiaaukščiai namai,alytnamiai sodybos,parkai,viskas pastatyta Sovietų Sąjungos laikais.
Ar galite patikėti 60 000 vaikų gimdavo per metus Lietuvoje.Už šildymą ir bendrai komunalinius mokesčius už visą butą,namą žmonės mokėdavo kelis rublius.Pvz dabar už buto šildymą,elektrą,dujas atitinkamai kainuotų 10 eurų per mėnesį.
Taip,mobiliųjų telefonų,interneto tada nebuvo.O kur visa tai buvo ?
Vakaruose irgi nebuvo šitų dalykų.Vaikai žaisdavo gatvėse,pilni parkai būdavo žmonių.Nusikalstamumas buvo labai mažas.Žiniasklaida apie nusikaltimus nerašydavo ,o tyliai ištirdavo ir kaltininkus nubausdavo.Žmonės nerakindavo durų,kaimynai žinojo vieni kitus ir šiltai bendraudavo,padėdavo vieni kitiems.Pampersai dar nebuvo išrasti,tai vystyklais balkonai būdavo iškabinėti.
Draugas komunistas darbų mokytojas Bronius Vilkas mus su Andrius Astrauskas siųsdavo į mišką per darbų pamoką. Mes nueidavom ir pjūklu nupjaudavom medį,tada jį parnešdavom ir visa klasė gamindavo inkilus,o juos pakabindavom miške ir paukšteliai apsidžiaugdavo,jie ten perėdavo pelėdžiukus, varnuolius ir Lietuva žydėjo.
Tiesa mokyklose nebūdavo tualetinio popieriaus, ir mokyklos tualetai nekaip atrodydavo. Aš kai netoli nuo mokyklos gyvenau tai sugrįždavau namo reikalui prispyrus .Mokytojai būdavo griežti,ir ausį patempdavo ir griūšę kai kada duodavo.Mokytojas buvo pagarboje.
Per vasaras reikėdavo eiti pataisų.Aš ėjau pataisas iš anglų kalbos ir matematikos.Sekmadieniais visi eidavo į bažnyčią,ten kunigas Aloyzas mus vaikus saldainiais vaišindavo.Šiaip jau kunigai buvo komunistų draugais tai ir tvarka buvo.Vasarom Mičiurino sode visiems moksleiviams reikėdavo 25 valandas atidirbti,kokią bulvelę pakasti,kopūstuką pasodinti.
Rugsėjo pirmają mokytojams dovanodavome gladijoles ir tulpes.Prisimenu raudonų ir geltonų tulpių darželius.Pensininkai kapstydavosi daržuose ir morką ,ir tikrą cibulį pasisodindavo,o ne kai dabar chemikalais viskas purškiama.
Jurbarko istorijų nebūdavo,jokių psichologų klasėse nebūdavo.Po mokslų kas į sporto būrelius ėjo,aš muzikos mokyklą lankiau,smuiko klasę,7 metus atgrojau ir baigiau.
Grojau septynetui,nors dabar pagalvojus,tai grojau silpnam šešetui.Tiesa kai buvau pradinukas dar buvo penkiabalė sistema.Šiek tiek užknisdavo kai išsiųsdavo į parduotuvė,mat reikėdavo porą trejetą valandų stovėti eilėj.
Lauki kokio mėsgalio,ir kokia dama užlenda be eilės,o ką tu vaikas jai pasakysi.Tada parduotuvių vedėja statusu buvo aukščiau nei kolūkio pirmininkas.
Vaikai per pamokas bėgdavom krosus,žaisdavom vasarom krepšinį ir futbolą.Gryždavom nusikalę,batonas su šiltu karvutės pieneliu.Iki šiol pamenu skanujį tarybinį batoną,arba Klaipėdos duoną.Ji tokia šviežia minkšta būdavo,o močiutė auklėjo,kad jeigu duonelė nukrenta ant žemės ,ją reikia pakelti ir pabučiuot.
Kolūkiečiai sunkiai dirbdavo ir kūrė Tarybinę Lietuvą.Didingą ją sukūrė.
Tada žmonės karvutes rankelėmis melždavo.Ir kaip dabar žmogui sunkiai visą gyvenimą dirbusiam pasakyt,kai Seimo nariai dinderį mušę gauna didžiules rentas.Pvz Nijolė Oželytė šoko,dainavo,ir gyvena kaip karalienė,o štai visą gyvenimą dirbusi melžėja turi skaičiuoti kiekvieną centą,ir vaistams ,net neužtenka.
