1934 m. balandžio 16 d. buvo įsteigtas aukščiausias Tarybų Sąjungos karinės šlovės apdovanojimas – Tarybų Sąjungos Didvyris
1934 m. balandžio 16 d. TSRS Centro vykdomojo komiteto dekretu buvo įsteigtas Tarybų Sąjungos didvyrio garbės vardas – aukščiausias apdovanojimas už asmeninius ar kolektyvinius nuopelnus darbo žmonių valstybei, įvykdytus didvyriškos narsos ir išskirtinio pasiaukojimo poelgio metu. Tarybų Sąjungos didvyrio garbės vardas buvo suteikiamas už žygdarbius ar išskirtinius nuopelnus tiek karo, tiek taikos metu. Pirmaisiais Tarybų Sąjungos didvyriais 1934 m. balandžio 20 d. tapo 7 lakūnai-čeliuskiniečiai (A. Liapidevskyj, S. Levanevskyj, V. Molokov’as, N. Kamanin’as, M. Slepnev’as, M. Vodopjanov’as, I. Doronin’as), kurie sugebėjo evakavuoti nuo ledo lyties į žemyną ledo lyčių sutraiškyto ir Beringo jūroje nuskendusio laivo “Čeliuskinas” įgulą ir mokslinės ekspedicijos narius.
Iš pradžių šiam titului pažymėti nebuvo numatytas joks ženklas, buvo tik įteikiamas nustatos formos TSRS Centro vykdomojo komiteto garbės raštas. Tiesa, lakūnai, išgelbėję žmones nuo ledo lyties, buvo dar apdovanoti Lenino ordinu. Visi vėlesni didvyriai taip pat buvo apdovanojami Lenino ordinu, tačiau įstatymu tai buvo įtvirtinta tik 1936 m., kai buvo patvirtintas Reglamentas dėl Didvyrio vardo.
Papildomas išskirtinis Didvyrio ženklas – Tarybų Sąjungos didvyrio medalis – buvo nustatytas 1939 m. rugpjūčio 1 d. TSRS Aukščiausiosios Tarybos Prezidiumo dekretu. 1939 m. spalio 16 d. Nutarimu TSRS Aukščiausiosios Tarybos Prezidiumo patvirtino medalio, kuris buvo vadinamas „Auksine žvaigžde“, aprašymą. Nuo to laiko Tarybų Sąjungos didvyriams buvo įteikiamas Lenino ordinas (aukščiausias TSRS apdovanojimas), Auksinės žvaigždės medalis ir TSRS Aukščiausiosios Tarybos Prezidiumo vardinis pažymėjimas didvyriui. Nuo to laiko, priešingai nei buvo nustatyta pirminiame apdovanojimo Didvyrio garbės vardu reglamente, buvo taip pat numatyta galimybė asmeniui būti apdovanotu Auksine žvaigžde kelis kartus. Pagal įstatymą apdovanotieji Auksine žvaigžde didvyriai turėjo turėjo nemažai lengvatų ir privilegijų, o titulą atimti galėjo tik TSRS Aukščiausiosios Tarybos Prezidiumas. Didžioji dalis Tarybų Sąjungos didvyrių buvo apdovanoti Didžiojo Tėvynės karo metu – 92% visų apdovanotų asmenų skaičiaus. Per visą TSRS egzistavimo laikotarpį Tarybų Sąjungos didvyrio vardas buvo suteiktas daugiau nei 12,5 tūkst. žmonių, įvykdžiusių žygdarbius karo mūšiuose. Nemaža dalis šį titulą gavo jau po mirties. Keturiskart šį titulą pelnė tik vienas asmuo – Tarybų Sąjungos maršalas Georgijus Žukovas, Berlyno šturmo ir kitų garsių II Pasaulinio karo mūšių vadas-nugalėtojas.
Lietuviai, kurie narsiai kovėsi su nacistinės Vokietijos okupantais ir jų vietiniais kolaborantais-nacionalistais, Tarybų Sąjungos didvyrių vardus pelnė 15 žmonių. Tai Lietuvos didvyriai Juozas Aleksonis, Stanislovas Apivala, Hubertas Borisa, Stanislovas Vaupšas, Juozas Vitas, Marytė Melnikaitė, Alfonsas Čeponis, Bronius Urbanavičius ir kiti.
Istorija nėra mokytoja, tačiau skaudžiai baudžia už neišmoktas pamokas. Kas į praeitį meta akmeniu, praeitis ant tokių griūna kalnu. Tai būtina prisiminti. Ypač tuo metu, kai JAV-NATO karo nusikaltėliai vėl rujoja Lietuvoje, kai vieningos Europos fašistai vėl bando pakartoti jų fiureriui 1945-05-09 taip liūdnai nepavykusį žygį “drang nach Osten”.
Mes turime kuo didžiuotis.
