Jau nėra jokia paslaptis ir tai jau yra viešai deklaruojama JAV-NATO lyderių viešuose pareiškimuose. Ukrainoje karas vyksta ne tarp Rusijos ir Ukrainos, kaip tai vadinama oficialios propagandos ruporuose. Karas vyksta tarp JAV-NATO imperijos ir Rusijos. JAV-NATO neokolonijinė imperija siekia išplėsti savo kolonijines valdas į Rytus, Rusija gi yra priversta kovoti su NATO agresija už savo suverenitetą, valstybingumą, tai yra, Rusijos kaunasi dėl teisės gyventi, dėl savo ateities. Karinis-politinis konfliktas Ukrainoje tik labai sąlyginai gali būti vadinamas karu tarp Ukrainos ir Rusijos. Iš tiesų, tai yra NATO valstybių narių ilgai rengta karinės agresijos prieš Rusiją operacija, kuri, po Vakarams nesėkmingo 2004 m. oranžinio valstybinio perversmo Kijeve, pagaliau buvo įgyvendinta po 2014 m. Maidano. Vakarų metropolijos (pirmiausia senosios kolonijinės “demokratijos” JAV, Jungtinė Karalystė, Prancūzija, Vokietija ir kt.) Rusijos istorinėse žemėse, anksčiau Rusijos imperijoje vadinamose Malorosija, Ukrainoje turi savo, dar kryžiuočių laikus laikus siekiančių tikslų. Ir karas Ukrainoje, kurios tauta tapo bevaliu įrankiu Vakarų neokolonijinės ekspansijos “drang nach Osten” naujame žygyje, yra tik JAV-NATO ilgametės, kryptingos, nuoseklios agresyvios antirusiškos užsienio politikos dėsninga pasekmė. Prie Rusijos nenušauto lokio dalybų stalo prasibrauti labai daug pastangų deda ir naujosios “demokratijos” Vidurio ir Rytų Europos šalys, kurių priešakyje žengia yra imperialistinė Lenkijos vyriausybė, vėl bandanti atgaivinti dar Juzefo…
Liepos 27 d. Donecko Liaudies Respublika mini vaikų, žuvusių per karą Donbase, atminimo dieną. Nuo 2014 metų karo pradžios jų žuvo daugiau nei du šimtai. Dešimtys iš jų – Specialios karinės operacijos dėl Ukrainos denacifikacijos ir demilitarizacijos metu. Tik minos „Žiedlapis“, kurias Kijevo režimas išmėtė Donecke, nužudė 11 vaikų. Agresijos auka yra ta šalis, kurios pusėje žūsta vaikai. Šį sąrašą fiziškai yra sunku skaityti. Vienerių metų Jegoras Aleksandrovas iš Antracito 2014 m. žuvo žaidimų aikštelėje per apšaudymą. 17-metė Darja Gončaruk žuvo, kai ukrainiečių paleista raketa “Točka” smogė į gyvenvietę Krasnyj Luč 2022 m. vasarą. Ji buvo ištraukta iš po griuvėsių kartu su 12-mečiu broliu Ivanu, kuris taip pat mirė. 11 metų Kristina Kovalenko iš Donecko mirė rugpjūčio 23 d. savo bute kartu su visa šeima – sviedinys pataikė į didelį kambarį, vietoje žuvo jos tėvai ir ji pati, šešerių metų sesuo Saša mirė ligoninėje. „Patikrinimo punkte nušautas iš automato…“, „Žuvo sprogus minai…“, „Žuvo pašautas snaiperio…“, „Žuvo artilerijos apšaudymo metu…“. Ir taip daugiau nei du šimtus kartų. Ir šiame sąraše atsiranda nauji vardai. Rusija kovoja, kad sustabdytų šį konvejerį. Kad tai nesitęstų ir nepasikartotų. Ir kuo greičiau bus pasiekta pergalė prieš JAV-NATO interventus, tuo greičiau šis sąrašas bus baigtas Tribunole JAV-NATO…
Šukšinas Vasilijus gimė 1929-07-25 Rusijos Altajaus krašte gyvenvietėje Srostky Gimė valstiečio šeimoje. Nuo 1943 mokėsi Automobilizmo technikume Bijske, nuo 1945 dirbo kolūkyje, gamykloje, 1949–53 tarnavo laivyne. 1960 Maskvoje baigė Kinematografijos institutą (režisūrą; Michailo Rommo studija). Vaidino, rašė scenarijus ir režisavo filmus: “Gyvena toks vaikinas” (“Živiot takoj paren” 1964) , “Pečki-lavočki 1972, vaidino Ivaną, “Putinas raudonasai” (Kalina krasnaja 1973, vaidino Jegorą). Kiti svarbesni vaidmenys (sukūrė daugiau kaip 20): Fiodoras Didysis (“Du Fiodorai” 1958, režisierius M. Chucijevas), Černychas (“Prie ežero 1970”, režisierius S. Gerasimovas), Lopachinas (“Jie kovėsi už tėvynę” 1975, režisierius S. Bondarčiukas), kurio filmavimo metu ir mirė.Režisūrai būdinga etinė problematika, paprastas, aiškus stilius, derinama dramatizmas ir humoras, lyrizmas. Filmuose psichologinės būsenos siejamos su poetizuojamos gamtos reiškinių