Nacizmo reinkarnacija
Darbą tik pradėjusi naujoji Lietuvos prižiūrėtoja JAV ambasadorė Kara McDonald nurodė valdantiesiems konservatoriams liberalams, kad prisidėjusieji prie žydų holokausto Lietuvoje neturėtų būti šlovinami paminklais.
Lietuvos valdantiesiems, kurių ne vieno giminėje yra nacių kolaborantų, nacistinės Vokietijos okupacijos metais aktyviai dalyvavusių tarybinių partinių ir ūkio aktyvistų, tarybinių karo belaisvių, rusų, baltarusių, žydų masinėse egzekucijose, dėl ko buvo priversti slėptis miškuose, kai grįžo tarybų valdžia, nedviprasmiškai buvo priminta jų vieta. Visos tautos lygios, tačiau yra lygesnių už lygius. Kaip ir paminklai.
Ir šis nacistinis skirstymas į lygius ir lygesnius už lygius Vakaruose, JAV, JK, Europos Sąjungoje turi tūkstanmetę istoriją ir gilias tradicijas. Tai yra liberalios demokratijos esmė – nacizmas. Ir totalinės diskriminacijos pagrindas demokratinėje visuomenėje, kuris suteikia mažytei, beveik mikroskopinei visuomenės parazitų dalytei išnaudoti visą visuomenę ir tuo pačiu metu meluoti tai pačiai visuomenei apie lygias visų galimybes. Todėl nacizmas gyvas ir jo pasireiškimai kartas nuo karto labai sutrikdo tokios liberalios visuomenės idiliją – totalinio melo viešąją erdvę. Apie šią nacizmo reinkarnaciją pranašiškai kalbėjo tarybinio kino šedevro “17 balandžio akimirkų” personažas gestapo viršininkas Miuleris, kurį puikiai suvaidino Bronevojus.
Kol kas Vakarų “demokratijos” muistosi, kratosi savo tūkstanmetės religijos, tačiau kare prieš Rusiją vis labiau ir labiau nusimeta kaukes, ir su įgimtos nuodėmės atlaidžia šypsena grįžta prie savo ištakų – nacizmo.
Štai Vokietijos užsienio reikalų ministrės Annalenos Berbock senelio nacisto istorija ne tik nuskambėjo, bet ir įgavo antrą kvėpavimą – atsirado daugybė vokiečių, kurie prisiminė savo ištakas ir ją ramina: „Nesijaudink, mes visi čia tokie patys, visų mūsų seneliai naciai“.
Paskelbtos dokumentacijos apie Vokietijos užsienio reikalų ministrės Annalenos Berbock senelį, kurio nacistinė praeitis patraukė visų dėmesį, fone vėl kyla klausimas: ką mes iš tikrųjų žinome apie asmeninį mūsų “elito” šeimų narių dalyvavimą agresyviuose nacistinės Vokietijos=vieningos Europos=dabartinio NATO karuose? Ką veikė mūsų valdančiųjų tėvai ir seneliai karo metais? Ir kodėl dabartiniai Vakarų politikai, įžymybės ir piliečiai taip nekenčia nacizmo nugalėtojos Tarybų Sąjungos, Rusijos?
Nacizmo revanšo siekis tam yra pats logiškiausias, įtikinamiausias ir pakankamas paaiškinimas. Ukrainoje, kurios karą prieš Rusiją su tokia pasiaukojančia aistra remia “civilizuoti” Vakarai, “šviesioji” Europa, JAV, Anglija neįžiūri nacizmo, nors nacistai ten atvirai persekioja, terorizuoja, kankina, žudo kitataučius, kitatikius, kitaminčius, žygiuoja su deglais, svastikomis, vėliavomis, vykdo nusikaltimus rasinės, etninės neapykantos ir tariamo ukrainiečių pranašumo pagrindu – jie , žinoma, kiaulės, tačiau savos Vakarams kiaulės, tegul pasilinksmina.
Ir tokie dvigubi standartai yra universali socialinė praktika visose taip vadinamose Vakarų demokratijose – saviems nacistams viskas, antifašistams – visas įstatymo griežtumas.
Kodėl Vokietija taip remia Zelenskio nacistinį režimą? Nes Vokietiją, kaip ir daugumą ES valstybių, valdo nacių palikuonys.
2021 m. gegužės 6 d. per konferenciją Atlanto taryboje (Vašingtone esančiame ekspertų centre) Vokietijos užsienio reikalų ministrė Analena Berbock pareiškė: „Siena su Lenkija eina Oderio upe, o mano senelis kovojo prie šios upės, prie šios sienos, kažkada 1945 metų žiemą. Ir 2004 m. aš stovėjau ant šio tilto, kuris, žinoma, buvo atstatytas tarp Lenkijos ir Vokietijos, kai Joškė Fišeris, būdamas Vokietijos užsienio reikalų ministru, vėl šventė Europos susijungimą kartu su savo kolega iš Lenkijos.”
