Vienu metu Popiežius išsakė keistą bažnyčios poziciją seksualinių mažumų adresu, kuris labai skyrėsi nuo Biblijoje aprašyto šeimos apibrėžimo. Sunerimau dėl bažnyčios.

Gyvenime ir interneto platybėse dažnai tenka sutinktiu karingų neoliberalių veikėjų, kurie gali melstis velniui ir dievui vienu metu. Ir daro tai visada su nekaltu nuoširdumu. Jie labai mėgsta rašinėti savo fantazijas apie tai, kaip seksualines mažumas, neva, išrado marksistai, kad tradicinę šeimą griovė komunistai diegdami į dorų liberalų šeimas visokius iškrypimus.

Kiti gi veikėjai, nacionalistai ir neofašistai, įvairūs lebensraumai, tautos srautai-upeliai-čiurkšlės, dėl savo patologinės neapykantos komunistams, kuriems taip gėdingai pralaimėjo 1945 metais, irgi, kartu su neoliberalais (pozicijos iš pirmo žvilgsnio diametraliai priešingų fašistinių flangų stebėtinai sutampa, kai reikia šmeižti kairiuosius) kaltina Tarybų Sąjungą, socializmą, komunistus, kairiuosius. Neva marksistai jėga stumia dabartinių “Laisvės” partijų veikėjų propaguojamas netradicinės orientacijos intervencijas, prievarta diegia Stambulo konvencijų novacijas į tokią gražią patriotišką lietuvišką šeimą.

TAI YRA DAR VIENAS DEŠINIŲJŲ, KURIŲ AUKŠČIAUSIA FORMA YRA FAŠIZMAS, MELAS. Soroso maitinami leftistai, antifos, blmistai, meetootistai, anarchistai, feministės nėra jokie kairieji ir niekada jais nebuvo. Jų ideologijoje nėra jokio marksizmo, šitos jėgos dirbtinai pagamintos tam, kad masių protestinį judėjimą nukanalizuoti visomis kryptimis ir tokiu būdu apsaugoti degraduojantį pūvantį kapitalizmą nuo savo pagrindinio konkurento – marksizmo, socializmo.

Marksizmas yra darbo žmones vienijanti ideologija, kuri pajėgi mobilizuoti žmones kovai už savo teises su kapitalizmu ir kapitalizmo išrastomis ideologijomis – fašizmu, liberalizmu, konservatoriais, nacionalizmu. Vakaruose gimusi vienalytės santuokos, kaip ir beklasės, valdomos kapitalo ryklių saujelės, visuomenės idėja prieštarauja baziniams dialektinio materializmo dėsniams, klasinei visuomenės sampratai, priešybių kovo ir vienybės, neigimo neigimo, kiekybinių pokyčių perėjimo į kokybinius dėsniams, kurie sąlygoją progresą. Marksizmas visada pasisakė už gyvybingas socialinės genezės formas, aiškiai ir vienareikšmiškai apibrėžė šeimą kaip vyro ir moters laisva valia sudarytą santuoką ir atmetė negalinčias savęs reprodukuoti, hedonistines   , į save orientuotas socialinės egzistencijos idėjas.

В Киеве назвали лучшую хранительницу домашнего уюта - киевские новости Status quo

Tarybinė praktika ir vidaus politika šeimos adresu visada buvo orientuota į socialistinės visuomenės augimą, vystymąsį. Todėl šeimos politika Tarybų Sąjungoje buvo žymiai konservatyvesnė už visų konservatorių visas psalmes sekmadienio mišiose. Atsiverskite tarybinį Šeimos ir santuokos kodeksą, LTSR, TSRS konstitucijas. Ten aiškiai ir jokių interpretacijų neleidžiančia forma yra parašyta – santuoka yra vyro ir moters laisva valia sudaryta sąjunga. Jokių kitų santuokų nei SŠK, nei tarybinės konstitucijos nenumatė, neleido ir netoleravo. Kištis į šeimą jokioms alternatyvioms orientacijoms buvo neleidžiama.  Bet kokia kitokia, nei biologinė vyro ir moters lytinė tapatybė, alternatyvios seksualinės orientacijos, jų propaganda ir praktika buvo netoleruojamos tarybinėje visuomenėje, laikomi iškrypimais ir buvo persekiojami baudžiamojo įstatymo.