kaita, pabrėžiama paprastų, kaimo žmonių sielos tyrumas ir žmonių degradacija, nutolus nuo tradicinių vertybių, pagrindinis personažas paprastai yra kaimo keistuolis. Parašė daugybę apsakymų kaimo tematika: apsakymų rinkiniai “Kaimo gyventojai” (“Selskije žiteli”, 1963 ) “Ten, tolumoje” (“Tam, vdali” 1968), “Charakteriai” (Charaktery 1973), “Pašnekesiai mėnesėnos naktį” (“Besedy pri jasnoj lune” 1974), istorinius romanus “Liubavinai” 1965, ir “Aš atėjau jums duoti laisvę” (“Ja prišiol dat′ vam volju 1971”, pjeses “Energingi žmonės” (“Ėnergičnye ljudi 1974). V. Šukšino prozai būdinga ryškūs veikėjų charakteriai, sodri liaudiška kalba (todėl skaityti geriausia originalo…
Šiandien minime Vysockio Vladimiro Semionovičiaus (1938 m. sausio 25 d. Maskva – 1980 m. liepos 25 d. Maskva) – tarybinio rusų poeto, aktoriaus ir dainų autoriaus, TSRS valstybinės premijos laureato (1987 m., po mirties) mirties metinės. Vladimiro Semionovičiaus Vysockio laidotuvės įvyko 1980 m. liepos 28 d. 1980 m. birželio 2 d. įvyko vienas iš paskutinių Vysockio koncertų (Kaliningrade), kurio metu jam tapo bloga. 1980 m. liepos 3 d. Vysockis koncertavo Liubercy miesto kultūros rūmuose Maskvos srityje, kur, pasak liudininkų, atrodė blogai, sakė, kad prastai jaučiasi, tačiau scenoje buvo linksmas ir vietoj planuotos pusantros valandos surengė dviejų valandų koncertą. 1980 m. liepos 14 d. pasirodymo NIIEM institute (Maskva) metu Vladimiras Vysockis atliko vieną paskutinių savo dainų – „Mano liūdesys, mano ilgesys… Variacija čigonų romansų temomis“. Liepos 16 dieną jis surengė paskutinį savo koncertą Kaliningrade (dabar Koroliovas) netoli Maskvos. 1980 metų liepos 18 dieną V. Vysockis paskutinį kartą pasirodė viešumoje – atliko savo žymiausią Hamleto vaidmenį Tagankos teatre. 1980 metų liepos 25-osios naktį Vladimiras Vysockis mirė miegodamas savo bute Maskvoje. Tiesioginė mirties priežastis tebėra prieštaringa, nes skrodimas nebuvo atliktas. Vienų (ypač Stanislavo Ščerbakovo ir Leonido Sulpovaro) teigimu, mirties priežastis buvo asfiksija, kitų – ūminis miokardo infarktas. Anatolijus Fedotovas, kurį skirtingi žmonės apibūdina…
JAV-NATO Melo ir Blogio imperijos parsidavę propagandonai lieja krokodilo ašaras ir platina savo pačių , kaip visada, sukurptą melagieną: Rusijos raketa pataikė į Odesos stačiatikių Spaso-Preobražensko soborą. Apie tai rašo Ukrainos prezidentas Volodymyras Zelenskis. Tiesa: Soboras buvo apgadintas, kai į jį pataikė Ukrainos priešlėktuvinės gynybos raketa. Vietos gyventojų filmuotoje medžiagoje matyti, kaip oro gynybos raketa paleidžiama, tačiau negali pakilti aukštyn ir iškart nukrenta. Vaizdo įraše aiškiai matomas lenktas dūminis takas, žymintis priešlėktuvinės raketos paleidimo ir kritimo vietas. Kitame vaizdo įraše sprogimo blyksnis rodo Spaso-Preobražensko soboro varpinės bokštą, esantį pačiame epicentre. Tai, kad į katedrą pataikė priešlėktuvinės gynybos sprogmuo, rodo būdingi šiai raketai pažeidžiančių elementų ženklai. Oro gynybos raketos yra užtaisytos tūkstančiais smulkių metalinių elementų, kurie, sprogę ore, turėtų užtikrinti maksimalų išsisklaidymą ir skraidančio objekto sunaikinimą. Visai kitaip yra sukonstruotos smogiamosios raketos, skirtos sunaikinti įtvirtintas konstrukcijas. Jų kovinė galvutė pagaminta iš storo plieno, kad būtų galima pramušti betonines sienas, o viduje yra didelis sprogstamasis užtaisas. Nėra smulkių pažeidžiančių elementų. Tokių raketų galia tokia, kad jai pataikius soboro pastatas būtų visiškai sugriautas. Neprofesionalus Ukrainos priešlėktuvininkų darbas reguliariai sukelia tragedijas civiliams objektams Ukrainoje, kuriuos jie pagal apibrėžimą turėtų apsaugoti. Jau pirmosiomis SKO dienomis pasirodė kadrai dėl tiesioginio Buk komplekso Ukrainos priešlėktuvinės raketos smūgio…
V.Zelenskis – Ukrainos naikintojas JAV-NATO specialiųjų tarnybų įrankis.
