Jonas Kovalskis
Author

Jonas Kovalskis

Browsing
Aktualijos

Kas vyksta JAV „rinkimuose”?

By 8 Mins Read

Kas vyksta JAV „rinkimuose”? Dabar jau nėra svarbu – Mičigane bus balsų perskaičiavimas ar rezultatai keisis teismo sprendimais. Pagrindinis klausimas – ar yra D.Trampas pasiryžęs eiti iki galo gindamas savo rinkėjų balsus ir ar jo šalininkai yra pasirengę išeiti į gatves palaikyti savo kandidatą. Vakar visą dieną buvo skelbiamos įvairios naujienos iš „demokratijos tvirtovės“ (dabar apie tai kalbėti nesijuokiant jau nėra įmanoma). Prieštaringų naujienų buvo tiek daug, kad yra sunku padaryti nors kokias išvadas be jų apibendrinimo. Pradėkime nuo JAV spaudos citatos (tai ne pokštas): Baidenas sumušė Obamos rekordą už jį balsavusių amerikiečių skaičiumi. D.Trampas taip pat sumušė už jį balsavusių amerikiečių B.Obamos rekordą. O dar dar liko nesuskaičiuoti 23 milijonai biuletenių! Mažiausiai dviejose JAV valstijose, pagal oficialius duomenis, balsavo daugiau žmonių, nei ten yra registruota rinkėjų. Daug kur net mirusieji prisikėlė ir balsavo (žinoma, už Baideną). Tokie atvejai užfiksuoti net keliose vietose. Niujorke ne mažiai jau mirusiųjų išsiuntė savo balsus paštu ir mirusiems kažkodėl labiau patinka Baidenas. Ir viso pasaulio sorosiniams liberalams tai atrodo visai normalu. Be juoko. Tiesa buvo panašių stebuklų ir respublikonų stovykloje, kur vienas kandidatas, jau miręs nuo Covid-19, laimėjo rinkimus į Kongresą. Baisu ir pagalvoti, kas dėsis, kai tokie kongresmenai susirinks į posėdį. Balsavimas paštu…

Skaityti toliau...
Aktualijos

Apie rinkimų sistemą JAV

By 5 Mins Read

Apie rinkimų sistemą JAV Rinkėjai  JAV prezidentą renka ne tiesiogiai, o per rinkikus, kurie vėliau atiduoda visus savo rinkėjų balsus už daugiau balsų gavusį kandidatą. Kiekviena valstija turi tam tikrą rinkikų skaičių. Šis skaičius yra lygus valstijos atstovų skaičiui Kongrese ir tiesiogiai priklauso nuo valstijos gyventojų skaičiaus. Jei valstijoje yra daug gyventojų, tada ji turi daug rinkikų. Jei joje gyventojų mažai, atitinkamai mažai yra ir rinkikų. Pavyzdžiui, Kalifornijoje  yra daugiausiai rinkikų – 55. Mažiausias skaičius – 3 rinkikai – yra keliose valstijose, įskaitant Vajomingą. Iš viso 538 rinkikai sudaro rinkikų kolegiją. Norėdami laimėti, turite gauti mažiausiai  270 balsų – pusę iš 538 balsų plius vieną balsą. Rinkimų dieną paprasti piliečiai eina pažymėti balsavimo biuleteniuose varnele vieną iš sau tinkamų kandidatų. Tačiau jie patys tiesiogiai kandidatų nerenka. Tai yra, jei kurioje nors valstijoje 10 000 žmonių balsuoja už vieną kandidatą, o kiti 10 001 žmonės balsuoja už kitą kandidatą, tai visi valstijos rinkikai be išimties balsuoja už laimėjusį kandidatą. Laimėtojas gauna visus balsus, net ir tuos, kurie buvo prieš jį. Pavyzdžiui, Kalifornijoje tradiciškai laimi demokratų kandidatai. Tai yra, visi 55 rinkikų kolegijos nariai iš Kalifornijos atiduoda savo balsus už demokratų kandidatą. Šiais metais jie tai padarė už Džo Baideną, nors D.…

