Janki, namo!“ – Bolivijoje į valdžią sugrįžta Evo Moraleso pasekėjai 2020 m. lapkričio 1 d. Šaltinis: https://kibirkstis.blogspot.com/2020/11/janki-namo-bolivijoje-i-valdzia.html?fbclid=IwAR1ozjpKSTs7N875zdtHycy80TAnFo9StZWXTL8yrIQPAJkq8p-vLo996d8 Ir Lietuvoje, ir Rytų Europoje keliaklupsčiauti prieš Jungtines Valstijas ir šiaip bučiuoti ponams batus – per paskutinius 30 metų nusistovėjusi norma. Kitaip yra tolimoje Pietų Amerikoje esančioje Bolivijoje: čia, po 2019 m. JAV CŽV palaikyto fašistinio valstybės perversmo, į valdžią sugrįžta tada neteisėtai nuversto kairiųjų prezidento, Evo Moraleso, pasekėjai. Kas jie tokie ir kas čia atsitiko? Evo Moralesas – Bolivijos liaudies lyderis Tiems, kas nežino – Bolivija yra viena iš daugelio ispanakalbių Lotynų Amerikos, įsispraudusi tarp Peru su Čile vakaruose ir Brazilijos rytuose. Iš 11 mln. krašto gyventojų, absoliuti dauguma priklauso vietinių indėnų tautelėms. Būtent tokios kilmės ir yra dauguma paprastos liaudies sluoksnių, gyvenančių pagrinde valstietišką gyvenimą. Tuo tarpu buržuazinis elitas – daugiausiai baltųjų kolonizatorių palikuonys. Ir nors šalis turtinga gamtiniais ištekliais (pavyzdžiui – variu, alavu, ličiu, sidabru, auksu ir kt.), iš pastarųjų eksploatavimo gi lobo tik kapitalistų saujelė ir jų šeimininkai šiaurėje (1980 m. šachtos pradėtos privatizuoti). Bolivijos darbininkai ir valstiečiai skurdo, vos sudurdami galą su galu. Be to, šalyje visą XX amžių vyravo neoficialus aperteidas – daugumą gyventojų sudarę indėnų palikuonys nebuvo pilnateisiais visuomenės nariais. O praeitojo amžiaus gale, JAV paskelbus tariamąjį…
Nuo Lenkijos iki Gruzijos – Rusija naujųjų barbarų taikiklyje Ta devintoji planetos beprotybės banga, kurią atnešė šie metai, bus atsimenama ilgą laiką – bet, blogiausia, ji bus prisiminta ne kaip kulminacija, bet kaip pradžia. Toliau bus tik blogiau. 2020-ieji bus prisimenami žodžiais „Tada visa tai ir prasidėjo …“. Na, nedramatizuokime: neprasidėjo – perėjo į lemiamą etapą, pasireiškė visa savo galia, sugriovė visas iliuzijas. Tačiau nuo to geriau nėra. Pažvelkite į Rusiją supančias šalis – į mūsų kaimynus perimetre: praktiškai visur arba chaosas jau siaučia, arba tiesiog įsiliepsnoja. Jis jau siaučia Kalnų Karabache, beveik tris mėnesius dega Baltarusijoje, iki šiol dega Donbase. Suliepsnojo Kirgizijoje – ir taip, kad vyriausybė pasikeitė per kelias valandas. Dabar savo eilės laukia ir kitos šalys. Pirmoji iš jų yra Gruzija. Ten ką tik įvyko parlamento rinkimai. Valdančioji partija „Gruzijos svajonė“ surinko maždaug pusę visų rinkėjų balsų, tačiau šis rezultatas kategoriškai netiko jų pagrindiniams oponentams – Jungtinio nacionalinio judėjimo – Jungtinės opozicijos blokui, kurie gavo per pusę mažiau balsų. Beveik dvigubai mažiau gautų balsų atotrūkis jų visiškai nesutrikdė – opozicijos šalininkai yra pasirengę išeiti į gatves ginti savo, kaip jie tvirtina, pergalės rinkimuose: „Opozicijos lyderiai, susirinkę į mažoritarinio kandidato Nikos Melia būstinę, paragino piliečius susirinkti sekmadienį, 16:00…
