Archive

February 2021

Browsing

Justina GAFUROVA

Nors 2020 metais Lietuvoje buvo užregistruoti viso labo 52 neapykantos kurstymo atvejai, Seimo Žmogaus teisių komiteto pirmininkui Tomui Vytautui Raskevičiui ir teisingumo ministrei Evelinai Dobrovolskai atrodo, kad šiuo metu tai – kone didžiausios svarbos klausimas. Vakar šia tema Seime inicijuota konferencija. Greitai dėl neapykantos kalbos prieš teismą stosiantis politologas Marius Kundrotas sako, kad neapykantos nusikaltimai tampa politiniais įrankiais, kuriais siekiama įvesti diktatūrą.

Politologas Marius Kundrotas dėl vieno išsakyto juokelio apie seksualines mažumas socialiniame tinkle šiuo metu laukia teismo. Pavasarį jį pasiekė nelaukta žinia, kad dėl jo pasisakymo pradėtas ikiteisminis tyrimas. M.Kundrotas kaltinamas pagal BK 170 straipsnį – kurstymas prieš bet kokios tautos, rasės, etninę, religinę ar kitokią žmonių grupę.

Už anekdotą apie gėjus – iki trejų metų

Deja, iki šiol apie bylą viešai kalbėti M.Kundrotui draudžiama. Tačiau vyras įsitikinęs, kad straipsnis, pagal kurį jis yra kaltinamas, labiau primena susidorojimo įrankį, kuris tam tikras visuomenės grupes paverčia neliečiamomis. „Labai keista, kai demokratinėje valstybėje atsiranda grupių, apie kurias galima kalbėti tiktai gerai arba nieko. Negalima nei kritikuoti, nei juokauti apie jas. Aiškiai pastebimi ir dvejopi standartai: antai, Arūnas Valinskas pasiūlė šaudyti Valdemaro Tomaševskio komandą. Ir nieko. Nepradėtas net ikiteisminis tyrimas. Įsivaizduokime, kas dėtųsi, jeigu jis būtų taip papokštavęs apie LGBT+ asmenis”, – „Vakaro žinioms” sakė M.Kundrotas. Jis primena, kad neseniai A.Valinskas viešai kalbėdamas apie Seimo rinkimų rezultatus, pareiškė, kad „Tomaševskis yra absoliutus kolorado vabalas, kuris, gaudamas finansavimą savo partijai iš Lietuvos valstybės biudžeto, yra antivalstybininkas. Tokius reikėtų šaudyt šiaip jau. Po vieną per metus. Pradėt nuo jo, nes tai, ką jis daro, yra bėda.” Savo iniciatyva ikiteisminį tyrimą pradėjusi Generalinė prokuratūra galiausiai atsitraukė ir pranešė, kad buvusio Seimo pirmininko pasisakyme nebuvo neapykantos kurstymo.

Tačiau M.Kundrotas nepraranda optimizmo ir džiaugiasi, kad ši patirtis tik labiau sutvirtino šeimą ir ryšius su bendraminčiais: „Tiesą sakant, padėtis geresnė, nei norėtųsi oponentams, bet blogesnė, nei norėtųsi man pačiam. Žinoma, kokybiškos teisinės paslaugos kainuoja. Bet šis procesas sutelkė mano šeimą, tapome vienas kitam artimesni, labiau palaikantys. Atsiskleidė ir tikrieji draugai. Iš užmaršties pakilo net žmonės, su kuriais keliai buvo išsiskyrę, siūlė finansinę, moralinę ir kitokią pagalbą. Tad kol kas dvasiškai jaučiuosi net stipresnis, nei buvau. Tik dėl Tėvynės liūdna. Atrodo, grįžtame į sovietų laikus, kai egzistavo politinių nusikaltimų kategorija. Ji grįžta, tiktai kitu pavadinimu – „Neapykantos nusikaltimai”.

Dėl parašyto juoko socialinėje anketoje M.Kundrotui gresia baudžiamoji atsakomybė. Mažiausia bausmė, numatyta už kurstymą prieš įstatyme saugomas žmonių grupes, – bauda, didžiausia – laisvės atėmimas iki trejų metų.