Skaityti toliau...
Aktualijos

Trampas laimi pagrindinėse JAV valstijose

By 3 Mins Read

Trampas laimi pagrindinėse JAV valstijose Ajovos valstijoje dabartinis JAV prezidentas gauna žymiai daugiau paramos nei jo konkurentas Baidenas. 47,2% balsų prieš 45,8%, kitose valstijose skirtumas yra ne toks reikšmingas. Dabartinis JAV prezidentas Donaldas Trampas kol kas lenkia savo varžovą Džo Baideną svarbiausiose valstijose, kuriose vyksta pagrindinė kova dėl rinkėjų balsų. Apie tai praneša portalas „Real Clear Politics“. JAV prezidento rinkimų kampanijoje istoriškai viena pagrindinių valstijų yra Ohajo valstija. Ten D.Trampas surenka 47,4% balsų, o jo varžovas Džo Baidenas – 46%. Kita svarbi valstija yra Šiaurės Karolina. Ten už Trampą balsavo 47,8%, už Baideną – 47,2%. Džordžijos valstijoje skirtumas yra minimalus, tačiau D.Trampas vis dar pirmauja su 47,8% balsų, kai tuo metu Baidenas turi 47,6% balsų. Ajovoje veikiantis prezidentas turi žymiai daugiau rinkėjų palaikymo nei Baidenas – 47,2% balsų prieš 45,8%. Šiandien JAV vyksta prezidento rinkimai. Dabartinis prezidentas, respublikonas Donaldas Trumpas bando kandidatuoti antrai kadencijai. Jo konkurentas iš demokratų partijos yra buvęs viceprezidentas Džo Baidenas. Rinkimai JAV turi keletą svarbių ypatumų. Vienas iš jų yra tai, kad JAV piliečiai savo balsus atiduoda ne už prezidentą, jie renka rinkikų kolegiją kiekvienoje valstijoje, o šie jau balsuoja už kandidatą, kuriam pritaria dauguma valstijos rinkėjų. Tai yra, net jei kandidatas laimi valstijoje vos…

Skaityti toliau...
Aktualijos

Kibirkštis: Janki, namo!“ – Bolivijoje į valdžią sugrįžta Evo Moraleso pasekėjai

By 7 Mins Read

Janki, namo!“ – Bolivijoje į valdžią sugrįžta Evo Moraleso pasekėjai 2020 m. lapkričio 1 d. Šaltinis: https://kibirkstis.blogspot.com/2020/11/janki-namo-bolivijoje-i-valdzia.html?fbclid=IwAR1ozjpKSTs7N875zdtHycy80TAnFo9StZWXTL8yrIQPAJkq8p-vLo996d8 Ir Lietuvoje, ir Rytų Europoje keliaklupsčiauti prieš Jungtines Valstijas ir šiaip bučiuoti ponams batus – per paskutinius 30 metų nusistovėjusi norma. Kitaip yra tolimoje Pietų Amerikoje esančioje Bolivijoje: čia, po 2019 m. JAV CŽV palaikyto fašistinio valstybės perversmo, į valdžią sugrįžta tada neteisėtai nuversto kairiųjų prezidento, Evo Moraleso, pasekėjai. Kas jie tokie ir kas čia atsitiko? Evo Moralesas – Bolivijos liaudies lyderis Tiems, kas nežino – Bolivija yra viena iš daugelio ispanakalbių Lotynų Amerikos, įsispraudusi tarp Peru su Čile vakaruose ir Brazilijos rytuose. Iš 11 mln. krašto gyventojų, absoliuti dauguma priklauso vietinių indėnų tautelėms. Būtent tokios kilmės ir yra dauguma paprastos liaudies sluoksnių, gyvenančių pagrinde valstietišką gyvenimą. Tuo tarpu buržuazinis elitas – daugiausiai baltųjų kolonizatorių palikuonys. Ir nors šalis turtinga gamtiniais ištekliais (pavyzdžiui – variu, alavu, ličiu, sidabru, auksu ir kt.), iš pastarųjų eksploatavimo gi lobo tik kapitalistų saujelė ir jų šeimininkai šiaurėje (1980 m. šachtos pradėtos privatizuoti). Bolivijos darbininkai ir valstiečiai skurdo, vos sudurdami galą su galu. Be to, šalyje visą XX amžių vyravo neoficialus aperteidas – daugumą gyventojų sudarę indėnų palikuonys nebuvo pilnateisiais visuomenės nariais. O praeitojo amžiaus gale, JAV paskelbus tariamąjį…