Didinga ir šlovinga,tuo metu Sovietų Lietuva buvo.Lietuvius visoje Tarybų Sąjungoje labai gerbė ir mylėjo,tai ne kaip dabar mus laiko pigia ir devalvuota darbo jėga .
Jaunuoliai 18-19 metų,vos tik pabaigę vidurinę mokyklą ženydavosi.Dažnai iš reikalo,mat prezervatyvai prasti būdavo ,iš avies žarnokų gamindavo.Bet žmonės jais labai ir nesinaudojo.Gimdavo daug vaikų,darželiai labai pigūs,praktiškai nemokami būdavo.Darželio auklės atsakingai žiūrėdavo į savo darbą,tad visi vaikai eidavo pokaičio miego.
20.00 valandą visi vaikai laukdavo LABANAKT VAIKUČIAI,ir visi prilipdavome prie televizoriaus ekranų.Būdavo filmai ir apie zuikį ir vilką,Mauglį .Jokių plikų mergų tada per televizorių nerodydavo.
Visi turėjo darbus.Darbo žmogus būdavo vertinamas ir darbininkai uždirbdavo daugiau už gydytojus,mokytojus ir inžinierius.Spekuliantus displonuojančius užsienio valiuta bausdavo griežtai.Mirties bausme-sušaudant.
Sakyčiau per griežtai,bet tada Sovietų Sąjungoj buvo saugu,nes visus nenaudėlius greitai milicija sutvarkydavo .
Ir atėjo vasara,drąstiškai krito naftos kaina pasaulyje ir Sovietų Sąjunga nebeturėjo pinigų komunizmo statyboms.Viskas pradėjo griūti.Prasidėjo Sąjūdis,privatizacijos,atsirado didžiulė turtinė atskirtis.Daug vargšų.Atsirado ir labai turtingų žmonių,o kur dar Landzbergis katras kolūkius sugriovė.
Visi galėjo namą statytis. Galėjo išsipirkti kooperatinį butą. Aišku, kai ko negalėjo.Negalėjo sulysti į paskolas nei už mokslus, nei už būstus, nei už mašinas ar kitus vartojimus,nes viskas buvo nemokama.
Jokių PSD nebuvo. Viskas priklausė nuo to, kur gyvenote, vienokios galimybės “gauti” buvo kolūkiečiams, kitokios – darbininkams, trečiokios – “utėlėtiems” inteligentams (išskyrus dirbančius gamyboje), ir visai kitokios – nomenklatūrininkams. Taip pat daug kas priklausė nuo darbovietės ir jos vadovų, ir nuo to, kaip darbuotojas sutarė su tais vadovais.
Darbovietėse buvo dvi eilės, komunaliniams ir kooperatiniams butams, pastaroji – žymiai trumpesnė. Vilniuje, restauruojant senamiestį, gyventojai buvo masiškai iškeliami į naujus namus, ir jei bute gyveno tėvai su vedusiais vaikais, kiekviena šeima gaudavo po butą, o nevedę vaikai būdavo įkeliami į bendrą butą su tėvais, todėl visi stengdavosi susituokti kuo anksčiau. Ir iš viso, tuoktis kuo anksčiau buvo naudinga, nes tuomet galėdavai į visokias eiles (butui, automobiliui, dulkių siubliui) užsirašyti, lengviau į užsienį išleisdavo, po aukštosios paskyrimą buvo galima Vilniuje gauti. Pagaliau, prieš vestuves duodavo leidimus į spec. maisto ir drabužių parduotuves, ir į spec. kirpyklą.
Visi svajojo ir laukdavo talono įsigyti “Šilutės” virtuvinį komplektą, nes jis buvo su stiklo durelėmis.Laukdavo, metus, du, penkis…”smagu” buvo gyventi- nes gi svajonę turėjo-Šilutės virtuvinį komplektą įsigyti.
Dabar paskyrų nebėra, bet jauni tėvai lygiai taip pat gali 2 metus nenusipirkti mašinos, nes neturėti pinigų tam. Negi šiais laikais visi jų turi mašinom? Autobusas važiuoja 100-110 km/h?
Normalu, net ir pas čiukčius po tiek metų yra progresas. O dabar su rimta liga vaikų nereiktų Vilniun vežt, ar koks kaimo šundaktaris padėtų?
Šiais laikais žmonės nusiperka dėvėtas mašinas ,drabužius už dvigubas kainas, kartais net trigubas. Juos paprasčiausiai išdūria, apgauna.
Mamos ir šiais laikais gali svajoti apie įvairius baldų komplektus ir niekada jų neįsigyti, nes paprasčiausiai gali ,net neturėti nuosavo būsto, glaustis nuomojamuose, kur bus svetimi baldai. Be to, gali turėti didelių lūkesčių, kai akys raibsta nuo tiek grožybių su kosminėm kainom. Taigi apie ekskliuzyvinius komplektus paprastas žmogelis irgi prasvajos visą gyvenimą.
