Rinkimai JAV – jau yra pasirengusių žudyti už skirtingas pažiūras JAV jau yra susiskaldžiusios. Šiaip ar taip, bet pusė šalies manys, kad pergalė iš jų buvo pavogta. Ir neapykanta priešingai stovyklai tik auga. Kai kurios Lietuvos žiniasklaidos priemonės (nerodysiu pirštu, bet tai yra „Delfis”, “Lietuvos rytas” “15 min” ir visos kitos lrteškės, tvtrioškės ir lnkaškės) jau paskelbė, kad D.Trampas pripažino Baideno pergalę. Sveikiname, ponai, jūs ir vėl melavote. Kadangi D.Trampo twitas, iš kur jie tai ištraukė a) nėra oficialus pareiškimas; b) rašo apie Baideno „pergalę“ masinių falsifikacijų pagalba. Ir tai visai neskamba kaip: „Pripažįstu pralaimėjimą“. Na, nereikia taip stengtis išsitarnauti šeimininkų palankumą, toks liokajiškas noras įtikti atrodo labai jau vulgariai. Priešingai, D.Trampas dar kartą oficialiai paskelbė, kad nepripažįsta rinkimų rezultatų daugelyje valstijų. D.Trampo komandai jau pavyko pasiekti, kad daugiau nei 700 tūkstančių Baideno biuletenių būtų pripažinti negaliojančiais. Ir tai dar ne pabaiga, procesas tęsiasi. Yra atitinkamas D.Trampo advokatų komandos atstovės Sidney Powell pareiškimas, kuriame teigiama, jog jie turi pakankamai įrodymų, kad milijonai balsų buvo atimti iš D.Trampo ir perduoti Baidenui pasinaudojus daugelio įmonių , tarp kurių (išskyrus tas, apie kurias jau rašėme) ) ir kompanija „Smartmatic“, vadovaujama atsargos admirolo Peterio Neffingerio, programine įranga. Kompjuteriai tiesiog “suklydo” ir , kaip visada,…
Sergejus Kurginianas. Tarybinis palikimas kaip išsigelbėjimas nuo pražūties Argi norint kalbėti apie pražūtį neužtenka to, ką matome savo pačių akimis? Ką gi, tada laukite naujų jos besiartinimo įrodymų arba apdainuokite kaip gėrį akivaizdžiai atslenkančią postistorinę tamsą (koronavirusą ir t. t. ir pan.). Juk tie, kuriems pražūtis akivaizdi, arba su ja susitaiko, arba nori su ja kovoti. Ir ne gulėdami ant sofos, bet kitaip. Šis vedamasis straipsnis jiems ir adresuojamas[1]. Laidose „Laiko esmė“ (nufilmuotose, kada atslenkanti tamsa dar nebuvo tokia akivaizdi) aš ne tik kalbėjau apie TSRS iširimo ir tarybinio komunistinio projekto žlugimo padarinių siaubą, bet dar ir pabandžiau detaliai apibūdinti visa tai, kas per šiuos padarinius mums apsireiškė[2]. Kadangi kovoti galim tik remiantis tikru to, su kuo nori kovoti, prigimties ir galimybių supratimu. Pradžioje reikia šito, o paskiau – visa kita. Nori kovoti su liga – tai deramai ją išsistudijuok. Nori kovoti su drakonu – išsiaiškink jo įpročius, rask jo silpnuosius taškus, sugalvok kaip išnaudoti jo jėgą taip, kad jinai padėtų jį nugalabyti. Štai aš šią tamsą – kaip ją bepavadintumei: liga drakonu ar kitaip – ir aprašinėju. Žinoma, nervingi žmonės sušuks: „O dėl ko jūs visa tai mums aprašinėjate, jei drakonas mus vis tiek praris?“ Arba: „Dėl ko jūs…
