Archive

March 3, 2021

Browsing

Vakcina nuo koronaviruso  yra ne tik raktas į žmonijos išsigelbėjimą, bet ir aršios politinės kovos tarptautinėje arenoje įrankis. Nepaisant to, kad kiekvieną dieną pasaulyje nuo baisios ligos miršta tūkstančiai žmonių, Vakarų pasaulio galingieji ir toliau  naudoja kovos su pandemija priemones savanaudiškais tikslais. Yra tiesiog malonu stebėti, kaip geopolitinės konkurencijos kovoje Vakarai vieną po kitos laidoja savo taip mylimas humanistines vertybes. Šioje kovoje “civilizuotiems” Vakarams galioja tik viena sena gera „tiesa“ – visi metodai, net patys žemiausi ir nusikalstami, yra tinkami, jei jie duoda pelną, garantuoja sėkmę. Stebint skelbiamą viešai informaciją apie pasaulyje vykstančias vakcinų varžybas, matosi, kaip Europos Sąjungoje lyderiai griebiasi už galvų dėl gyvybes gelbėjančių vaistų deficito ir nuolatinių skandalų dėl vaistų, kuriuos gamina Vakarų farmacijos gigantai, prastos kokybės. Vis daugiau šalių priima sprendimus įsigyti Rusijos vakciną „Sputnik V“, kurios aukštą kokybę, efektyvumą ir saugumą jau patvirtino autoritetingi Vakarų medicinos mokslo šaltiniai po atliktų įvairiose šalyse  bandymų bei klinikinės praktikos. Būtent dėl ​​Rusijos vakcinos pranašumo Vakarų šalys taip atkakliai priešinasi jos platinimui visame pasaulyje. Kai kalba eina apie dešimčių milijardų vertės užsakymus, humanistines idėjas verta atidėti geresniems laikams, teigia vakarietiško verslo doktrina. Pandemijos metu toks požiūris atrodo paradoksaliai, ar ne? Koks skirtumas, kas  – Kinija, Rusija, Jungtinės Valstijos…

Tai pirmas kartas nepriklausomos Lietuvos istorijoje, kai Vilniaus gatvėse mes negalėsime  pamatyti amatininkų, menininkų, prekybininkų, negirdėsime dainų ir neparagausime tautinių patiekalų. Kaip jau atspėjote, kalbame apie Vilniaus mero liberalo Remigijaus Šimašiaus sprendimą šiais metais nerengti tradicinės Kaziuko mugės.  Visoje Lietuvoje pamėgtas šventinis renginys šiais metais neįvyks dėl koronaviruso pandemijai suvaldyti įvestų karantino apribojimų. Būtina atskirai pažymėti, kad 2021 m. Kaziuko mugė yra pirmoji, kurią organizatoriai nusprendė atšaukti dėl nepalankios visuomenės sveikatai padėties. Kovo 4 dieną Lietuva mini šv. Kazimiero, Lietuvos globėjo, dieną. Ryšium su šia švente kasmet pirmomis kovo dienomis sostinės centrinėse gatvėse ir ją supančiose gatvėse vykdavo Kaziuko mugė, į kurią iš visos Lietuvos gausiai rinkdavosi liaudies menų meistrai, amatininkai ir ūkininkai, norėdami parduoti iš tradicinių žaliavų pagamintas lietuvių etninio paveldo prekes. Istoriniuose šaltiniuose ši Vilniaus mugė yra minima dar XVII amžiuje ir visada vykdavo jau  415 metų. Lietuviams Kaziuko mugė visada simbolizuodavo pavasario, šviesiojo metų sezono pradžią. Mugė būdavo rengiama  pirmą kovo mėnesio savaitgalį po Šv. Kazimiero dienos. Praėjusiais metais mugė vyko nepaisant jau paskelbto karantino pandemijai suvaldyti. Žinoma, visos šios atsargumo priemonės pandemijos metu, reikia manyti, yra pateisinamos ir būtinos. Belieka tikėtis, kad kitais metais pandemija bus nugalėta ir mes vėl galėsime mėgautis šventine Kaziuko atmosfera. Šiemet…

Lietuvis šauktinis, gavęs šaukimą, , nevykdė nurodymų ir neatvyko į regioninį karo prievolės ir komplektavimo skyrių. Taip jis tikėjosi išvengti karo prievolės atlikti karinę tarnybą NATO armijos Lietuvos padalinyje. „Geriau eisiu dirbti į mišką, bet netarnausiu“, – teigia jaunuolis. Jis nepakeitė savo pozicijos net tada, kai jam buvo išsamiai išaiškinta, kokia grėsminga krūva nemalonumų jo laukia, jeigu jis nepaklus Lietuvos konservatorių-rusofobų 2015 metais prastumto įstatymo dėl privalomos karo tarnybos reikalavimui. Jis buvo nuolat gąsdinamas dėl jam gręsiančios administracinės atsakomybės, piniginių baudų ir baudžiamosios atsakomybės. “Nenoriu tarnauti, manęs tai nedomina”, – sakė kupiškėnas Martynas S. Galiausiai jaunuolis buvo patrauktas baudžiamojon atsakomybėn už atsisakymą tarnauti NATO aljanso Lietuvos kariuomenėje. Jam skirta 800 eurų bauda. Bylą nagrinėhęs teisėjas Virginijus Skaraitis teigė, kad Martynas S. sistemingai vengė tarnauti kariuomenėje. Kartu Temidės tarnas pažymėjo lietuviško teismo humanizmą, nurodė, kad kaltinamajam galėjo būti skirta žymiai didesnė bauda, ​​tačiau teismas atsižvelgė į tai, kad Martynas S. prisipažino ir gailisi, todėl byla buvo nagrinėjama supaprastinto proceso tvarka, o jam gręsianti maksimali 1200 eurų bauda buvo kilniai sumažinta net trečdaliu. Jei Martynas S. nesumokės baudos per 6 mėnesius, jam grės laisvės atėmimo bausmė. Bylos duomenimis, Martynas S. į šauktinių sąrašus buvo įtrauktas 2020 m., tačiau karo prievolės ir komplektavimo…