Išbujojo dvąsinis daužymas .Papulkit į kokią bėdą, pradėkite teistis, tai taip sudaužys su nusikaltėlių teisėm, kad neturėsit kur dėtis arba mažame miestelyje pašokinėkit prieš kokią vietinį karaliuką, irgi pamatysit kas lauks.
Vergų nebėr. Dauguma aria už minimumus po 12 valandų, gauna vokeliuose ir bandyk klausimą kelt – sulaužys dvasiškai.
Melo nebėr ? Naivuolė, ta pati Amerika visus mausto Prikurta begalė institucijų, kurios turi dirbti paprastam žmogui, mokesčių mokėtojui, nueik su bėda, tai taip sumaustys, kad .
Ne visko ir Tarybų Lietuvoje buvo tik esame dabar kiek modernesni.Po Europos ir Amerikos diktatu. O bėdos – tos pačios .
Merginos,tada ne kaip dabar instagramuose filtrus susidėjusios,kai realybėje eilinės mergelės.Tada buvo Balet krempudrą, žali arba mėlyni šešėliai, arba tokį blakstienų ir antakių dažymą: paspjaudai juodą uždžiūvusią “akvarelę” dlia brov ir su šepetėliu patrynus tepi ant antakio.
Mūsų tarybinės moterys didžiai džiaugėsi namuose turėdamos TSRS pagamintą, kūrėjų pasididžiavimą , skalbyklę “Ryga” ”
1. Medicina. Nekalbėsiu apie pasiekimus, nes tai irgi eina kartu su civilizacija, bet tokių biurokratinių trukdžių patekti pas gydytoją nebuvo Susirgai, nuėjai, iškart tyrimai, o pagal juos į ligoninę,o dabar išsitirti:eilė po mėnesio, eilė po trijų mėnesių, eilė po pusės metų, jei nepasimirsi.
2. Švietimo sistema.Idealu: mokyklose pagarba mokytojui, į universitetus įstoja tik gabūs moksleiviai, mokslas nemokamas.
3. Darbas. Net pats kvailiausias mokinys iš profesinės mokyklos buvo garantuotas, kad turės darbą ir gaus pinigus.
4. NEMOKAMAS nekilnojamas turtas. Kodėl išdidinau šį žodį? Ogi todėl, kad nebuvo nė vieno žmogaus, kuris miegodavo prie medžio ar patiltėj.Nesvarbu, kad jis to nekilnojamo turto negaudavo savininko teisėmis, bet stogą virš galvos turėjo visada ir jis, ir vaikai, nereikėjo mokėti jokių nuomų, jokių mokesčių už šildymą ir karštą vandenį
Rinkos ekonomikoje NEGALI būti nieko nemokamo. Sovietmečiu gyvenome pagal planinę ekonomiką, kuriai jau nuo pat pradžių buvo lemta žlugti ,nes rinkos ekonomika yra paremta stipresnio viršenybe.
Lietuva visada mėgo kraštutinumus.
Tarybiniais laikais mokytojas buvo vienvaldis tironas.Prieš mokinį galėjo daryt ką nori, padaužyt per rankas vaikui liniuote, pririšti kairią ranką, kad su ja nerašytum, išstatyti viešai pajuokai.Dabar nuėjom į kitą kraštutinumą, kad dievukas yra vaikas, mokytojas šūdo vietoj.
Partiniai komitetai tinginius skalpuodavo viešai. Patikėkit, laaabai jau niekas nenorėdavo stoti prieš partiją būti auklėjamiems Dirbdavo, dar ir kaip, po tokių auklėjimų,net naktimis, ko pasekoje sugebėdavo,net melioracijos griovius išarti ar traktorius prūde nuskandinti.
P.s. Už spekuliaciją (dabar tai vadinama neapgausi-neparduosi bizniuku) nešaudė tarybiniais laikais, bet bausmės liberaliems sukčiams buvo rimtos. Ypatingai juos žudė papildoma prie laisvės atėmimo bausmė – viso nusikalstamu būdu įgyto turto konfiskacija. Dirbo, sukosi, vogė koks nors šimašiukas-masiuliukas ir bac – viskas atitenka liaudžiai. Tai liberastams buvo biblinė, egzistencinė bausmė, baisesnė už darbo pataisų koloniją. O visą kitą Simonas pažymėjo iš esmės teisingai. Ir ne “sovietų”, o tarybų.