Diskusijas dėl neapykantos kalbos atsakomybės praplėtimo M.Kundrotas sakė vertinantis kaip diktatūros siekius. „Vienas amerikiečių vyskupas yra pasakęs: blogis prašo tolerancijos tik tol, kol pats pasiekia valdžią, tada jis imasi gėrio nutildymo. Dar mūsų jaunystės laikais homoseksualizmas laikytas iškrypimu, dabar iškrypimu ir net nusikaltimu norima paversti prigimtinės šeimos gynybą”, – sakė politologas.

Vietoj akistatos su rinkėjais – diskusijos apie neapykantą

Naujosios valdžios atstovams, tarp kurių ir profesionaliu gėjumi save vadinančiam Seimo Žmogaus teisių komiteto pirmininkui Tomui Vytautui Raskevičiui atrodo, kad dabartinės atsakomybės nepakanka. Pirmininko atsistatydinimo reikalauja daugiau kaip 300 tūkst. peticiją pasirašiusių Lietuvos rinkėjų. Tačiau savo laiką pirmininkas mieliau skiria ne susitikimams su nepatenkintais rinkėjais, o diskusijoms apie neapykantos nusikaltimus, kurių Lietuvos statistikoje tenka ieškoti su žiburiu.

Vakar vykusioje Seimo Savižudybių ir smurto prevencijos komisijos inicijuotoje diskusijoje „Efektyvus atsakas į neapykantos kalbą: tarp žodžio laisvės ir nusikaltimo”, kurią koordinavo T.V.Raskevičius, buvo diskutuojama, kaip keisti įstatyminę bazę ir pasiekti, kad atsakomybė už neapykantos kalbą būtų taikoma kuo plačiau. Čia buvo pakviesti dalyvauti įvairių institucijų atstovai, kurių kiekvienam T.V.Raskevičius turėjo klausimų. Buvo skelbiama, kad bus analizuojamos neapykantos kalbos priežastys, tačiau diskusijoje daugiausiai buvo liečiama atsakomybės už neigiamus komentarus tema. Nors „neapykantos kalbos” sąvokos Baudžiamajame kodekse net nėra.

Sveikinamąjį žodį sakęs Seimo narys Andrius Navickas atkreipė dėmesį į tai, kad visuomenė baiminasi, jog neapykantos kalba netaptų cenzūros įrankiu: „Atsirado noro diskusiją užčiaupti, sakant, kad mes norime įvesti cenzūrą. Esą dabar niekas negalės iškeikti tų, kurie nepatinka. Turime būti dėmesingi, kad tai nevirstų galios demonstravimu. Bet laisvė be taisyklių pradeda save žaloti pati. Ginant žmogaus teises, turime prisiminti, kad saugome laisvę nuo neapykantos.”

Nurodys policijai, kaip dirbti

Buvusi T.V.Raskevičiaus vadovė, Lygių galimybių kontrolierė Agneta Skardžiuvienė, diskusijoje sakė, kad šiemet tarnybos prioritetu yra visuomenės švietimo vykdymas dėl neapykantos kalbos. Dvejus metus kontrolieriaus tarnyba vykdys iš dalies ES lėšomis finansuojamą projektą, kurio metu bus kuriamos gairės teisėsaugos institucijoms, kaip joms reikėtų tirti tokius nusikaltimus.

Žurnalistų etikos inspektorė Gražina Ramanauskaitė sakė, kad „Vilmorus” atlikta apklausa rodo, kad dalis žmonių neigiamus komentarus supranta kaip saviraiškos laisvę. „Apklausa atskleidė, kad visuomenėje vyrauja aukštas tolerancijos lygis neigiamiems komentarams. Visuomenė supranta, kad neapykantos kalba gali sukelti neigiamų padarinių tam tikroms visuomenės grupėms ar asmenims, tačiau nemano, kad turėtų būti taikoma baudžiamoji atsakomybė už neigiamų komentarų rašymą”, – sakė inspektorė. Ji pastebėjo, kad teismų sprendimai skiria prioritetą saviraiškos laisvei, ir pažymėjo, kad neigiamų komentarų rašymas yra neetiškas elgesys, tačiau baudžiamoji atsakomybė turėtų būti taikoma kaip kraštutinė priemonė.