Valstybė gi, socialistinė ir tarybinė, buvo įpareigota įstatymo saugoti šeimą, ginti, aprūpinti ją viskuo, ko reikia šeimai,   ir, reikia pažymėti, efektyviai savo pareigas šeimai vykdė per visą savo gyvavimo laikotarpį. Kaip buvo tuo metu sakoma, vienintelė privilegijuota klasė Tarybų Sąjungoje yra vaikai. Penktas tarybinio Santuokos ir šeimos kodekso straipsnis taip ir sakė – Sutinkamai su TSRS Konstitucija ir Lietuvos TSR Konstitucija šeimą Lietuvos Tarybų Socialistinėje Respublikoje gina valstybė.

Льготную ипотеку под 2% годовых «Бақытты отбасы»запустят по всему Казахстану - Новости из Кокшетау. ИА Кокшетау Азия

 

Valstybė rūpinasi šeima, steigdama ir vystydama platų gimdymo namų, vaikų lopšelių ir darželių, internatinių mokyklų ir kitų vaikų įstaigų tinklą, organizuodama ir tobulindama buities ir viešojo maitinimo tarnybą, išmokėdama kūdikio gimimo pašalpas, teikdama pašalpas ir lengvatas vienišoms motinoms ir daugiavaikėms šeimoms, taip pat kitų rūšių pašalpas ir kitaip remdama šeimą.

Motinystė Lietuvos Tarybų Socialistinėje Respublikoje yra visos liaudies gerbiama, valstybės saugoma ir skatinama. Motinos ir vaiko interesų apsaugą užtikrina specialios moterų darbo ir sveikatos apsaugos priemonės, sudarytos moterims sąlygos derinti darbą su motinyste; motinystės ir vaikų teisinis gynimas, materialinis ir moralinis rėmimas, įskaitant nėštumo ir gimdymo atostogų teikimą moterims, paliekant darbo užmokestį, ir kitų lengvatų teikimas nėščioms moterims ir motinoms.

Toks komunistų nuoseklus požiūris į šeimą sąlygojo Lietuvos istorijoje dar nematytą ir nepriklausomoje Lietuvoje jau užmirštą lietuvių tautos augimą – 1949 metų surašymo duomenimis pokario Lietuvoje gyveno 2,5 mln lietuvių, o 1990 metais Lietuvoje jau gyveno 3,7 mln, lietuvių, padaugėjo 1,2 mln.

Dabartinės grėsmės tradicinei šeimai, socialinės lytys, genderizmas, lyties tapatybės yra išimtinai kapitalizmo autorinis kūrinys. Tokie nebiologinės žmogaus tapatybės idėjos platintojai yra Mamonos vergai, už pinigus pasiruošę pakeisti net savo lytį. Tai yra visokie pigaus populiarumo besivaikantys, įvairūs madingi judėjimai nuo LGBT iki nacionalistų, fašistų, kurie tarpusavyje sutaria tik dėl vieno – jie labai nemėgsta kairiųjų. Ideologija, kuri iš visų humanizmo pagimdytų vertybių aukščiau visko iškelia pelną, dorybe vadina godumą, apsirijimą, paleistuvystę ir kitas mirtinas nuodėmes prilygina laisvei, visada ryšis bet kuriam nusikaltimui prieš žmones, kad tik gautų pelno kuo daugiau. Tai kapitalizmo dėsnis, egzistencinis. Kai egzistencinė prasmė yra tik pinigai, visos kitos vertybės yra devalvuojamos, netenka savo prasmės kapitalistinėje visuomenėje. Anksčiau ar vėliau toks vartotojiškas požiūris į viską pradeda naikinti pačią visuomenę, šeimą, asmenį.