Skaityti toliau...
Aktualijos

Nuo Lenkijos iki Gruzijos – Rusija naujųjų barbarų taikiklyje

By 5 Mins Read

Nuo Lenkijos iki Gruzijos – Rusija naujųjų barbarų taikiklyje Ta devintoji planetos beprotybės banga, kurią atnešė šie metai, bus atsimenama ilgą laiką – bet, blogiausia, ji bus prisiminta ne kaip kulminacija, bet kaip pradžia. Toliau bus tik blogiau. 2020-ieji bus prisimenami žodžiais „Tada visa tai ir prasidėjo …“. Na, nedramatizuokime: neprasidėjo – perėjo į lemiamą etapą, pasireiškė visa savo galia, sugriovė visas iliuzijas. Tačiau nuo to geriau nėra. Pažvelkite į Rusiją supančias šalis – į mūsų kaimynus perimetre: praktiškai visur arba chaosas jau siaučia, arba tiesiog įsiliepsnoja. Jis jau siaučia Kalnų Karabache, beveik tris mėnesius dega Baltarusijoje, iki šiol dega Donbase. Suliepsnojo Kirgizijoje – ir taip, kad vyriausybė pasikeitė per kelias valandas. Dabar savo eilės laukia ir kitos šalys. Pirmoji iš jų yra Gruzija. Ten ką tik įvyko parlamento rinkimai. Valdančioji partija „Gruzijos svajonė“ surinko maždaug pusę visų rinkėjų balsų, tačiau šis rezultatas kategoriškai netiko jų pagrindiniams oponentams – Jungtinio nacionalinio judėjimo – Jungtinės opozicijos blokui, kurie gavo per pusę mažiau balsų. Beveik dvigubai mažiau gautų balsų atotrūkis jų visiškai nesutrikdė – opozicijos šalininkai yra pasirengę išeiti į gatves ginti savo, kaip jie tvirtina, pergalės rinkimuose: „Opozicijos lyderiai, susirinkę į mažoritarinio kandidato Nikos Melia būstinę, paragino piliečius susirinkti sekmadienį, 16:00…

Skaityti toliau...
Publicistika

Aleksandras Rodžersas: Tautų apsisprendimo teisė ir pasaulinis chaosas

By 5 Mins Read

Aleksandras Rodžersas: Tautų apsisprendimo teisė ir pasaulinis chaosas Tikrai nepriklausomas pasaulio šalis galima suskaičiuoti ant rankų pirštų. JAV, Didžioji Britanija, Rusija, Kinija, Iranas, Indija (su kai kuria nuolaida, ten sava specifika), Turkija ir dar kelios. Viskas. Štai jie ten Vakaruose turi sąvoką „didžioji galia“ – kelios didžiausios šalys varžosi dėl lyderystės pasaulyje. O visos kitos yra statistai ir keičiamos monetos. Turiu vieną šlykštų bruožą, kuris siutina daugelį. Aš niekada nepriimu „visiems žinomų“ ir „visuotinai priimtų“ teiginių aklai, bet reikalauju juos pagrįsti. Ir ne kartą kvescionavau įvairias „banalias tiesas“, tačiau dabar priėjau prie tokios ginčytinos ir prieštaringos sąvokos, kaip „tautų teisė į apsisprendimą“. Apskritai Džordžas Carlinas savo laiku labai gerai išsireiškė apie visokias ten „teises“. Jeigu kalbėti trumpai, tai bet kokios deklaruojamos teisės turi prasmę tik tada, jei jūs a) galite jas įgyvendinti (yra mechanizmai ir institucijos); b) galite jas sau leisti (turite išteklius); c) galite jas apginti (teisinėmis ir karinėmis priemonėmis). Tautų apsisprendimo teisė visada buvo viena prieštaringiausių ir abejotiniausių tarp visų teisių. Nes, viena vertus, deklaruojama tautų teisė į apsisprendimą, kita vertus, kiekviena sveika ir adekvati valstybė deklaruoja savo nedalomumą ir teritorinį vientisumą. Nesunku suprasti, kad tai dvi tiesiogiai priešingos sąvokos. Bet kuri žmonių grupė, bandanti įgyvendinti tarptautinėse normose…