Diskusijoje dalyvavusi teisingumo ministrė Evelina Dobrovolska, atstovavusi pareiškėjams nukentėjusiems nuo neapykantos kalbos, sakė, kad jos parengtos įstatymo pataisos sudarytų galimybę taikyti administracinę atsakomybę neapykantos kalbos atvejais. „Ne kiekvienas komentaras turi būti baudžiamosios atsakomybės kontekste. Tačiau ją taikant kaip kraštutinę priemonę, kai kurios veikos nepatenka į šį ratą. Logiškiausia būtų padalinti veikas pagal sudėtingumą ir taip numatyti atitinkamą atsakomybę. Administracinė atsakomybė būtų įvedama už tyčiojimąsi ir niekinimą, o už neapykantos kurstymą išliktų baudžiamoji atsakomybė”, – sakė ministrė, pristatydama iniciatyvą, kaip praplėsti baudžiamumą už neapykantos kalbą.

Be to, ministrė norėtų, kad įstatyme šalia draudimo tyčiotis dėl rasės ar tautybės atsirastų ir dar vienas neapykantos požymis – „lytinė tapatybė”. Ne lytis, o kažkodėl lytinė tapatybė. „Taip judėtume translyčių asmenų teisių užtikrinimo link”, – sakė E.Dobrovolska.

 

 

 

Šaltinis: https://www.respublika.lt/lt/naujienos/lietuva/kitos_lietuvos_zinios/diktatura_neapykantos_nusikaltimu_pavidalu/?fbclid=IwAR2ASmh0CBcvlAgc1trfLTBG7KE-tLmwQBqPAQMDd1u7_SCw0Sey3YF5VeU

Jonas Kovalskis – Pastaba prie šio straipsnio:

Liberalus fašizmas in action.
Tai jau įprastas vaizdas “nepriklausomoje” JAV kolonijoje Lietuvoje paskutinius 30 metų. Liberalų diktatūra, totalinė cenzūra, visuotinis smegenų plovimas, visos politinės sistemos šakos – įstatymų leidžiamoji, vykdomoji, teisminė ir ketvirtoji, žiniasklaida, – yra fašistinės chuntos totalinio karo prieš savo tautą įrankiai. Negailestinga landsberginės chuntos kova prieš lietuvių tautą prasidėjo ne šiandien, ne vakar ar prieš metus. Neapykanta kitaminčiams, panieka kitatikiams, žodžio laisvės drakoniški apribojimai buvo sąjūdiečių paskelbti dar 1988 metų rugpjūčio 23 d. prie paminklo A.Mickevičiui, ir nuolat kartojami Vingio parke, Kovo 11, Sausio 13 ir iki pat šiol. Raganų medžioklė, totalitarizmas, nacionalistų sugyvulėjimas, rusofobija, antitarybinė psichozė, antikomunistinė isterija buvo pagrindiniai algoritmai, kuriuos JAV specialiosios tarnybos sudėjo į spalvotos revoliucijos Sąjūdžio, vėliau “nepriklausomos” Lietuvos neokolonijinio vystymosi scenarijų. Kai spalvota revoliucija ima ryti savo išaugintus nacionalistus – tai yra tik dėsninga įvykių programos seka, tai yra tų pačių nacionalistų-“patriotų” aršiai propaguotos sistemos pasekmės ir riksmas “O mus už ką?!!” yra be tik labai pavėluotas, bet ir, sutikite, kiek nepadorus. Nei vienas dabartinis europietiškų vertybių puoselėtojas, eurointegratorius net necyptelėjo, kai landsberginė chunta įžūliai tyčiojosi iš dviejų tarybinių lietuvių kartų, kai persekiojo komunistus, kai rengė parodomuosius inkvizicinius teismus kitaminčiams, keitė įstatymus ciniškai nusispjaudami ne tik į teisės teoriją ir praktiką, bazinius teisės principus, bet ir į elementarias padorumo normas. Tada jūs chuntai leidote tyčiotis iš kitaminčių, kadangi savęs jūs šiai grupei niekaip nepriskyrėte – jūs gi patriotai, teisingi biurgeriai, paklusnūs pavaldiniai, lojalūs vakarietiškoms vertybėms europiečiai. Ir galvojote, kad jūsų liokajiška ištikimybė chuntos propaguojamai oficialiai patriotinei doktrinai visada suteiks jums saugumą, gerovę, laisvę… O pasirodė, kad kiekvieną kartą, kai jūs leidote valdžios sarginiams šunims draskyti auką, išdrįsusią pareikšti kitokią nuomonę, jūs atidavėte tuo pačiu dalį savo laisvės chuntai, leidote jai daryti nusikaltimą prieš kitamintį tik todėl, kad jis kitoks. Chunta tokiu būdu per 30 savivalės metų sutelkė savo letenose tiek laisvės, kad jai jau tapo nusispjauti – patinka tai jums ar ne. Jūs tapote daiktu, kurio laisvės ribas apibrėžia chunta – kuriai beribę veiksmų laisvę suteikėte … jūs pats.
Šiandien “skriaudžiamas” chuntos išaugintas nacionalistas, aršus rusofobas, iki kaulų smegenų antitarybininkas, psichopatinis antikomunistas pagal – likimo ironija – LR BK 170 straipsnį. Jam buvo leidžiama nevaržomai tyčiotis iš rusų, tarybinių, vatnikų, socialistų,komunistų, fašizmo nugalėtojų. Jis įsijautė tiek, kad nepastebėjo, kaip peržengė europietiškų vertybių nubrėžtas tolerancijos ribas ir čia jam buvo griežtai paaiškinta – visada yra lygesnių už lygius ir žinok savo vietą. Raganų medžioklės kapitalo pasaulyje niekas neatšaukė, liberalus fašizmas niekur nedingo. Jeigu leidai chuntai (konservatoriams ir liberlamas) prastumti įstatymą dėl sovietinės okupacijos neigimo – LR BK 170-2 str. – tai tuo pačiu suteikiai chuntai laisvę tave bet kada įstumti į gardą su žyme ant kaktos “Blogas paršiukas”. Beprotybė yra nuolat kartoti tuos pačius veiksmus ir tikėtis kitokio rezultato.