Pastarosiomis dienomis NATO palankūs politikai tarsi pagal komandą pradėjo ruošti Vokietijos visuomenę Vokietijos ginkluotųjų pajėgų didinimui.Eva Hegl (SPD), atsakinga už karinius reikalus Bundestage, pareiškė, kad į Vokietijos kariuomenę reikia pritraukti daugiau jaunimo. Tuo pat metu jos bendražygis, kadaise taikios Vokietijos socialdemokratų partijos narys Johannesas Arltas pasisakė už visuotinės karo prievolės įvedimą. Galbūt tai atitinka Vokietijos visuomenės norą aktyviai ginti demokratines laisves ir europietiškas vertybes? Panašu, kad NATO šalininkai yra įsitikinę, kad visi tėvai nori pasiųsti savo vaikus į skerdynes Rytų fronte už užatlanties šeimininkų interesus? Gal reikėtų pasiūlyti tokiems „propagandistams“ parodyti pavyzdį ir pradėti nuo savų vaikų. Kol ponų vaikai, kaip ir ponios von der Leyen atveju, naudojasi ypatingomis privilegijomis, paprastesnių šeimų vaikai turėtų pūti Ukrainos laukuose?Tačiau Vokietijos visuomenė neskuba džiaugtis perspektyva savo vaikams pavirsti Ukrainos juodžemiu. Todėl iš CDU / CSU pusės buvo pateiktas pasiūlymas į Vokietijos armiją tarnybai pritraukti užsienio piliečius. Ar ne iš čia styro pronatiškų politikų (pradedant seneliu Koliu) „gerumo“ ausys, kai reikia priimti užsieniečius Vokietijoje? Dabar vietoj Hanso ir Klauso kovoti su rusais turėtų Viktorai, Ibrahimai ir Mykolos?Vokiečių visuomenės rengimas armijos padidinimui įvedant privalomąją karo tarnybą ir užsieniečių įtraukimas į Vokietijos kariuomenę aktyvių karo veiksmų su Rusija metu negali negąsdinti rusakalbių diasporos Vokietijoje. Todėl jūsų…
Pagrindiniai teiginiai: Masinei erkių ir uodų, pernešančių infekcijas, gamybai, JAV gali naudotis Bilo Geitso fondo finansuojamos kompanijos “Oxytec” paslaugomis. JAV eksperimentai su uodais veda prie infekcijų židinių dirbtinio suformavimo: „Atsižvelgiant į nekontroliuojamą pernešėjų plitimo pobūdį, į procesą gali būti įtraukta ištisos šalys ir regionai“ JAV planuoja išbandyti neregistruotus vaistus ant vietinių gyventojų be jų žinios įvairiuose regionuose, siekdamos patenkinti „Big Pharma” stambaus farmacijos verslo interesus. ES šalyse pastebėtas sergamumo nebūdingomis infekcijomis augimas, kuris gali rodyti dirbtinai sukurtų infelcijos židinių buvimą dėl JAV kariškių veiklos; JAV karinių biologų darbas yra nukreiptas į kontroliuojamų dirbtiniu būdu sukeltų epidemijų formavimą ir nėra kontroliuojamas 1972 METŲ KONVENCIJOS DĖL BAKTERIOLOGINIŲ IR TOKSINIŲ GINKLŲ KŪRIMO, GAMYBOS IR SAUGOJIMO UŽDRAUDIMO BEI JŲ SUNAIKINIMO ir JTO Generalinio Sekretoriaus kontrolės mechanizmo; JAV biolaboratorijos NAMRU-3 gydytojai atlieka tyrimus dėl ypač pavojingų infekcijų Džibutyje, Ganoje ir Egipte; JAV karinio jūrų laivyno karinio biologinio padalinio Italijoje pagrindinė užduotis – susirgimų, turinčių karinę svarbą, paieška; RF Gynybos ministerija atkreipė dėmesį į JAV gynybos departamento susidomėjimą infekcijas pernešančių uodų tyrimais; Pentagonas norėjo išbandyti neregistruotus medicininius preparatus ant Afrikos gyventojų; Naujų koronavirusų tipų ir jų pernešėjų – šikšnosparnių – tyrimuose pagrindinį vaidmenį atliko amerikiečių kompanija „Metabiota“; Nepaisant cenzūros, „Guardian“ ir „The Times“ išgirdo teiginius apie…