Aleksandras Rodžersas: Tautų apsisprendimo teisė ir pasaulinis chaosas Tikrai nepriklausomas pasaulio šalis galima suskaičiuoti ant rankų pirštų. JAV, Didžioji Britanija, Rusija, Kinija, Iranas, Indija (su kai kuria nuolaida, ten sava specifika), Turkija ir dar kelios. Viskas. Štai jie ten Vakaruose turi sąvoką „didžioji galia“ – kelios didžiausios šalys varžosi dėl lyderystės pasaulyje. O visos kitos yra statistai ir keičiamos monetos. Turiu vieną šlykštų bruožą, kuris siutina daugelį. Aš niekada nepriimu „visiems žinomų“ ir „visuotinai priimtų“ teiginių aklai, bet reikalauju juos pagrįsti. Ir ne kartą kvescionavau įvairias „banalias tiesas“, tačiau dabar priėjau prie tokios ginčytinos ir prieštaringos sąvokos, kaip „tautų teisė į apsisprendimą“. Apskritai Džordžas Carlinas savo laiku labai gerai išsireiškė apie visokias ten „teises“. Jeigu kalbėti trumpai, tai bet kokios deklaruojamos teisės turi prasmę tik tada, jei jūs a) galite jas įgyvendinti (yra mechanizmai ir institucijos); b) galite jas sau leisti (turite išteklius); c) galite jas apginti (teisinėmis ir karinėmis priemonėmis). Tautų apsisprendimo teisė visada buvo viena prieštaringiausių ir abejotiniausių tarp visų teisių. Nes, viena vertus, deklaruojama tautų teisė į apsisprendimą, kita vertus, kiekviena sveika ir adekvati valstybė deklaruoja savo nedalomumą ir teritorinį vientisumą. Nesunku suprasti, kad tai dvi tiesiogiai priešingos sąvokos. Bet kuri žmonių grupė, bandanti įgyvendinti tarptautinėse normose…
Vašingtono parduotuvių savininkai ruošiasi masinėms riaušėms Parduotuvių savininkai užkalinėja langus ir duris lentomis, kad jų neišdaužytų. Ir tai yra pirmieji „išdaužyti langai“, po kurių gali sekti kur kas didesnis chaosas. Kas gi bus po rinkimų? JAV prezidentas Donaldas Trumpas rinkimų kampanijos metu ne kartą kėlė abejonių, kad jis pripažins rinkimų rezultatus, jei pralaimės rinkimus. Ruoštis neramumams po rinkimų jau ėmė visi – jauni ir seni. Net parduotuvių savininkai Vašingtone pradėjo užkalinėti vitrinas ir duris, nesitikėdami, kad jų tautiečiai elgsis protingai. Vasarą visoje šalyje vyko riaušių „repeticijos“. Tada, keršydami už juodaodžio George’o Floydo mirtį, daugelis „Black lives matter“ (BLM) judėjimo šalininkų plėšė parduotuves. Net jei šios parduotuvės oficialiai pareiškė savo paramą judėjimui. Nuo to laiko daug vandens nutekėjo. Daugelyje valstijų policijos biudžetas buvo žymiai sumažintas (pavyzdžiui, Niujorke – milijardu dolerių). Policininkai, neatlaikę krūvio ir psichologinio spaudimo, išeidavo iš tarnybos. Tad būsimų riaušių mastą sunku įsivaizduoti. Ypač jei atsižvelgti į tai, kad tiek patys viešojo saugumo pajėgų pareigūnai, kurie aktyviai ruošiasi, tiek kitų šalių vadovai yra tikri – riaušės neišvengiamai bus. Bet visa tai yra dar tik žiedeliai. Yra išdaužytų langų teorija, kuri sako, kad nusikalstamumas ir tvarka turi atvirkštinę priklausomybę: jei namuose yra išdaužtas bent vienas langas, netrukus ten bus išdaužyti…