DRĄSIŲJŲ DEFICITO METAS

Loreta Fokienė

2020-02-22

Šaltinis: https://www.facebook.com/loreta.ef

Kiek Tavyje drąsos? Ne žodinės, o veiksmų drąsos? Kiek Tavo NE yra NE, o TAIP yra TAIP?
Prasidėjus skiepijimui nuo tariamai sunkios ligos ne vienas žmogus pasisakė prieš, bet… pasidavė spaudimui. Pasidavė? Spaudimui? Pasirinko pritapti, tylėti ir save žaloti (kalbu ne apie tuos, kurie tiki skiepo nauda – su jais viskas gerai – žmonės turi teisę rinktis ir tai jų valia). Pasidavė silpnieji…
Kur dingo drąsa? Tarybiniais laikais gimę prisimena, kas yra deficitas ir kaip daugelį dalykų galima buvo gauti tik ,,po blatu”. 😉 O dabar? Parduotuvių lentynos lūžta, esame visko pertekę ir… praradę vidinį stuburą, drąsą, save pačius.
Galime būti patogūs, nuolankūs, tylus. Kad tik nejudintų. Kad tik išsaugotume darbo vietas. Kad tik neužkliūtume.
Taip, tokius žmones lengva valdyti.
Ir žinot ką? Drąsa neturi nieko bendro nei su visuomenine padėtim, nei su statusu, nei su išsilavinimu ar dar kuo. Ji arba yra, arba nėra. Beje, drąsos raumuo ištreniruojamas. Kaip ir pasitikėjimo savimi, savigarbos, orumo. Niekada ne vėlu pradėti.
Vienai mano bičiulei darbe vadovas vis prikaišiojo, kad nelieka po darbo baigti tvarkyti popierių. Kitos lieka, o ji ne. Kokia drąsi! ,,Juk vaikai užaugę, kas Tavęs namuose laukia?” – tarsi juokaudavo. Ji nepasidavė. Darbo laikui pasibaigus palikdavo savo stalą ir eidavo gyventi. Vieną dieną, kai vadovas nutarė padidinti jos krūvį (atlyginimas nedidėjo), nes esą ji labai greitai dirba ir viską spėja, bičiulė padėjo ant jo stalo prašymą atleisti. Taip taip, šiais karantino, bedarbystės laikais! Vadovas ir tuomet pamanė, kad ji juokauja. Metų 50+, kur darbą rasi??? Ji nejuokavo. Paliko darbo vietą, kur nebuvo gerbiamas ir vertinamas įmonei dirbantis atsakingas žmogus. Drąsu? Taip! Dabar laisva ir laiminga. Beje, tikrai nebadauja. 😉 Drąsūs yra paklausūs. Net kai jiems 50+. 🙂
Tu taip galėtum?
Skiepykis, arba liksi be darbo. Ką rinksiesi?
Dirbk neapmokamus viršvalandžius, arba kasdien prikaišios, kad išnaudoji kolegas. Dirbsi?
Nutrauk atostogas ir grįžk, nes be Tavęs nesusitvarko. Grįši?
Pasilaikyk savo klausimus ir nuomonę sau arba būsi išmestas iš mokymo įstaigos. Tylėsi?
Vykdyk nurodymus ir bausk žmones, arba būsi nubaustas pats. Vykdysi?
Kiekvienas ras savų pavyzdžių.
Manipuliatoriai valdo. Spaudo kaltės, sąžinės, gėdos mygtukus ir klesti. Pasiduodantys nekenčia savęs, savo nuolankumo bet nedrįsta nieko keisti. Galų gale patiki, kad jie nieko negali…