„Giluminė valstybė“ veržiasi valdyti Jungtines Amerikos Valstijas ir pasaulį Rinkimai JAV yra žymiai daugiau nei rinkimai. Giluminė valstybė bandys pavogti rinkimus, o jei tai nepavyks, jie bandys nuversti D.Trampą gatvėse. Kitas šio plano žingsnis bus JAV likvidavimas … Slaptosios Soroso schemos: pasaulis buvo pasidalintas, kam atiteks Rusija Autorius – Aleksandras Cyganovas JAV rinkimai yra žymiai daugiau nei rinkimai. Per juos „giluminė valstybė“, kuri patyrė pralaimėjimą 2016 m., vėl veržiasi valdyti Jungtines Valstijas ir pasaulį. Savo pergalę ji užtikrina pastatydama į valdžią žmones, kurie yra susitepę žmogžudystėmis, korupcija ir valstybiniais nusikaltimais. Tokią išvadą padarė Serbijos žurnalistas ir politikas. Jūs gal neatkreipėte dėmesio, bet, pasirodo, visos atakos prieš Sorosą yra antisemitizmas. Bet kokiu atveju šią paprastą, bet žudančią išvadą į informacinę darbotvarkę stumia net ne pats George’as Sorosas. Ir tas piktybinis darinys, kurio metastazė ir yra šis žmogus yra taip vadinama giluminė valstybė. Būtent ji dabar iš visų jėgų siekia užgrobti valdžią JAV. Nusispjaudama apskritai ant visko – ant savo kandidato į prezidentus Džo Baideno neįgalumo, ant gausybės visų įmanomų rinkimų procedūrų grubių klastojimų ir pažeidimų, ant pačių JAV susiskaldymo ir masinių riaušių grėsmės. Ir siekdama valdžios naudoja visus pačius žemiausius būdus – šmeižtą, spaudimą teismams ir politikams, rinkimų klastojimą ir…
Kas vyksta JAV „rinkimuose”? Dabar jau nėra svarbu – Mičigane bus balsų perskaičiavimas ar rezultatai keisis teismo sprendimais. Pagrindinis klausimas – ar yra D.Trampas pasiryžęs eiti iki galo gindamas savo rinkėjų balsus ir ar jo šalininkai yra pasirengę išeiti į gatves palaikyti savo kandidatą. Vakar visą dieną buvo skelbiamos įvairios naujienos iš „demokratijos tvirtovės“ (dabar apie tai kalbėti nesijuokiant jau nėra įmanoma). Prieštaringų naujienų buvo tiek daug, kad yra sunku padaryti nors kokias išvadas be jų apibendrinimo. Pradėkime nuo JAV spaudos citatos (tai ne pokštas): Baidenas sumušė Obamos rekordą už jį balsavusių amerikiečių skaičiumi. D.Trampas taip pat sumušė už jį balsavusių amerikiečių B.Obamos rekordą. O dar dar liko nesuskaičiuoti 23 milijonai biuletenių! Mažiausiai dviejose JAV valstijose, pagal oficialius duomenis, balsavo daugiau žmonių, nei ten yra registruota rinkėjų. Daug kur net mirusieji prisikėlė ir balsavo (žinoma, už Baideną). Tokie atvejai užfiksuoti net keliose vietose. Niujorke ne mažiai jau mirusiųjų išsiuntė savo balsus paštu ir mirusiems kažkodėl labiau patinka Baidenas. Ir viso pasaulio sorosiniams liberalams tai atrodo visai normalu. Be juoko. Tiesa buvo panašių stebuklų ir respublikonų stovykloje, kur vienas kandidatas, jau miręs nuo Covid-19, laimėjo rinkimus į Kongresą. Baisu ir pagalvoti, kas dėsis, kai tokie kongresmenai susirinks į posėdį. Balsavimas paštu…
Apie rinkimų sistemą JAV Rinkėjai JAV prezidentą renka ne tiesiogiai, o per rinkikus, kurie vėliau atiduoda visus savo rinkėjų balsus už daugiau balsų gavusį kandidatą. Kiekviena valstija turi tam tikrą rinkikų skaičių. Šis skaičius yra lygus valstijos atstovų skaičiui Kongrese ir tiesiogiai priklauso nuo valstijos gyventojų skaičiaus. Jei valstijoje yra daug gyventojų, tada ji turi daug rinkikų. Jei joje gyventojų mažai, atitinkamai mažai yra ir rinkikų. Pavyzdžiui, Kalifornijoje yra daugiausiai rinkikų – 55. Mažiausias skaičius – 3 rinkikai – yra keliose valstijose, įskaitant Vajomingą. Iš viso 538 rinkikai sudaro rinkikų kolegiją. Norėdami laimėti, turite gauti mažiausiai 270 balsų – pusę iš 538 balsų plius vieną balsą. Rinkimų dieną paprasti piliečiai eina pažymėti balsavimo biuleteniuose varnele vieną iš sau tinkamų