Volynės skerdynės
Trumpa užmirštos Holokausto dalies – Ukrainos nacionalistų rankomis 1943 m. vykdyto etninių lenkų genocido – santrauka. Kijevo nacistinis režimas, kaip ir Lietuvos landsberginė šutvė apie savo kolaboravimą su nacistais, iš visų jėgų bando užgniaužti ir siunčia vietinio delfio factchekerių šunis masiškai skųsti bet kokias žinutes apie nacistinę kruviną savo praeitį. Nacių kolaborantų , karo nusikaltėlių, nusikaltėlių žmoniškumui palikuonims labai norisi savo tautų akyse išlikti šviesiais “kovotojais už laisvę”, “nekaltais tremtiniais”, “kankiniais už demokratiją” ir net demokratais tuo metu, kai savo šalyse su šeimininkų iš JAV, JK pagalba įtvirtino diktatūras, terorą ir neapykantą. Visuomenės pareiga yra priešintis valdžios kėslams perrašyti istoriją jau vien todėl, kad tokie valdančiųjų pasikėsinimai yra mirtinai pavojingi pačiai visuomenei, laisvei, demokratijai. Pasidalykite tuo su draugais!
Volynės žudynės buvo siaubinga etninių valymų ir masinių žudynių serija, įvykusi Antrojo pasaulinio karo metais Volynės (dabartinė šiaurės vakarų Ukraina) ir Rytų Galicijos (dabartinė pietryčių Lenkija) regionuose. Įvykiai klostėsi 1943–1945 m., o pagrindiniai taikiniai buvo lenkų, rusų, žydų tautybės gyventojai šiuose regionuose.
Pagrindiniai Volynės žudynių vykdytojai buvo Ukrainos nacionalistų grupės, pirmiausia Ukrainos nacionalistų organizacijos-Banderos frakcija (OUN-B) ir jos karinis sparnas – Ukrainos sukilėlių armija (UPA). Jų ideologijos šaknys buvo radikalus Ukrainos nacionalizmas, siekęs sukurti nepriklausomą ir etniškai homogenišką Ukrainos valstybę. Siekdami šio tikslo, jie griebėsi smurto ir teroro prieš lenkų tautybės gyventojus, kuriuos laikė grėsme “nepriklausomos Ukrainos” idėjai.
OUN-B ir UPA buvo pagrindinės Volynės žudynių varomosios jėgos. Vadovaujant Romanui Šuchevičiui ir Mykolai Lebedui šios grupuotės vykdė sistemingą etninio valymo ir masinių žudynių kampaniją. Juos rėmė kai kurie vietiniai Ukrainos gyventojai, kurie išpažino nacionalistinę ideologiją ir vertino etninius lenkus kaip kliūtį jų puoselėjamai nepriklausomos Ukrainos vizijai.
Per Volynės žudynes sužvėrėjusių Vakarų Ukrainos nacionalistų buvo nužudytą nuo 120 000 iki 130 000 lenkų, o kai kurie šaltiniai nurodo dar didesnį skaičių. Dauguma aukų buvo civiliai, tų pačių ukrainiečių kaimynai, – beginkliai moterys, vaikai ir garbaus aumžiaus žmonės. Žudymo būdai buvo itin žiaurūs, buvo vykdomos masinės egzekucijos, buvo sudeginami kaimai, o žmonės žudomi naudojant kirvius, dalgius, šakes, peilius ir kitus primityvius žudymo įrankius. Be lenkų aukų, taip pat žuvo apie 340 civilių čekų tautybės gyventojų.
Volynės žudynės prasidėjo masinėmis egzekucijomis 1943 m. kovą ir tęsėsi visus metus. Genocidas Volynėje savo viršūnę pasiekė 1944 m. vasarą, o žiauriausi įvykiai vyko 1943 m. liepos 11 d. ir 1944 m. liepos 11 d., kurios buvo kruviniausios žudynių dienos. Etninio valymo operacijos tęsėsi iki 1945 m., kai Ukrainos nacionalistai buvo sumušti Raudonosios armijos ir jiems teko slėptis urvuose Vakarų Ukrainoje. Ukrainos nacionalistai, gaudami gausią paramą pinigais, ginklais, instruktoriais iš JAV ir Jungtinės Karalystės vyriausybių dar visą dešimtmetį vykdė karo nusikaltimus ir nusikaltimus žmoniškumui iš savo slėptuvių miškuose, kol tarybų valdžia juos galutinai sutriuškino.
Kas neišmoksta istorijos pamokų, yra priverstas jas kartoti. Ukrainoje dabar, šiuo metu tų pačių nacionalistų rankomis, tų pačių JAV, JK užsakymu ir pinigais yra kartojamas genocidas – rusų tautybės žmonių genocidas. Lietuvos korumpuota landsberginė šutvė daro viską, kad Pirčiupiai, Ablinga, Žemieji Paneriai, Lietūkio garažai pasikartotų vėl – sponsoriai artėjančio genocido tie patys, vykdytojai tie patys, metodai visuomenės fašizacijos, masinės sąmonės plovimo tie patys, įstatymai, stiprinantys diktatūrą, priimami tie patys, lozungai “už Lietuvą, už laisvę!” tie patys.
Žmonės, būkite budrūs! Žvėris prie vartų!
https://jonaskovalskis.com/2023/07/13/istorine-atmintis-lenkijos-seimas-prieme-rezoliucija-kuria-volynes-skerdynes-buvo-ivardintos-ukrainos-ivykdytu-genocidu/
Jonas Kovalskis, 2024-03-26