Kovoti prieš fizinį smurtą būtina, o naudoti psichologinį pageidautina? Juk tik taip žmonės valdomi. Per žemuosius jausmus.
Tačiau vieną dieną vergas gali nutarti nusimesti pančius. Šeimoje. Darbe. Valstybėje.
Tu mane nuvylei… O privalau atitikti kažkieno standartus?
Maniau, kad Tu geresnė/-is… Manyk toliau ir neprojektuok į kitą savo lūkesčių!
To iš Tavęs nesitikėjau… Tikėkis iš savęs, ne iš manęs!
Tu visada/niekada… Tikrai? O faktai kur?
Mes iš Jūsų daugiau tikėjomės… O kur tai konkrečiai įrašyta darbo sutartyje?
Pažįstamos frazės? Taip veikia manipuliatoriai ir psichologiniai smurtautojai. Beje, dažnai jie net nesuvokia, ką daro. Savo galią įtvirtina kitų, silpnesnių sąskaita. Nes ir patys yra valdomi. Gal aukštesnių vadovų. Gal šeimos narių. Gal partinių kolegų. Užburtas ratas, kai auka tampa smurtautoju, o po to vėl auka.
Drąsus yra laisvas žmogus. Tas, kuris tvirtas savo sprendimuose. Kurio NE yra NE, o TAIP yra TAIP.
Tas, kuriam nėra svarbu visiems iš eilės įtikti, patikti, būti priimtam.
Drąsus tiki Gyvenimu, jo dėsniais ir pasitiki Dievu. Arba Aukštesne Jėga. Arba Visata.
Jis žino, kad būdamas ištikimas sau ir savo vertybėms niekuomet neliks vienas su savimi. O jei ir liks, žinos, kad pasitraukė tie, kurie patys neturi drąsos būti savimi. Tokie negali greta matyti gyvo priekaišto ir priminimo apie jų silpnumą.
Šiuo metu klesti šakalai. Jie geba prisitaikyti. Prie kintančių valdžių, politinių srovių, tendencijų. Pakalikai, kurie ieško šilto užnugario. Tegul klesti.
Dėsniai nemeluoja ir nevėluoja.
Visi gauna savo atlygi. Ne danguje. Čia, žemėje.
Ir, žinot ką? Tolerancija nėra vertybė. Nes tai veidmainystė. Vertybė yra pagarba kitai nuomonei. Tačiau tik tuomet, kai ta kita nuomonė nesibrauna į mūsų šeimas, vaikų auklėjimą, tradicines vertybes, pasirinkimus.
Kai kažkas kėsinasi į svarbius dalykus, verta išsitiesti, pajusti drąsą ir veikti. Ištariant NE. Nesijuokiant, kai nejuokinga. Neatsiliepiant į darbinį skambutį po darbo valandų. Saugant sveikatą savo pasirinktais būdais. Neleidžiant vaikams diegti mums nepriimtinos ideologijos.
Drąsos raumuo treniruojamas kasdien. Mažais žingsneliais. Mažomis porcijomis. Atstovint save ir savo vaikus. Jie mokosi ne iš lozungų. Jie mato, kas esame ir kokie esame mes.
Linkiu drąsos! Esame ne pinigų banknotai, kad visiems įtiktume ir patiktume.
P.S. Mažas vaikas išdrįso pasakyti tai, ką matė visi – Karalius nuogas. Vaikai drąsūs. Kol veidmainystė neapnuodiją jų tyrumo. Turime iš ko mokytis. 🙂