kandidatų. Tačiau jie patys tiesiogiai kandidatų nerenka. Tai yra, jei kurioje nors valstijoje 10 000 žmonių balsuoja už vieną kandidatą, o kiti 10 001 žmonės balsuoja už kitą kandidatą, tai visi valstijos rinkikai be išimties balsuoja už laimėjusį kandidatą. Laimėtojas gauna visus balsus, net ir tuos, kurie buvo prieš jį. Pavyzdžiui, Kalifornijoje tradiciškai laimi demokratų kandidatai. Tai yra, visi 55 rinkikų kolegijos nariai iš Kalifornijos atiduoda savo balsus už demokratų kandidatą. Šiais metais jie tai padarė už Džo Baideną, nors D.…
Trampas laimi pagrindinėse JAV valstijose Ajovos valstijoje dabartinis JAV prezidentas gauna žymiai daugiau paramos nei jo konkurentas Baidenas. 47,2% balsų prieš 45,8%, kitose valstijose skirtumas yra ne toks reikšmingas. Dabartinis JAV prezidentas Donaldas Trampas kol kas lenkia savo varžovą Džo Baideną svarbiausiose valstijose, kuriose vyksta pagrindinė kova dėl rinkėjų balsų. Apie tai praneša portalas „Real Clear Politics“. JAV prezidento rinkimų kampanijoje istoriškai viena pagrindinių valstijų yra Ohajo valstija. Ten D.Trampas surenka 47,4% balsų, o jo varžovas Džo Baidenas – 46%. Kita svarbi valstija yra Šiaurės Karolina. Ten už Trampą balsavo 47,8%, už Baideną – 47,2%. Džordžijos valstijoje skirtumas yra minimalus, tačiau D.Trampas vis dar pirmauja su 47,8% balsų, kai tuo metu Baidenas turi 47,6% balsų. Ajovoje veikiantis prezidentas turi žymiai daugiau rinkėjų palaikymo nei Baidenas – 47,2% balsų prieš 45,8%. Šiandien JAV vyksta prezidento rinkimai. Dabartinis prezidentas, respublikonas Donaldas Trumpas bando kandidatuoti antrai kadencijai. Jo konkurentas iš demokratų partijos yra buvęs viceprezidentas Džo Baidenas. Rinkimai JAV turi keletą svarbių ypatumų. Vienas iš jų yra tai, kad JAV piliečiai savo balsus atiduoda ne už prezidentą, jie renka rinkikų kolegiją kiekvienoje valstijoje, o šie jau balsuoja už kandidatą, kuriam pritaria dauguma valstijos rinkėjų. Tai yra, net jei kandidatas laimi valstijoje vos…
Janki, namo!“ – Bolivijoje į valdžią sugrįžta Evo Moraleso pasekėjai 2020 m. lapkričio 1 d. Šaltinis: https://kibirkstis.blogspot.com/2020/11/janki-namo-bolivijoje-i-valdzia.html?fbclid=IwAR1ozjpKSTs7N875zdtHycy80TAnFo9StZWXTL8yrIQPAJkq8p-vLo996d8 Ir Lietuvoje, ir Rytų Europoje keliaklupsčiauti prieš Jungtines Valstijas ir šiaip bučiuoti ponams batus – per paskutinius 30 metų nusistovėjusi norma. Kitaip yra tolimoje Pietų Amerikoje esančioje Bolivijoje: čia, po 2019 m. JAV CŽV palaikyto fašistinio valstybės perversmo, į valdžią sugrįžta tada neteisėtai nuversto kairiųjų prezidento, Evo Moraleso, pasekėjai. Kas jie tokie ir kas čia atsitiko? Evo Moralesas – Bolivijos liaudies lyderis Tiems, kas nežino – Bolivija yra viena iš daugelio ispanakalbių Lotynų Amerikos, įsispraudusi tarp Peru su Čile vakaruose ir Brazilijos rytuose. Iš 11 mln. krašto gyventojų, absoliuti dauguma priklauso vietinių indėnų tautelėms. Būtent tokios kilmės ir yra dauguma paprastos liaudies sluoksnių, gyvenančių pagrinde valstietišką gyvenimą. Tuo tarpu buržuazinis elitas – daugiausiai baltųjų kolonizatorių palikuonys. Ir nors šalis turtinga gamtiniais ištekliais (pavyzdžiui – variu, alavu, ličiu, sidabru, auksu ir kt.), iš pastarųjų eksploatavimo gi lobo tik kapitalistų saujelė ir jų šeimininkai šiaurėje (1980 m. šachtos pradėtos privatizuoti). Bolivijos darbininkai ir valstiečiai skurdo, vos sudurdami galą su galu. Be to, šalyje visą XX amžių vyravo neoficialus aperteidas – daugumą gyventojų sudarę indėnų palikuonys nebuvo pilnateisiais visuomenės nariais. O praeitojo amžiaus gale, JAV paskelbus tariamąjį…