Maža to, Vakarai užsidėjo sau moralinio etalono karūną, bando mokyti visus, kaip jie turi gyventi, kokias vertybes puoselėti, kokiems dievams melstis. Nes tai taip pat tapo verslo sritimi, gali duoti pelną. Pelno gavimui yra modeliuojama situacija, kai naujai belytei visuomenei bus pateikiami vartojimui produktai, paslaugos, kurių vartotojai kol kas nesuvokia, tai yra , programuojama paklausa, pelną iš kurios gaus nematomi vartojimo modelio kūrėjai. Šiuo metui prievarta diegiamos nepriimtinos žmoniškai moralei elgesio normos, negyvybingi šeimos modeliai, trinama istorinė ir genetinė atmintis iš individo sąmonės, unifikuojamas masinis mąstymas, standartizuojami poreikiai, tai yra daroma viskas, kad būtų sukurta lengvai valdomų žmonių visuomenė, bevalė marionečių biomasė, kurie save įsivaizduoja laisvais piliečiais. Užprogramuota, nuolat valdoma iš išorės laisvės iliuzija, matrica. Informacinių technologijų amžiuje žmones yra lengva paversti paklusnia biomase, priversti juos patikėti neįtikėtinais dalykais, vadovautis sveikam protui nepriimtina logika. Tokios masinės propagandos priemonės kaip LRT, LNK, Laisvės.tv, Lrytas, delfi ir pan. dirba tik tam, kad žmonės niekada nesužinotų tiesos, būtų paklusniais svetimos valios vykdytojais net tada, kai savarankiško mąstymo savanoriškas atsisakyma gręsia pražūtimi pačiam individui. Ir valdžios vykdomas informacinis karas prieš visuomenę dažnai pasiekia savo tikslų, spalvingos malonumų propagandos apakinti žmonės praranda orientaciją laike, erdvėje, pasirenka įkyriai propaguojamų malonumų, vartojimo, trumpalaikio pasitenkinimo, lengvų pinigų kelią, kuris artimesnėje ar tolimesnėje perspektyvoje atveda į savižudybę. Nes taip liepia nuomonės formuotojai, influenseriai ir kiti judosidabrinių mėgėjai.

Vakarai, kapitalas, valdančiųjų klubas net sugalvojo užimti Dievo vietą Žemėje ir bando nurodyti Vatikanui, kokius žmones laikyti teisingais Dievo kūriniais, sugalvojo pakeisti net Biblijoje nustatytą šeimos sampratą.

Buvau sunerimęs, tačiau šį kartą Popiežiumi likau patenkintas, Pranciškus neišdrįso nepaklusti savo viršininkui Dievui ir Stambulo konvencijų agresyvius propaguotojus pastatė į vietą vienu savo pareiškimu. Daugumai žmonių tai įkvėpė tikėjimo gėrio pergale ir vilties kovoje už savo tapatybę..

Vatikanas pareiškė, kad dvasininkai nelaimins tos pačios lyties asmenų sąjungų.

Šv. Sostas pirmadienį pareiškė, kad Katalikų Bažnyčios dvasininkai nepalaimins tos pačios lyties asmenų sąjungų. Šiam pareiškimui pritarė popiežius Pranciškus.

Pirmadienį išplatintame atsakyme į klausimą „ar katalikų dvasininkai gali palaiminti homoseksualias sąjungas“ Bažnyčios Tikėjimo doktrinos kongregacija atsakė neigiamai.

Šv. Sostas išplatintame pareiškime nurodė, kad homoseksualumas yra „pasirinkimas“, pavadino jį „nuodėmingu“, todėl esą „jo negalima pripažinti kaip objektyviai atitinkančio“ Dievo planą.

Dekrete išskiriama, kad Bažnyčia priima ir laimina homoseksualius asmenis, tačiau nelaimina kokių nors jų sąjungų, nes sakramentinis pripažinimas neturėtų būti maišomas su santuoka.