Skaityti toliau...
Aktualijos

Vašingtono parduotuvių savininkai ruošiasi masinėms riaušėms

By 3 Mins Read

Vašingtono parduotuvių savininkai ruošiasi masinėms riaušėms Parduotuvių savininkai užkalinėja langus ir duris lentomis, kad jų neišdaužytų. Ir tai yra pirmieji „išdaužyti langai“, po kurių gali sekti kur kas didesnis chaosas. Kas gi bus po rinkimų? JAV prezidentas Donaldas Trumpas rinkimų kampanijos metu ne kartą kėlė abejonių, kad jis pripažins rinkimų rezultatus, jei pralaimės rinkimus. Ruoštis neramumams po rinkimų jau ėmė visi – jauni ir seni. Net parduotuvių savininkai Vašingtone pradėjo užkalinėti vitrinas ir duris, nesitikėdami, kad jų tautiečiai elgsis protingai. Vasarą visoje šalyje vyko riaušių „repeticijos“. Tada, keršydami už juodaodžio George’o Floydo mirtį, daugelis „Black lives matter“ (BLM) judėjimo šalininkų plėšė parduotuves. Net jei šios parduotuvės oficialiai pareiškė savo paramą judėjimui. Nuo to laiko daug vandens nutekėjo. Daugelyje valstijų policijos biudžetas buvo žymiai sumažintas (pavyzdžiui, Niujorke – milijardu dolerių). Policininkai, neatlaikę krūvio ir psichologinio spaudimo, išeidavo iš tarnybos. Tad būsimų riaušių mastą sunku įsivaizduoti. Ypač jei atsižvelgti į tai, kad tiek patys viešojo saugumo pajėgų pareigūnai, kurie aktyviai ruošiasi, tiek kitų šalių vadovai yra tikri – riaušės neišvengiamai bus. Bet visa tai yra dar tik žiedeliai. Yra išdaužytų langų teorija, kuri sako, kad nusikalstamumas ir tvarka turi atvirkštinę priklausomybę: jei namuose yra išdaužtas bent vienas langas, netrukus ten bus išdaužyti…

Skaityti toliau...
Aktualijos

Kibirkštis: 2020-ųjų Seimo rinkimų klausimu

By 22 Mins Read

2020-ųjų Seimo rinkimų klausimu Rinkimai į Seimą – jau netrukus. Prasideda ir elektroninis balsavimas. Ryšium su tuo, pagaliau reikia aiškiai atsakyti į eilę tiek mūsų draugų, tiek apskritai vadinamųjų „nesistemininkų“ ir „antisistemininkų“ tarpe keliamų klausimų: ar eiti balsuoti ir, jei eiti – tai už ką gi? Pagaliau, kas čia dabar vyksta su šitais rinkimais ir kokia to socialinė, politinė reikšmė? BENDROS PASTABOS Kad galėtume atsakyti, pirmiausiai turime pastebėti tai, kas svarbiausia, o būtent: kad rinkimai, kokie demokratiški jie bebūtų, kapitalizmo sąlygomis tėra ir tegali būti vertinami kaip priemonė kovoje dėl valdžios. Nei daugiau, nei mažiau kaip priemonė, bet ne savaiminis tikslas ir, juo labiau, ne kaip kažin kokia „vertybė“. Tiesiog priemonė, kuria – be to – sėkmingai naudojasi toli gražu ne liaudžiai draugiškiausios jėgos. Iš tiesų, gi mūsų, kaip komunistų, pagrindinis tikslas čia gali būti formuluojamas tiktai kaip perėjimas iš kapitalizmo į komunizmą, žodžiu, kaip visuomeninės santvarkos, visuomenės vystymosi paradigmos, pakeitimas, kas mūsų konkrečioje istorinėje situacijoje reikštų viena: socializmo buvusios Tarybų Sąjungos ir, atitinkamai, Tarybų Lietuvos, teritorijoje, atkūrimą. Ir šitai padaryti neturint politinės valdžios, o taip pat ir vienoje ar keliose mažesnėse, atskirai paimtuose šalyse – neįmanoma. Šiuo požiūriu, rinkimai – būdami priemone kovoje dėl valdžios – gali pasitarnauti: a) maksimum –…

Skaityti toliau...
Istorinė tiesa

Nacionalinis didvyris ar karo nusikaltėlis, teroristas?