Neseniai dabartinis Baltųjų rūmų gyventojas Baidenas ir Rusijos prezidentas Putinas surengė savo pirmąjį pokalbį telefonu. Vladimiras Putinas pabrėžė, kad įtemptų santykių tarp Vašingtono ir Maskvos normalizavimas atitinka JAV, Rusijos ir viso pasaulio interesus. Panašu, kad Baidenas pademonstravo išsisukinėjimą šiuo itin svarbiu klausimu. Ir nors Amerikos prezidentas vis dėlto sutiko pratęsti sutartį dėl strateginių puolamųjų ginklų ribojimo, jis daugiausia kėlė JAV propagandos perdėtai aktualizuojamus klausimus.

Džo Baidenas ir Vladimiras Putinas. 2011 metai , Maskva. Baidenas ragina V.Putiną nedalyvauti Rusijos prezidento rinkimuose, iš esmės, sako atiduoti Rusiją Vakarų piratams sunaikinti. Nepavyko tada…

Atsižvelgiant į tai, kad nuo Clintono prezidentavimo laikų Vašingtonas daugybę kartų tiesiog vienašališkai atsisakė vykdyti savo įsipareigojimus pagal susitarimus su Rusija, SGA-3 atnaujinimas gali  reikšti ne taip jau ir daug. Santykių tarp dviejų branduolinių supervalstybių normalizavimas yra tikrai svarbus klausimas. Kadangi Rusija turi galimybę nušluoti JAV nuo žemės paviršiaus, Vašingtonui būtina atsižvelgti į tai, kokį įspūdį jo veiksmai sukelia Kremliui.

Vladimiras Putinas teisus, kad JAV ir Rusijos santykių normalizavimas atitinka ne tik abiejų šalių, bet  ir viso pasaulio interesus. Amerikos neokonservatorių sukurta įtampa dvišaliuose santykiuose yra ne tik  kliūtis ekonominiam ir moksliniam bendradarbiavimui, bet taip pat yra ir padidėjusios karinio konflikto  rizikos šaltinis.

Tačiau Rusija klysta, jei mano, kad Vašingtoną tikrai domina normalūs santykiai. Kremlius neturi pamiršti, kad santykių normalizavimas buvo prezidento D.Trampo tikslas, ir būtent šis tikslas paskatino JAV karinį-pramoninį kompleksą ir saugumo pajėgas organizuoti didžiulę šmeižto ir mistifikacijų kampaniją dėl tariamo suokalbio su Maskva, vadinamo Russiagate’u, kad būtų išvengta bet kokios santykių su Rusija atšilimo galimybės.  O po to jie faktiškai pašalino D.Trampą iš valdžios, pavogdami iš jo pergalę rinkimuose. Trejus metus buvo atliekamas tyrimas dėl kaltinimų, esą D.Trampas yra Rusijos agentas, ir tokiomis sąlygomis jis tiesiog negalėjo leisti sau nors kokį santykių normalizavimą, tuo pačiu nepatvirtindamas propagandos jam metamų kaltinimų, kad jis veikia Rusijos interesais. Kremlius turi suprasti, kad JAV valdžios blokui Rusija reikalinga tik kaip priešininkė, kad taip būtų galima pateisinti savo išpūstą biudžetą ir  perteklinę įtaką. Štai kodėl negali būti jokios kalbos apie santykių normalizavimą.

Kalbėti apie tai, ko negali būti, nėra prasmės. Prezidentas Putinas turi suvokti, kad kuo labiau jis sieks pagerinti santykius su Vašingtonu,   tuo labiau jis atrodys naivus ir patiklus JAV “partnerių” akyse. Pakanka tik peržvelgti klausimų, kuriuos Baidenas iškėlė per pirmąjį telefoninį pokalbį su Putinu, sąrašą: Rusijos kibernetinės atakos prieš JAV, kišimasis į rinkimus, premijos Talibanui už JAV kariškių nužudymą ir JAV finansuojamo opozicijos lyderio Navalno paleidimas.