Nuo Lenkijos iki Gruzijos – Rusija naujųjų barbarų taikiklyje Ta devintoji planetos beprotybės banga, kurią atnešė šie metai, bus atsimenama ilgą laiką – bet, blogiausia, ji bus prisiminta ne kaip kulminacija, bet kaip pradžia. Toliau bus tik blogiau. 2020-ieji bus prisimenami žodžiais „Tada visa tai ir prasidėjo …“. Na, nedramatizuokime: neprasidėjo – perėjo į lemiamą etapą, pasireiškė visa savo galia, sugriovė visas iliuzijas. Tačiau nuo to geriau nėra. Pažvelkite į Rusiją supančias šalis – į mūsų kaimynus perimetre: praktiškai visur arba chaosas jau siaučia, arba tiesiog įsiliepsnoja. Jis jau siaučia Kalnų Karabache, beveik tris mėnesius dega Baltarusijoje, iki šiol dega Donbase. Suliepsnojo Kirgizijoje – ir taip, kad vyriausybė pasikeitė per kelias valandas. Dabar savo eilės laukia ir kitos šalys. Pirmoji iš jų yra Gruzija. Ten ką tik įvyko parlamento rinkimai. Valdančioji partija „Gruzijos svajonė“ surinko maždaug pusę visų rinkėjų balsų, tačiau šis rezultatas kategoriškai netiko jų pagrindiniams oponentams – Jungtinio nacionalinio judėjimo – Jungtinės opozicijos blokui, kurie gavo per pusę mažiau balsų. Beveik dvigubai mažiau gautų balsų atotrūkis jų visiškai nesutrikdė – opozicijos šalininkai yra pasirengę išeiti į gatves ginti savo, kaip jie tvirtina, pergalės rinkimuose: „Opozicijos lyderiai, susirinkę į mažoritarinio kandidato Nikos Melia būstinę, paragino piliečius susirinkti sekmadienį, 16:00…
Aleksandras Rodžersas: Tautų apsisprendimo teisė ir pasaulinis chaosas Tikrai nepriklausomas pasaulio šalis galima suskaičiuoti ant rankų pirštų. JAV, Didžioji Britanija, Rusija, Kinija, Iranas, Indija (su kai kuria nuolaida, ten sava specifika), Turkija ir dar kelios. Viskas. Štai jie ten Vakaruose turi sąvoką „didžioji galia“ – kelios didžiausios šalys varžosi dėl lyderystės pasaulyje. O visos kitos yra statistai ir keičiamos monetos. Turiu vieną šlykštų bruožą, kuris siutina daugelį. Aš niekada nepriimu „visiems žinomų“ ir „visuotinai priimtų“ teiginių aklai, bet reikalauju juos pagrįsti. Ir ne kartą kvescionavau įvairias „banalias tiesas“, tačiau dabar priėjau prie tokios ginčytinos ir prieštaringos sąvokos, kaip „tautų teisė į apsisprendimą“. Apskritai Džordžas Carlinas savo laiku labai gerai išsireiškė apie visokias ten „teises“. Jeigu kalbėti trumpai, tai bet kokios deklaruojamos teisės turi prasmę tik tada, jei jūs a) galite jas įgyvendinti (yra mechanizmai ir institucijos); b) galite jas sau leisti (turite išteklius); c) galite jas apginti (teisinėmis ir karinėmis priemonėmis). Tautų apsisprendimo teisė visada buvo viena prieštaringiausių ir abejotiniausių tarp visų teisių. Nes, viena vertus, deklaruojama tautų teisė į apsisprendimą, kita vertus, kiekviena sveika ir adekvati valstybė deklaruoja savo nedalomumą ir teritorinį vientisumą. Nesunku suprasti, kad tai dvi tiesiogiai priešingos sąvokos. Bet kuri žmonių grupė, bandanti įgyvendinti tarptautinėse normose…