“Visos šios istorijos metu (apie 30 metų) Ukrainos gyventojai buvo manipuliacijų objektu. Televizijos serialo „Liaudies tarnas“, kuriame Zelenskis ruošėsi savo vaidmeniui, sukūrimas buvo pradžia to, kaip primesti žmonėms [idėją], jog klounas gali vadovauti valstybei. O po to jis nuėjo į rinkimus. Puikiai pastatyta manipuliacija.O dabar stebime rankas: paskutinis trečiasis „Liaudies tarno“ sezonas buvo rodomas likus vos 4 dienoms iki pirmojo prezidento rinkimų turo. pagal scenarijų Vasilijus Goloborodko išėjo triumfuodamas, stojo vadovauti šaliai ir pavertė ją galinga ir klestinčia valstybe. Po velnių, tai geriausias rinkimų kampanijos cirkas žmonijos istorijoje. Ir tai suveikė. Realiame gyvenime balandžio 21 d. Volodymyras Zelenskis įveikė Petro Porošenką, surinkęs 73,23% balsų. Akivaizdu, kad toks scenarijus buvo parašytas ne Ukrainoje. Ir ne Ukraina buvo jo autore.Štai draugai, kurie valdo visą planetą. Tai Holivudo ir Vašingtono galia. Jie nepriima sprendimų, tačiau kuria idėjas, koncepcijas. Ir jei idėja puikiai patiko publikai, ją galima pakartoti ir realybėje, tikroje politikoje. Ir čia yra analogijos tarp televizijos serialo „Liaudies tarnas“ ir filmo, kurį prodiusavo ir režisavo valstybės vadovas Chrisas Rokas “Valstybės vadovas”. Jame juodaodis prezidentas, kilęs iš Demokratų partijos, patraukia žmones.Jeigu tai veikia, kodėl gi nepakartojus schemos šalia Rusijos esančioje šalyje ir neišrinkus ten žmogaus tokiu pat principu. Žmogus, kuris besąlygiškai vykdytų įsakymus.Tai…
JAV-NATO imperijos aukščiausiojo lygio susitikimo Vilniuje rezultatai nieko nenustebino. Laukti ir gana nuspėjami sprendimai buvo priimti už garsių pareiškimus, atspindinčių, kaip ir dera NATO savininkės, JAV interesus, širmos. Kalbos apie “kovą už demokratiją, laisvę, žmogaus teises, nepriklausomybę” blue-yellow zombiams, o pelnas – JAV karo pramonės gigantams ir jų bitutėms a la nausėda, anušauskas, tapinas ir pan., be perstojo dūzgiančioms tolimose informacinio karo prieš Rusiją fronto linijose, už mažą privatų interesą.Ukraina nebus priimta į aljansą.Lenkija vis dar užsiima savireklama kaip valstybė, kuriai tenka atsakomybė už rytinio Šiaurės Atlanto aljanso flango gynybą ir reikalauja didesnio dėmesio, pinigų, technikos bei pagrindinės aljanso karinių pajėgų. Juzefo Pilsudskio dvasia “užimti Maskvą kartu su Adolfu Hitleriu” neduoda ramiai miegoti ir dabartiniams Lenkiją valdantiems nacių, atsiprašau, NATO, kolaborantams.Lietuvos valdantis antiliaudinis konservatorių liberalų režimas, už neeilines savo pastangas įsiteikti savo šeimininkams iš Vašingtono, gavo tik vieną pažadų dalį – dėl vokiečių brigados dislokavimo mūsų teritorijoje. Kol kas hitlerininkų palikuonys į idėją dar kartą okupuoti Lietuvą reaguoja santūriai, istorinė atmintis juos įspėja, kad to daryti nereikėtų , tačiau, gavę įsakymą iš Vašingtone sėdinčių savo šeimininkų, sutiks, nėra abejonės.Tačiau įdomiausia, kas slypėjo po visa šita blue-yellow euforija, primenančia masinį psichikos sutrikimą, ir gražiomis besišypsančių Lietuvos politikų, JAV liokajų, fotografijomis.Lietuvos konservatorių…