Vašingtonas puikiai žino, kad tai yra JAV propagandos prasimanymai, naudojami informacinės agresijos  prieš Putiną ir Rusiją operacijose. Kaip Putinas gali tikėtis rasti bendrą kalbą su priešu, kuris atvirai kariauja prieš jį? Putinas turėtų elgtis kitaip. Kremlius turi aiškiai pasakyti, kad tik po to, kai Vašingtonas nustos demonizuoti Rusiją ir jos lyderį bei parodys savo suinteresuotumą pagerinti santykius, Rusija apsvarstys tokią galimybę. Putinas turi vengti žingsnių, kurie jį rusų akyse daro silpnu žmogumi, kuris nuolankiai kenčia nesibaigiančius amerikiečių įžeidinėjimus ir melagingus kaltinimus. Rusijos tauta nori matyti Putiną kaip Rusijos gynėją. Tik tada Vašingtonas pagaliau bus atsargesnis.

Problema ta, kad Vašingtonas įžūliai negerbia Rusijos vyriausybės, ir tokios nepagarbos įrodymų yra nepadoriai daug. Vašingtonas įvedė sankcijas Rusijos vadovybės nariams ir pirmaujančioms įmonėms. Vašingtonas užgrobė Rusijos konsulatus ir turtą JAV, aiškiai siekdamas provokacinių tikslų. Prezidento Putino adresu buvo išsakyta ir yra nuolat sakomos begalė įžeidžiančių pastabų. Vašingtonas nuvertė teisėtą Ukrainos vyriausybę ir po perversmo pakeitė ją į savo marionetinę, taip sukurdamas Rusijai problemų su Europos Sąjunga ir Ukraina. Vašingtonas kišosi į situaciją Baltarusijoje.  Neseniai Atstovų rūmų pirmininkė Nancy Pelosi ir Hillary Clitnon sakė, kad būtent Putinas įsakė D.Trampui nuvesti savo šalininkus šturmuoti Kapitolijų. “Visi keliai veda į Putiną”, – sakė Pelosi.

Kol Vašingtonas nepradės gerbti Rusijos, apie lygiateisių šalių derybas negali būti jokios kalbos. O tuo tarpu ši Vašingtono arogancija yra labai pavojinga, nes gali sukelti lemtingas klaidas užsienio politikoje ir netgi išprovokuoti karą. Rusija galėtų priversti save gerbti, jeigu į Vašingtono prasimanytus kaltinimus ir įžūlias provokacijas reaguotų griežčiau. Paprastas kaltinimų neigimas yra silpna pozicija. Kaip alternatyva Kremlius galėtų tiesiog atsukti Vašingtonui nugarą, ignoruoti visus kaltinimus ir imtų aktyviai įgyvendinti savo nacionalinius interesus visame likusiame pasaulyje.

Kol Rusija naiviai bandys įrodinėti, kad ji yra Vakarų dalis, situacija nepasikeis, o Rusija visada būs pretendentės pozicijoje. Kremliui būtų naudinga Vašingtoną pastatyti į tokią padėtį. Viešai gerai nušviesta spaudoje Rusijos, Kinijos ir Irano savitarpio gynybos sutartis labai atvėsintų karštas galvas JAV ir Izraelyje. Be to, visais įmanomais būdais Kremlius privalo užkirsti kelią galimybėms JAV finansuoti penktą koloną Rusijos viduje. Aleksejus Navalnas ir jo šalininkai yra Vašingtono agentai. Jie vykdo tą pačią propagandą Rusijos viduje, kurią Vašingtonas ir NATO vykdo už jos ribų.

Panašu, kad Kremlius mano, kad tai demokratiška, tačiau iš tikrųjų jis tokiu būdu naikina paskutinius savo demokratiškos reputacijos likučius Vakarų akyse. Dauguma europiečių ir amerikiečių Rusiją suvokia kaip diktatūrą, kuri nuodija demokratinių jėgų lyderį. Ši propaganda yra pavojinga amerikiečiams, rusams ir visam pasauliui, nes sukuria melagingą tikrovę. Vieną dieną ši realybė gali pradėti gyventi savarankiškai ir galiausiai sukeltų globalinį karą.

Šaltinis: https://www.globalresearch.ca/how-long-before-washington-demonization-russia-china-iran-leads-war/5735638

Iš anglų kalbos vertė Jonas Kovalskis , 2021-02-05