By 6 Mins Read

Nacionalinis didvyris ar karo nusikaltėlis, teroristas? Iš nuosprendžio Ramanausko Adolfo-Vanago baudžamojoje byloje: Baudž. Byl. Nr. 63-a 1957 m. N U O S P R E N D I S LIETUVOS TARYBŲ SOCIALISTINĖS RESPUBLIKOS VARDU 1957 m. rugsėjo mėn. 24-25 d. LIETUVOS TSR AUKŠČIAUSIOJO TEISMO BAUDŽIAMŲJŲ BYLŲ TEISMINĖ KOLEGIJA Pirmininkaujant Deksniui, Dalyv. L. tarėjams: Olševskiui ir Vaškeliui, Prokurorui Galinaičiui, Advokatui Zaleckiui, Sekretoriaujant Mačiulaitytei, uždarame teismo posėdyje, Vilniuje, išžiūrėjo baudžiamąją bylą RAMANAUSKO Adolfo, Liudviko s., gimusio 1918 m. JAV Nev-Bretain mieste, lietuvio, TSRS piliečio, nepartinio, kilusio iš vidutinių valstiečių, baigusio aukštąjį mokslą, iki suėmimo dienos gyvenusio nelegalioje padėtyje po svetima pavarde. Kaltinamo pagal RTFSR BK 55-1″a”, 58-8, 58-10 str.str. 1 d. ir 72 str. 1 d., ir 58-11 str. Teismas, apklausęs teisiamąjį RAMANAUSKĄ ir liudytojus, išžiūrėjęs parengtinio ir teisminio tardymo medžiagą n u s t a t ė : 1944 metų rudenį išvaduotuose nuo vokiečių okupacinės kariuomenės Lietuvos rajonuose pradėjo veikti ginkluotos nacionalistų gaujos. Ginkluotų nacionalistinių gaujų branduolį sudarė įvairūs asmenys, bendradarbiavę su vokiečių okupacine valdžia, tarnavę jos policijoje, kariuomenėje ir baudžiamuosiose būriuose. Prie šio branduolio vėliau pritapo buožiniai elementai ir vengiantieji tarnybos Tarybinėje armijoje asmenys. Ginkluoti žlungančios vokiečių fašistinės kariuomenės vadovybės paliktais ginklais ir vadovaujant vokiečių diversinėse bei šnipų mokyklose apmokytiems,…

Skaityti toliau...
Istorinė tiesa

” „Laisvas laikraštis“ vyr. redaktorius Aurimas Drižius: Advokatas ir buvęs VRM darbuotojas Arvydas Balčius – Ar Sausio 13 savi šaudė į savus?…

By 12 Mins Read

„Laisvas laikraštis“ vyr. redaktorius Aurimas Drižius Advokatas ir buvęs VRM darbuotojas Arvydas Balčius sako nebandantis perrašyti Lietuvos istorijos, tačiau jis puikiai žino, kad sausio 13 d. ir per Medininkų žudynes viskas buvo šiek tiek kitaip, negu mums pateikia oficiali Lietuvos valdžia.  Jis atsakė į LL klausimus: Kas jums yra žinoma apie sausio 13 d. įvykius? Aš dirbau VRM, šifrų atkodavimo padalinyje, ir man buvo pavesta atkodavimo funkcija. Turėjau užkoduoti ir atkoduoti visiškai slaptus dokumentus, susijusius su valstybės valdymu. Kadangi buvau labai pareigingas, 1989 m. buvau apdovanotas medaliu už aktyvumą, kovojant dėl nepriklausomybės. Nors tuo metu Lietuva dar buvo okupuota, mūsų grupė žmonių VRM priklausė tai grupei, kuri aktyviai kovojo už Lietuvos laisvę. VRM vadovai manimi pasitikėjo. Dirbant šifruotoju, buvo gauti dokumentai iš Rusijos apie tai, kaip turi būti sprendžiamas Lietuvos nepriklausomybės klausimas, ir kaip valstybės valdymas turi būti perduotas Lietuvos pusei. Rusai jau tada buvo parengę planą, kaip turi vykti Lietuvos valstybės valdymas ir kaip valdžia turi būti perduota Lietuvos pusei. Rusai buvo numatę, kad tas valdžios perdavimas turi įvykti labai simboliškai, vos ne prie kavos. Tuos šifruotus dokumentus aš turėjau iššifruoti. Iš esmės tai buvo planas, kaip Lietuva turi išeiti iš Sovietų Sąjungos. Norite pasakyti, kad tai Rusijos pusė…

Skaityti toliau...