2020-ųjų Seimo rinkimų klausimu Rinkimai į Seimą – jau netrukus. Prasideda ir elektroninis balsavimas. Ryšium su tuo, pagaliau reikia aiškiai atsakyti į eilę tiek mūsų draugų, tiek apskritai vadinamųjų „nesistemininkų“ ir „antisistemininkų“ tarpe keliamų klausimų: ar eiti balsuoti ir, jei eiti – tai už ką gi? Pagaliau, kas čia dabar vyksta su šitais rinkimais ir kokia to socialinė, politinė reikšmė? BENDROS PASTABOS Kad galėtume atsakyti, pirmiausiai turime pastebėti tai, kas svarbiausia, o būtent: kad rinkimai, kokie demokratiški jie bebūtų, kapitalizmo sąlygomis tėra ir tegali būti vertinami kaip priemonė kovoje dėl valdžios. Nei daugiau, nei mažiau kaip priemonė, bet ne savaiminis tikslas ir, juo labiau, ne kaip kažin kokia „vertybė“. Tiesiog priemonė, kuria – be to – sėkmingai naudojasi toli gražu ne liaudžiai draugiškiausios jėgos. Iš tiesų, gi mūsų, kaip komunistų, pagrindinis tikslas čia gali būti formuluojamas tiktai kaip perėjimas iš kapitalizmo į komunizmą, žodžiu, kaip visuomeninės santvarkos, visuomenės vystymosi paradigmos, pakeitimas, kas mūsų konkrečioje istorinėje situacijoje reikštų viena: socializmo buvusios Tarybų Sąjungos ir, atitinkamai, Tarybų Lietuvos, teritorijoje, atkūrimą. Ir šitai padaryti neturint politinės valdžios, o taip pat ir vienoje ar keliose mažesnėse, atskirai paimtuose šalyse – neįmanoma. Šiuo požiūriu, rinkimai – būdami priemone kovoje dėl valdžios – gali pasitarnauti: a) maksimum –…
Nacionalinis didvyris ar karo nusikaltėlis, teroristas? Iš nuosprendžio Ramanausko Adolfo-Vanago baudžamojoje byloje: Baudž. Byl. Nr. 63-a 1957 m. N U O S P R E N D I S LIETUVOS TARYBŲ SOCIALISTINĖS RESPUBLIKOS VARDU 1957 m. rugsėjo mėn. 24-25 d. LIETUVOS TSR AUKŠČIAUSIOJO TEISMO BAUDŽIAMŲJŲ BYLŲ TEISMINĖ KOLEGIJA Pirmininkaujant Deksniui, Dalyv. L. tarėjams: Olševskiui ir Vaškeliui, Prokurorui Galinaičiui, Advokatui Zaleckiui, Sekretoriaujant Mačiulaitytei, uždarame teismo posėdyje, Vilniuje, išžiūrėjo baudžiamąją bylą RAMANAUSKO Adolfo, Liudviko s., gimusio 1918 m. JAV Nev-Bretain mieste, lietuvio, TSRS piliečio, nepartinio, kilusio iš vidutinių valstiečių, baigusio aukštąjį mokslą, iki suėmimo dienos gyvenusio nelegalioje padėtyje po svetima pavarde. Kaltinamo pagal RTFSR BK 55-1″a”, 58-8, 58-10 str.str. 1 d. ir 72 str. 1 d., ir 58-11 str. Teismas, apklausęs teisiamąjį RAMANAUSKĄ ir liudytojus, išžiūrėjęs parengtinio ir teisminio tardymo medžiagą n u s t a t ė : 1944 metų rudenį išvaduotuose nuo vokiečių okupacinės kariuomenės Lietuvos rajonuose pradėjo veikti ginkluotos nacionalistų gaujos. Ginkluotų nacionalistinių gaujų branduolį sudarė įvairūs asmenys, bendradarbiavę su vokiečių okupacine valdžia, tarnavę jos policijoje, kariuomenėje ir baudžiamuosiose būriuose. Prie šio branduolio vėliau pritapo buožiniai elementai ir vengiantieji tarnybos Tarybinėje armijoje asmenys. Ginkluoti žlungančios vokiečių fašistinės kariuomenės vadovybės paliktais ginklais ir vadovaujant vokiečių diversinėse bei šnipų mokyklose apmokytiems,…