„Homoseksualių sąjungų palaiminimas negali būti laikomas teisėtu“, – pareiškime nurodo Bažnyčios Tikėjimo doktrinos kongregacija. Dievas „nelaimina ir negali laiminti nuodėmės“, rašoma pareiškime.

Katalikų Bažnyčia skelbia, kad homoseksualūs žmonės nusipelno orumo ir pagarbos, tačiau homoseksualūs lytiniai santykiai yra „iš prigimties neteisingi“. Pagal Bažnyčios mokymą, santuoka yra vyro ir moters sąjunga, atitinkanti Dievo planą, kurios tikslas – kurti naują gyvybę. Tačiau homoseksualių asmenų sąjungos tokio Dievo plano neatitinka, nurodoma pareiškime, kurį cituoja agentūra AP.

Popiežius Pranciškus anksčiau išreiškė asmeninį pritarimą partnerystės įteisinimui, kad tos pačios lyties asmenų poros būtų teisiškai apsaugotos pasaulietiniame gyvenime. Teiginiai, kad jis palaiko partnerystės įteisinimą pasirodė ir pernai išleistame dokumentiniame filme apie pontifiką, tačiau Vatikano atstovai paaiškino, kad jie yra ištraukti iš konteksto bei paimti iš ankstesnio interviu. Nepaisant asmeninio pritarimo partnerystės įteisinimui, pontifikas niekada nepalaikė tokios partnerystės prilyginimo santuokai.

Išvada. Marksistų požiūris į šeimą yra konservatyvus, tarybų valdžia visada rėmė vyro ir moters laisva valia sudarytą santuoką, skatino ir globojo tradicinę šeimą. Tarybinė politika šeimos klausimu sutampa su Bažnyčios požiūriu, tačiau yra pabrėžiamas tarybinės šeimos pasaulietiškas pobūdis ir netolerancija LGBT propagandai, praktikai. Neoliberalų prasimanymai ir jų primetami kaltinimai, neva komunistai griovė tradicinę šeimą, vykdė kolektyvizaciją šeimoje, yra iš piršto laužti, neturi jokio pagrindo – tai paneigia istoriniai faktai ir demografinė statistika. Socialistinių revoliucinių pertvarkymų pradžioje pasitaikė pavieniai „reformatoriai“ (Uvarovas Saratove ir Chvatovas Maskvoje), kurie bandė revoliucijos šešėlyje patenkinti savo individualius seksualinius poreikius. Tokie veikėjai labai greitai buvo nubausti pačių gyventojų ir netoleruojami socialistinės valdžios organų (Uvarovas Saratove buvo nužudytas moterų jau kitą dieną po savo pareiškimo paskelbimo).

Klasikinio, tradicinio, marksistinio požiūrio į monogaminę šeimą šiuo metu laikosi Rusija, Kinija, kitos šalys, kurios turi tikslą išsaugoti savo kultūrą, suverenitetą, valstybes, palikti savo šalį ateities kartoms. Šio šalys energingai ir nuosekliai priešinasi Vakarų platinamai LGBT propagandai ir tokiu būdu siekia padidinti savo šeimas, gyventojų skaičių. Šalys, patekusios Vakarų kolonizatorių įtakon susitaiko pradžioje su sąmonės kolonizavimu, o vėliau ir su savo teritorijas perduoda valdymui Vakarams. tai reiškia kartoja klasikinį neokolonializmo scenarijų.

Bet kokie neoliberalų ir neonacių bandymai primesti komunistams kaltinimus dėl tradicinės šeimos griovimo yra iš piršto laužti ir yra visada ištraukiami ideologinių marksizmo priešų pūvant kapitalistinei sistemai.

Gilėjant kapitalizmo sisteminei krizei klasių kova tik aštrės. Kapitalizmo apologetai, siekdami pratęsti pūvančio kapitalizmo agoniją griebiasi už šiaudo ir savo nusikaltimus, pagal chucpos dėsnius, bando nurašyti oponentams, kairiesiems.

Fui, negražu, ponai liberalai ir neonacistai, negarbinga, nepadoru… Bet tai jums organiškai būdinga.