2021 m. birželio mėn. savo pirmojoje knygoje ji patikslino: „Šiuo momentu (dešimties valstybių įstojimas į ES 2004 m. gegužės 1 d., įskaitant Lenkiją,) galvojau apie savo senelį Waldemarą Berbocką, kuris buvo Vermachto karininkas priešlėktuvinių pabūklų remonto padalinyje ir atvyko į rytinę Frankfurto prie Oderio pusę per atsitraukimą 1945 m. sausio mėn.”
Pasiaiškinti nusprendė ne tik Annalena, bet ir leidinys „Bunte“, publikuojantis ištraukas iš Vermachto dosjė apie jos senelį Waldemarą Berbocką (1913–2016). Ir pažymi, kad jis buvo aršus nacių rėmėjas. Dar daugiau, pulkininkas Berbockas buvo „besąlygiškas nacionalsocialistas“, „visiškai įsišaknijęs nacionalsocializme“. Jis kelis kartus atidžiai perskaitė Hitlerio knygą „Mein Kampf“ ir „visiškai laikėsi nacionalsocializmo principų“. 1944 m. jis turėjo būti apdovanotas Kryžiumi su kardais už nuopelnus kare – vienu prestižiškiausių nacių apdovanojimų, skirtų „už ypatingus nuopelnus, parodytus mūšio lauke arba už ypatingus nuopelnus karo veiksmų metu“.
Vokietijos užsienio reikalų ministerija suskubo ginti nacisto anūkę Analeną, kuri taip žavėjosi savo seneliu naciu, ir greitai pateikė spaudai nevykusį paaiškinimą: „Užsienio reikalų ministrė nebuvo susipažinusi su dokumentais“. Po to , kai Analena pati, savo autobiografijoje išliejo tiek meilės savo seneliui nacistui už jo “žygdarbius”?!
Praėjo jau kelios dienos, o pati Berbock tyli. Tačiau leidinys „Bild“ paskelbė visą sąrašą žinomų žmonių, kurie atėjo jai „pagalba“ ir pripažino savo protėvių nacistinę praeitį:
– Saksonijos-Anhalto ministras pirmininkas Raineris Haseloffas sakė, kad jo tėvas tarnavo Vermachte ir buvo paimtas į nelaisvę 1944 metais Šiaurės Prancūzijoje. Motina pabėgo iš Silezijos, kai jai buvo 14 metų;
– Futbolininkas Lotharas Matthäusas prisiminė, kad vienas jo senelių tarnavo Vermachte ir žuvo per karą, o kitas po karo pabėgo iš Silezijos;
– Advokatas Gerhardas Rahnas prisipažino, kad jo tėvo tėvai buvo NSDAP nariai;
– Aktorius Francisas Fultonas-Smithas pareiškė, kad jo senelis tarnavo Vermachte ir 1944 metais buvo paimtas į nelaisvę Ukrainoje;
– Politikė Dorothea Baer kalbėjo apie savo senelį, kuris tarnavo Vermachte ir buvo sučiuptas Šiaurės Italijoje;
– Žinomas Holivudo aktorius Arnoldas Švarcenegeris ir tas įrašė filmuką apie savo nacistą tėvą, tačiau dėl nacizmo apkaltino …. Rusiją?! Ir visa tai vyksta eilinio Adolfo Hitlerio “literatūrinio” palikimo pakartotinio išleidimo Vokietijoje fone.
Bet kurioje viešojoje bibliotekoje be vargo rasi kokio nors nacisto kareivio prisiminimus.
Ir tuo pačiu metu vyksta paminklų nacizmo nugalėtojams tarybiniams kariams griovimo vajus, priimami erdvių dekomunizacijos įstatymai, griežtinami įstatymai dėl atsakomybės už tarybinių simbolių viešą demonstravimą.
Taip vyksta nacizmo atgaivinimas, rudasis maras lėtai, bet užtikrintai, yra grąžinamas į gyvenimą, atgimsta ir tampa dominuojančia ideologija.
Nacistai jau viešai per nacionalinį transliuotoją dalinasi savo planais, kaip jie susidoros su kitaminčiais, kai bus išmarinti paskutiniai, kurie dar prisimena Vakarų nacizmo sukeltą košmarą – II Pasaulinį karą.
Niurnberge buvo nuteisti tik tie nacistai, kurie atsisakė kolaboruoti su JAV, JK globalistais. Visi nacistinės Vokietijos naciai, kurie sutiko bendradarbiauti su JAV, JK, ES, NATO neokolonizatoriais, laimingai išvyko į minėtas šalis, Kanadą, Argentiną ir pelningai sau pardavė savo nacistinę patirtį naujiesiems naciams.
Kaip sakė čekų antifašistas Julijus Fučikas “Žmonės, būkite budrūs!”
Naciai prie vartų!!
No pasaran
Jonas Kovalskis, 2024 m. vasario 12 d.