„Laisvas laikraštis“ vyr. redaktorius Aurimas Drižius Advokatas ir buvęs VRM darbuotojas Arvydas Balčius sako nebandantis perrašyti Lietuvos istorijos, tačiau jis puikiai žino, kad sausio 13 d. ir per Medininkų žudynes viskas buvo šiek tiek kitaip, negu mums pateikia oficiali Lietuvos valdžia. Jis atsakė į LL klausimus: Kas jums yra žinoma apie sausio 13 d. įvykius? Aš dirbau VRM, šifrų atkodavimo padalinyje, ir man buvo pavesta atkodavimo funkcija. Turėjau užkoduoti ir atkoduoti visiškai slaptus dokumentus, susijusius su valstybės valdymu. Kadangi buvau labai pareigingas, 1989 m. buvau apdovanotas medaliu už aktyvumą, kovojant dėl nepriklausomybės. Nors tuo metu Lietuva dar buvo okupuota, mūsų grupė žmonių VRM priklausė tai grupei, kuri aktyviai kovojo už Lietuvos laisvę. VRM vadovai manimi pasitikėjo. Dirbant šifruotoju, buvo gauti dokumentai iš Rusijos apie tai, kaip turi būti sprendžiamas Lietuvos nepriklausomybės klausimas, ir kaip valstybės valdymas turi būti perduotas Lietuvos pusei. Rusai jau tada buvo parengę planą, kaip turi vykti Lietuvos valstybės valdymas ir kaip valdžia turi būti perduota Lietuvos pusei. Rusai buvo numatę, kad tas valdžios perdavimas turi įvykti labai simboliškai, vos ne prie kavos. Tuos šifruotus dokumentus aš turėjau iššifruoti. Iš esmės tai buvo planas, kaip Lietuva turi išeiti iš Sovietų Sąjungos. Norite pasakyti, kad tai Rusijos pusė…
Baltarusijoje vykstančias riaušes vykdo ir valdo JAV Nepavykusį valstybinį perversmą Baltarusijoje bandė įvykdyti – kaip visada – JAV tarptautiniai nusikaltėliai, JAV nusikalstamos specialiosios tarnybos ir jų nemilitarinių agresijų prieš viso pasaulio tautas taip vadinamos “nevyriausybinės” organizacijos. Po A.Lukašenkos įtikinamos pergalės rinkimuose į Baltarusijos prezidento postą (už jį balsus atidavė 80,1% rinkėjų), JAV nusikalstamos struktūros bandė įvykdyti valstybinį perversmą šalyje pasinaudodami, vėl kaip visada, vietiniais nacionalistais, kurie įžūliai drįsta save vadinti “patriotais” (už JAV dolerius). Būtent amerikiečiai vadovavo (vėl kaip visada) per savo marionetes Lenkijoje, Lietuvoje, Ukrainoje, Čekijoje po teisėtų rinkimų kilusioms riaušėms. JAV, pagrindinė Baltarusijos “opozicijos” rėmėja, riaušėms organizuoti išleido milijonus dolerių. Rusijos Užsienio žvalgybos tarnybos (SVR) duomenimis, prasidėjus masiniams neramumams Baltarusijoje, amerikiečių šnipai keletą kartų padidino savo finansavimą Baltarusijos maidaunams-sąjūdiečiams. Anksčiau žurnalistams pavyko sužinoti, kad pagrindinis visų valstybinių perversmų, spalvotų revoliucijų, maidanų, sąjūdžių visame pasaulyje organizatorius, visų antivalstybinių, antiliaudinių jėgų, penktų kolonų nacionalinėse valstybėse-JAV agresijų aukų rėmėjas yra visiems žinomas nusikalstamas fondas USAID. Šis JAV Valstybės departamentui pavaldus, iš JAV valstybinio biudžeto finansuojamas fondas išleido milijonus dolerių Baltarusijos riaušininkams apmokėti. Pinigai buvo siunčiami per visose “spalvotose” revoliucijose dėsningai dalyvaujančius JAV CŽV kontroliuojamus tarpininkus – “nevyriausybines” organizacijas „Freedom House“, „World Learning“, „Pact World“ ir CEPPS. Per tuos pačius “fondus” buvo…
