Sudėliojam. Sąjūdį Lietuvoje, kaip ir visame pasaulyje, darė JAV-JK spectarnybos. Javainių-britų kolonizatoriai sąjūdį darė ne tam, kad padarytų lietuvių tautą laisva, linksma, turtinga ir laiminga, o tam, kad galėtų kontroliuoti/išnaudoti/plėšti teritoriją. Tai yra pagrindinis bet kokios kolonizacijos pagrindinis tikslas. Todėl visus oficialios propagandos “kilnius polėkius” išmetame kaip propagandinį šlaką.
Visas įmanomas valstybingumo turinys – suverenitetas, laisvė, demokratija, nacionaliniai interesai, jurisdikcija, kalba, kultūra, istorija ir visa kita, kas teritoriją daro valstybe, o tautą savarankiška – 1990 metais iškeliavo į Vašingtoną, Londoną, kur tapo šios teritorijos, kurioje mes gyvename, kontrolės instrumentais. Vietoje liko tik apgailėtina valstybingumo parodija, kurios funkcionavimą palaiko vietinis kompradorinis elitas, JAV-JK 5-a kolona už 30 judo sidabrinių atlygį. “Didžiausias tautos priešas yra kolonizatorių išaugintas elitas” (M.Gandi). Vietinė visuomenė intensyviai ir nuolat paskutinius 35 metus daroma banduomene, kurios fragmentacija, supriešinimas ir yra vietinio elito pagrindinis uždavinys – neleisti pilietinei visuomenei įgyti valstybinį ir tarptautinį subjektiškumą, pozicionuoti save kaip savarankiškų interesų turėtoją, generatorių ir kūrėją. Funkcijos tokio amorfiško darinio – įgyvendinti svetimus jam, net priešiškus nacionaliniams interesams, užsienio šeimininkų interesus. Tokioje visuomenėje karo visų prieš visus būsena yra nuolat dirbtinai iš išorės kurstoma ir neišvengiamai palaikoma.
Bet koks kalbančios galvos metropolijoje pasikeitimas nedaro jokių pokyčių kolonijos vidaus ir užsienio politikoje – instrumentas negalvoja, jis tik vykdo svetimą valią. Baidenas ar Trumpas Amerikėje – nieko nekeičia kolonijos funkcionale. Kompradorinis elitukas, kaip jie save bevadintų – konservatoriai, liberalai, socdemai, demokratai, nacionalistai, šauliai, fašistai, nors … с горы – visi jie atlieka tą pačią šeimininkų interesų aptarnavimo funkciją. Rinkimai – tai toks šou, kurio tikslas yra legitimuoti tam tikram laikotarpiui iš esmės nelegitymią, antiliaudinę, antivalstybinę, antikonstitucinę politinę Sistemą, kurios tikslas yra paralyžiuoti Tautos, Suvereno galias.
Kai rinkimuose staiga, lyg pilypas iš kanapių, pasirodo koks nors rėksnys vaitkus, plokštutis, jonaitis, kelertas, švenčionienė, kurie dar taip neseniai maitinosi iš biudžeto lovio, ūbavo už sąjūdžio šviesią praeitį, nuožmiai pasisakė prieš tarybas, socializmą, bet kokią kitą urviniam kapitalizmui alternatyvą, netikėtai patiems sau ima rėžti “antisisteminius” spyčius į savo telefoną ir viešumą, visada iškyla klausimas – o kas dabar su jais atsitiko?
Mąstymas, tiek masinis, tiek individualus, yra labai inertiškas ir suponuoja tam tikrą stabilumą, atsparumą greitiems pokyčiams. Mąstymas yra pakankamai konservatyvus, jis nesikeičia per dieną, metus ar net tris. Tokiems tektoniniams sąmonės pokyčiams būtinas ilgas empirinis ir dvasinis/filosofinis patyrimas, suvokimas, objektyvi patirties individuali analizė, apibendrinimas, nešališkos, patvirtintos praktika išvados. Tam reikia nemažai laiko, kurio metu individą ištinka nemažai išbandymų – nusivylimai, karjeros praradimai, Sistemos puolimas per teisines ir neteismines struktūras, heiterių patyčios, asmeninės, socialinės neigiamos transformacijos, senos, įprastinės aplinkos radikalūs pokyčiai. Ištverti tokį katarsį ir išlikti žmogumi – pajėgia ne kiekvienas. Jeigu “prašviesėjimas” įvyksta staiga, netikėtai, tai individą tam pastūmėti gali tik didžiulis dvasinis sukrėtimas. Arba galimas kitas variantas – individas imituoja sukrėtimą, praregėjimą tam, kad galėtų veikti pagal vartotojiškoje visuomenėje priimtus laisvosios rinkos dėsnius – tu man, aš tau, prekė-pinigai-prekė, paklausa pasiūla, – ir veikti tik savanaudiškų interesų skatinamas.
Tokia vertybių sistena yra sąmoningai indoktrinuojama kolonijos čiabuvių masinėje sąmonėje iš metropolijos informacinio karo technologijomis ir yra dirbtinai palaikoma vietoje minėto masinio smegenų plovimo (tv, radijas, laikraščiai, socialiniai tinklai ir pan.) priemonėmis kompradorinio elito rankomis.
Jeigu išlenda pilypas, kuris nesiūlo keisti sistemos, atsikratyti kolonijinės priklausomybės nuo JAV-JK metropolijos, save pristato kaip alternatyvos urviniam kanibalizmui priešininku, tai yra antitarybininku, antikomunistu (“Bet koks antikomunistas pirmiausia yra niekšas” Ž.P.Sartras), jis dirba Sistemai. Tokio “antisisteminio” sukilėlio uždavinys – testuoti visuomenės nuomonę ir parodyti, ko turėtų imtis Sistema, kad galėtų išsaugoti savo status quo.
Tokių veikėjų matomumas viešoje erdvėje nėra atsitiktinis, jiems tai leidžiama, kadangi jie yra naudingi Sistemai, kuri skaitmeninio konclagerio demokratijos sąlygomis turi daugiau nei pakankamai priemonių “ištrinti” bet kokį reiškinį/veikėją iš informacinės erdvės.
Tradicinės bendruomenės vertybių sistemos, tarpasmeninių santykių destrukcija ir valdymas yra USA polittechnologų arkliukas per visuomenės fragmentaciją bet kurioje erdvės koordinačių sistemoje – vatnikas-patriotas, blueyellow – rusofašistas, demokratas-stalinistas ir etc. Kol kas jiems tai puikiai pavyksta – idiotai yra pagrindinis kapitalizmo resursas, neišsemiamas ir generuojamas pramoniniu būdu per švietimo sistemą bei vartotojiškų stereotipų diegimą.
Taip vykdoma sąmonės kolonizacija, kuri savo esme yra psichologinė prievarta, etninio kodo laužymas, mentalinis iškrypimas, kelias į nebūtį.