Šaltinis : http://kibirkstis.blogspot.com/2020/09/radzvilo-nacionalinis-susivienijimas.html#more Paskutiniu metu nemažai šnekama apie rinkimus į Seimą. Ir tai natūralu – nes rinkimai jau ant slenksčio. Taip pat normalu ir tai, kad vadinamųjų „nesistemininkų“ gretose diskutuojama: ar boikotuoti rinkimus, ar visgi eiti ir balsuoti. Ir, jei balsuoti – tai už ką? Ir šiame kontekste kaip vienas pagrindinių variantų pasireiškia VU profesoriaus Vytauto Radžvilo pirmininkaujamas „Nacionalinis susivienijimas“, kurį kai kurie laiko esant alternatyva vyraujančiai liberalistinei politikai. Bet ar tai – tikrai tikra alternatyva?.. Iš pirmo žvilgsnio daug kam atrodo, kad taip: gi Radžvilas ir jo kompanija pasisako prieš LGBT ir taip vadinamo multikultūralizmo propagandą, pakritikuoja jie ir ES; be to – jie kalba ir apie tai, kad šiai dienai yra ne viena, bet dvi Lietuvos, žodžiu, viena – „globali“, „europinė“, susikoncentravusi keliuose šalies didmiesčiuose ir prieinanti prie ES metamų pinigų, ir kita – „runkelių“, „marginalų“, susikoncentravusi provincijoje ir egzistuojanti tikrų tikriausiame skurde. Anot „Nacionalinio susivienijimo“, šiai antrajai Lietuvai reikia susitelkti apie, atseit, „tautinius“ ir „katalikiškus“ principus, jų pagrindu sukurti „antrą Sąjūdį“ ir tuo būdu „susigrąžinti valstybę“; kaip kvietimo šiam susigrąžinimui šūkį jie siūlo tarpukario metais išėjusios antisemitinės Jono Noreikos (geriau žinomo „Generolo Vėtros“ slapyvardžiu) brošiūros pavadinimą: „Pakelk galvą, lietuvi!“ Ir nemažai ką tai patraukia: gi čia ir yra…
1867 metų rugsėjo 14 dieną Vokietijoje 1000 egz. tiražu pirmą kartą buvo išleistas KARLO MARKSO “KAPITALAS”. K.Marksas šioje knygoje, pasinaudodamas dialektine-materialistine metodika, ryžtingai sukritikavo tuo metu ekonomikoje dominavusias anglų kolonijinės ekonomikos Adamo Smito ir Davido Rikardo teorijas apie kapitalo kilmę, atsiradimą ir vystymąsį, atskleidė kapitalizmo parazitinę prigimtį. Vertindamas prekinių mainų santykius, K.Marksas nurodė , kad pats kapitalas nieko nekuria, jis yra spekuliatyvinis, parazitinis ir didėja tik dėka nusikalstamo svetimo darbo nusavinimo būdu. Prekinę vertę, teigė autorius, kuria darbas, individualus ir visuomeninis, o kapitalas visuomeniniu darbu sukurtas vertes perskirsto mažos , parazitinės socialinės grupės, kapitalistų naudai. Taip visuomeniniu darbu sukurta pridėtinė vertė per kapitalistų sukurtą ir kontroliuojamą visuomeninio gėrio korupcinę perskirstymo sistemą, per mažytės grupelės parazituojančių kapitalistų kontroliuojamą teisinę-politinę buržuazinę visuomenės santvarkos sistemą yra perpumpuojama išnaudotojų kapitalistų klasės naudai. Darbo klasei, kurios visuomeniniu darbu yra sukuriamas visuotinis gėris, visuomenės turtas ir pridėtinė vertė, parazituojanti kapitalistų mažuma, palieka tik mažytę dalį, kurios užtenka tik palaikyti darbo jėgos darbingumą. K.Markso “Kapitalas” atskleidė nežmonišką, išnaudotojišką, parazitinę, nusikalstamą privataus kapitalo, privačios nuosavybės į gamybos priemones esmę, parodė privataus kapitalo sisteminius antagonistinius prieštaravimus. Antagonistinis prieštaravimas tarp darbo ir kapitalo neišvengiamai sukelia ekonomines krizes kapitalo pasaulyje, ir tai rodo, kad kapitalo diktatūra neišvengiamai privalo žlugti ir kapitalistinė,…